- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-1042-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06129-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- A. P., H. M., R. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., H. M. ir R. Ž. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį A. P., H. M., R. Ž. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. P., H. M., R. Ž. kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovo A. G.: priteisti ieškovui H. M. 4 242,48 Eur skolą, 70,90 Eur dydžio 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. imtinai; priteisti ieškovui A. P. 6 349,80 Eur skolą, 106,12 Eur dydžio 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. imtinai; priteisti ieškovui R. Ž. 10 211,66 Eur skolą, 170,66 Eur dydžio 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. imtinai; priteisti ieškovams 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas H. M. ir atsakovas A. G. 2014 m. birželio 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo į atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 4 570 JAV dolerių, o atsakovas įsipareigojo už pervestas lėšas Kinijoje nupirkti kompozicinę plokštę ir ją pargabenti į Lietuvą iki 2014 m. gruodžio 1 d. Ieškovo H. M. teigimu, jis sutartą sumą pervedė į nurodytą sąskaitą, tačiau plokštė jam nebuvo pristatyta, pinigų atsakovas negrąžino. Ieškovas A. P. nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. su atsakovu A. G. sudarė sutartį analogiškomis sąlygomis, dėl tos pačios prekės – kompozicinės plokštės ir už pristatytą kompozicinę plokštę įsipareigojo sumokėti 6 000 JAV dolerių, kuriuos pervedė į sutartyje atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, o pinigų negrąžino. Ieškovas R. Ž. pažymėjo, kad 2014 m. birželio 12 d. su atsakovu A. G. sudarė dvi sutartis dėl kompozicinių plokščių pirkimo: viena sutartimi už kompozicinę plokštę ir jos pristatymą ieškovas įsipareigojo sumokėti ir pervedė 6 000 JAV dolerių į sutartyje atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o kita sutartimi už kitos kompozicinės plokštės pristatymą pervedė 5 000 JAV dolerių į sutartyje atsakovo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas plokščių nepristatė ir pinigų negrąžino. Ieškovų teigimu, atsakovas atsisako ieškovams grąžinti pinigus, savo prievolių pagal 2014 m. birželio 12 d. sutartis neįvykdė.
Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) CK 1.78 straipsnio ir 1.86 straipsnio pagrindu ieškovo R. Ž. dvi sutartis, sudarytas su atsakovu A. G. dėl 6 000 JAV dolerių ir 5 000 JAV dolerių sumokėjimo už kompozicines plokštes, A. P. sutartį, sudarytą su atsakovu dėl 6840 JAV dolerių sumokėjimo už kompozicines plokštes ir H. M. sutartį, sudarytą su atsakovu A. G. dėl 4 570 JAV dolerių sumokėjimo už kompozicines plokštes. Nurodė, kad jis visas 2014 m. birželio 12 d. sutartis su ieškovais sudarė dėl akių. Pažymėjo, kad 2013 m. sausio 30 d. atsakovas, prašomas pažįstamo M. V., susitiko su jo pažįstamu R. B. ir susitarė dėl chemikalų pirkimo iš Kinijos. Atsakovo teigimu, jis susisiekė su pažįstamu Kinijos piliečiu H. H. ir tarėsi dėl chemikalų pirkimo. Pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 25 d. H. H. atsiuntė dokumentą – proformą-invoisą, kuriame buvo nurodytas chemikalų pavadinimas (alphaacetylphenylacetonitrile). Nurodė, kad krovinį R. B. turėjo gauti Ukrainoje, tačiau šalyje prasidėjus neramumams, jis atsisakė jį atsiimti, o į Lietuvą krovinys galėjo būti pristatytas tik pateikus Kinijos muitinei licenziją Lietuvos įmonės, kuriai leidžiama importuoti tokius chemikalus. Pažymėjo, kad krovinys yra nupirktas ir kinas pinigų negrąžino. Nurodė, kad už krovinį mokėjo R. B.. Atsakovas, siekdamas atgauti pinigus, kreipėsi į Lietuvos prekybos atašė Kinijoje, ir siekdamas patvirtinti ryšį su Kinijos piliečiu H. H., tik dėl akių pasirašė sutartis. Nurodė, kad jis ieškovų nėra matęs ir su jais nebendravęs, pasirašant sutartis tarpininkavo R. B.. Pažymėjo, kad ieškovai pinigus pervedė ne atsakovui, o į Kiniją už pirmos klasės prekursorius, todėl atsakovas ieškovams neskolingas. Atsakovo teigimu, į bylą pateiktos sutartys yra niekinės, nes neturi registracijos numerių.
Ieškovai H. M., A. P., R. Ž. su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovai įvykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus – sumokėjo sutartyse numatytas sumas į jose nurodytas sąskaitas. Pažymėjo, kad pinigų pervedimai patvirtina, jog sutartimis buvo siekiama sukurti teisinius santykius. Ieškovų vertinimu, atsakovas nesąžiningai siekia išvengti savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, sugalvojo nerealią ir nelogišką versiją, neva, sutartys buvo sudarytos fiktyviai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui H. M. iš atsakovo A. G. 4242,48 Eur skolą, 70,90 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 129,58 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui A. P. iš atsakovo A. G. 6 349,80 Eur skolą, 106,12 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 252,28 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui R. Ž. iš atsakovo A. G. 10 211,66 Eur skolą, 170,66 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovai A. P., H. M., R. Ž. su atsakovu A. G. 2014 m. birželio 12 d. sudarė keturias sutartis dėl kompozicinių plokščių pirkimo, sutarčių tekstai identiški, išskyrus, sutartyse nurodytas šalis ir sutarčių 1 punktą ir 6 punktą, kuriuose nurodyta, kokią sumą turi pervesti prekės užsakovas ir kokią sumą įsipareigoja grąžinti atsakovas tuo atveju, jeigu neįvykdys užsakymo. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovai vykdydami sutarčių 1 punkte prisiimtus įsipareigojimus pervedė atsakovui pinigines lėšas: ieškovas A. P. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią The Honkong and Shanghai Banking Corporation Limited, priklausančią (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 16 d. pervedė 6 840 JAV dolerių, ieškovas R. Ž. 2014 m. birželio 16 d. į minėtą sąskaitą pervedė 6 000 JAV dolerių, o į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Bank of China Zhangjiagang Branch (Jiangsu Province), priklausančią (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 27 d. pervedė 5 000 JAV dolerių, ieškovas H. M. į minėtą sąskaitą 2014 m. birželio 26 d. pervedė 5 470 JAV dolerių. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai prisiėmė sutartinius įsipareigojimus ir juos įvykdė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog buvo sudarytos visos keturios sutartys, nėra ginčo ir dėl to, kad sutartis pasirašė atsakovas ir ieškovai, atsakovas neginčija savo parašo ant sutarčių ir sudarytų sutarčių sąlygų, atsakovas nereiškia jokių reikalavimų R. B. ir kitiems asmenims, minimiems atsakovo procesiniuose dokumentuose. Teismas, remdamasis liudytojų M. V. ir R. B. paaiškinimais ir iš dalies atsakovo paaiškinimais, nustatė, kad atsakovas pirmą kartą su R. B. susitiko UAB „Admen Baltic“ patalpose dėl kompozicinių plokščių, o ne dėl cheminių medžiagų pirkimo, anksčiau atsakovas liudytojo, nei liudytojas atsakovo nepažinojo. Teismo teigimu, atsakovas sutartis sudarė kaip verslininkas, turintis patirtį prekyboje su Kinijos partneriais, jis paruošė sutarties tekstus, sutartyje nurodė visas sąlygas ir atsiskaitomąsias sąskaitas, į kurias turi būti pervesti pinigai ir pasirašė sutartis, o vėliau sutartis pasirašė ieškovai. Teismas iš byloje esančių UAB „Sakaja“, UAB „Neosta“ akcininkų sąrašų nustatė, kad atsakovas A. G. yra UAB „Sakaja“ visų akcijų savininkas ir direktorius, o UAB „Neosta“ turi 40 akcijų iš 100 bei yra direktoriaus pavaduotojas, turintis sutarčių pasirašymo patirtį. Teismo įsitikinimu, iš bylos medžiagos, ieškovų elgesio po sutarties sudarymo matyti, kad ieškovai, sumokėdami pinigus į nurodytas sąskaitas, siekė sukurti teisinius santykius, todėl tokių sutarčių negalima įvardinti kaip fiktyvių, tariamų sandorių. Nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sutartis su ieškovais, pasirašydamas jas savo parašu, negalėjo nesuprasti kokius įsipareigojimus prisiima, todėl pasirašytos sutartys jam sukelia teisines pasekmes. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad sutartys yra niekinės, nes neturi registracijos numerių. Šiuo aspektu nurodė, kad sutartys yra dvišaliai sandoriai, sudaryti rašytine forma, turi visus reikiamus rekvizitus ir pasirašyti siekiant sukurti teisines pasekmes (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis), sutartys pasirašytos visų juos sudariusių asmenų (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentą, kad sutartys buvo sudarytos per tarpininką R. B., neturintį tam įgaliojimų, pažymėjo, jog sandorių sudarymo per tarpininką CK nuostatos nedraudžia. Nurodė, kad tokias pareigas pagal sandorius dėl kompozicinių plokščių pirkimo ieškovai A. P., H. M. ir R. Ž. – pervesti pinigus į nurodytas sąskaitas – prisiėmė, įvykdė ir perėmė teisę į skolų išieškojimą. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog tarp šalių sudarytos sutartys yra tariami sandoriai, todėl priešieškinį atmetė. Teismas, spręsdamas apie atsakovo pateiktų raštų turinį, nelaikė įrodymais byloje ir nevertino dokumento pavadinto „Proforma Invoice“ kopijos, nes jis neišverstas į valstybinę kalbą, taip pat atsakovo 2015 m. birželio 24 d. pareiškimo Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui, nes nežinoma apie prokuroro priimtą sprendimą dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, nevertino 2010 m. sausio 25 d. publikacijos 15min.lt (CPK 177 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas jo susirašinėjimas elektroniniu paštu su trečiaisiais asmenimis nepatvirtina, kad buvo sudarytas tariamas sandoris, o vien tik 2013 m. balandžio 25 d. išankstinės specifikacijos dėl chemikalų pirkimo negalima susieti su daugiau nei po vienerių metų – 2014 m. birželio 12 d. sudarytomis sutartimis dėl kompozicinių plokščių pirkimo ir pinigų pervedimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje išankstinėje specifikacijoje numatytas chemikalų pristatymo terminas – per 15 dienų po 100 % apmokėjimo gavimo, kaina 19 530 JAV dolerių. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo paaiškinimus, kad jau 2014 m. birželio 12 d. svarstė, kaip susigrąžinti sumokėtus pinigus už chemines prekes, todėl teismas sprendė, kad 19 530 JAV dolerių jau buvo sumokėti, o atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo sumokėti 22 410 JAV dolerių sumą už jau nupirktas ir negautas prekes. Teismas padarė išvadą, kad sudarytos sutartys tarp atsakovo A. G. ir ieškovų A. P., H. M. ir R. Ž. yra dvišaliai sandoriai, sudaryti rašytine forma, sutarties sąlygos aiškios, turi visus rekvizitus ir pasirašyti siekiant sukurti teisines pasekmes (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, 1.73 straipsnio 2 dalis), sutartys pasirašytos visų juos sudariusių asmenų (CK 1.76 straipsnio 1 dalis), neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl nėra pagrindo sutarčių pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinys neįrodytas, o atsakovui neįrodžius savo atsikirtimų į ieškinio faktinį pagrindą aplinkybių pagrįstumo, atsakovas pripažintinas pažeidusiu sutartines prievoles pagal keturias sutartis – laiku ir tinkamai pristatyti prekes arba grąžinti pinigus už nepristatytas prekes (sutarčių 3, 4, 6 punktai), todėl ieškinį tenkino (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiami šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sutartys buvo pasirašytos 2014 m. birželio 12 d. Apelianto teigimu, sutartys pasirašytos 2014 m. rugsėjo mėnesį, o sutarčių tekstą parengė R. B.. Nurodė, kad ši aplinkybė yra svarbi, nes ieškovai pinigus pervedė ne 2014 m. birželio 12 d., o 2014 m. birželio 16 d. Pažymėjo, kad ginčo sutartyse, kurios yra fiktyvios, jų tariamą pasirašymo datą R. B. nurodė 2014 m. birželio 12 d., taip siekdamas ją priderinti prie mokėjimo už pirmos klasės cheminį prekursorių.
2. Teismas byloje buvo šališkas, nes atmetė atsakovo prašymą ieškovų dalyvavimą teisme pripažinti būtinu. Pažymėjo, kad neapklausus ieškovų negalima nustatyti visų ginčo sandorių sudarymo aplinkybių ir įvertinti tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Teismas buvo šališkas ir todėl, kad liudytoją R. B. norėjo leisti ieškovų advokatei apklausti anksčiau nei kitus liudytojus. Pažymėjo, kad atsakovas pateikė į bylą įrodymus dėl liudytojo R. B. nusikalstamų veiksmų.
3. Teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su pinigų pervedimu. Nurodė, kad ieškovas H. M. melagingai tvirtina, jog pinigus pervedė į atsakovo banko sąskaitą, nes pavedime aiškiai nurodyta, kad pinigai pervesti (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovai A. P., R. Ž. taip pat melagingai tvirtina, jog jie pinigus pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą, nes atsakovas jų nepažįsta, todėl negalėjo jiems nurodyti, į kokią banko sąskaitą pervesti pinigus. Atkreipė dėmesį, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko pavadinimas, kuriuos ieškinyje nurodo ieškovai, yra nurodyti „Proforma Invoice“, kurį atsiuntė kinas H. H. Nurodė, kad neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog ieškovai atsakovo nepažįsta.
4. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad ginčo sutarčių tekstus parengė atsakovas A. G.. Pažymėjo, kad atsakovas byloje pateikė sutarčių tekstus, kuriuos jis kaip verslininkas paruošia ir pateikia pasirašyti klientams. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas su R. B. susitiko dėl kompozicinių plokščių, o ne dėl cheminių medžiagų pirkimo. Apelianto teigimu, jo pateikti įrodymai patvirtina, kad R. B. paprašė M. V. surasti tarpininką dirbantį su Kinija, kuris galėtų tarpininkauti perkant chemines medžiagas iš Kinijos. Pažymėjo, kad jis yra M. V. pažįstamas, todėl jo dėka susitiko su R. B.. Teismas nevertino pateikto cheminės medžiagos, kurią norėjo įsigyti R. B., sertifikato ir elektroninių laiškų, kurie patvirtina, kad R. B. ir atsakovas tarėsi dėl cheminių medžiagų pirkimo iš Kinijos, o ne kompozicinių plokščių. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų.
5. Teismas privalėjo įvertinti, ar ieškovų parengtos ir pateiktos sutartys atitinka sutartims keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad jo pateiktuose sutarčių pavyzdžiuose aiškiai apibrėžtas sutarties objektas ir nurodyta, jog pinigai sumokami į bendrovės sąskaitą, o prekių pardavėjas apmoka už Kinijoje perkamas prekes. Apelianto teigimu, ginčo sutarčių neįmanoma įvykdyti, nes pirkėjai (ieškovai) neįvardijo, kokio asortimento, kokias medžiagas (kompozicines plokštes) perka. Be to, sutartyse nenurodyta prekių kaina, jų kiekis.
6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sutartys sudarytos per tarpininką R. B.. Apelianto teigimu, jis pirkimo–pardavimo sutarčių nei su ieškovais, nei su R. B. nesudarė. Pažymėjo, kad R. B. jam 2014 m. rugsėjo mėnesį pateikė pasirašyti keturias sutartis, siekiant padėti R. B. atgauti pinigus iš H. H., kuriam R. B. sumokėjo už chemikalus. Atkreipė dėmesį, kad sutartyse nurodyta, jog atsakovas grąžina visas jam pervestas lėšas, tačiau ieškovai jam jokių piniginių lėšų nepervedė, todėl jis neturi nieko jiems grąžinti. Teismas nepagrįstai teigia, kad išankstinėje specifikacijoje numatytas chemikalų pristatymas per 15 dienų po 100 procentų apmokėjimo gavimo. Apeliantas nesutinka su teismo nurodytomis aplinkybėmis dėl 19 530 JAV dolerių ir 22 410 JAV dolerių. Apelianto teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. P., H. M., R. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apelianto argumento, jog ginčo sutartys buvo pasirašytos vėliau nei jose nurodyta data, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Atkreipė dėmesį, kad pateikta išankstinė specifikacija dėl chemikalų pirkimo (Proforma invoice), su kuria ieškovas sieja sutarčių fiktyvumą, išrašyta 2013 m. balandžio 25 d., t. y. prieš sudarant ginčo sutartis. Pažymėjo, kad pats atsakovas įrašė sutarčių sudarymo datą – 2014 m. birželio 12 d. Nurodė, kad teismas turėjo teisę, bet ne pareigą ieškovų dalyvavimą pripažinti būtinu. Ieškovų vertinimu, sutarčių sudarymo aplinkybės aiškios, todėl jiems nebuvo būtina dalyvauti teismo posėdyje. Ieškovų teigimu, liudytojas R. B. patvirtino, kad ieškovų prašymu jis kreipėsi į atsakovą dėl kompozicinių plokščių pirkimo, atsakovas davė R. B. prekių katalogą, iš kurio ieškovai išsirinko plokštes, pasirašė atsakovo jau pasirašytas sutartis ir pervedė pinigus į atsakovo nurodytas sąskaitas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pinigai buvo pervesti ne jam. Nurodė, kad ieškovai pinigus pervedė tiksliai į atsakovo sutartyse nurodytas sąskaitas. Pažymėjo, kad atsakovas A. G. yra verslininkas, užsiimantis konstrukcinių plokščių pirkimu–pardavimu, todėl negalėjo nesuprasti, kokias teisines pasekmes sukels nurodytų sutarčių pasirašymas. Ieškovų teigimu, teismas išnagrinėjo visus atsakovo pateiktus įrodymus. Ieškovų vertinimu, byloje pateiktos sutartys patvirtina, kad ieškovai pasirašydami sutartis siekė sukurti teisinius santykius, pervedė pinigines lėšas į atsakovo nurodytas sąskaitas. Teismas pagrįstai atmetė priešieškinį kaip neįrodytą, pagrįstai sprendė, kad atsakovo nurodytas chemikalų pirkimo sandoris yra atskiras sandoris.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas konstatuoja, kad ieškovai A. P., H. M., R. Ž. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo A. G. pagal keturias sutartis, kuriose jų sudarymo data nurodyta 2014 m. birželio 12 d., pervestas pinigines lėšas. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį, kuriame prašė nurodytas sutartis pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) CK 1.78 straipsnio ir 1.86 straipsnio nustatytais pagrindais kaip pasirašytas dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu skųsdamas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą nurodė argumentus, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai atsisakė ieškovų dalyvavimą pripažinti būtinu, nesiaiškino sutarčių sudarymo aplinkybių, šalių tikrųjų ketinimų pasirašant ginčo sutartis, nevertino byloje esančių įrodymų ir buvo šališkas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių santykių) sudarytas sandoris negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, turi būti nustatytos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015, 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netyrė priešieškinyje nurodytų aplinkybių dėl ginčijamų sutarčių sudarymo, nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartis. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu, kad atsakovas A. G. ginčo sutartis pasirašė, todėl privalo vykdyti jomis prisiimtus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas A. G. atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu nuosekliai patvirtino ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybes ir tikslus, t. y. nurodė, kad jis, kaip tarpininkas tarp kino H. H. ir R. B., pasirašė ginčijamas sutartis, siekdamas padėti R. B. atgauti Kinijos piliečiui sumokėtus pinigus už chemines medžiagas (t. 1., b. l. 55-59, 110-112). Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. G. pagal sudarytas sutartis įsipareigojo nupirkti kompozicinę plokštę. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ieškovų atstovė advokatė S. Ž. negalėjo paaiškinti sutarčių sudarymo aplinkybių, negalėjo nurodyti, dėl kokių konkrečiai kompozicinių plokščių ieškovai susitarė su atsakovu (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 19–20 min.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neapklausus ieškovų A. P., H. M., R. Ž. byloje liko nenustatyta tikroji šalių valia sudarant ginčijamus sandorius. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas advokatas J. S. 2015 m. liepos 1 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė ieškovų dalyvavimą teisme pripažinti būtinu, ieškovų atstovė su prašymu nesutiko ir nurodė, kad žinos ir galės paaiškinti ginčui reikšmingas aplinkybes, o teismas atsakovo atstovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad šioje proceso stadijoje nėra būtina pripažinti ieškovų dalyvavimą būtinu (2015 m. liepos 1 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 16 min., 18 min.). Teisėjų kolegija nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. atsakovo atstovas advokatas J. S. pakartotinai ir argumentuotai prašė ieškovų dalyvavimą pripažinti būtinu, tačiau teismas šio prašymo visiškai nevertino ir tuo apribojo atsakovo atstovo teisę įrodinėti (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 21:36 min.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), o pagal įstatymą šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa (CPK 186 straipsnio 5 dalis), tačiau teismas kiekvienu individualiu atveju turi atidžiai ir objektyviai įvertinti, ar šalies atstovo apklausa yra pakankama įrodinėjimo prasme, ar esminėms bylos aplinkybėms nustatyti yra būtina šalių asmeninė apklausa teismo posėdžio metu (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei viena proceso šalis ar jos atstovas prašo pripažinti kitos šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nes nori užduoti klausimus, teismas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl šio prašymo įvertinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (CPK 178 straipsnis) ir tai, kad įrodymų pateikimas teismui yra viena iš proceso šalių teisių ir pareigų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Jei šalies (jos atstovo) prašymas apklausti kitą šalį tiesiogiai (ne per atstovą) teismo posėdžio metu yra tinkamai argumentuotas procesiniais tikslais, nurodyta, kokioms aplinkybėms yra reikalinga tiesioginė šalies apklausa teisme ir tos aplinkybės yra esminės bylos aplinkybės, teismas turi pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys (prašomos apklausti šalys) turi atvykti į teismo posėdį (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad šalies tiesioginė apklausa teismo posėdžio metu yra ypač reikšminga kai civilinėje byloje yra sprendžiami subjektyvaus pobūdžio klausimai: šalies valia sudarant sandorį, jos sudarymo tikslas ir tikrieji ketinimai, kurie dėl savo asmeninio pobūdžio gali būti nustatomi tik pačiai šaliai duodant paaiškinimus teisme, prieš atliekant šalies apklausą pastarajai prisiekus (CPK 186 straipsnio 6 dalis). Šioje civilinėje byloje teismas privalėjo įvertinti, kad tik tiesiogiai apklausus ieškovus A. P., H. M. ir R. Ž. gali būti nustatyta tikroji jų valia, tikslai ir tikrieji ketinimai sudarant ginčijamas sutartis, juo labiau, kad priešieškiniu atsakovas A. G. prašo pripažinti sutartis negaliojančiomis kaip tariamus sandorius, t. y. sudarytus tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė ieškovų A. P., H. M., R. Ž. dalyvavimą byloje pripažinti būtinu ir taip užkirto kelią atsakovui A. G. ir jo atstovui advokatui J. S. ieškovus apklausti tiesiogiai teismo posėdžio metu, tuo tarpu šios atsakovo procesinės teisės neužtikrinęs, pažeidė aukščiau nurodytas CPK nuostatas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas skundžiamame sprendime visiškai nesiaiškino atsakovo A. G. nurodytų aplinkybių dėl sandorių sudarymo momento ir padarė nemotyvuotą išvadą, jog sutarčių tekstą paruošė atsakovas. Pažymėtina, kad liudytojai R. B. ir M. V. negalėjo nurodyti, kada ginčo sutartys buvo pasirašytos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra išrašas iš Gyventojų registro tarnybos, iš kurio matyti, jog ieškovas H. M. nuo 2012 m. kovo 8 d. yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją (t. 1., b. l. 77). Teisėjų kolegija nustatė, kad liudytojas R. B. nurodė, jog jis paėmė ginčo sutarčių tekstus ir padavė juos pasirašyti ieškovams, todėl byloje būtina nustatyti, kada ir kokiu būdu ieškovas H. M., deklaravęs gyvenamąją vietą Norvegijoje, pasirašė ginčijamą sutartį (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:17 val.). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas M. V. patvirtino, jog jo kabinete R. B. ir atsakovas A. G. kažką pasirašė, o, kaip jau minėta, liudytojas R. B. nurodė, jog ginčo sutartis iš atsakovo paėmė jo jau pasirašytas (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val., 1:18 min.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų atstovė negalėjo tiksliai nurodyti, kuris iš ieškovų ją informavo, jog sutarčių tekstus paruošė būtent atsakovas (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje būtina pašalinti liudytojų R. B. ir M. V. paaiškinimų prieštaravimus dėl sutarčių pasirašymo momento, o apklausiant ieškovus būtina išsamiai išsiaiškinti, kada ir kur pasirašytos ginčijamos sutartys, nes nustačius sutarčių sudarymų momentą galima įvertinti ir tikruosius šalių ketinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamose sutartyse nurodyta, jog atsakovas kompozicines plokštes pristatys iki 2014 m. gruodžio 1 d., tačiau byloje liko neišsiaiškinta, kam ieškovams reikėjo šių plokščių, ar ieškovų tikroji valia buvo įsigyti šias plokštes, taip pat neįvertina, ar ieškovai reikalavo įvykdyti sutartį, t. y. ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas nurodytas sutartyse (CK 6.123 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neatskleidė ginčijamų sandorių turinio. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis), šalims nesusitarus dėl šios sąlygos pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195 straipsnis). Ši teisės norma aiškintina kartu su CK 6.329 straipsnyje nustatytomis daiktų kiekiui taikytinomis taisyklėmis: daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012). Nagrinėjamoje byloje ginčijamų sutarčių 2 punkte numatyta, kad A. G. įsipareigoja nupirkti kompozicines plokštes (t. 1., b. l. 36-39), tačiau sutartyse nėra nurodyta, kokios konkrečiai tai plokštės (spalva, matmenys ir pan.) ir koks jų kiekis (CK 6.306 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas A. G. pateikė pavyzdį pirkimo-pardavimo sutarties, kurias jis sudaro dėl aliuminio kompozicinės plokštės pardavimo ir iš pateikto sutarties priedo matyti, kad yra aiškiai įvardijama parduodamos plokštės matmenys, spalva, kiekis, kaina (t. 1., b. l. 68–69). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas R. B. 2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovai plokštes išsirinko iš atsakovo A. G. pateikto katalogo ir pažymėjo, kad jis užsisakydamas plokštes nurodo jų kodus (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:03 min., 1:16 min.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje liko neišsiaiškintos aplinkybės, dėl kokių konkrečiai plokščių ir jų kiekio ieškovai, per tarpininką R. B., susitarė su atsakovu. Be to, kaip minėta, byloje svarbu įvertinti realius ieškovų tikslus siekiant įsigyti kompozicines plokštes. Pažymėtina, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog su atsakovu bendravo R. B.. Kaip minėta, atsakovas pateikė 2013 m. sausio 30 d. M. V. elektroninį laišką, kuriame, jo teigimu, buvo nuskanuota R. B. norimos įsigyti cheminės medžiagos specifikacija. Liudytojas M. V. patvirtino, kad susitikimo su R. B. ir A. G. pas jį metu, jis nuskenavo R. B. pateiktą dokumentą ir nusiuntė jį A. G., tačiau liudytojas R. B. šią aplinkybę neigė (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 59:11 min., 1:20 val.). Pastebėtina, kad liudytojas M. V. taip pat nurodė, kad galbūt skambino Kinijos atašė dėl sumokėtų pinigų grąžinimo, ieškojo, kas galėtų jį pažinoti (2015 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:02 val.). Teismas skundžiamame sprendime padaręs išvadą, kad R. B. su atsakovu A. G. tarėsi dėl kompozicinių plokščių pirkimo, neįvertino aukščiau minėtų aplinkybių ir prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei neįvertino R. B. galimų ketinimų siekiant įsigyti būtent chemines medžiagas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje parengiamojo teismo posėdžio metu apklausia šalis, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštų reikalavimų turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas nustatė ginčijamų sandorių šalis, tačiau nesiaiškinta, kas gavo pinigines lėšas pagal ginčijamus sandorius. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. P. pinigus pervedė į sąskaitą, esančią The Honkong and Shanghai Banking Corporation Limited, priklausančią (duomenys neskelbtini), ieškovas H. M. – į sąskaitą, esančią Bank of China Zhangjiagang Branch (Jiangsu Province), priklausančią (duomenys neskelbtini), o ieškovas R. Ž. pervedė pinigus į abi minėtas sąskaitas (t.1., b. l. 41–45). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad sąskaitos, į kurias ieškovai pervedė pinigines lėšas nepriklauso atsakovui ir jam neigiant pinigų gavimo faktą, teismas privalo nustatyti, kam priklauso nurodytos banko sąskaitos ir kas faktiškai gavo pinigus bei spręsti šių asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimą (CPK 47 straipsnis).
Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų (CPK 14 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad byloje pateiktas atsakovo A. G. 2015 m. birželio 24 d. pareiškimas Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui dėl ieškovų A. P., H. M., R. Ž. ir R. B. galimai nusikalstamų veikų, susijusių su byloje ginčijamomis sutartimis (t. 1., b. l. 89–92). Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba 2015 m. liepos 2 d. pateikė teismui raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame prašė pateikti informaciją apie byloje priimtą procesinį sprendimą (t. 1., b. l. 98). Teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių nevertino, motyvuodamas tuo, kad nežinoma apie prokuroro priimtą sprendimą dėl atsakovo pareiškime nurodytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas privalėjo išsiaiškinti dėl ikiteisminio tyrimo eigos, nes tai turi reikšmės priešieškinyje nurodytoms aplinkybėms dėl prekusorių įsigijimo. Nors pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančio dokumento Proforma Invoice, nes jis pateiktas ne valstybine kalba, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pats teismas šį dokumentą priėmė (t. 1., b. l. 71). Pirmosios instancijos teismo nuomone, pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina, kad buvo sudaryti tariami sandoriai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent iš jų matyti, jog vyko susirašinėjimas dėl cheminių medžiagų, o ne dėl kompozicinės plokštės pirkimo iš Kinijos, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti atsakovo pateiktus elektroninius laiškus ir jų turinį, įrodymų vertinimą atlikti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tačiau šių nuostatų nesilaikė (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant tinkamai įvertinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl ginčijamų sutarčių sudarymo dėl akių (tariamų sandorių), teismas visų pirma turėjo nustatyti, ar sandorių dalyviai siekė įgyti ir realiai įgijo atitinkamas juose nurodytas civilines teises ir pareigas, išsiaiškinti, kokia buvo tikroji sandorių šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai sudarant ginčijamus sandorius, taip pat įvertinti aplinkybes, susijusias su sandorių sudarymo momentu, jų turiniu. Teismui nenustačius šių esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, be to, aukščiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų naują bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas iš naujo visų pirma turi apklausti byloje ieškovus, išsiaiškinti tikruosius jų ketinimus sudarant ginčijamas sutartis ir aplinkybes, kam jiems buvo reikalingos kompozicinės plokštės, nustatyti, kada ir kur buvo pasirašytos ginčijamos sutartys, išsiaiškinti aplinkybes, dėl kokių konkrečiai plokščių ir jų kiekio ieškovai, per tarpininką M. B., susitarė su atsakovu, taip pat aplinkybes, kas gavo pinigus pagal ginčijamas sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatydamas esmines bylos aplinkybes tiek nagrinėjant ieškinio, tiek priešieškinio pagrįstumą, turi užtikrinti tinkamą teismo procesą, šalių procesines teises įrodinėti ir surinktus įrodymus ištirti laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo, ir visų pirma tiesiogiai ištirti ieškovų paaiškinimus teismo posėdžio metu (CPK 14 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis, 183 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.