Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Proceso Nr.1-64-1-01033-2011-3 Procesinių sprendimo kategorijos:1.1.7.2.7; 1.1.9.5; 1.1.10.1; 1.2.3.5; 1.2.13.1; 2.1.15.3.3.2;

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorui N. B., nukentėjusiems bei civiliniams ieškovams A. B., L. B., G. B., L. J., M. D., V. G., nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų atstovams advokatams R. B., A. S., R. K., įgaliotai atstovei R. V.-B., civilinių atsakovų atstovams adv. A. P., G. R., L. K., trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų atstovams A. V., A. P. bei adv. G. M. , kaltinamųjų gynėjams adv. V. P. bei V. R., specialistui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 132 str. 3d.,

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, technikos direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal LR BK 176 str. 1d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. S. dėl neatsargumo atėmė gyvybę A. J. ir Ž. B.. Tai yra būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdant remonto darbus šaldymo kameroje, šalino šaldymo įrenginius su metalo pjovimo aparatu pjaunant metalinį vamzdį 3 cm. atstumu nuo sienos kurios buvo padengtos izoliacine medžiaga, tuo pažeidė Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. 109 patvirtintos 2011-01-21 53 punktą „5 metrai spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos. Taip pat pažeidė Darbų, kai naudojamasis atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos Nr. 149 patvirtinta 2006-04-11 11 punktą „Dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama. R. S. šių minėtų nuostatų nevykdė, neatliko privalomų ir efektyvių veiksmų gaisrui išvengti, neįvertino aplinkos ypatybių, kad gali kilti gaisras dirbant su atvira ugnimi ir dėl to 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kilo gaisras, kuriose valymo darbus dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai - Ž. B., kuriam konstatuota veido ir plaštakų I Ao nudegimas ir A. J., kuriam konstatuota veido ir plaštakų I Ao nudegimas. Ž. B. ir A. J. mirė įvykio metu nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis), o V. G. ir M. D. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

S. S. šioje byloje buvo perduotas teisti ir kaltinamas tuo, kad jis pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms. Tai yra, kaltinamas buvo tuo, jog, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės A. K. 2010-05-04 įsakymu Nr. 87, paskirtas atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę – dirbdamas technikos direktoriaus pareigose, 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuomet buvo vykdomi remonto darbai šaldymo kameroje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. S. metalo pjovimo aparatu šalinant šaldymo įrenginius - pjaunant metalinį vamzdį 3 cm. atstumu nuo sienos padengtos izoliacine medžiaga, ugnies darbams atlikti nepaskyrė atsakingų asmenų už ugnies darbų vietos paruošimą - vykdymą, dėl to netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas jų atlikimo seka, neįvykdžius šių priemonių išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, tokiais savo veiksmais pažeidė „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 177 p., reikalavimą: “Įmonės, įstaigos vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už ugnies darbų vietos paruošimą ir ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų mąstą ir turinį, jų atlikimo seką, šių darbų saugos priemones, aplinkos oro kontrolės tvarką“, šių minėtų nuostatų nevykdė, to pasėkoje, 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe - kilo gaisras, kurio metu dirbdami valymo darbus nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis) žuvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai Ž. B. ir A. J., o V. G. ir M. D. nustatyta nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Kaltinamieji R. S. bei S. S. dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino.

Kaltinamasis S. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriaus pareigose, įmonėje paskirtas atsakingu už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešgaisrinę būklę bei atsako už darbų saugą. Nurodė, kad „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių „ 177p. nepažeidė, nes tose pačiose taisyklėse yra numatyta, jog be atskiro leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, kurie generalinio direktoriaus įsakymu turi tokią teisę. Toks įsakymas išleistas 2011 01 31, Nr.14, kuriame nurodytas ir suvirintojas R. S.. Įsakymas išleistas remiantis bendros gaisrinės saugos taisyklių 175 p. pagrindu. Dėl įmonės šaldymo patalpų remonto, jų atlaisvinimo tolimesniems remonto darbams jis bendravo tiesiogiai su generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. P. telefonu prieš kelias dienas iki nelaimingo atsitikimo. Raštu atsakymo pateikti nespėjo. Berods, 2011 08 09 davė nurodymą kompresorinės viršininkui Ž. J. pašalinti minėtose patalpose šaldymo įrenginius. Toliau Ž. J. tvarkė reikalus su J. V., pats su J. V. nebendravo. Atskiras leidimas buvo išrašytas dėl oro kontrolės fiksavimo, berods, 2011 08 11 ir tik dėl vidaus darbuotojų kontrolės. Patvirtino oro mėginių rezultatus-jie buvo normalūs, t.y., galima buvo dirbti suvirinimo-pjaustymo darbus. Dėl to bendravo su darbų saugos specialiste. Kaip ir kokiu būdu bus šalinami vamzdžiai, sprendė Ž. J. ar J. V.. Jis minėtose patalpose lankėsi 2011 08 10. Žino, kad ši šiltinimo medžiaga buvo patalpose išpurkšta prieš 1990 m. Tuo metu ji buvo pati moderniausia, pagal projektą nedegi ir pati užsigesinanti. Kas ir kodėl užsidegė-nežino. Žino, jog pagal pasirašytą sutartį su gen. rangovu, už jų įmonėje atliekamų darbų saugą buvo atsakingas gen. rangovas, t.y., ir už subrangovų darbų saugą. Kiek žino, koordinatorius dėl bendros darbų saugos su gen. rangovu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės nebuvo paskirtas. Mano, kad suvirintojas R. S. negalėjo numatyti, kas ten užsidegs.

K. R. S. parodė, kad nuo 2005 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju. Jis pagal bendrovės generalinės direktorės įsakymą turėjo teisę be atskiro leidimo atlikti ugnies ( suvirinimo ) darbus. Buvo instruktuotas dėl darbų saugumo technikos. 2011 08 10 kompresorinės viršininkas Ž. J. ir tiesioginis viršininkas J. V. nurodė šalinti vamzdynus iš šaldymo kameros. Visi kartu nuėjo iki darbų vietos- šaldymo kameros Nr. 11, kur reikėjo šalinti vamzdžius. J. V. su Ž. J. parodė į vamzdynus ir šaldymo kaloriferius, kuriuos reikės pašalinti, t.y., nupjauti su dujiniu metalo plovimo aparatu. Jis Ž. J. ir J. V. klausė ar sienos neužsidegs, o Ž. J. pasakė, kad sienų medžiaga yra nedegi. Dar atkrapštę iš sienos gabalėlį medžiagos bandė jį uždegti žiebtuvėliu-kol laikė žiebtuvėlį su ugnimi- medžiaga degė, jį atitraukus-užgeso. Koloriferiau buvo seniai atjungti, Ž. J. sakė, jog amoniakas išsiurbtas. 2011-08-10 po pietų dujiniu metalo pjaustymo aparatu pjaustė kaloriferius ir jokių problemų nebuvo. 2011-08-11, ryte, prieš pradedant dirbti, meistras J. V. patalpoje patikrino deguonies koncentraciją, priminė darbų saugos reikalavimus. Jis turėjo pasiėmęs du gesintuvus, jam padėjo Ž. K.. Dujiniu metalo pjaustymo aparatu toje pačioje patalpoje pradėjo pjaustyti vamzdynus. Šalia pjaustymo vietos su gesintuvais buvo Ž. K.. Pjaunant paskutinį vamzdį prie sienos, sumažėjo dujų slėgis. Jis užsigesino pjovimo aparato degiklį ir ėjo prie dujų baliono patikrinti propano slėgį. Iš įpročio atsisuko pažiūrėti į pjautą vamzdį ir prie pjauto vamzdžio pamatė nedidelę liepsnelę. Ž. K. sušuko gesinti liepsną ir, kai pastarasis gesintuvu papurškė link ugnelės, pamatė, kad mėlyna liepsna išsiplėtė ir akimirksniu kilo į viršų link lubų. Staiga atsirado ūžimo garsas, prie lubų atsirado juodų dūmų kamuoliai, viskas vyko labai greitai. Ž. K. metė gesintuvą, sušuko „degam, bėgam“. Jis griebė pjovimo aparatą ir tempė lauk, kad nesprogtų dujos. Tik spėjo išbėgti, iš paskos dūmų pliūpsnis, dūmai apėmė tą vietą, jis krito ant žemės, nes ten daugiau deguonies, šliaužė ir taip atsidūrė lauke. Matė, kad Ž. K. skambina pagalbos telefonu Nr. 112 ir kviečia pagalbą. Ar patalpoje buvo likę žmonių, nežinojo. Žinojo, kad patalpas remontuoja kita firma, matė kitoje kameroje Nr. 13 dirbančius žmones, jie ten ardė lubas. Nesupranta, kas galėjo užsidegyti. Degė arba kokios dulkės, arba kokia kita koncentracija ore, tikrai ne siena, nes kilo mėlyna liepsna, po to juodi dūmai. Jo darbo vietoje jokių degių medžiagų nebuvo, todėl pagal darbų saugos taisykles nieko 5 m. spinduliu apsaugoti nereikėjo, nes buvo įsitikinęs, kad sienų medžiaga yra nedegi. Už darbų saugą darbo vietoje atsakingas yra pats.

Nukentėjusieji L. B. bei A. B. bei G. B. parodė, jog yra žuvusiojo Ž. B. tėvai, o G. B. - sesuo. Jų nepilnametis sūnus bei brolis vasarai įsidarbino IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nes norėjo užsidirbti mokslams, planavo studijuoti Karo akademijoje, sesei G. B. nupirkti kompiuterį. 2011-08-11 jiems paskambino draugė ir pasakė, jog Marijampolėje nutiko nelaimė. Vėliau sužinojo, kad, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, žuvo Ž. B.. Visą šeimą ši nelaimė labai sukrėtė, jiems prireikė psichologų pagalbos: A. B. buvo širdies priepuolis, L. B. sutriko kraujotaka, dukra G. B. taip pat iki šiol labai pergyvena dėl brolio netekties, su kuriuo buvo labai artima. Iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašo priteisti visiems po 100 000 Lt neturtinės žalos bei L. B. papildomai 13 547, 95 Lt turtinės žalos. L. B. bei A. B. pripažino, kad iš VSDFV yra gavę vienkartinę draudimo išmoką- abu po 53 000 Lt. Laidojimo išlaidas taip pat kažkas apmokėjo, gavo taip pat 1400 Lt laidojimo pašalpą.

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2011 08 11 darbe žuvo jos vyras A. J.. Ji turi keturis vaikus, vienas vaikas iš jų šiuo metu yra nepilnametis. Ji bei dvi jos dukros gavo vienkartinę pašalpą iš „sodros“, t.y., po 29 250 Lt. Įvykis labai sukrėtė jos šeimą, pačiai reikėjo lankytis pas gydytojus, psichologus. Ji neteko vyro, o dukros tėvo. Apie vyro žuvimo aplinkybes nieko nežino, tik tai, kad buvo gaisras. Jai laidojimo išlaidas padengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš jų prašo priteisti 150 000 Lt. neturtinės žalos bei 7000 Lt turtinės žalos ( už paminklo pastatymą ).

Nukentėjęs M. D. parodė, kad dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, meistru. Jo pavaldiniai buvo Ž. B. bei A. J.. Įmonė 2011 vasarą rekonstravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. 2011-08-11 su minėtais asmenimis ardė vienos iš šaldymo patalpų lubas, jas nešė laukan, kai kilo staiga gaisras. Pamena, kad staiga pasirodė dūmai, liepsna. Suprato, jog užsidegė kita patalpa, kurioje buvo pjaustomi ir šalinami vamzdžiai. Jis bėgo lauk ir šaukė „bėgam lauk“ kitiems su juo dirbusiems Ž. B. ir A. J.. Matė, kad jie bėgo link durų, tačiau nematė, kur pasiliko. Pamena, kad dūmai ir liepsnos liežuviai sklido viršumi, prie lubų. Pradžioje pradėjo degti lubos ir sienom leistis ugnis. Nurodė, kad dulkių patalpoje nebuvo, tik dūmų. Toje patalpoje, kur jie dirbo, buvo įrengta ventiliacija, ventiliatorius buvo įstatytas į sieną ir trauklė dulkes lauk iš patalpos. Gaisro metu apdegė kairės rankos riešą, tačiau ieškinio byloje nereiškia.

Nukentėjęs V. G. parodė, kad įvykio metu dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, meistru. Įvykio dieną su brigada, kurią sudarė 6 asmenys, dirbo vienoje iš šaldymų patalpų. Jis mūrijo sieną ant stalažo, kai kažkas pasakė, kad degam. Pamatė iš gretimos patalpos besiveržiančius dūmus, ugnies liežuvius. Nulipo nuo stalažo, buvo stiprus liepsnos proveržis pro galvą, lygtai stiprus sprogimas, pro vartus ėjo stipri liepsna, ugnies kamuoliai. Apdegė ausis, rankas, plaukus, antakius. Ilgą laiką gydėsi apdegimus, lankėsi pas psichiatrus iki 2012 03 14. Nurodė, kad jų darbams vietoje vadovavo A. M.. Prieš pradedant remonto darbus, dėl darbų saugos buvo instruktuoti ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo. Toje patalpoje, kurioje kilo gaisras, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atlikinėjo metalo pjaustymo darbus. Vėliau sužinojo, kad jo bendradarbiai Ž. B. ir A. J. žuvo, nes nesugebėjo išbėgti iš patalpų. Mano, kad galėjo užsidegti pjaustomuose vamzdžiuose buvę tepalo garai, buvo kvapas. Prašo iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad 2011-08-11, apie 08.30 val., dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldymo kameroje Nr. 11 kartu su suvirintoju R. S.. Jam nurodė ten tą dieną dirbti tiesioginis viršininkas Ž. J.. Pastarasis šioje patalpoje pjaustė vamzdžius ir iš vakaro. R. S. dujiniu metalo pjovimo aparatu pjaustė senus vamzdynus, o jis žiūrėjo, kad nekiltų gaisras, nupjautus vamzdžius krovė ant padėklų. Turėjo prie savęs du gesintuvus, nes to reikalauja darbų saugos reikalavimai. R. S. šiek tiek įpjovė sienoje esantį vamzdį, jam kažkas su pjovimo liepsna buvo negerai. R. S. suriko jam gesinti ir jis pamatė, kad nuo prieš tai pjauto vamzdžio siena aukštyn kilo liepsna. Jis griebė gesintuvą ir užpurškė į liepsnos pusė, bet liepsna greitai išplito, pasirodė dūmai, dėl ko suriko „ degam, bėgam“. Bandė imti antrą gesintuvą, bet pasidarė labai karšta ir tada su R. S. išbėgo į lauką, telefonu iškvietė gelbėjimo tarnybas. Patalpos sienų apsaugos ( termoizoliacinė ) medžiaga buvo nedegi. Šaldymo įrenginiai seniai buvo atjungti, amoniakas buvo pašalintas ir sistemos prapūstos, todėl amoniako vamzdžiuose negalėjo būti, nes būtų jautęsis aitrus kvapas, kurio prieš tai nebuvo. Kas užsidegė- nežino. Liepsna pasirodė prie pjaunamo vamzdžio, prie sienos ir staiga kilo aukštyn ir plėtėsi. Svarstė, gal užsidegė ore susikaupusio dulkės. Žino, kad gretimose patalpose dirbo kitos įmonės darbininkai.

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole nurodyta, kad liudytojas Ž. K. parodė vietą, esančią šaldymo patalpos Nr. 11 kampe, ir vamzdį, kurį pjovė R. S., kai nuo to vamzdžio aukštyn pradėjo kilti ir plisti liepsna ( t. 1, b.l. 154-161 ).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“, darbų vykdytoju. 2011 liepos, rugpjūčio mėn. jo vadovaujami darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldymo patalpose vykdė remonto darbus. Jo žinioje buvo penki darbuotojai, kurie įvykio metu ( 2011 08 11 ) dirbo šaldymo kamerose Nr. 12, 13. Kameroje Nr. 12 dirbo V. G. ir J. K.. Kameroje Nr. 13 dirbo M. D. ir Ž. B. bei A. J.. Niekas jam nesakė, kad tą dieną pieno konservų darbuotojai gretimoje patalpoje Nr. 11 pjaustys vamzdžius, kad tai pavojinga. Gaisro metu buvo prie išėjimo iš patalpos. Staiga pamatė, kaip pro jį prabėgo du UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie prieš tai pjaustė vamzdžius, vienas iš jų traukė vežimėlį su balionu, darbuotojai nieko nesakė. Kažkas subildėjo. Jis ėjo pažiūrėti, kas darosi, tačiau jo darbuotojas K. pastūmė atgal ir pasakė „degam“. Tada visi pradėjo bėgti laukan. Asmeniškai ugnies nematė, kai išbėgo lauk- buvo sprogimas, veržėsi laukan dūmai. Būdamas lauke sužinojo, kad nėra jo dviejų darbininkų Ž. B. ir A. J.. Grįžti į patalpas nebuvo galimybės, nes visur buvo tiršti juodi dūmai. Vėliau gaisrininkai rado patalpose žuvusius Ž. B. ir A. J., kurie prieš tai buvo patalpoje Nr. 13. Jis nebuvo paskirtas už darbų saugą objekte, už tai atsakingas įmonės vadovas A. V.. Nurodė, kad tą dieną patalpose, kur jie dirbo ( Nr. 12 ir 13 ), ore dulkių nebuvo susikaupę, nes griovimo ir ardymo darbai vyko prieš tai. Neigė, jog jį J. V. išspėjo apie tai, kad bus atliekami gretimoje patalpoje vamzdžių pjaustymo-šalinimo darbai ir, kad tai gali būti pavojinga. Ž. J. sakė, kad pavojaus nėra, nes medžiaga nedegi.

Liudytojas J. V. parodė, kad nuo 1977 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini), remonto mechaninių dirbtuvių meistro pareigose. Atsakingas už darbų saugą bei priešgaisrinę apsaugą jo bare. Jo žinioje yra 9 darbuotojai, tarp kurių ir suvirintojas R. S.. Kompresorinės viršininkas Ž. J. paprašė paskirti išpjauti likusius vamzdynus šaldymo kameroje Nr. 11, nes vamzdynai trukdė remonto darbams. Jis praėjo patalpas, patikrino kamerą, oro analizatoriumi patikrino deguonies kiekį, kuris buvo 20 procentų, t.y., normalus. Instruktavo R. S. dėl darbo, nusiuntė jį pasirašyti vidaus leidime. Ką reikė pjauti- R. S. nurodė kompresorinės darbuotojai. 2011-08-10 buvo pradėti šalinti iš patalpos- kameros Nr. 11 šaldymo agregatai.. 2011-08-11 ryte 8 val., patalpoje kamera Nr. 11, dujų analizatoriumi atliko oro analizę, kuriuo nustatomas deguonies kiekis patalpoje, kuris būtinas su tikslu darbuotojui dirbančiam patalpoje užtikrinti saugumą, nes deguonies norma buvo normali. Po patikrinimo R. S. nurodė pasiimti metalo pjovimo aparatą, veikiantį propano ir deguonies dujomis ir kameroje Nr. 11 atlikti vamzdynų bei metalinių konstrukcijų pjovimo darbus. Ž. J. irgi buvo kartu patalpoj bei patvirtino, kad termoizoliacinė medžiaga, kuria padengtos patalpos, nepavojinga, yra nedegi. Teigė, jog R. S. turėjo atskirą įmonės direktorės leidimą dirbti su atvira ugnimi, buvo instruktuotas dėl darbų saugos su ugnimi, tačiau 2011-08-11, po deguonies patikrinimo, dar išrašė atskirą leidimą atlikti ugnies darbus, dar kartą instruktavo R. S. dėl darbų saugos. Su R. S. buvo paskirtas dirbti Ž. K.- skyrė Ž. J.. Matė, kad Ž. K. turėjo du gesintuvus. Prieš pradedant R. S. darbą 2011 08 11, kažkam iš gretimose patalpose buvusių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pasakė, kad bus atliekami pjaustymo darbai. Jam atrodo, kad Ž. J. apie tai sutarė su „(duomenys neskelbtini)“ viršininku. Kitokių apsaugos priemonių nesiėmė, nes Ž. J. sakė, kad sienų termoizoliacinė medžiaga yra nedegi. Kodėl kilo gaisras ir nuo ko- nežino. Kitose patalpose „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dirbo sienų, lubų, šiferio ardymo darbus, tai gal buvo padidinta dulkių koncentracija.

Liudytojas Ž. J. parodė, kad tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompresorinės viršininko pareigose. 2011 08 11, ryte, nurodė Ž. K. nueiti į šaldymo patalpą Nr. 11 ir parodyti, kokius vamzdžius reikia nupjauti. Po to išvyko. Apie 10-11 val. paskambino Ž. K. ir pranešė, kad patalpoje kilo gaisras, yra žuvusiųjų. Grįžęs bendravo su Darbo inspekcijos atstovu, kalbėjo apie sienas dengiančią medžiagą „Ripor“, bandė ją uždegti, tačiau ji buvo nedegi. Šaldymo kamerose Nr. 11,12,13 buvo dideli kaloriferiai. Nuo 2010-05-07 minėtos šaldymo kameros neveikė. 2011 m. p iš minėtų visų kamerų šaldymo įrenginių pašalino amoniaką, kuris buvo išsiurbtas kompresorių pagalba iš sistemos. Buvo visiškai atjungtas nuo sistemos ir prapūstas oru. Šis amoniako pašalinimas buvo atliktas 2011-01-25, tai užfiksuota kompresorinės darbo žurnale. Taigi minėtose kamerose tikrai negalėjo likti amoniako. Jis pats organizavo amoniako pašalinimą iš sistemos, ir pats patikrino ar jo tikrai neliko, ir jo ten tikrai nebuvo. Būtent tuo vamzdžiu, kurį 2011-08-11 pjovė R. S., tekėjo vanduo, kuris susidarydavo išgarintojo ledo atitirpinimo metu, ir šis ištirpęs vanduo nubėgdavo į lietaus kanalizacijos vamzdį. Iš Kamerų Nr. 11,12,13 reikėjo pašalinti įrengimus ir vamzdynus, kurie trukdė rekonstruoti šaldymo sandėlius. Jis 2011-08-11 nurodė Ž. K. stebėti ar suvirintojas R. S. pjauna tinkamus jo nurodytus vamzdžius. Tą dieną buvo likę nupjauti du vamzdžius. Jis paskambino J. V. ir paprašė duoti suvirintoją išpjauti vamzdžius, o jis nurodė Ž. K., kuris turėjo parodyti suvirintojui, kokius vamzdžius išpjauti, juos sukrauti ir išnešti. Tą padaryti buvo įpareigotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriaus S. S.. Prieš tą dieną kameroje Nr. 12 buvo anga, per kurią vėdinosi dulkės, o kameroje Nr. 13 buvo ventiliatorius. Kameroje Nr. 11 nebuvo ventiliacijos. Matė, kad 2011-08-11 kameroje Nr. 12 „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai užmūrijo angą vakarinėje sienoje, nors 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje siūlė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui A. M. Kameroje Nr. 11 išsikirsti vėdinimo angą, kad būtų geresnės sąlygos dirbti, bet to nepadarė. Gavosi, kad kameroje Nr. 11 nebuvo vėdinimosi, buvo daug dulkių, nes kameroje Nr. 13 vyko griovimo darbai. Nurodė, jog iki nelaimingo atsitikimo dienos įrenginių šalinimo darbai vyko ir anksčiau ir buvo likę apie 2 procentai darbo. Mano, kad gaisras kilo dėl didelės dulkių koncentracijos. Jis nebuvo įpareigotas darbus derinti su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, tačiau bendravo ir su jų vadovu ir jie žinojo, kad bus šalinami įrenginiai, nes patys spaudė greičiau atlaisvinti patalpas, nes jiems reikėjo baigti darbus. Su J. V. pjovimo darbus derimo prieš kelias savaites iki įvykio. Buvo pjaustoma dujomis, už tai atsakingi J. V. darbuotojai. Už R. S. atliekamų darbų saugą atsakingas jo viršininkas J. V.. Kokiu būdu pjauti vamzdžius-sprendė J. V.. Prieš pradedant šiuos darbus, regis su R. S., dar buvo Markevičius, mašinistas, atlupę gabalėlį sienos medžiagos, žiebtuvėlio pagalba tikrino ir degino medžiagą, tačiau atitraukus žiebtuvėlį, ugnis užgeso.

Liudytoja V. D. parodė, kad ji įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūros specialistės pareigose. Atsakinga už darbuotojų įvadinį darbų saugos instruktavimą bei gaisrinės saugos instruktavimą, priimant žmones į darbą. Už darbų saugą padaliniuose tiesiogiai atsakingi padalinių vadovai, kurie turėjo instruktažo žurnalus ir instruktuodavo kas metai savo darbuotojus. Už suskystintų dujų laikymą ir panaudojimą, metalo pjaustymo ir suvirinimo darbus, tinkamą šių darbų organizavimą bendrovėje buvo paskirtas meistras J. V.. Nurodė, jog suvirintojas R. S. turėjo metalo pjaustytojo ir suvirintojo pažymėjimą, jis generalinio direktoriaus įsakymu buvo įvardintas kaip vienas iš kelių suvirintojų, turinčių teisę atlikti ugnies darbus be atskiro leidimo. Toks įsakymas buvo priimtas apie 2010 m. Nurodė, jog po nelaimingo atsitikimo šio įsakymo VDI pareigūnui nepateikė, nes jo nepareikalavo, pateikė tai, ką prašė. Ji instruktavo ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus dėl darbų saugos objekte, prieš pradedant jiems darbus. Jiems pravedė įvadinį instruktažą, instruktavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir darbo vietoje, ir dėl rizikos veiksnių, transporto judėjimo, evakuacijos tvarkos, kenksmingų medžiagų naudojimo.

2011-08-11, apie 11 val., pas ją atėjo J. V. ir atnešė leidimą R. S. atlikti ugnies darbus, jog darbuotojas instruktuotas, atlikta oro analizė, patalpa paruošta darbams. Ji, J. V. ir technikos direktorius pasirašė ant tos dienos leidimo R. S., nors to daryti ir nereikėjo- R. S. atskiras leidimas nebuvo reikalingas. Tą leidimą pasirašė kaip papildomą priemonę. Tuo metu nelaimingas atsitikimas dar nebuvo kilęs. Ji ruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams „Remonto personalo gaisrinės saugos“ instrukciją Nr. 109, pagal kurią už darbų saugą darbo vietoje tiesiogiai yra atsakingas R. S.. Pagal rangos sutartį, už darbuotojų saugą darbo vietoje ( tame tarpe ir subrangovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“) atsakingas generalinis rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pamena, jog su A. V. kalbėjo, jog toje vietoje, kur dirbs R. S., stendai nebus statomi, nes šaldymo patalpose-kamerose siena yra nedegi ( medžiaga „Ripor“). Padalinio vadovas tiesiogiai pagal instrukciją atsakingas už tinkamą ( saugų ) darbų atlikimą objekte. Taigi, J. V. atsakingas už R. S. saugų darbą, jo eigą. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas taip pat, jos manymu, atsakingas už savo darbuotojų darbų saugą vietoje.

Liudytojas A. P. parodė, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jo įmonė laimėjo konkursą pieno technologijai, šaldymo kamerų, valymo įrenginių remontui, dviejų katilinių išplėtimui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų įmonė vykdė darbus nedidelėje apimtyje, kitiems samdė subrangovus. Šaldymo patalpų remonto darbus pagal subrangos sutartį vykdė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas buvo A. V.. Nurodė, jog pagal sutartį su subrangovu, už darbų saugą objekte atsakinga yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nieko negali paaiškinti dėl gaisro kilimo priežasčių. Pripažino, kad jų įmonė koordinavo visus subrangovus dėl atliekamų darbų, dėl ko 2011 08 08 ir rašė pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šaldymų patalpose esančių įrenginių demontavimo, nes jie trukdė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbui ir grafikams. Pripažino, jog pagal 2011 05 07 pasirašytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktą-leidimą ( b.l. 112, T. 3 ) dėl darbų saugos vykdymo yra atsakingas subrangovas, t.y., šiuo atveju IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. V.. Nurodė, jog iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo draudimo poliso taip ir nesulaukė, o jų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Koordinatorius turėjo būti paskirtas. Darbų atlikimo grafikus, problemas derino su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. V..

Liudytojas G. L. parodė, kad yra Marijampolės priešgaisrinės tarnybos ( toliau PGT )viršininkas. Teigė, jog gavę pranešimą apie gaisrą, išvyko septyni gaisrinės ekipažai. Kai pats atvyko, jau buvo vykdomi gesinimo darbai. Viena grandis atliko gesinimo darbus, kita grandis-žmonių paieškos, nes gavo informaciją, kad nėra dviejų darbuotojų. Žmonių paieškas vykdė dvi grandys, bet patalpa apie 500 kv.m., didelis karštis, dūmai, dėl ko paieška užtruko. Pirmas žmogus rastas apie 11val. 42 min., antras- 12 val. 14 min. Nurodė, jog ne jo pareigos aiškintis gaisro priežastis, bet gesinti gaisrą. Nurodė, jog degė sienų ir lubų apšiltinimo medžiaga. Gaisro priežastis tyrė ir aiškinosi kiti specialistai.

Liudytojas R. M. parodė, kad dirba Marijampolės PGT viršininko pavaduotoju. Pranešimas apie gaisrą buvo gautas 10 val. 17 min. Į gaisro vietą pirmos pajėgos nuvyko 10 val. 21 min. Gaisrui gesinti buvo išsiųsti septyni gaisriniai automobiliai. Į minėtą gaisro vietą pirmieji padaliniai atvyko 10 val. 21 min. Asmeniškai atvyko 11 val. 41 min. ir perėmė vadovavimą gaisro gesinimui. Buvo vienoje patalpoje rasti du nukentėję asmenys. Visos patalpos gesinant buvo „uždūmintos”, matomumo visiškai nebuvo, dūmai buvo rudi-tiršti. Žuvusieji buvo išnešti ir rasti patalpoje Nr. 13, tolimiausiame patalpų kampe, prie stelažo. Patalpose buvo sunku atlikti gesinimo darbus, nes joje nebuvo jokios ertmės ir negalėjo padaryti jokio skersvėjo. Gaisro priežastis aiškinosi Priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius V. J.. Minima gaisro priežastis buvo dėl suvirinimo darbų. Gaisro priežastis tyrė gaisrų tyrimų centras, jų išvada tikslesnė, gaisro plitimas tuo metu buvo žaibiškas, nes degė ne tik termoizoliacinė medžiaga, sena, nenaudojama patalpa, nusėdęs dulkių sluoksnis. Ugnis plito žaibiškai, iš vienos patalpos į kitą, ugnies pliūpsnis ėjo palube žaibiškai-tokia nuomone gaisro plitimo eiga.

Specialistas A. B., dirbantis Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus vedėju, nurodė, kad tvirtina savo išvadas dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktų išvadų. Patikslino, jog po atlikto tyrimo, kai jau buvo surašytas aktas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo generalinio direktoriaus įsakymą, kuriame išvardinti asmenys, kuriems nereikalingas atskiras leidimas darbams su ugnimi. Prieš tai jam tokio įsakymo nepateikė. Nurodė, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nustatyti pažeidimai nėra esminiai. Kitos įmonės darbuotojų vykdomi darbai ( turima omenyje UAB „(duomenys neskelbtini)“) turėjo pagrinde įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Jų nebuvo paskirtas atsakingas asmuo už ugnies darbų vietos paruošimą. UŽ IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbų saugą atsakingas įmonės vadovas, žodiniu jo pavedimu vietoje atsakė M., nors oficialiai paskirtas atsakingas asmuo nebuvo. Nurodė, jog dėl dviejų darbdavių bendradarbiavimo darbų objekte darbų saugos organizavimo ( omenyje su IĮ „(duomenys neskelbtini)“) pagal sutartį atsakinga yra UAB „„(duomenys neskelbtini)““. Dėl minėtoje patalpoje reikalingų šaldymo įrenginių ir vamzdynų demontavimo darbų į UAB „„(duomenys neskelbtini)““ kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuos darbus vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Už darbuotojų darbų saugą objekte buvo atsakingas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. V.. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo pilnai instruktuoti, bet tai neturėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, nes pjaustymo darbai vyko antrą dieną ir jie tai matė bei žinojo. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ meistras J. M. oficialiai nebuvo atsakingas už darbuotojų darbų saugą, nors savo vadovo A. V. apie atliekamus vamzdynų pjaustymo-šalinimo darbus neinformavo. Tyrimo metu nenustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų informavę kitas įmones apie pavojingų darbų atlikimą, tiksliau, tokių duomenų nebuvo. Mano, jog dėl gaisro kaltas tiek S. S., kuris nepaskyrė atsakingo asmens už ugnies darbų vietos paruošimą bei R. S., kuris nepaisė Remonto personalo gaisrinės saugos bei darbų su atvira ugnimi saugos instrukcijų reikalavimų, t.y., nesiėmė priemonių atitverti ( apsaugoti ) medžiagas, kurios gali užsidegti, dėl ko vykdant pjovimo darbus ir kilo gaisras. Į teisėjo klausimą, kokius darbų saugos reikalavimus pažeidė R. S., jei buvo įsakymas, kad atskiras leidimas ugnies darbams nereikalingas asmenims, dėl kurių priimtas atskiras generalinio direktoriaus įsakymas ( turimas omenyje 2011 01 31 įsakymas Nr.14, kuriame nurodytas ir suvirintojas R. S., kuri yra atsakingas ir už tinkamą darbo vietos paruošimą ir už ugnies darbų atlikimą, b.l. 39, T. 2 ) , atsakė: R. S. pažeidė nelaimingo atsitikimo darbe akto 17p., 4p.p. numatytą „Darbuotojų saugos ir sveikatos“ įst. 25 str. reikalavimą, jog „darbdavys kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų...“

Trečiojo asmens IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, direktorius A. V. parodė, kad jis yra IĮ „(duomenys neskelbtini) ” direktorius. Įmonė buvo sudariusi subrangos sutartį su generaliniu rangovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl remonto darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Buvo pasirašytos sutartys. Jiems trukdė šaldymo kamerose likę šaldymo įrenginiai bei vamzdžiai, dėl ko raštu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į užsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų skubiai pašalinti šaldymo įrenginiai. Jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už darbų saugą IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Mano, jog dėl šio nelaimingo atsitikimo kaltas generalinis rangovas, nes turėjo paskirti koordinatorių, atsakingą už darbų saugą objekte, kai dirba kelios įmonės. Apie tai, kad tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdys šaldymo įrenginių demontavimo darbus, jo niekas neinformavo, nors (duomenys neskelbtini) žinojo, kad tokie darbai turės būti padaryti. Įgalioto asmens darbų koordinavimui nebuvo paskyręs. Darbų vietoje už įmonės darbuotojus buvo atsakingas meistras A. M.. Pastarasis jam sakė, kad gaisro metu buvo du sprogimai. Jo darbuotojai jokių darbų saugos reikalavimų nepažeidė. Nežino, kodėl be jo žinios patalpoje Nr. 11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nes patalpa prieš tai jau buvo perduota jo įmonės žinion remontui. Apie gaisrą apie 11 val. jį informavo J. M., iš kurio sužinojo, kad žuvo jo įmonės du darbuotojai.

Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas parodė, kad dėl kilusio nelaimingo atsitikimo kalti yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie nepaskyrė koordinatoriaus, dirbant kelių įmonių darbuotojams. Gaisrą sukėlė taip pat jų darbuotojai savo darbo vietoje, todėl ir privalo atlyginti padarytą žalą. Mano, jog nukentėjusiųjų reikalaujamos priteisti sumos yra nepagrįstai didelės.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad jo atstovaujama įmonė neneigia pareigos atlyginti nukentėjusiesiems žalą, tačiau su sąlyga, jei kaltinamųjų kaltė bus įrodyta. Nurodė, jog dalis civilinės atsakomybės tenka ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, nes jie buvo apsidraudę savo civilinę atsakomybę.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas nurodė, kad jei bus įrodyta kaltinamųjų kaltė, jie sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, vadovaujantis civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygomis.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, įrodymai, jų analizė ir vertinimas

2011-08-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančios sandėlio patalpos Nr. 11, 12, 13. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog visos šios patalpos ( sienos, lubos ) yra apdegę, padengtos suodžių sluoksniu. Patalpoje Nr. 11, vakarinės ir šiaurinės sienos kampe, apie vakarinės sienos yra vamzdis, kurios skersmuo 9 cm., ilgis 1,70 m. Nuo sienos 3 cm. atstumu vamzdyje yra apie 1 cm. pločio ir 5 cm. ilgio įpjova. Patalpos sienos padengtos medžiaga, kuri yra apdegusi, nuo patalpos NR. 13 sienos paimtas apdegusios sienos medžiagos pavyzdys bei paimti du gesintuvai. Lauke rastas ir apžiūrėtas metalo pjaustymo dujomis aparatas ( t. 1, b.l. 5-31 ).

2011-08-26 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog iš įvykio vietos – patalpos Nr. 11 paimtas vamzdis, kurį pjovė prieš gaisrą R. S. ( aprašytas pirminiame apžiūros protokole, su įpjovimu ) ir iš tos pačios patalpos paimta apie 2 kv. m. apdegusios medžiagos, kuria padegta buvo sienos ir lubos, taip pat tokios pat, nukritusios ant grindų medžiagos, bei iš gretimos Nr. 13 patalpos, nuo apdegusios sienos, medžiagos pavyzdžiai (t. 1, b.l. 32-34 ).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės A. K. 2010-05-04 įsakyme Nr. 87 „Dėl bendrovės priešgaisrinės techninės komisijos sudarymo“ nurodyta, jog atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę paskirtas technikos direktorius S. S. (t. 3, b.l. 142).

2011 04 14 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. P., pasirašyta generalinės rangos sutartis Nr. TS-03-004 dėl įvairių statybos, remonto darbų atlikimo ( b.l. 145-154, T. 5 ).

2011 07 07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. V., pasirašyta subrangos sutartis ( b.l. 131- 139, T. 3 ) Nr. 1/07/2011 dėl šaldymo ūkio modernizavimo ir bendrastatybinių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose.

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuo 2011 liepos mėn. pradžios vykdė šaldymo patalpose-kamerose Nr. 11, 12, 13 remonto darbus. Tyrimo metu nustatyta, jog minėtose trejose patalpose šaldymas buvo visiškai nutruktas bei pilnai pašalintas amoniakas iš sistemų iki 2011 01 25. Planuojant vykdyti rekonstrukcijos darbus, po to, kai kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. raštu 2011 08 08 ( b.l. 129, T. 4 ), UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ technikos direktorius S. S. nurodė kompresorinės viršininkui Ž. J. iš minėtų kamerų pašalinti šaldymo įrenginius bei vamzdynus. Pastarasis šių darbų atlikimą suderino su mechaninio baro J. V., kuris šiems darbams atlikti skyrė suvirintoją R. S., kuris buvo supažindintas, apmokytas bei instruktuotas ir atestuotas dėl darbo su atvira ugnimi. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, nors apie tai nebuvo žinoma Valstybinės darbo inspekcijos specialistui rašomos išvados apie nelaimingo atsitikimo priežastis metu, kad 2011 01 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė A. K. priėmė įsakymą Nr. 14 “Dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, patvirtinimo“, kuriuo patvirtino sąrašą suvirintojų, kuriame nurodytas ir suvirintojas R. S., kurie turi teisę atlikti ugnies darbus be atskiro leidimo. Minėti asmenys, tame skaičiuje ir R. S., įsakymu yra paskirti atsakingais ir už tinkamą darbo vietos paruošimą ir už ugnies darbų atlikimą, b.l. 39, T. 2 ). Su šiuo įsakymu buvo supažindintas tiek S. S., tiek R. S. bei kiti asmenys ( b.l. 40, T. 2 ). Ž. J., J. V. bei R. S., prieš pradedant darbus, šias patalpas apžiūrėjo 2011 08 10. J. V. nurodė R. S. pasirūpinti priešgaisrinės apsaugos priemonėmis, t.y., dvejais gesintuvais. Ž. J. patikino J. V. bei R. S., jog patalpų sienos bei lubos, kurios buvo padengtos termoizoliacine medžiaga „Ripor“, yra nedegios, todėl nutarė, jog nereikia jokių papildomų priešgaisrinės apsaugos priemonių, t.y., apsauginių stendų. Dar bandė, atplėšę nuo sienos gabalėlį medžiagos, deginti žiebtuvėlius, tačiau medžiaga degė tol, kol laikė žiebtuvėlį, o jį atitraukus- užgeso. R. S. pjaustymo-šalinimo darbus metalo pjovimo dujomis aparatu patalpoje-kameroje Nr. 11 dirbo 2011 08 10, nors ir prieš tai tose patalpose anksčiau tokie darbai buvo atliekami. Tuo metu kitose patalpose-kamerose statybos-remonto darbus vykdė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kuriems vadovavo meistras J. M., kuris oficialiai nebuvo direktoriaus A. V. paskirtas atsakingu už darbų saugą objekte, nes už tai buvo atsakingas direktorius A. V.. 2011 08 11, ryte, meistras J. V. dar patikrino deguonies kiekį patalpoje, nustatė, kad jis normalus, dėl ko R. S. tęsė metalo pjaustymo darbus. Jam padėjo Ž. J. paskirtas Ž. K., kuris turėjo du gesintuvus. Gretimose patalpose dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Teismas nustatė, jog 2011 08 11 J. V. užpildė, nors to nereikėjo, atskirą leidimą R. S. ugnies darbams atlikti, kaip pats paaiškino, dėl įmonės vidaus kontrolės, kurį pasirašė J. V., R. S., V. D. bei patvirtino R. S. ( t. 3, b.l. 111 ). Minėti asmenys nurodė, jog šis leidimas praktiškai nebuvo reikalingas R. S., kuris turėjo teisę pagal generalinės direktorės įsakymą be atskiro leidimo atlikti ugnies darbus, bet tokį leidimą vidaus kontrolei J. V. išrašė. J. V. nurodė, jog patikrino deguonies koncentraciją prietaisu ir nustatė, kad ji normali, dėl ko leido R. S. dirbti ( įrašas „ normali“ minėtame 2011 08 11 leidime, data 2011 08 11, 09 val. ).

Teismas nustatė, jog R. S. dujų pjovimo aparatu patalpoje-kameroje Nr.11 pjaunant vamzdį, esantį vakarinės-šiaurinės sienos kampe, apie 3 cm. atstumu nuo sienos, sumažėjo slėgis balione, dėl ko jis nuėjo pasižiūrėti prie baliono ir atsisukęs pamatė, jog virš vamzdžio, kurį prieš tai pjovė, pasirodė mėlyna liepsna. R. S. sušuko Ž. K. gesinti, po ko šis mėgino gesintuvu purkšti į liepsną, tačiau ji žaibiškai pradėjo plisti, kilti aukštyn, pasirodė juodi dūmai, dėl ko abu pasileido bėgti link išėjimo, sušukę „degam, bėgam“. Matė liepsnas ir dūmus, pradėjo bėgti laukan ir gretimose patalpose Nr. 12 bei 13 dirbę IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Du iš jų- Ž. B. bei A. J., buvę patalpose Nr. 13, nespėjo išbėgti, ir vėliau buvo rasti negyvi tose patalpose. Nukentėjusieji M. D. bei V. G. patyrė įvairius kūno apdegimus.

Specialisto išvadoje Nr. M 211/11(09) konstatuota, jog Ž. B. mirtis įvyko nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis). Ž. B. lavono veido ir plaštakų odos I Aº nudegimas galėjo būti padarytas aukštos temperatūros bei atviros liepsnos poveikyje, galimai 2011-08-11 ir gyviems asmenims vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 81-82 ). 2011-08-12 specialisto išvadoje Nr. M 210/11(09) nurodyta, kad A. J. mirtis įvyko nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis). A. J. lavono veido ir plaštakų odos nudegimas I Aº galėjo būti padarytas aukštos temperatūros bei atviros liepsnos poveikyje, galimai 2011-08-11 ir gyviems asmenims vertintina nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b.l. 120-121 ).

Specialisto išvadoje Nr. G 840/11(09) užfiksuota, jog V. G. konstatuota ausų, veido, abiejų dilbių sričių nudegimas I-II Aº. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti aukštos temperatūros ar atviros liepsnos poveikyje, galimai 2011-08-11 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 130).

Specialisto išvadoje Nr. G 779/11(09) nurodyta, jog M. D. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio dilbio II Aº nudegimas. Konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas aukštos temperatūros ar atviros liepsnos poveikyje, galimai 2011-08-11 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 143).

2011-08-11 akte dėl kilusio gaisro, kurį surašė Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPP skyriaus vyr. inspektorius V. I., nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, atliekant ugnies darbus (t. 1, b.l. 36). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė V. D. sutiko su nurodyta gaisro priežastimi, nurodydama, jog gaisrą galėjo sukelti jų įmonės darbuotojas, atlikdamas metalo pjaustymo darbus šaldymo kamerose.

Daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas metalo pjaustymo aparatas, kuriuo R. S. pjaustė vamzdžius patalpoje Nr. 11, kurioje kilo gaisras 2011-08-11. Jokių pažeidimų nenustatyta (t. 1, b.l. 44-48 ).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti pirminės gaisro gesinimo priemonės (du vienetai ugnies gesintuvų), kurie buvo rasti ir paimti gaisro vietoje (t. 1, b.l. 46-58).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro specialisto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją bei darbo stažą gaisrų tyrimo srityje nuo 2005m., išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas objektas ( paimta iš įvykio vietos medžiaga, kuria buvo padengtos minėtų patalpų Nr. 11, 12, 13 sienos) priskiriamas F degumo klasei ir priklauso degių, vidutinio užsiliepsnojimo medžiagų grupei. Gaisro židinio zona yra šaldymo kameroje Nr. 11, kampe šalia pjaunamo vamzdžio. Gaisro kilimo priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinio (dujinio aparato degiklio arba pjaunamo metalinio vamzdžio išsilydžiusių ir įkaitusių metalinių lašelių) poveikis (t. 1, b.l. 55-66 ).

2011-11-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktame vamzdyje ( tyrimui buvo pateiktas vamzdis, kurį prieš prasidedant gaisrui pjovė R. S. ) amoniako ir degių skysčių, įskaitant naftos produktus, pėdsakų nėra (t. 1, b.l. 73-75).

Kaltinamieji, gynėjai bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas įrodymų tyrimo kėlė versiją, jog byloje nenustatyta ir neįrodyta, kas ir dėl ko užsidegė minėtoje patalpoje Nr. 11, kurioje metalo vamzdį pjovė suvirintojas R. S.. Civilinio atsakovo atstovas prašė skirti naujas cheminę-trasologinę, gaisro tyrimo bei darbų saugos ekspertizes, nes nenustatyta, kokia medžiaga buvo padengtos sienos, ar ji nedegi, nustatyti tikras gaisro priežastis, įvertinti padarytus darbų saugos pažeidimus, kas už tai atsakingas, kaltas dėl kilusio gaisro.

Teismas atmetė šiuos prašymas, nes teismui nekilo abejonių dėl anksčiau paminėtų specialistų išvadų, kurios yra išsamios, aiškios ir teismui nesukėlė jokių abejonių. Išvadas davė specialistai, turintys teismo ekspertų kvalifikacijas, vadovaudamiesi šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojančiomis bei patvirtintomis, atitinkančiomis ES standartus, metodikomis bei instrukcijomis. Be to, nurodytų asmenų tvirtinimas, jog gaisras galėjo kilti dėl kažkokių garų, dulkių ar dar dėl kažkokių kitų priežasčių, yra aiškiai tik subjektyvios šių asmenų nuomonės išsakymas, nesant tam pakankamai jokių objektyvių bei patikimų pagrindų ir šaltinių.

Be to, minėtas specialistų-ekspertų išvadas patvirtino ir Marijampolės apskrities PGT darbuotojai liudytojai G. L. ir R. M., nurodydami, jog degė patalpų sienų bei lubų termoizoliacinė medžiaga. Minėti asmenys nurodė, jog gaisro eigai, plitimo greičiui įtakos turėjo ir tai, jog patalpos senos, jose vyko remonto darbai, galimai įtakos turėjo ir nusėdęs dulkių sluoksnis.

Tačiau tai nepaneigia pagrindinės byloje įrodytos ir neginčijamai nustatytos gaisro priežasties - gaisras kilo dėl atviros ugnies šaltinio (dujinio aparato degiklio arba pjaunamo metalinio vamzdžio išsilydžiusių ir įkaitusių metalinių lašelių) poveikio, t.y, dėl to, kad suvirintojas R. S. pjovė metalo vamzdį, esantį prie sienos 3 cm. atstumu, dėl ko ir užsidegė sieną dengianti termoizoliacinė medžiaga, toliau gaisras bei ugnis žaibiškai kilo į viršų, sienas, plėtėsi ir perėjo į kitas patalpas. Tai patvirtino minėti Marijampolės APGT liudytojai G. L. ir R. M., tiesiogiai vadovavę gaisro gesinimo darbams.

2011-12-13 Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 specialistas A. B. įvardino nelaimingo atsitikimo aplinkybes bei priežastis:

1) Priešgaisrinės saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ugnies darbams atlikti nepaskyrė savo atsakingų asmenų už ugnies darbų vietos paruošimą – vykdymą, netinkamas darbo vietos paruošimas, nenustatyta parengiamųjų darbų mastas jų atlikimo seka, neįvykdžius šių priemonių išduotas leidimas ugnies darbams. Pažeista: Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės 177 p. reikalavimas: „Įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas leidime nurodo asmenis atsakingus už ugnies darbų vietos paruošimą ir ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų mastą ir turinį, jų atlikimo seką šių darbų saugos priemones, aplinkos oro kontrolės tvarką“, bei 178 p. reikalavimą: 5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos;

2) Darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimų pažeidimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojas R. S. nesilaikė instrukcijų reikalavimų. Pažeista: Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. 109 patvirtintos 2011-01-21 53 p. „5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos....“ bei Darbų, kai naudojamasi atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos Nr. 149 patvirtinta 2006-04-11 d. 11 p. „Dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama“;

3) [42] Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavys neužtikrino bendradarbiavimo - koordinavimo organizuojant darbus šaldymo kameroje Nr.11, su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbdaviu. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose. Pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 30 str. „Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą“;

4) [25] Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas: 1.UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavys neatliko savo pareigos, nekontroliavo kaip vykdomi lokalinių teisės aktų reikalavimai atliekant darbus, kai naudojamasi atvira ugnimi. Pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 str. 13 d. reikalavimas: „Darbdavys kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų...“. 2. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbdavys nevykdydamas vidinės kontrolės, nepaskyrė atestuoto asmens objekte atliekamų darbų vykdymui. Pažeista: LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 26 str. 2 d. „Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, kuris darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu ir jo kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones, kad tokiame įmonės padalinyje sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui atstovaujančio asmens“. ( T. 3, b.l. 2-6; T. 4, b.l. 2-6).

Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus bei patikrintus įrodymus, apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, konstatuoja, jog įrodymų tyrimo metu buvo įrodyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, dėl kurios žuvo du asmenys bei dvejiems nukentėjusiems buvo padaryti nesunkūs bei nežymūs sveikatos sutrikdymai, buvo suvirintojo R. S. padaryti teisės aktais nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių pažeidimai. Teismas sutinka su kaltinimo argumentais, jog suvirintojas R. S. pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011-01-21 įsakymu Nr. 109 patvirtintų „ Remonto personalo gaisrinės saugos“ instrukcijos 53 p. reikalavimus ( b.l. 95, T. 3 ), kad „ 5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos...“, bei Darbų, kai naudojamasi atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos Nr. 149 patvirtinta 2006-04-11 d. 11 p. (t. 3, b.l. 109-110) reikalavimus, kur nurodyta, jog „ Dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama“. R. S. šių priemonių nesiėmė, neužtikrino, kad nekiltų pavojus dirbant su atvira ugnimi, dėl ko, atliekant metalo pjaustymo darbus su atvira ugnimi, užsidegė patalpos sienas dengianti medžiaga, kilo gaisras, dėl ko žuvo žmonės bei buvo kitiems dvejiems asmenims nustatyti sveikatos sutrikdymai.

Teismas nustatė, jog 2011 01 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė A. K. priėmė įsakymą Nr. 14 “Dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, patvirtinimo“, kuriuo patvirtino sąrašą suvirintojų, tame skaičiuje nurodytas ir suvirintojas R. S., kurie turi teisę atlikti ugnies darbus be atskiro leidimo. Minėti asmenys, tame skaičiuje ir R. S., direktorės įsakymu yra paskirti atsakingais ir už tinkamą darbo vietos paruošimą ir už ugnies darbų atlikimą ( b.l. 39, T. 2 ). R. S. darbo vietoje buvo tiesioginio viršininko meistro J. V. papildomai dar instruktuotas. Nors jis ir pasirūpino papildomomis privalomomis apsaugos priemonėmis, t.y., dvejais gesintuvais, kuriuos vėliau ir panaudojo mėgindamas gesinti gaisrą pagalbininkas Ž. K., tačiau elgėsi neatsargiai, nusikalstamai nerūpestingai ir neatsakingai, nors, įvertinus tai, jog suvirintoju įmonėje dirbo nuo 2005 m., pagal generalinės direktorius įsakymą jam buvo suteikta teisė be atskiro leidimo atlikti ugnies darbus, buvo instruktuotas, apmokytas ir supažindintas su saugumo technikos reikalavimais, atliekant suvirinimo bei ugnies darbus, buvo atestuotas, todėl pagal savo asmenines savybes ir nustatytas veikos aplinkybes, iš anksto galėjo ir privalėjo numatyti, kad, atliekant metalo pjaustymo darbus su atvira ugnimi, gali kilti pavojus ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kilti gaisras, nes sienos buvo padengtos medžiaga, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, nuo atviros liepsnos poveikio užsidegė ir kilo sunkios anksčiau nurodytos pasekmės.

Todėl kaltinamojo R. S. veiksmai yra kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 132 str. 3d., požymius ( gyvybės atėmimas dviem ir daugiau asmenų dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles).

Teismas, objektyviai, nešališkai ir visapusiškai ištyręs byloje visus įrodymus, juos įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuoja, jog šioje byloje kaltinimas neįrodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriaus S. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 176str.1d., padarymo, todėl jis išteisinamas, vadovaujantis LR BPK 303 str. 5d. 1p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( BPK 3str.1d.1p.)

Kaltinimas, įrodinėdamas S. S. kaltę, kaltinimą grindė tuo, kad jis pažeidė 2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-223 „ Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių“ 177 p. reikalavimus ( b.l. 1-42, T. 5 ), t.y., būdamas įmonėje paskirtu atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę, nepaskyrė atsakingų asmenų už ugnies darbų paruošimą-vykdymą, dėl ko netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas jų atlikimo seka, neįvykdžius šių priemonių, išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, dėl ko 2011-08-11, apie 10 val. 45 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. S. pjaunant metalo pjovimo aparatu vamzdį prie sienos, padengtos izoliacine medžiaga, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe - kilo gaisras, kurio metu dirbdami valymo darbus nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis) žuvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai Ž. B. ir A. J., o V. G. ir M. D. nustatyta nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Kaltinimas S. S. kaltę įrodinėja ir sieja su tuo, jog jis turėjo pareigą pagal minėtų taisyklių 117p. išduoti leidimą, kuriame turėjo paskirti asmenis, atsakingus už nurodytų priemonių atlikimą bei užtikrinimą, atliekant ugnies darbus, tačiau to nepadarė, nepaskyrė atsakingo asmens už šių priemonių įgyvendinimą, dėl ko, neįvykdžius šių priemonių, išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, dėl ko kilo nurodytos pasekmės. Iš kaltinimo turinio daroma išvada, jog S. S. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu.

R. S. neigė savo kaltę, pažeidus nurodytų taisyklių 177p., nes pagal įmonėje Generalinės direktorės A. K. 2011 01 21 įsakymu Nr. 11 patvirtintų „Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos “ Nr. 109 50 p. jis neprivalėjo išduoti atskiro leidimo suvirintojui R. S. ugnies darbams atlikti, nes pagal nurodytų taisyklių 50p., “... Be generalinės direktorės įsakymu paskirto atsakingo asmens leidimo, ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas.“ ( b.l. 103, T. 5 )

Teismas nustatė, jog toks atskiras leidimas R. S. dirbti ugnies darbus 2011 08 11 kameroje Nr. 11, kurioje ir kilo gaisras, nebuvo būtinas ir reikalingas, nes R. S. 2011 01 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės A. K. įsakymu Nr. 14 “Dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, patvirtinimo“, kuriuo patvirtino sąrašą suvirintojų, nurodytas ir suvirintojas R. S., kuris turėjo teisę atlikti ugnies darbus be atskiro leidimo, t.y., be atskiro S. S. leidimo. Minėti įsakyme suvirintojai, tame skaičiuje ir R. S., direktorės įsakymu buvo paskirti atsakingais ir už tinkamą darbo vietos paruošimą ir už ugnies darbų atlikimą.

Nors tyrimo pradžioje minėtas generalinės direktorės įsakymas ( 2011 01 31 ) nebuvo pateiktas VDI inspektoriui, rašiusiam nelaimingo atsitikimo darbe aktą, tačiau toks leidimas vėliau buvo pateiktas tyrimo organams ir jis buvo byloje. Teismas abejones dėl šio įsakymo priėmimo ( kada buvo priimtas, gal jau po įvykio ) vertina tik kaip spėliones bei prielaidas ( kas vertinama kaltinamojo naudai ), nes apie šio įsakymo priėmimą bei galiojimą nuo nurodytos datos patvirtino tiek darbų saugos specialistė V. D., tiek kaltinamieji S. S. bei R. S..

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. S. nors ir neprivalėjo, tačiau patvirtino 2011 08 11 leidimą R. S. atlikti ugnies darbus patalpose Nr. 11, 12, 13, kurį surašė J. V., pasirašė V. D. ( b.l. 111, T. 3 ). Pagal leidimą atsakingas už ugnies darbų paruošimą yra J. V. ( leidimo 5p. ). Leidime nurodyta, kad R. S. paskirtas darbų vykdytoju bei instruktuotas ( yra instruktavusio asmens parašas, t.y., J. V. ). Tačiau tiek valstybinis kaltinimas, tiek specialistas A. B., surašęs nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir nurodęs jame išvadas, J. V. veiksmuose kaltės ir norminių aktų pažeidimų neįžvelgė.

Teismas pažymi ir tai, jog baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 176 str.1d. kilti būtina sąlyga yra kaltininko bei nukentėjusiojo siejami darbiniai santykiai. Jei darbdavio ir asmens nesieja jokie darbiniai santykiai, tai negali būti ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 176 str.1d. Apie tai pasisakęs Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-361/2009. Būtinas šio nusikaltimo požymis – padarinių, išvardytų BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, atsiradimas. Pažymėtina, kad šie padariniai apima tik santykius darbo sferoje ir neapima atvejų, kai nukenčia asmenys, kurių veikla nėra susijusi su darbu objektuose, kur atsirado padariniai, išvardyti BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Nukentėjusieji buvo kitos įmonės darbuotojai, jų su kaltinamuoju S. S. ( jo įmone ) nesiejo darbiniai santykiai. Nukentėję asmenys dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, objekte darbus vykdė pagal subrangos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kuri buvo atsakinga už visus vykdomus darbus užsakovo objekte, privalėjo pagal generalinės rangos sutartį kontroliuoti, organizuoti darbus, rūpintis darbų sauga ir t.t.

Tačiau byloje yra ir 2011 05 07 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip užsakovo, generalinio rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subrangovo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas aktas – leidimas, pagal kurį už priemones, įgyvendinant darbų saugą objekte, yra paskirtas subrangovo darbų vadovas, t.y., direktorius A. V. ( b.l. 112, T. 3 ). Apie generalinio rangovo bei subrangovo tarpusavio atsakomybę yra pasisakęs AT nutartyje Nr. 2K-259/2010.

Net ir vertinant pareikštą S. S. kaltinimą pagal LR BK 176 str. 1d., manant, jog S. S. galėjo pažeisti nurodytų gaisrinės saugos taisyklių 177 p. reikalavimus, teismas mano, jog byloje neįrodyta ir nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšis tarp S. S. galimai padarytos veikos ( neveikimo ) ir kilusių pasekmių, kuris būtinas atsakomybei kilti pagal LR BK 176str.1d. (Apie tai pasisakęs LR AT nutartyje 2K-597/2011 ). Konstatuotina, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė kaltinamojo S. S. veiksmai, t.y., asmens, atsakingo už ugnies darbų vietos paruošimą, nepaskyrimas. S. S. nurodymą atlikti ugnies darbus davė kompresorinės viršininkui Ž. J., pastarasis bendravo su mechaninių dirbtuvių vedėju J. V., kuris instruktavo R. S. dėl darbų saugos su ugnimi, nurodė pasirūpinti asmeninės pasaugos priemonėmis, pasirašė 2011 08 11 leidime atlikti ugnies darbus ( b.l. 111, T. 3 ), kurį patvirtino kaltinamasis S. S..

Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK straipsnyje nurodyti padariniai. Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. S. pažeidė jam inkriminuotų „Bendrosios gaisrinės saugos“ taisyklių 177 p. reikalavimus, todėl ir pasekmės kilo ne dėl jo kaltės ( neveikimo). Byloje neabejotinai įrodyta, kad dėl kilusių padarinių yra tiesiogiai atsakingas, t.y., kaltas R. S.. Todėl tarp S. S. veikos ( neveikimo) ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio būtino priežastinio ryšio, dėl ko jis galėtų atsakyti pagal LR BK 176 str. 1d. ( nėra objektyviosios pusės požymio ).

Nukentėjusieji L. B., A. B., G. B. iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašė priteisti kiekvienam po 100 000 Lt neturtinės žalos bei L. B. 12 445, 08 Lt. turtinės žalos ( 7000 Lt-paminklo pastatymui, 2200 Lt-gedulingiems pietums metinėms, 58, 13 Lt vaisiams metinėms, fotonuotraukoms -32, 45 Lt, gėlės metinėms-100 Lt, kapo priežiūra-366, 82 Lt., 1871, 76 Lt-degalai, 16, 9 Lt-bilietai, vaistai, gydytojų konsultacijos-499, 02 Lt. ), kurią patyrė dėl sūnaus bei brolio Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), žūties gaisro metu . Papildomai L. B. teisme prašė priteisti iš atsakovų 1 102, 87 Lt turtinės žalos už visų ieškovų sanatorinį gydymą AB „Eglės sanatorija“ nuo 2012 11 01 iki 2012 11 04. Viso turtinės žalos-13 547, 95 Lt. bei 4 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ( b.l. 46-97, 199- 207, T. 8, b.l. 18, T. 9 ).).

Nukentėjusysis V. G. iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašė priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo gaisro metu bei 2 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų ( yra kvitas tik dėl 1000 Lt. ( b.l. 180-182, T. 7, b.l. 147, 174- 180, T. 8;)

Nukentėjusioji L. J. prašė iš atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ bei ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašė priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos bei 7 000 Lt turtinės žalos ( už paminklo pastatymą ), kurią patyrė dėl jos vyro A. J., gim. (duomenys neskelbtini), žūties gaisro metu ( b.l. 192- 198, T. 7 ; ; b.l. 43-45; T. 9 )

Už antrinę teisinę pagalbą L. J. byloje – 450 Lt ( pažyma b.l. 38 ; T. 9 )

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad, jų manymu, kaltinamųjų kaltė neįrodyta, jie turi būti išteisinti, o civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais ( BPK 115 str. 3d. )

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė pritarė atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ pozicijai, jog ieškiniai turi būti perduoti nagrinėti LR CPK tvarka, nes kyla pagrįstas klausimas dėl trijų bendrovių civilinės atsakomybės. Teigė, jei bus įrodyta kaltinamųjų kaltė, bendrovė pagal draudimo sutartį gali atlyginti visiems nukentėjusiesiems kartu paėmus iki 100 000 Lt neturtinės žalos, pritaikius sutartyje numatytą 20 % besąlyginę išskaitą, kuri mažiausiai yra 4 000 Lt. ( būtų 20 000 Lt. ), kurią privalėtų dengti už kaltinamųjų veiksmus atsakingas darbdavys- AB „(duomenys neskelbtini)“. Nesutinka su civilinių ieškovų B. papildomu reikalavimu priteisti turtinę žalą dėl jų šeimos gydymo sanatorijoje išlaidų (1 102, 87 Lt už visų ieškovų sanatorinį gydymą AB „Eglės sanatorija“ nuo 2012 11 01 iki 2012 11 04 ). Nurodė, jog civiliniai ieškovai nepagrįstai reikalauja priteisti turtinę žalą, nes 2012 04 18 Konstitucinio teismo nutarimu išaiškinta, jog Sodros išmokos įskaitomos į atlygintiną turtinę žalą nukentėjusiems, kai buvo išmokėta vienkartinė socialinio draudimo pašalpa, viršijanti patirtą turtinę žalą.

2012 04 18 Konstitucinio teismo nutarimu išaiškinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kitų CK normų bei kitų įstatymų nuostatų kontekste, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. Tą patį pažymėjęs ir LR Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 3K-3-70/2012.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusiems L. ir A. B. bei L. J. VSDFV teritorinių skyrių sprendimais buvo išmokėtos vienkartinės 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų pašalpos, mokamos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Laimai ir A. B. buvo išmokėta viso 117 000 Lt, o L. J.- 29 250 Lt. vienkartinė pašalpa ( be to, dukroms Almai ir Lolitai dar po 29 250 Lt., b.l. 43-45, T. 9 ) vienkartinių draudimo pašalpų. Be to, nurodyti ieškovai yra gavę ir 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo pašalpas, kurią sudaro 1040 Lt. Pagal LR CK 6.291str. 2d. šios pašalpos taip pat įskaitomos į laidojimo išlaidas. Šios sumos aiškiai viršija ieškovų L. B. bei L. J. prašomas priteisti turtinės žalos sumas, todėl šioje dalyje jų ieškiniai netenkinami.

Pagal LR CK 6.250 str. 2d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas sutinka su ieškovų L. ir A. B., G. B. bei L. J., taip pat ir V. G. nurodytais argumentais, jog jie dėl šio nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo L. ir A. B. sūnus bei G. B. brolis, bei L. J. vyras, o V. G. buvo konstatuoti sužalojimai ir nežymus sveikatos sutrikdymas –visi jie patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, prarado bendravimo galimybę ir t.t. ( LR CK 6. 250 str. 1d.). Visiems prireikė medikų pagalbos, jie kreipėsi ir gydėsi pas psichologus bei į kitas medicinines įstaigas, jiems pablogėjo sveikata, dėl ko turėjo vartoti vaistus. Nelaimingo atsitikimo pasekmes visi nukentėjusieji jaučia iki dabar. Tai patvirtina nukentėjusiųjų pateikti rašytiniai įrodymai.

Spręsdamas priteistinos nukentėjusiems L. ir A. B. bei G. B., L. J., V. G. neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas įvertina ir tai, kad žala jiems buvo padaryta dėl neatsargumo.

Šioje byloje už dėl R. S. padarytą neturtinę žalą ieškovams B., L. J. ir V. G. yra atsakingas jo tiesioginis darbdavys, t.y., UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat subsidiariai ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuri nelaimingo atsitikimo metu buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-660-107759 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybę, susijusi su tiesiogine įmonės veikla ( LR CK 6. 254 str., b.l. 2-4, T. 9 ).

Teismo manymu, civilinių ieškovų L. ir A. B. bei G. B., L. J. ir V. G. reikalaujamos priteisti neturtinės žalos sumos aiškiai viršija protingumo ir teisingumo kriterijus, neatitinka Lietuvos teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose ( AT nut. Nr. 2K-470/2006, 2K-389/2012 , 2K-170/2007, 2K-190/2010, 3K-3-9/2006).

Spręsdamas civiliniams ieškovams priteistinų neturtinės žalos dydžių klausimą, teismas įvertina ne tik minėtiems nukentėjusiems padarytą moralinę skriaudą, kančias ir dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgia taip pat ir į tai, jog žala atsirado ne tyčiniais kaltinamojo veiksmais, bet dėl neatsargumo. Taip pat teismas privalomai įvertina ir kaltinamojo asmenybę-jo turtinę bei šeiminę padėtį ( yra vedęs, augina ir išlaiko tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai). Teismas į tai atsižvelgia dėl to, jog tai gali turėti įtakos nagrinėjant ateityje bylą pagal civilinio atsakovo regresinį reikalavimą ( teismas, nagrinėjantis bylą gali ir sumažinti reikalaujamą priteisti sumą, AT byla Nr. 2K-235/2008 ).

Taip pat, neturtinės žalos dydis negali prieštarauti teisingumo bei protingumo principams ir negali būti naudojamas kaip nepagrįsto praturtėjimo priemonė, o turi būti nustatomas vertinant visas prieš tai paminėtas aplinkybes ( nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nukentėjusiems sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį ir t.t. ).

Todėl, individualizavęs ir įvertinęs atskirai kiekvienam nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui padarytą moralinę skriaudą bei žalą, jų patirtas kančias bei dvasinius išgyvenimus, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, teismas nutarė L. ir A. B., G. B., L. J. bei V. G. ieškinius dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti: 1 ) iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Laimai ir A. B. po 22 333 lt., G. B. -10 000 Lt., L. J.- 22 333 Lt. neturtinės žalos, V. G. – 3 000 Lt;

2) Iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Laimai ir A. B. po 5 000 lt., G. B. -5 000 Lt., L. J.- 5 000 Lt. neturtinės žalos.

Įvertinęs kaltinamojo R. S. turtinę ir šeiminę padėtį ( dirba, tačiau pajamos nedidelės, augina ir išlaiko tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai), teismas nutarė priteisti sumažintas, nei prašo nukentėjusieji bei civiliniai ieškovai, jų turėtas advokatų paslaugų išlaidas ( LR BPK 106 str. 2d. )

Kaltinamasis R. S. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą. Administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs. Nors kaltės nepripažino, tačiau gailisi dėl kilusių sunkių pasekmių. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Darbovietėje charakterizuojamas kaip geras specialistas, draugiškas ir iniciatyvus darbuotojas Yra vedęs ir turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai ( b.l. 70; 77, t. 2 ). Vadovaujantis LR BK 41, 54, 61 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima bausmės vidurkiui. Teismo manymu, kaltinamojo asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą ( BK 75 str. ), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą bei skirti BK 67 str.1d.6p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-20 Minimalaus gyvenimo dydžio ( 2 600 Lt ) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305, 307 str., 308str.1d., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

S. S. pagal LR BK 176str.1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 132 str. 3d. ir nuteisti 3 ( trejų ) metų 6 ( šešerių ) mėn. laisvės atėmimo bausme.

LR BK 75 str.1d., 2d. 5p. tvarka bausmės vykdymą atidėti 2 ( dvejiems ) metams, įpareigojant per šį laiką tęsti darbą.

Skirti LR BK 67 str. 1d., 6p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-20 Minimalaus gyvenimo lygio dydžio ( 2 600 Lt ) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią asmuo privalo sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinius ieškinius patenkinti iš dalies ir priteisti: iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bei A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. J., a.k(duomenys neskelbtini) po 23 333 Lt ( dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris litus ), G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt ( dešimt tūkstančių litų ), V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) - 3 000 Lt ( tris tūkstančius litų ) neturtinės žalos; iš civilinio atsakovo UAB „Marijampolės pieno konservai“ priteisti: Laimai ir A. B. po 5 000 Lt ( penkis tūkstančius litų ), G. B. -5 000 Lt ( penkis tūkstančius litų ), L. J.- 5 000 Lt ( penkis tūkstančius litų ) neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo R. S. priteisti nukentėjusiesiems turėtas advokatų atstovavimo išlaidas: L. B.- 1500 Lt, V. G.- 1000 Lt., valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai L. J.- 450 Lt., kurie turi būti sumokėti į VMI prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, banke AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinius įrodymus: 2 vnt. gesintuvų, metalinį vamzdį, saugomus Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.