Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Valdo Vitunsko ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Vidmantui Raviniui, išteisintajam S. S., jo gynėjui advokatui A. J., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. G. ir jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, G. B., L. B., A. B., jų atstovui advokatui Renui Bradūnui, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Arvydui Pociui, civilinio ieškovo IĮ (duomenys neskelbtini) atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. S., nukentėjusiųjų L. B., A. B., G. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. R. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. ir nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešerių) mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laiką tęsti darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 6 p., skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 minimalaus gyvenimo lygio dydžio (2 600 litų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo sumokėti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir priteista: iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo L. B., A. B., L. J. po 23 333 Lt (dvidešimt tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt tris litus), G. B. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų), V. G., 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos; iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteista: L. ir A. B. po 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų), G. B. 5 000 Lt (penki tūkstančiai litų), L. J. 5 000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo R. S. priteistos nukentėjusiųjų turėtos advokatų atstovavimo išlaidos: L. B. – 1500 Lt, V. G. – 1000 Lt., valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai L. J. – 450 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. už tai, jog, būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdant remonto darbus šaldymo kameroje, šalino šaldymo įrenginius su metalo pjovimo aparatu pjaunant metalinį vamzdį 3 cm. atstumu nuo sienos kurios buvo padengtos izoliacine medžiaga, tuo pažeidė Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. 109 patvirtintos 2011-01-21 53 punktą „5 metrai spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos. Taip pat pažeidė Darbų, kai naudojamasis atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos Nr. 149 patvirtinta 2006-04-11 11 punktą „Dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama. R. S. šių minėtų nuostatų nevykdė, neatliko privalomų ir efektyvių veiksmų gaisrui išvengti, neįvertino aplinkos ypatybių, kad gali kilti gaisras dirbant su atvira ugnimi ir dėl to 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, kilo gaisras, kuriose valymo darbus dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai Ž. B., kuriam konstatuota veido ir plaštakų I Ao nudegimas ir A. J., kuriam konstatuota veido ir plaštakų I Ao nudegimas. Ž. B. ir A. J. mirė įvykio metu nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis), o V. G. ir M. D. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, t.y. išteisintas dėl pareikšto kaltinimo, kad, būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės A. K. 2010-05-04 įsakymu Nr. 87, paskirtas atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę – dirbdamas technikos direktoriaus pareigose, 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuomet buvo vykdomi remonto darbai šaldymo kameroje, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui R. S. metalo pjovimo aparatu šalinant šaldymo įrenginius - pjaunant metalinį vamzdį 3 cm. atstumu nuo sienos padengtos izoliacine medžiaga, ugnies darbams atlikti nepaskyrė atsakingų asmenų už ugnies darbų vietos paruošimą - vykdymą, dėl to netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas jų atlikimo seka, neįvykdžius šių priemonių išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, tokiais savo veiksmais pažeidė „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 177 p., reikalavimą: „Įmonės, įstaigos vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už ugnies darbų vietos paruošimą ir ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų mąstą ir turinį, jų atlikimo seką, šių darbų saugos priemones, aplinkos oro kontrolės tvarką“, šių minėtų nuostatų nevykdė, to pasėkoje, 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – kilo gaisras, kurio metu dirbdami valymo darbus nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis) žuvo IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai Ž. B. ir A. J., o V. G. ir M. D. nustatyta nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendį dėl S. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti S. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., ir nuteisti 4 metų laisvės atėmimo bausme, BK 75 str., pagrindu bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui.

Prokuroras savo skunde nurodė, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka teisminio nagrinėjimo metu nustatytų įvykio aplinkybių, dėl to nuosprendis dalyje dėl S. S. išteisinimo naikintinas.

Prokuroras teigė, kad 2011-12-13 nelaimingo atsitikimo darbe Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus pateiktuose aktuose nurodytos tikslios nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei priežastys. S. S. teisingai buvo kaltinamas, jog nepaskyrė atsakingų asmenų už ugnies darbų vietos paruošimą – vykdymą, dėl to netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas, jų atlikimo seka, neįvykdžius šių priemonių išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, tokiais savo veiksmais pažeidė „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių“ 177 p., reikalavimą: „Įmonės, įstaigos vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už ugnies darbų vietos paruošimą ir ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų mastą ir turinį, jų atlikimo seką, šių darbų saugos priemones, aplinkos oro kontrolės tvarką“, šių minėtų nuostatų nevykdė, to pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Prokuroro nuomone, šias aplinkybes patvirtino aktas dėl kilusio gaisro, gaisrinių tyrimų centro specialistų išvados bei apklaustų liudytojų parodymai, abejoti minėtų aktų teisėtumu pagrindo nėra. UAB (duomenys neskelbtini) darbai, IĮ (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo vietoje (objekte) buvo atliekami be jokių perspėjimų ar aptarimų, oficialiai darbų atlikimo neįforminant. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai apklausti kaip liudytojai parodė, jog darbai buvo pradėti 2011-08-10 dieną, neįvertinus visiškai jokių rizikos pavojui, gyvybei kilimo faktorių. UAB (duomenys neskelbtini) norminiai aktai patvirtina, jog darbai buvo pradėti ir atliekami 2011-08-11, nors IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai nurodė, jog apie atliekamus darbus jų darbų atlikimo vietoje (objekte) nieko nežinojo, būtent dėl šių priežasčių ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Genrangovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. P. parodė, jog išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) raštą dėl darbų atlikimo IĮ (duomenys neskelbtini) darbų atlikimo patalpose. S. S. parodė, jog rašto dėl ketinamų darbų atlikimo (vamzdynų šalinimo) raštu neišsiuntė, nes praėjo trijų dienų išsiuntimo terminas ir tuomet telefonu informavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių, tačiau tiksliai kada atliks prašomus darbus nenurodė, vėliau minėtą informaciją S. S. perdavė Ž. J.. Apklaustas kaip liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. P. parodė, kad subrangovas su užsakovu tiesiogiai nebendrauja, todėl ir siuntė 2011-08-08 užklausimą dėl darbų atlikimo, tačiau iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo negavo, gavo atsakymą žodžiu. Jis pats apie UAB (duomenys neskelbtini) atliekamus darbus nieko nežinojo. Apklaustas kaip liudytojas IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas A. V. parodė, jog 2011-08-08 bendru sutarimu kreipėsi dėl trukdančių įrenginių pašalinimo, atsakymo nesulaukė ir neaišku kokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai atsirado objekte, nors pats sužinojo, kad 2011-08-10 UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti papildomus darbus. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino 2011-08-11 leidimo atlikti ugnies darbus surašymo faktą. Būtent minėto leidimo surašymas ir atsakingų UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų duoti parodymai, vėliau 2011-01-31 įsakymo dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, pateikimas, duoda pagrindo tvirtinti, jog S. S. pažeidė „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių“ 177 p., reikalavimą. S. S. parodė, jog pasirašė leidimą atlikti ugnies darbus, kadangi buvo atlikta oro kontrolė, R. S. parodė, jog ant leidimo pasirašė, kadangi buvo instruktuotas, J. V. ir V. D. parodė, jog ant leidimo pasirašė, kadangi kažkas liepė ir įmonėje buvo nusistovėjusi tokia tvarka. Liudytoja V. D. parodė, jog leidimą pasirašė nežiūrėdama, pasirašė šiaip sau, liudytojas J. V. parodė, jog su R. S. nekalbėjo, kalbėjo tik su Ž. J., suvirintojas pats turi įvertinti aplinką, jie nebendravo, nes įmonėje tokia tvarka, liudytojas Ž. J. parodė, jog apie rangos subrangos sutarčių sudarymą nieko nežinojo, konkretaus darbų atlikimo grafiko nebuvo, S. S. jam davė nurodymus tik žodžiu, tai buvo nusistovėjusi įmonėje tvarka, paskambino J. V. pasakė, Z. K. žino schemas ir reikia žmogaus nupjauti 2 vamzdžius. Iš to seka išvada, jog iki 2011-01-31 priimto įsakymo dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, S. S. išdavinėjo leidimus atlikti ugnies darbus laikantis visų aktų reikalavimų, t. y. nurodant asmenis, priemones ir veiksmus. Konkrečiu atveju teismo vertinta aplinkybė, jog buvo atlikta oro kontrolė taip pat neturi įrodomosios vertės, kadangi kaip pažymėjo teismas leidimas atlikti ugnies darbus nebuvo būtinas. V. D. Valstybinės darbo inspekcijos specialistui atlikusiam spec. tyrimą nurodė, kad įsakymo su sąrašu suvirintojų galinčių be leidimo atlikti ugnies darbus nėra ir įsakymas nebuvo pateiktas. Ji darbų saugos specialistui sakė, jog tarp visų įmonės dokumentų nėra įsakymo su suvirintojų sąrašu atlikti ugnies darbus be leidimo, nors vėliau minėtas įsakymas surašytas 2011-01-31 ir VDI atlikus tyrimą buvo pateiktas 2012-01-06 direktorės A. K. (pati direktorė atostogavo nuo 2011-08-08 iki 2011-08-22). Be to, L. J. parodė, jog su UAB (duomenys neskelbtini) l. e. p. direktoriumi A. K. buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, tačiau paskutinę susitarimo dieną A. K. informavo, jog, grįžus direktorei, situacija pasikeitė. 2011-08-11 akte dėl kilusio gaisro pažymėta, jog gaisro kilimo priežastis priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, atliekant ugnies darbus bei pastabose V. D. nurodė, kad su gaisro priežastimi sutinka, jog gaisrą galėjo sukelti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, vykdantis metalo pjaustymo darbus šaldymo kamerose.

UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai darbus pradėjo atlikinėti savo iniciatyva, darbų neįforminus normatyviniuose ar lokaliniuose teisės aktuose, darbuotojams buvo duoti neteisėti ir spontaniški nurodymai atlikti neplaninius darbus, kurių atlikimo pasėkoje dėl kaltinamųjų R. S. ir S. S. veiksmų įvyko nelaimingas atsitikimas su sunkiais padariniais (dviejų žmonių IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų žūtimi). Nusikalstamos veikos pasekmės kilo būtent UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų atliekamų darbų bei nusikalstamo nerūpestingumo kaltės momentų „turėjimo“ ir „galėjimo“ padarinių numatymo pasėkoje. Be to, išteisinamajame nuosprendyje atsakymo ar pasekmių buvo galima išvengti, jei būtų tinkamai užtikrinta UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės priešgaisrinė būklė, nėra. Teismo padaryta išvada dėl priežastinio ryšio nėra tinkamai motyvuota, nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išanalizavimu, todėl kelia abejonių jos teisingumu (BPK 20 str. 5 d.). Priešingai, nei teismo nurodytoje LAT nutartyje 2K-361/2009, pabrėžiama, jog priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardintų padarinių. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp S. S. veikos (neveikimo) ir kilusių pasekmių nustatytas tiesioginis būtinas priežastinis ryšys, dėl to jo kaltė atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 176 str. l d. požymius (LAT nutartis 2K-267/2009).

Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas yra specialusis - darbdavys (įmonės vadovas) arba jo įgaliotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ar specialistas. Minėto nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu, tačiau ji bet kuriuo atveju siejama su darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu, pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu, priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis S. S. pažeidė jam inkriminuotų „Bendrosios gaisrinės saugos“ taisyklių 177 p. reikalavimus, ir pasekmės kilo būtent dėl jo kaltės (neveikimo) – nusikalstamos veikos numatytos LR BK 176 str. 1 d. kontekste. Tarp S. S. veikos (neveikimo) ir kilusių pasekmių nustatytas tiesioginis būtinas priežastinis ryšys, dėl to jo kaltė atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 176 str. l d. požymius. S. S. atžvilgiu išteisinamais nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Nuosprendį skundė nuteistasis R. S. ir apeliaciniame skunde prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendį panaikinti ir, priėmus naują nuosprendį, jį išteisinti arba šį nuosprendį pakeisti ir paskirtą bausmę sumažinti.

Nuteistojo nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, dėl jo elgesio, padarant nusikalstamą veiką, yra nepagrįstos. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir juos nepakankamai analizavo, atmetė prašymą dėl cheminės-trasologinės, gaisro tyrimo bei darbų saugos ekspertizės paskyrimo, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko teismo nuosprendis neteisingas ir nepagrįstas ir jį priimant buvo pažeista BK 2 str., BPK 1 str., 20 str. ir 305 str.

Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. numato, kad baudžiamoji veika yra kai pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atimama gyvybė kitam žmogui. Kad nustatyti ar kaltinamojo veika atitinka minėtą baudžiamojo kodekso veiką, būtina nustatyti visus nusikalstamos veikos elementus, baudžiamajai atsakomybei atsirasti nepakanka vien pasekmių ir subjekto, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyviąją ir subjektyviąją pusę.

Nuteistojo nuomone, teismas neteisingai sprendė, jog jis pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles – „Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. 109“, patvirtintos 2011-01-21, 53 punktą, numatantį, jog „5 metrai spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos bei „Darbų, kai naudojama atvira ugnis, saugos atlikimo instrukcijos Nr. 149“, patvirtintos 2006-04-11, 11 punktą, kuris numato, kad „dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą draudžiama“.

Įvykio metu buvo nustatyta, kad aplink esančios medžiagos yra nedegios, t. y. nustatyta, kad izoliacinė medžiaga, kuria dengta šaldymo kameros sienos yra nedegi. Tokie duomenys buvo gauti tiek iš tiesioginių vadovų, bendrovėje esančios darbų saugos specialistės, tiek ir pačiam fiziškai įsitikinus, kad medžiaga nedegi. Byloje apklausti liudytojais nuteistojo tiesioginiai vadovai Ž. J. ir J. V., taip pat pasakė, kad medžiaga yra nedegi ir kad dėl to problemų nebus. Byloje buvo pateikta rašytinė medžiaga iš projektinės dokumentacijos apie tai, kad izoliacinė medžiaga, kuria dengtos sienos yra nedegi, taip pat buvo pateikti ir rašytiniai įrodymai iš mokslinės literatūros, tačiau minėtų įrodymų teismas nevertino ir dėl jų savo nuosprendyje nieko nepasisakė. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytoja V. D. (darbų saugos ir sveikatos priežiūros specialistė), kuri paaiškino, jog iš vakaro su A. V. kalbėjo, jog toje vietoje, kur dirbs R. S., stendai nebus statomi, nes šaldymo patalpose sienos dengtos nedegia „Ripor“ medžiaga. Nuteistojo teigimu, jis visiškai įsitikino, kad medžiaga, kuria buvo padengtos sienos yra nedegi, dėl ko jokių papildomų veiksmų imtis nereikėjo, todėl jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl jo atliekamų darbų gali atsitikti nelaimingas atsitikimas ir neigiamos pasekmės. Tai įvertinant, nuteistojo teigimu, jis negali būti laikomas kaltu dėl „Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. 109“, patvirtintos 2011-01-21, 53 punkto nesilaikymo pareigos.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad darbų atlikimui buvo paskirtas Ž. K., kuris su savimi turėjo du gesintuvus ir stebėjo atliekamus darbus, kad nekiltų gaisras bei, esant gaisrui, turėjo imtis priemonių jį užgesinti. Pastebėjus gaisro židinį, jis puolė gaisro židinį gesinti, tačiau dėl staigaus liepsnos plitimo tai padaryti nepavyko. nors šaldymo įrenginiai seniai buvo atjungti, amoniakas pašalintas ir sistemos prapūstos, o prieš pradedant darbus dujų analizatoriumi, J. V. atliko oro analizę, deguonies norma buvo normali. Ir šiuo atveju teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad buvo dirbama nenumačius priemonių užtikrinančių saugų darbą. Tokios priemonės buvo numatytos.

Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis pagal savo asmenines savybes ir nustatytas veikos aplinkybes, iš anksto galėjo ir privalėjo numatyti, kad, atliekant metalo pjaustymo darbus su atvira ugnimi, gali kilti gaisras. Nors buvo nustatyta ir įsitikinta, kad aplink medžiagos yra nedegios, nepaisant to buvo skirtas žmogus darbų priežiūrai su dviem gesintuvais, kad stebėtų, jog nekiltų gaisras, o jam kilus imtųsi priemonių jam užgesinti. Byloje nenustatyta, kokių dar teisės aktais numatytų papildomų gaisrinės saugos priemonių privalėjo imtis.

Baudžiamosios teisės doktrina numato tokią situaciją, jeigu asmuo, dėl kurio veikos žuvo žmogus, nenumatė ir pagal įvykio aplinkybes neturėjo ir negalėjo numatyti tokių padarinių, jo veika traktuojama kaip kazusas, t. y. gyvybės atėmimas be kaltės.

Byloje liko nenustatyta ir neįvertinta aplinkybė apskritai kokia medžiaga buvo padengtos šaldymo kameros sienos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad medžiaga turėjo būti padengta „Ripor“ medžiaga, tačiau ar taip iš tiesų buvo, nenustatyta. Šiam atsakymui gauti buvo prašoma paskirti ekspertizę, tačiau minėtas prašymas teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Byloje, netenkinus prašymo dėl cheminės-trasologinės, gaisro tyrimo bei darbų saugos ekspertizės paskyrimo, nebuvo išsiaiškinta kokia tikroji žaibiško gaisro plitimo priežastis, t.y. kodėl viskas taip gana žaibiškai įvyko, nes nuo to priklauso ar nebuvo pašalinės priežastys nepriklausančios nuo nuteistojo valios įtakojančios staigaus gaisro plitimą. Nustatinėjant priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti ar nebuvo kitų pašalinių veiksnių, nutraukiančių bei įtakojančių priežastinį ryšį, nebuvus staigaus liepsnos plitimo, akivaizdu, kad nebūtų buvę ir tokių sunkių pasekmių ir liepsna būtų buvusi užgesinta.

Nuteistasis taip pat teigė, kad jis patvirtina savo poziciją, kad jam nesuprantama kas galėjo taip staiga užsidegti, kad degė kažkas ore, dulkės ar kokia kita koncentracija ir kad tikrai degė ne siena, degė ne medžiaga kuria dengta siena, o liepsna plito staiga pasieniu link lubų, taip pat nurodė, kad liepsna buvo mėlyna. Nukentėjusysis M. D. nurodė, kad pradžioje pradėjo degti lubos ir sienomis leistis ugnis. Liudytojas Ž. K. paliudijo, jog kas užsidegė nežino, kad liepsna pasirodė prie pjauto vamzdžio ir staiga kilo aukštyn ir plėtėsi, nurodė, kad medžiaga nedegė, gal užsidegė ore susikaupusios dulkės, nurodė, kad liepsna kilo ore, pasieniui, kad ta vieta kur degė – sienos dalis nedegė. Liudytojas J. V. paliudijo, kad kitose patalpose, kur dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nuo sienų ir lubų lupo šiferį ir kad dėl to gal padidėjo dulkių koncentracija. Liudytojas Ž. J. paliudijo, kad gaisras galėjo kilti dėl didelės dulkių koncentracijos. Liudytojas R. M. paliudijo, kad gaisro plitimas buvo žaibiškas, nes degė ne termoizoliacinė medžiaga, kad galėjo būti nusėdę dulkės. Ugnis plito žaibiškai iš vienos patalpos į kitą, ugnies pliūpsnis ėjo palube žaibiškai, tokia jo nuomone gaisro plitimo eiga. Liudytoja V. D. paaiškino, kad nedegūs stendai nebuvo būtini, nes medžiaga nedegi. Nukentėjęs V. G. paaiškino, kad galėjo užsidegti tepalų garai, kažkodėl buvo kvapas, daugiau niekas negalėjo užsidegti, koncentracija buvo didelė. Taip pat paaiškino, kad termoizoliacinė medžiaga yra nedegi, kad iš jos galėjo būti tik dūmai. A. V. nurodė, kad sprogo susikaupę dujos bei nurodė, kad gaisrininkai turėjo pakankamai laiko išgelbėti nukentėjusiuosius.

Esant aukščiau nurodytiems liudijimams teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad versija, jog gaisrą ir staigų ugnies plitimą galėjo sukelti ne medžiaga, kuria dengtos sienos, o kitos priežastys yra tik subjektyvi kaltinamojo išsakyta nuomonė, nesant tam pakankamai jokių objektyvių duomenų bei kitų šaltinių. Esant aukščiau nurodytiems liudijimams teismas privalėjo imtis priemonių visapusiškai visoms bylos aplinkybėms ištirti ir teisingam nuosprendžiui priimti, priešingu atveju pažeidžiama teisė į teisingą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą.

Byloje nepaskyrus ekspertizės nebuvo atsakyta į klausimą ar IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų atliekami sienų ir lubų ardymo darbai, ardant nuo lubų seną medieną, šiferį ir viską metant ant žemės, tuo sukeliant dulkes, negalėjo sukelti staigaus gaisro plitimo priežasties, t. y. ar minėtos „Ripor“ medžiagos, šiferio bei medienos dulkės, negalėjo užsidegti ir/ar sukelti sprogimo bei staigaus ugnies plitimo ir ar tai nebuvo pagrindinė sąlyga gaisrui kilti bei jam staiga (žaibiškai) išplisti. Nustačius, kad tai galėjo sąlygoti gaisro kilimą ir kad tai buvo pagrindinė sąlyga gaisrui kilti, kaltinamajam negalėtų kilti baudžiamoji atsakomybė dėl atsiradusių pasekmių.

Nuteistojo nuomone, 2011-11-30 Specialisto išvadoje Nr. 35-24 (SI) (atsakant į trečiąjį klausimą) yra nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų apie tai, kad tiriamoje aplinkoje būtų buvusios kokios nors degios medžiagos ar jų liekanos, kurios galėjo užsidegti nėra, todėl specialistui nebuvo žinomos visos bylos ir įvykio aplinkybės – liudytojų parodymai apie esančias dulkes, kurios gali būti degios. Todėl negalima teikti, kad minėta specialisto išvada yra objektyvi, pagrįsta ir teisinga.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad specialistui, pateikiant savo išvadą bei tiriant pačią izoliacinę medžiagą, ji buvo tiriama ją supjausčius į mažesnius gabalėlius, liepsna veikiant 15 sekundžių, t. y. medžiaga tiesiogiai buvo veikiama tiesiogine liepsna, ko realiai bei faktiškai nebuvo atliekant darbus įvykio dienai. Pati izoliacinė medžiaga nebuvo veikiama tiesioginės liepsnos, kaip kad atlikto tyrimo metu, ant medžiagos galėjo nukristi tik įkaitusi metalo atplaiša ar atplaišos. Tačiau nebuvo tirta ar tokia įkaitusi metalo atplaiša gali uždegti minėtą medžiagą, o bandymas buvo atliekamas veikiant tiesiogine liepsna. Dėl šių aplinkybių išvada nelaikytina pagrįsta ir patikima, apkaltinamajam nuosprendžiu priimti ir jam pagrįsti. Be to, specialisto apskritai nebuvo tiriama, kas sąlygojo gaisro kilimą, išvadoje tik atsakyta į klausimą kokia kilusio gaisro priežastis bei nurodyta, kad tai pašalinis atviros ugnies šaltinio poveikis, tačiau neatsakyta į klausimą kas užsidegė ir kas sąlygojo staigų bei žaibišką gaisro plitimą t.y. išvados, kad gaisras kilo dėl degios izoliacinės medžiagos nėra pateikta. Be to, kaip matyti iš Bandymų ataskaitos Nr. 20-32.2011.6, joje nurodyta, kad medžiaga paimta nuo šaldymo kameros, t. y. iš gaisravietės. Vadinasi paimta tyrimui izoliacinė medžiaga, kuri jau buvo paveikta gaisro. Taigi tyrimas buvo atliekamas ne su „Ripor“ izoliacine medžiaga, o medžiaga, kuri buvo likusi po gaisro. Visiem yra žinoma, kad ugnis bei karštis keičia medžiagos fizikines savybes. Ji iki gaisro gali būti vienų savybių, o paveikta liepsnos (karščio) jos savybės iš esmės gali pasikeisti. Taip pat iš bandymų ataskaitos matyti, kad išbandytas mažesnis bandinių kiekis nei numatyta standarto, taip pat numatyta, kad dalis bandinių nedegė. Todėl specialisto atlikto tyrimo negalima vertinti kaip objektyvaus ir teisingo.

Nuteistojo nuomone, jeigu IĮ (duomenys neskelbtini) būtų tinkamai organizavusi savo darbą – užtikrinę tinkamą ventiliaciją, tuo užkertant kelią dulkių kaupimuisi, jos nebūtų užsidegę ir liepsna taip greitai nebūtų išplitusi – tų pasekmių, kurios įvyko, nebūtų buvę. IĮ (duomenys neskelbtini) neužtikrino tinkamo darbų koordinavimo, kas buvo jų pareiga bei nesiėmė jokių priemonių savo darbuotojams evakuoti kilus gaisrui. Būtent minėtos įmonės netinkamas veikimas (neveikimas) ir buvo pagrindinė sąlyga neigiamoms pasekmėms kilti (pavojingų darbo sąlygų sudarymas).

Nuteistojo teigimu, paskirtina cheminė-trasologinė gaisro tyrimo bei darbų saugos ekspertizė.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtina nuostatą, kad visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, turi būti traktuojamos įtariamojo, kaltinamojo ar išteisintojo naudai. Tačiau, teismui priėjus išvados, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, prašo, atsižvelgus į visas nustatytas bylos aplinkybes, jam paskirtą bausmę sumažinti.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 132 str. 3 d. ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteista: L. B., A. B., L. J. po 23.333 Lt, G. B.,- 10.000 Lt, V. G.,- 3000 Lt neturtinės žalos, o iš civilinio atsakovo - UAB (duomenys neskelbtini) priteista: L. ir A. B. - po 5000 Lt, G. B. - 5000 Lt, L. J. - 5000 Lt, ir priimti naują nuosprendį. R. S. pagal BK 132 str. 3 d. išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Civilinių ieškovų: L. B., A. B., L. J., G. B., V. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, arba nuosprendį šioje dalyje panaikinti ir bylą grąžinti Marijampolės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Civilinis atsakovas nesutinka su teismo nuosprendyje padaryta išvada, nes ji prieštarauja faktiniams bylos duomenims, kurių teismas, spręsdamas R. S. kaltės klausimą, nevertino.

Civilinis atsakovas nurodė, kad nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad kaltininkas nenumato, jog dėl jo veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją galėjo ir privalėjo numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, t.y. R. S. paaiškinimų, S. S., liudytojo Ž. J. ir J. V. parodymų, nuteistasis siekė išsiaiškinti medžiagos, kuria išklijuotos sienos, degumą. Byloje esantys UAB (duomenys neskelbtini) cecho, kuriame įvyko įvykis, kapitalinio remonto dokumentacijos išrašai patvirtina, kad patalpų sienos buvo išklijuotos medžiaga „Ripor“. Pažymėta, kad ši medžiaga nedegi. Duomenų, kad buvo keista ši medžiaga ir sienos perklijuotos, byloje nėra. Byloje esančios specialistų išvados nepaneigė, kad sienos buvo išklijuotos medžiaga „Ripor“. Dokumentacijoje esantis šios medžiagos aprašymas patvirtina, jog ši medžiaga – nedegi. R. S. nuosekliai tvirtino, jog jis savo tiesioginio viršininko J. V. klausė kokia medžiaga išklijuotos sienos ir ar ši medžiaga yra degi. Gavo atsakymą, kad ši medžiaga, kuria išklijuotos sienos, tikrai nedegi. Šį nuteistojo aiškinimą patvirtina J. V. duoti parodymai teisme, jog jis nuteistajam sakė, jog medžiaga yra nedegi. Kad tokį instruktažą nuteistasis gavo iš savo viršininko, patvirtina ir liudytojo Ž. J. parodymai, kuris patvirtino tą aplinkybę, kad nuteistajam buvo pasakyta, jog medžiaga yra nedegi, ir kad jis pats bandė uždegti šios medžiagos gabalėlį, bet jis nedegė. Taigi, nuteistasis neturėjo pagrindo abejoti jam pateikta informacija. Nežiūrint į tai, jis buvo rūpestingas ir apdairus, pats asmeniškai bandė patikrinti medžiagos degumą: po gabalėliu medžiagos laikė degantį žiebtuvėlį, tačiau liepsna buvo tol, kol žiebtuvėlis degė, nes medžiaga neužsiliepsnojo. Taigi nuteistasis dar kartą pats asmeniškai bandydamas įsitikino, kad medžiaga yra nedegi. Tačiau, būdamas instruktuotas kokių atsargumo priemonių reikia imtis dirbant su ugnimi, nors manydamas, kad aplinkui nėra degių medžiagų, ėmėsi dar papildomų priemonių, siekdamas užtikrinti šių darbų saugumą, t. y. pasirūpino, kad vamzdžio pjovimo vietoje būtų du gesintuvai ir žmogus, kuris, reikalui esant, galėtų imtis reikiamų priemonių. Nuteistasis R. S. jau ne pirmą dieną pjaustė vamzdžius toje patalpoje lygiai tuo pačiu būdu, bet jokios pasekmės neatsirado. Medžiaga, kuria buvo išklijuotos sienos, neužsidegė. Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad nuteistasis negalėjo numatyti, kad įvykio dieną medžiaga, kuria buvo išklijuotos patalpos sienos, pasidarys degi ir dėl jo veiksmų atsiras nustatytos pasekmės, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog jis lengvabūdiškai tikėjosi, jog ji neužsidegs ir nevykdė atsargumo reikalavimų. Nuteistasis domėjosi, siekė išsiaiškinti medžiagos savybes, dėjo pastangas užtikrinti darbų saugumą ir nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai tikėjo, kad sienos išklijuotos nedegia medžiaga. Nors kaip tvirtina teismas nuosprendyje, kad po įvykio paaiškėjo, kad medžiaga yra degi, o R. S. dėl medžiagos savybių klydo, tačiau tai nepatvirtina, jog jis šios medžiagos neatribodamas 5 metrų atstumu, veikė nusikalstamai, nes, kaip jau buvo minėta, jis įvykio metu negalėjo numatyti, kad jo veiksmai, tą dieną pjaunant vamzdį suvirinimo aparatu, sukels nustatytas pasekmes.

Jeigu asmuo, dėl kurio veikos žuvo žmonės, nenumatė ir pagal įvykio aplinkybes negalėjo numatyti tokių padarinių, jo veika baudžiamojoje teisėje traktuojama kaip kazusas, t. y. gyvybės atėmimas be kaltės. Nėra kaltės ir tais atvejais, kai asmuo, numatydamas kito žmogaus žūties galimybę, siekdamas išvengti tokių pasekmių, padaro viską, ką gali, kad jų nebūtų, tačiau padariniai atsiranda - žmogus žūsta dėl priežasčių, kurios nuo asmens valios nepriklauso. Šiuo gi atveju R. S., vos pamatęs netikėtai atsiradusią mažą liepsnelę, iš karto ėmėsi priemonių: naudojo atsineštus gesintuvus, būdamas arčiausiai prie pavojaus židinio, čiupo dujų balionus, kuriuos pats tempė iš patalpos, siekdamas, kad jie nesusprogtų ir nesukeltų sunkesnių pasekmių kitiems ten buvusiems žmonėms. Pasekmės nuo jo pastangų jau nepriklausė. Šių aplinkybių apylinkės teismas neįvertino, o šios aplinkybės patvirtina, kad dėl atsiradusių pasekmių nėra R. S. nusikalstamo nerūpestingumo ir neatsargios kaltės. Nesant kaltės, nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 132 str. 3 d. sudėties. Todėl nuteistasis pagal šį baudžiamąjį įstatymą turėjo būti išteisintas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. turėjo būti palikti nenagrinėti.

Civilinio atsakovo atstovas taip pat apeliuoja į nepakankamą įrodymų vertinimą ir nurodė, kad duomenys patvirtina, kad už darbų saugą įvykio vietoje buvo atsakingos trys bendrovės: UAB (duomenys neskelbtini), IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Pastaroji buvo generalinis rangovas, sutartimi, sudaryta su subrangovu IĮ (duomenys neskelbtini), prisiėmusi visus įsipareigojimus dėl darbų saugos reikalavimų užtikrinimo įvykio vietoje. Darbo inspekcijos specialisto išvada dėl gaisro kilimo priežasties, o tuo pačiu ir dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo yra tikėtina. Liudytojai Ž. J., J. V. ir kiti patvirtino, kad vamzdžiai toje patalpoje buvo pjaustomi ne pirmą dieną, kad prieš įvykį IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai užmūrijo sienoje angą. Nors buvo įspėti išsimušti ventiliacijos angą, tačiau, kaip tvirtina įvykio aplinkybės, to nepadarė. O tai, kaip nuosprendyje tvirtina apylinkės teismas, galėjo turėti įtakos gaisro staigiam išplitimui. Tai reiškia, kad subrangovo IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų veiksmai, už kurių darbų saugą buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) ir IĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo įtakos nustatytų pasekmių kilimui. IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, kad jų pačių prašymu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai patalpoje Nr. 11 pjaustys vamzdžius. Tačiau neatliko jokių veiksmų darbuotojų darbų saugos reikalavimų užtikrinimui. Specialistas teismo posėdyje paaiškino, jog IĮ (duomenys neskelbtini) padarė darbų saugos pažeidimus. Teismas šių faktinių duomenų nevertino ir nepagrįstai atsakovais šioje byloje nepatraukė IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Tik ištyrus ir įvertinus šiuos faktinius duomenis, galima būtų nustatyti kaip gaisro kilimą ir atsiradusias pasekmes įtakojo kiekvienos iš šių trijų bendrovių padaryti darbų saugos pažeidimai ir koks kiekvienos iš jų civilinės atsakomybės už atsiradusius padarinius, laipsnis. Apylinkės teismas atsisakė tai daryti, nepatraukė šių bendrovių bendraatsakovais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tik viena bendrovė – UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už nukentėjusiesiems padarytą žalą ir iš jos priteisė žalos atlyginimą. Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) nuomone, ištaisyti apylinkės teismo padarytus pažeidimus būtų galima ir civilinio proceso tvarka.

Be to, kaip matyti iš R. S. pareikšto kaltinimo, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 132 str. 2 d.. Šis baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų. LR BPK 255 str. 2 d. reglamentuoja, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, negu jis buvo kaltinamas. BPK 256 str. yra nurodyta, jog kaltinimas teisiamajame posėdyje gali būti pakeistas į sunkesnį tik nukentėjusiojo ar prokuroro iniciatyva, pateikus teismui raštu prašymą pakeisti kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką ar inkriminuoti kitas aplinkybes, kurios sunkintų kaltinamojo atsakomybę. Tokių prašymų teisiamajame posėdyje pateikta nebuvo. Tačiau teismas pats kaltinamojo R. S. veiksmus kvalifikavo pagal kitą įstatymą – BK 132 str. 3 d., numatantį griežtesnę atsakomybę – laisvės atėmimą iki 8 metų. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu jam pareikštame kaltinime nebuvo inkriminuota, jog jis V. G. ir M. D. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, tačiau teismas šias pasekmes nuosprendyje R. S. inkriminavo. Tuo, be jokios abejonės, apsunkino R. S. teisinę padėtį. Taigi, teismas išėjo iš R. S. pareikšto kaltinimo ribų, apsunkino jo teisinę padėtį, jo veiksmus kvalifikavo pagal sunkesnį baudžiamąjį įstatymą ir tokiu būdu padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris yra esminis, šis apylinkės teismo padarytas pažeidimas yra savarankiška vada apylinkės teismo nuosprendį panaikinti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui prašė panaikinti 2013-06-14 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria S. S. buvo išteisintas pagal LR BK 176 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo ir papildomai priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 47000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti jam iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir nuteistųjų pirmos instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas, kurių teismas nepriteisė 1500 Lt sumai. Nuteistojo nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė neteisingas išvadas.

S. S. pagrįstai buvo kaltinamas, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) technikos direktoriumi, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms. Tai yra būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės A. K. 05-04 įsakymu Nr. 87. paskirtas atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę - dirbdamas technikos direktoriaus pareigose, 2011-08-11 apie 10 val. 45 min., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuomet buvo vykdomi remonto darbai šaldymo kameroje, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui R. S. metalo pjovimo aparatu šalinant šaldymo įrenginius – pjaunant metalinį vamzdį 3 cm atstumu nuo sienos padengtos izoliacine medžiaga, ugnies darbams atlikti nepaskyrė atsakingų asmenų už ugnies darbų vietos paruošimą – vykdymą, dėl to netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas jų atlikimo seka, neįvykdžius šių priemonių išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, tokiais savo veiksmais pažeidė „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 177 p., reikalavimą: „Įmonės, įstaigos vadovas leidime nurodo asmenis, atsakingus už ugnies darbų vietos paruošimą ir ugnies darbų atlikimą, taip pat nustato parengiamųjų darbų mąstą ir turinį, jų atlikimo seką šių darbų saugos priemones, aplinkos oro kontrolės tvarką“, šių minėtų nuostatų nevykdė, to pasekoje, 2011-08-11 apie 10 vai. 45 min., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – kilo gaisras, kurio metu dirbdami valymo darbus nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis) žuvo IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai Ž. B. ir A. J., o V. G. ir M. D. nustatyta nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Akivaizdu, kad S. S. buvo atsakingas už įvairių įmonėje dirbančių įmonių veiksmų derinimą ir informavimą apie atliekamus pavojingus darbus, kad būtų užtikrinta kitų įmonių darbuotojų sauga.

Tai buvo viena iš priežasčių dėl ko atsirado pasekmės numatytos S. S. pateiktame kaltinime. Todėl, teismo išvada, kad tarp S. S. veikos ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio nepagrįsta ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam priteistas aiškiai per mažas neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes jis įvykio metu patyrė didelę baimę dėl savo gyvybės, išgyveno dvasinį sukrėtimą, depresiją, pablogėjo sveikata. Gaisro metu apdegė ausis, veidą, abu dilbius. Teismo medicinos specialistas nustatė I-II A laipsnio nudegimus. Nors nuo apdegimų gydėsi laikotarpiu nuo 2011-08-12 iki 2011-08-18, tačiau dėl patirto streso paūmėjo ir kitos ligos, dėl ko gydymas UAB (duomenys neskelbtini) buvo tęsiamas iki 2011-09-16.Visa tai yra tiesioginės sukelto gaisro pasekmės.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo nuosprendyje iš esmės pripažįstama, kad yra pagrindai neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas jo atžvilgiu šios nuosprendžio dalies iš esmės nemotyvavo ir priteisiamo atlyginimo dydžio nepagrindė, išskyrus tai, kad R. S. įvykdė neatsargų nusikaltimą, turi išlaikytinių bei paminėjo LAT nutartis iš teismų praktikos.

Teismas, priteisdamas jam tik 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo šių kriterijų aiškiai nesilaikė. Nors padaryti sužalojimai teismo medicinos specialisto įvertinti, kaip nežymūs, tačiau teismas nesugebėjo tinkamai įvertinti, kad jis vos nežuvau ir tik atsitiktinai išsigelbėjo nuo mirties. Dėl potrauminio streso sindromo patyrė sunkius išgyvenimus, dėl ko pakeitė net darbo pobūdį.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) teismas jam nepriteisė jokio neturtinės žalos atlyginimo, nors ši įmonė yra tiesiogiai atsakinga už atsiradusią žalą. Šio juridinio asmens atleisti nuo neturtinės žalos atlyginimo teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas ir nukentėjusiajam papildomai priteista 47000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš UAB (duomenys neskelbtini).

LR CK 6.264 str. 1 d. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Taip pat teismas už advokato atstovavimą priteisė tik 1000 Lt, nurodydamas, kad pateiktas kvitas tik tokiai sumai, kas neatitinka tikrovės. Advokato A. Staškūno kontorai už susipažinimą su byla ir ieškinio paruošimą nukentėjusysis sumokėjo 1000 Lt, tačiau, užbaigiant įrodymų tyrimą, buvo pateiktas advokato kontoros kvitas už atstovavimą teisme 1500 Lt sumai. Dokumentas buvo pateiktas viešai teismo posėdžio metu.

Nukentėjusiojo nuomone, jis negavo jokios satisfakcijos ir netgi patyrė daugiau nuostolių, nes gaišo darbo laiką, turėjo kelionės išlaidų, kurių kompensuoti neprašė, tačiau akivaizdu, kad kelionė iš Plungės į Marijampolę ir atgal (480 km) kainavo pakankamai dideles išlaidas. Dėl šių priežasčių Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Nuosprendį apeliaciniu skundu taip pat skundė nukentėjusieji L. B., A. B., G. B. ir prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir nukentėjusiesiems A. B., L. B. ir G. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi bei priteisti visas advokato pagalbos išlaidas.

Su Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusieji nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (LR BPK 20 str.), neteisingai taikė LR BK ir CK bei kitas teisės normas, tokiu būdu suvaržydamas įstatymų ginamas nukentėjusiųjų teises į tinkamą teisminį procesą ir nešališką teismą. Dėl teismo atliktų procesinių normų pažeidimų priimtas nuosprendis nukentėjusiųjų atžvilgiu yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus.

Nukentėjusiųjų nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, t. y. tą žalą, kurią nukentėjusieji patyrė dėl artimo žmogaus – brolio bei sūnaus žūties ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą tenkino tik labai maža apimtimi.

Nors nuosprendyje teismas nurodė, dėl ko yra ženkliai mažinamas neturtinės žalos dydis, tačiau turėjo atsižvelgti ir į kilusias pasekmes, žuvusiojo Ž. B. visišką kaltės nebuvimą dėl kilusio įvykio, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), kaip R. S. darbdavio atsakomybę dėl žalos, padarytos Ž. B. gyvybės atėmimu, o taip pat turtinę padėtį, taip pat tai, kad atsakovas savo atsakomybę buvo apdraudęs civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale pagal sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo nelaimingų atsitikimų, todėl materialinė atsakomybė dalijama tiek įmonei, dėl kurios kaltės kilo nelaimingas atsitikimas, tiek draudimo kompanijai (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas.

Byloje pateikti duomenys, kad Ž. B. žūtis ypatingai giliai sukrėtė visą nukentėjusiųjų šeimą kurioje įsivyravo depresyvios nuotaikos, pašlijo šeimos narių sveikata, šeima patyrė didžiulę netektį, kurios neįmanoma niekaip kompensuoti. Sušlubavusią nukentėjusiųjų tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą jie gydėsi pas psichiatrą, nes patys negalėjo susitvarkyti su atsiradusiomis depresyviomis nuotaikomis. Ieškovas A. B. darbe turi ginklą jo nuotaikų kaita bei įvairios kalbos apie gyvenimo beprasmybę, vaiko netekties skausmą suicidiniai pasisakymai likusioms šeimos narėms kėlė baimę dėl jo būklės. Ieškovei L. B. dėl sūnaus žūties atsirado kraujotakos, miego sutrikimai, stiprūs galvos skausmai, sutriko skydliaukės veikla, dėl ko tenka pastoviai vartoti vaistus, lankytis pas medikus. Ieškovui A. B. atsinaujino širdies problemos, jis buvo konsultuotas medikų ne tik Telšiuose, bet ir Klaipėdoje. Sesuo G. B. taip pat patyrė didžiulį stresą dėl brolio žūties, nes Ž. tą vasarą dirbo būtent dėl jos, norėdamas nupirkti jai, būsimajai studentei, kompiuterį.

Į šias aplinkybes, išgyventą netektį, liekamuosius reiškinius, kuriuos teko gydytis ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, Teismas turėjo atsižvelgti priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo patikslintas civilinis ieškinys, t. y. teismui buvo pateikti duomenys, kad gydytojo rekomendacijos pagrindu nukentėjusieji gydėsi sanatorijoje. Tai rodo, kad liekamieji reiškiniai nebuvo pašalinti, nėra išnykę ir šiuo metu, o tai yra vienas iš neturtinės žalos buvimo pagrindų.

Teismo motyvas, kad neturtinės žalos dydis yra mažinamas dėl priežasčių, kurios grindžiamos kaltinamojo turtine padėtimi, yra nepagrįstas.

Kaip matyti iš nuosprendžiu priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti kiekvieno civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) naudai priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta vienodo dydžio ribose, nes kiekvienam iš jų nuspręsta priteisti po vienodą, 5000 Lt sumą, tačiau priteisiant neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo žalos dydis buvo diferencijuotas, nenurodant jokių motyvų, Nukentėjusiesiems L. B. ir A. B. priteisiant po 23 333 Lt, o G. B. - 10 000 Lt. Toks neturtinės žalos atlyginimo diferensijavimas niekuo nepagrįstas, teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl G. B. priklauso mažesnė suma, nei tėvams, nes nusikalstamos veikos padariniai vienodai įtakojo visos šeimos gyvenimą, G. B., kaip jauno, tik pradedančio visavertį socialinį gyvenimą, žmogaus, patirtos streso pasekmės yra ypač žalingos ir negrįžtamos. Teismo nuosprendžiu paskirstant neturinę žalą teismų praktikoje neįprastu dydžiu - 23 333 Lt, teismas visiškai nevertino neturtinės žalos piniginio dydžio, priteistino iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau išskaičiavo matematiniu būdu žalos atlyginimo dydžius visiems nukentėjusiesiems, siekdamas palankių žalos atlyginimo sąlygų civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini), sudarydamas galimybę neturtinę žalą sumokėti tik draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), numatyto žalos atlyginimo dydžio ribose. Tai rodo, kad teismas nevertino realiai padarytos neturtinės žalos pasekmių nukentėjusiesiems, nenustatė jos tinkamo atlygintino dydžio, tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymui orientyru pasirinko minėtą draudimo sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, kurioje susitarta, kad draudikas atlygina visiems nukentėjusiesiems kartu paėmus iki 100 000 Lt neturtinės žalos, pritaikius sutartyje numatytą 20 proc. besąlyginę išskaitą, kuri yra 20 000 Lt, ir kurią privalo sumokėti atsakingas darbdavys, t. y. civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad teismas formaliai ir aritmetiškai paskaičiavo priteistinas neturtinės žalos sumas, iš esmės nevertino padarytų nusikalstamų pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai, sukeltam dvasiniam skausmui, išgyvenimams ir pan., nesprendė ne tik neturtinės žalos tinkamo piniginio įvertinimo, o tik formaliai paskirstė minėtoje draudimo sutartyje privalomai priteistinas neturtinės žalos dydžio sumas, faktiškai eliminuodamas civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) materialinę atsakomybę už jo darbuotojo padarytą nusikalstamą veiką.

Vertinant nuosprendį šiuo aspektu, peršasi išvada, kad teisėjas arba nesivargino įvertinti netekties padarinių, arba sąmoningai siekė padėti išvengti vienai iš stambiausių Lietuvos bendrovių, dirbančiai pelningai, materialinių nuostolių, taip pamindamas nukentėjusiųjų asmenų teises ir teisėtus lūkesčius.

Teismas taip pat neatsižvelgė ir į paties atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) finansines galimybes. Atsakovas yra stambi įmonė, generuojanti dideles finansines lėšas, su didele apyvarta, todėl palyginus jos galimybes ir teismo sprendimą, liečiantį konkrečiai šį civilinį atsakovą, matosi, kad pagrindiniai reikalavimai teismo yra nukreipti į kitus asmenis, t. y. draudimo bendrovę, patį nuteistąjį, tačiau atsakovą UAB (duomenys neskelbtini) jie liečia sąlyginai maža dalimi. Todėl, nukentėjusiųjų nuomone, toks Teismo sprendimas, kuris finansine prasme tik ypač maža apimtimi paliečia įmonę, kurios darbuotojas sukėlė nelaimingą atsitikimą, per kurį žuvo bei buvo sužalota visa eilė asmenų, neskatins UAB (duomenys neskelbtini) suteikti didesnį dėmesį darbų saugos problemoms bendrovėje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl neturtinės žalos, teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas.

Nukentėjusiųjų manymu, nuosprendis ydingas ir tuo aspektu, kad nuteistajam R. S. pritaikyta neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL dydžio (2 600 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kai LR BK 67 str. numato eilę kitų efektyvesnių baudžiamojo poveikio priemonių, todėl prašoma revizuoti paskirta bausmė R. S., sprendžiant bausmės atitikimo padarytai nusikalstamai veikai klausimą, ir priteisti L. B. visas turėtas advokato pagalbos išlaidas, nes advokatas atstovavo ne tik ją, bet ir A. B. bei G. B., jam buvo sumokėti šeimos pinigai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą prašiusį prokuroro skundą tenkinti, nuteistąjį R. S., prašiusį jo apeliacinį skundą tenkinti, dėl kitų skundų klausimą palikusį spręsti teismui, nuteistojo gynėją, prašiusį R. S. skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusįjį V. G., prašiusį jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo atstovą, prašiusį V. G. apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti atstovavimo išlaidas, nukentėjusiąją L. B., A. B., G. B., prašiusius jų apeliacinį skundą, prokuroro ir nukentėjusiojo V. G. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo R. S. ir AB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovą, prašiusį civilinio atsakovo, nuteistojo R. S. apeliacinius skundus tenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti, išteisintąjį S. S., prašiusį prokuroro ir nukentėjusiojo V. G. apeliacinius skundus atmesti, dėl kitų apeliacinių skundų nuomonės neišreikė, išteisintojo gynėją, prašiusį prokuroro ir V. G. apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo R. S. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti., IĮ (duomenys neskelbtini) atstovą, išsakiusį nuomonę, jog nukentėjusiųjų apeliacinius skundus palaiko, iš dalies palaiko prokuroro skundą, o nuteistųjų ir civilinio atsakovo skundai atmestini, kaip nepagrįsti, sprendžia, kad prokuroro ir nuteistojo R. S. nukentėjusiųjų L. B., A. B., G. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė veikos kvalifikavimo, kaltės, bausmės klausimus, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Prokuroras nuosprendį ginčijo S. S. išteisinimo dalyje, nuteistasis R. S. ginčijo savo kaltę, civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) ginčijo R. S. kaltę bei nukentėjusiųjų civilinius ieškinius prašė palikti nenagrinėtus, nukentėjusieji ginčijo priteistų civilinių ieškinių dydžius, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.)

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui arelo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi.

S. S. kaltė, perduodant bylą teismui, buvo grindžiama tuo, kad jis pažeidė 2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus įsakymu Nr. 1-223 „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių“ 177 p. reikalavimus, t. y., būdamas įmonėje paskirtu atsakingu už visos bendrovės priešgaisrinę būklę, nepaskyrė atsakingų asmenų už ugnies darbų paruošimą – vykdymą, dėl ko netinkamai buvo paruošta darbo vieta, nenustatytas parengiamųjų darbų mastas jų atlikimo seka, neįvykdžius šių priemonių, išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, dėl ko 2011-08-11, apie 10 val. 45 min., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. S. pjaunant metalo pjovimo aparatu vamzdį prie sienos, padengtos izoliacine medžiaga, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – kilo gaisras, kurio metu, dirbdami valymo darbus, nuo apsinuodijimo karboksihemoglobinu (smalkėmis) žuvo IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai Ž. B. ir A. J., o V. G. ir M. D. nustatyta nežymūs sveikatos sutrikdymai.

Pagal pareikštą kaltinimą S. S. turėjo pareigą pagal „Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių“ 177 p. reikalavimą išduoti leidimą, kuriame turėjo paskirti asmenis, atsakingus už nurodytų priemonių atlikimą bei užtikrinimą, atliekant ugnies darbus, tačiau to nepadarė, nepaskyrė atsakingo asmens už šių priemonių įgyvendinimą ir, neįvykdžius šių priemonių, išdavė leidimą ugnies darbams atlikti, dėl ko kilo nurodytos pasekmės.

Iš bylos duomenų matyti ir pagrįstai nustatyta, kad įmonėje Generalinės direktorės A. K. 2011-01-21 įsakymu Nr. 11, patvirtintos „Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcija“ Nr. 109, kurių 50 p. numato, kad „Ugnies darbams atlikti išduodamas leidimas. Leidimą gali išduoti atsakingas asmuo, paskirtas generalinio direktoriaus įsakymu. Be leidimo ugnies darbus gali atlikti suvirintojai, kurių sąrašą sudaro ir tvirtina įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas“ (T 5 b. l. 103). Byloje yra pateiktas „Priešgaisrinės saugos ir saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas“, iš kurio matyti, kad R. S. 2010-07-08 buvo instruktuotas periodiškai pagal aštuonias instrukcijas, 2010-12-21 pagal tris instrukcijas instruktuotas papildomai, 2011-01-11, 2011-02-10 instruktuotas papildomai (T 5 b. l. 114, 115). 2011-01-31 UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės įsakyme „Dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo“, buvo patirtinti keturi suvirintojai, tarp jų ir suvirintojas elektra bei dujomis – R. S.. Iš šių duomenų akivaizdu, kad S. S. neprivalėjo išduoti atskiro leidimo suvirintojui R. S. ugnies darbams atlikti, tačiau byloje toks leidimas atlikti ugnies darbus R. S. yra pateiktas. Tokiu būdu R. S., direktorės 2011-01-31 įsakymu buvo paskirtas atsakingu ir už tinkamą darbo vietos paruošimą ir už ugnies darbų atlikimą, šias aplinkybes patvirtino darbų saugos specialistė V. D. bei S. S. bei R. S..

Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Būtent priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja galimybę išvadai, jog be šių pažeidimų nebūtų ir padarinių. Veikos objektas – saugios darbo sąlygos, užtikrinančios darbuotojų gyvybės ir sveikatos apsaugą, todėl pagal šią normą atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Iš to išplaukia, kad šio nusikaltimo subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi ir saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi, todėl padariniai apima tik santykius darbo sferoje ir neapima atvejų, kai nukenčia asmenys, kurių veikla nėra susijusi su darbu objektuose, kur atsirado padariniai, išvardyti BK 176 str. 1 d. dispozicijoje.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų ir tai pagrįstai konstatuota apylinkės teismo nuosprendyje, nukentėjusieji nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, jų su UAB (duomenys neskelbtini) dirbusiu technikos direktoriumi S. S. jokie darbiniai santykiai nesiejo. Nukentėję asmenys dirbo IĮ (duomenys neskelbtini), kuri objekte darbus vykdė pagal subrangos su UAB (duomenys neskelbtini) sutartį, kuri buvo atsakinga už visus vykdomus darbus užsakovo objekte ir privalėjo pagal generalinės rangos sutartį kontroliuoti, organizuoti darbus, rūpintis darbų sauga ir pan. Duomenų, jog nelaimingą atsitikimą lėmė S. S. veiksmai –asmens, atsakingo už ugnies darbų vietos paruošimą, nepaskyrimas, nenustatyta. Tai, kad R. S. instruktavo J. V. dėl darbų saugos su ugnimi, nurodė pasirūpinti asmeninės pasaugos priemonėmis, pasirašė 2011-08-11 leidime atlikti ugnies darbus, o R. S. šį leidimą tvirtino (b. l. 111, T. 3), jokia apimti išvados jo kaltės nesuponuoja.

Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK straipsnyje nurodyti padariniai, tačiau byloje neabejotinai įrodyta, kad dėl kilusių padarinių yra tiesiogiai atsakingas R. S., kuris buvo ne kartą instruktuotas ir turėjo leidimą ugnies darbų atlikimui. Todėl tarp S. S. veikos (neveikimo) ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio būtino priežastinio ryšio, dėl ko jis galėtų atsakyti pagal LR BK 176 str. 1 d.

Prokuroro apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas 2011-12-13 nelaimingo atsitikimo darbe Valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus pateiktų aktų duomenimis, tačiau iš bylos įrodymų akivaizdu, kad aktuose nebuvo įvertinti visi faktai, kurie vėliau buvo įvertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą ir priimant nuosprendį, ir tai, kad prokuroras nesutinka su 2011-08-11 leidimo atlikti ugnies darbus surašymo ir buvimo faktu, 2011-01-31 direktorės įsakymo dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus, be leidimo pateikimu, yra tik jo subjektyvi nuomonė, o liudytojų A. D., J. V., Ž. J. parodymai ginčijamų aplinkybių nepaneigė.

Dėl nuteistojo R. S. ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinių skundų

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad suvirintojas R. S. pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011-01-21 įsakymu Nr. 109 patvirtintos „Remonto personalo gaisrinės saugos“ instrukcijos 53 p. reikalavimus (b. l. 95, T. 3), kad „5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos...“, bei „Darbų, kai naudojamasi atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos“ Nr. 149, patvirtintos 2006-04-11 d. 11 p. (t. 3, b. l. 109-110) reikalavimus, kur nurodyta, jog „Dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama“. R. S. šių priemonių nesiėmė, neužtikrino, kad nekiltų pavojus dirbant su atvira ugnimi, dėl ko, atliekant metalo pjaustymo darbus su atvira ugnimi, užsidegė patalpos sienas dengianti medžiaga, kilo gaisras, dėl ko žuvo žmonės bei buvo kitiems dviem asmenims nustatyti sveikatos sutrikdymai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. S. kaltės dėl jam inkriminuotų veiksmų klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti jį kaltu, rėmėsi paties R. S., nukentėjusiųjų M. D., V. G., liudytojų Ž. K., A. M., J. V., Ž. J., V. D., A. P., G. L., R. M. parodymais, specialisto A. B. išvada, jo paaiškinimais teisme, kita bylos medžiaga, ką įrodymų visete vertino kaip įrodymus, pagrindžiančius nusikalstamos veikos sudėties buvimą R. S. veiksmuose dėl neatsargaus gyvybės atėmimo dviem žmonėms, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo darbe 2011-12-13 aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 konstatuotas priešgaisrinės saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimų pažeidimas – UAB (duomenys neskelbtini) suvirintojas R. S. nesilaikė Remonto personalo gaisrinės saugos instrukcijos Nr. 109 patvirtintos 2011-01-21 53 p. „5 m. spinduliu nuo ugnies darbų atlikimo vietos esančios konstrukcijos ar medžiagos, kurios gali užsidegti turi būti pašalintos ar patikimai apsaugotos....“ bei Darbų, kai naudojamasi atvira ugnimi, saugos atlikimo instrukcijos Nr. 149 patvirtinta 2006-04-11 d. 11 p. „Dirbti, nenumačius priemonių, užtikrinančių saugų darbų atlikimą, draudžiama“; Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, UAB (duomenys neskelbtini) darbdavys neužtikrino bendradarbiavimo – koordinavimo organizuojant darbus šaldymo kameroje Nr.11, su IĮ (duomenys neskelbtini) darbdaviu. Taip pat nurodytas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas.

2011-01-31 UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė A. K. priėmė įsakymą Nr. 14 „Dėl suvirintojų sąrašo, atliekant ugnies darbus be leidimo, patvirtinimo“, kuriuo patvirtino sąrašą suvirintojų, kurie turi teisę atlikti ugnies darbus be atskiro leidimo. Sąraše taip pat nurodytas ir suvirintojas R. S., kuris, kaip ir kiti sąraše esantys asmenys direktorės įsakymu yra paskirti atsakingais ir už tinkamą darbo vietos paruošimą ir už ugnies darbų atlikimą (b. l. 39, T. 2). R. S. darbo vietoje buvo tiesioginio viršininko meistro J. V. papildomai instruktuotas. Nors jis ir pasirūpino papildomomis privalomomis apsaugos priemonėmis – pagalbininku Ž. K. su dviem gesintuvais, tačiau elgėsi neatsargiai, nusikalstamai nerūpestingai ir neatsakingai, nors, pagal savo patyrimą, iš anksto galėjo ir privalėjo numatyti, kad, atliekant metalo pjaustymo darbus su atvira ugnimi, gali kilti gaisras, nes sienos buvo padengtos medžiaga, kuri, nuo atviros liepsnos poveikio užsidegė ir kilo sunkios pasekmės – dviejų žmonių žūtis. Gaisrinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas objektas (paimta iš įvykio vietos medžiaga, kuria buvo padengtos minėtų patalpų Nr. 11, 12, 13 sienos) priskiriama F degumo klasei ir priklauso degių, vidutinio užsiliepsnojimo medžiagų grupei. Gaisro židinio zona yra šaldymo kameroje Nr. 11, kampe šalia pjaunamo vamzdžio. Gaisro kilimo priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinio (dujinio aparato degiklio arba pjaunamo metalinio vamzdžio išsilydžiusių ir įkaitusių metalinių lašelių) poveikis. 2011-11-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktame vamzdyje (tyrimui buvo pateiktas vamzdis, kurį prieš prasidedant gaisrui pjovė R. S. ) amoniako ir degių skysčių, įskaitant naftos produktus, pėdsakų nėra. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. S. atžvilgiu duomenis vertino įrodymų visumoje ir tai pagrįstai leido teismui konstatuoti, jog apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 str. 3 d., veikdamas nusikalstamai nerūpestingai.

Nusikalstamo nerūpestingumo atveju asmuo nenumato, kad pažeidžianti specialias elgesio taisykles jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimiško patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą, kaip jo veikos pasekmę. Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantas pažeidė instrukcijų reikalavimus. Kaip nurodė, ir nuteistasis R. S., jis bandė įsitikinti medžiagos nedegumu, tačiau jo veiksmai – bandymas uždegti mažą sienos medžiagos gabalėlį žiebtuvėliu nebuvo pakankama priemone įsitikinti ar nekils gaisras. Akivaizdu, kad maža ir silpna liepsna savo kaitrumo savybėmis negali lygintis su liepsna, skleidžiama dujine įranga ir skirta pjaustyti metalui, todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jis, be kitų asmenų nuomonės apie medžiagos nedegumą, siekė pats įsitikinti medžiagos savybėmis kaitrai (kad ji yra nedegi), teisėjų kolegijos nuomone, yra neįtikinami. R. S. žinojo, kad reikia imtis saugumo priemonių, įtarė, kad gali kilti gaisras, tačiau to nepadarė. nes sienos buvo padengtos medžiaga, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, nuo atviros liepsnos poveikio užsidegė.

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. S., atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.), į nusikalstamos veikos pasekmes. R. S. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą, administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs, gailisi dėl kilusių sunkių pasekmių. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatė. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, vedęs ir turi tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, todėl vadovaujantis LR BK 41, 54, 61 str., teismas skyrė bausmę, artimą bausmės vidurkiui, taikant paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ( BK 75 str. ), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą bei skyrė BK 67 str. 1 d. 6 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (2 600 Lt ) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė parinkta tinkama, ji užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu taip pat ginčijama nuteistojo kaltė, veikos kvalifikavimas, dėl ko jau pasisakyta aukščiau nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos BPK 312 str. 3 d. numato, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu ir nenumato kitos galimybės.

Šiuo atveju, civilinis atsakovas neginčija jau priteistų civilinių ieškinių dydžių, bet ginčija civilinių ieškinių priteisimą iš esmės dėl nuosprendyje tariamai nepagrįsto R. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 132 sr. 3 d.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad civilio atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįsto R. S. veikos kvalifikavimo nuosprendyje pagal BK 132 str. 3 d., kas įtakojo civilinio ieškinio priteisimą civiliniam atsakovui, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje Marijampolės apylinkės teisme 2012-10-17, prokuroras buvo pateikęs prašymą teismui dėl kaltinamajame akte esančios korektūros klaidos (t 8, b. l. 6-11), kartu pateikiant kaltinamąjį aktą be šios klaidos, t. y. nurodant, kad R. S. padaryta veika atitinka LR BK 132 str. 3 d. sudėtį. Šis klausimas buvo išspręstas teisiamojo posėdžio metu ir nei kaltinamasis nei jo gynėjas pareikštam prokuroro prašymui neprieštaravo, byla pirmojoje instancijoje buvo nagrinėta pagal šį kaltinimą. Atsižvelgiant į paminėtą, civilinio atsakovo atstovo apeliacinio skundo teiginiai dėl nepagrįstai nuosprendžiu apsunkintos R. S. teisinės padėties neatitinka faktinių aplinkybių.

Dėl nukentėjusiųjų L. B., A. B., G. B. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir nuosprendyje išdėstytus motyvus, nukentėjusiųjų L. B., A. B., G. B. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. ir nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad nukentėjusiems L. ir A. B. VSDFV teritorinių skyrių sprendimais buvo išmokėtos vienkartinės 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų pašalpos, mokamos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe – viso 117 000 Lt vienkartinių draudimo pašalpų, be to, jiems išmokėta 8 bazinių socialinių išmokų dydžio laidojimo pašalpa, kurią sudaro 1040 Lt. Apylinkės teismo nuosprendžiu L. B., A. B., G. B. priteista iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo L. B. ir A. B. po 23 333 Lt, o G. B. – 10 000 Lt neturtinės žalos, iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) – L., A. ir G. B. po 5 000 Lt neturtinės žalos. Bendra išmokėta ir priteista suma B. šeimai sudaro 189 706 (šimtą aštuoniasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus šešis) litus, iš kurių neturtinę žalą sudaro 71 666 litai, be patirtų atstovavimo išlaidų, kurios dalinai priteistos iš nuteistojo R. S..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą L. B., A. B., G. B. buvo taikytos tinkamai, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžiais, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 str. 2 d.

Pagrįstai įvertinta, kad dėl R. S. padarytos neturtinės žalos ieškovams B., yra atsakingas jo tiesioginis darbdavys – UAB (duomenys neskelbtini), taip pat subsidiariai ir (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, kuri nelaimingo atsitikimo metu buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią yra apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė, susijusi su tiesiogine įmonės veikla.

Akivaizdu, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad, esant pastarajai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis.

Nukentėjusiųjų skundo argumentas, kad teismas nesivargino įvertinti netekties padarinių arba sąmoningai siekė padėti išvengti vienai stambiausių Lietuvos bendrovių materialių nuostolių, pamindamas nukentėjusiųjų teises ir teisėtus lūkesčius, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo siekiama satisfakcijos, o ne sudaryti sąlygas jų finansinės būklės kaitai vien dėl to, kad nuteistojo darbdavys didelė bendrovė. Aukščiau paminėtos aplinkybės buvo reikšmingos bylai, todėl teiginiai dėl nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių, išreikštų didesnėmis sumomis, priteistinomis iš pačios bendrovės, esant padarytam neatsargiam nusikaltimui, yra visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos atlyginimą L. B., A. B., G. B. buvo taikytos tinkamai, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytais neturtinės žalos dydžiais. Taip pat atmestini nukentėjusiųjų reikalavimai dėl visiškų jų atstovavimo išlaidų atlyginimo, kadangi teismas, spręsdamas ir įvertinęs R. S. finansines galimybes, turtinę ir šeiminę padėtį, kad jis dirba, bet pajamos nedidelės, augina ir išlaiko tris vaikus, iš kurių du nepilnamečiai, pagrįstai nutarė priteisti sumažintas, nei prašo nukentėjusieji L., A. ir G. B. turėtas advokato paslaugų išlaidas (LR BPK 106 str. 2d.). Su šiuo teismo sprendimu aukštesnysis teismas visiškai sutinka, juolab, kad iš nuteistojo priteistinos ir apeliacinėje instancijoje nukentėjusiųjų patirtos atstovavimo išlaidos.

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. apeliacinio skundo

Nukentėjusysis V. G. skundžia nuosprendį dalyje dėl S. S. išteisinimo, priteisto neturtinės žalos dydžio ir atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Dėl S. S. kaltės klausimo teisėjų kolegija pasisakė nagrinėdama prokuroro skundą, todėl šioje dalyje aptariamas nukentėjusiojo neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat pažymima, kad civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistinos V. G. neturtinės žalos dydžio visiška sutinka ir konstatuoja, kad nustatyta suma neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei formuojamai teismų praktikai.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nukentėjusysis nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo patirtas visas advokato atstovavimo išlaidas, o priteisė išlaidas tik pagal vieną pateiktą advokato A. Staškūno kvitą.

Kaip matyti iš bylos duomenų teismui buvo pateiktas ir advokato A. Staškūno pinigų priėmimo kvitas 1500 litų sumai, išrašytas 2012-09-12 (T 8 b. l. 201). Tačiau apylinkės teismas, spręsdamas ir įvertinęs R. S. finansines galimybes, pagrįstai nutarė priteisti sumažintas, nei prašo nukentėjusysis V. G. turėtas advokato atstovavimo išlaidas (LR BPK 106 str. 2d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir įvardintus apeliaciniuose skunduose ir, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, o nesutikti su apylinkės teismo išvadomis kolegija neturi jokio pagrindo.

Taip pat, apylinkės teismas teisingai išsprendė civilinių ieškinių ir nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų klausimus (LR BPK 106 str., 115 str.)

Įvertinus visą tai daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro, nuteistojo R. S., nukentėjusiųjų L. B., A. B., G. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti.

Iš nuteistojo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiųjų turėtas advokatų atstovavimo išlaidas L. B. 1000 Lt (tūkstantį litų), V. G. 600 Lt (šešis šimtus litų).