Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13459-713/2015 pagal ieškovų A. P., H. M., R. Ž. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. P., H. M., R. Ž. ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai, atsakovo priešieškinį atmetė.

Atsakovas 2015 m. gruodžio 3 d. pateikė pataisytą apeliacinį skundą, kurio aprašomojoje dalyje pinigines išraiškas nurodė tinkama valiuta, tačiau reiškiamų apeliacinio skundo reikalavimų nedetalizavo ir nurodė juos Lietuvos Respublikoje negaliojančia valiuta – USD.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pataisytą apeliacinį skundą apeliantas pateikė teismui 2015-12-03, kuriame nurodė pinigų sumą 16502,28 Eur, perskaičiuotą pinigų mokėjimo laikotarpiu valiutos konvertavimo kursu. Taip pat su pataisytu apeliaciniu skundu pateikė Swedbank valiutos konvertavimo pažymas, pagal kurias ir buvo perskaičiuota į eurus fiktyviose sutartyse nurodyta USD valiuta. Pagal šią perskaičiuotą sumą apeliantas ir sumokėjo žyminį mokestį.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad žyminį mokestį privalėjo sumokėti nuo teismo priteistos sumos – 21.151,62 Eur. Šis teismo reikalavimas yra neteisėtas, nes apeliantas pinigines išraiškas perskaičiavo tinkamu valiutų kursu ir gavo ne teismo neteisėtai priteistą 21.151,62 Eur sumą, o tik 16.502,28 Eur sumą. Teismas, iš ieškovų priimdamas ieškinį, privalėjo pareikalauti iš jų ieškinio sumą patikslinti jų mokėjimų atlikimo dienai, o ne ieškinio pateikimo dienai. Teismas nepagrįstai pareikalavo apeliacinio skundo reikalavime nurodyti perskaičiuotas sumas. Apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje piniginės išraiškos perskaičiuotos tinkama valiuta, o reikalavime nurodyta tokia valiuta, kokią ieškovai nurodė sutartyse, nes apeliantas teismo prašė sutartis pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) tokia valiuta, kokia jos buvo pasirašytos, kadangi ginčas yra ne sutarčių sumose, o jų sudarymo fakte. Pabrėžtina, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas atsakovo priešieškinį ir jį nagrinėdamas teisme, tokių reikalavimų nekėlė, todėl šis teismo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir reikalingas tik tam, kad sutrukdytų nagrinėti neteisėtą, neteisingą ir nepagrįstą sprendimą apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu patenkino ieškovų ieškinį visiškai ir priteisė: ieškovui H. M. iš atsakovo A. G. 4242,48 Eur skolą, 70,90 Eur dydžio 5 procentų metines palūkanas už 2014-12-02 - 2015-04-02 laikotarpį imtinai, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 129,58 bylinėjimosi išlaidų; ieškovui A. P. iš atsakovo A. G. 6349,80 Eur skolą, 106,12 dydžio 5 procentų metines palūkanas už 2014-12-02 - 2015-04-02 laikotarpį imtinai, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 252,28 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui R. Ž. iš atsakovo A. G. 10211,66 Eur skolą, 170,66 Eur dydžio 5 procentų metines palūkanas už 2014-12-02 – 2015-04-02 laikotarpį imtinai, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis teismas atmetė.

Dėl šio sprendimo atsakovas 2015-11-09 pateikė teismui apeliacinį skundą. Kauno apylinkės teismas 2015-11-12 nutartimi nustatė atsakovui A. G. 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti tinkamo dydžio žyminį mokestį valstybei už apeliacinio skundo pateikimą. Atsakovui A. G. pateikus dėl šios nutarties atskirąjį skundą, teismas 2015-11-23 nutartimi sutikdamas su atskiruoju skundu pats panaikino prieš tai minėtą 2015-11-12 nutartį ir nustatė atsakovui A. G. 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems 2015-11-03 (teisme registruoto 2015-11-09) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas šioje nutartyje nurodė ieškovui pašalinti tokius apeliacinio skundo trūkumus: 1) kadangi teismo sprendimu iš atsakovo priteista skola, todėl atsakovas apeliaciniame skunde privalo nurodyti ginčijamą sumą; 2) kadangi ieškinio dalykas yra skolos priteisimas, o priešieškinio – sandorių pripažinimas negaliojančiais, atsakovas privalo detalizuoti apeliacinio skundo reikalavimus, atitinkamai juos išskirdamas; 3) įpareigojo tinkamai nurodyti valiutas arba prie JAV dolerių parašyti atitinkamą eurų išraišką; 4) kadangi atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-10-12 teismo sprendimą ir ieškinį 21151,62 Eur sumai atmesti, o priešieškinį patenkinti, todėl valstybei privalo būti sumokėtas žyminis mokestis, kurio dydis yra toks pats, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 306 str. 4 d., 80 str. 4 d.). Atsakovas atitinkamai sumokėjo valstybei 41,00 Eur žyminį mokestį, tačiau liko nesumokėta žyminio mokesčio dalis nuo teismo sprendimu priteistos ginčijamos sumos.

Atsakovas šalindamas teismo nustatytus trūkumus 2015-12-03 pateikė teismui patikslintą apeliacinį skundą, kuriame nurodė apeliaciniu skundu ginčijamą sumą 16.502,28 Eur, taip pat pateikė teismui įrodymus, jog už šį apeliacinį skundą papildomai sumokėjo 454,07 Eur žyminio mokesčio. Apeliantas suformulavo apeliacinio skundo reikalavimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13459-713/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovų H. M., R. Ž., A. P. ieškinį atsakovui A. G. atmesti, o priešieškinį patenkinti – ieškovų R. Ž. dvi sutartis su A. G. dėl 6000 USD ir 5000 USD sumokėjimo už kompozicines plokštes, A. P. sutartį su A. G. dėl 6840 USD sumokėjimo už kompozicines plokštes ir H. M. sutartį su A. G. dėl 4570 sumokėjimo už kompozicines plokštes pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis).

Skundžiama nutartimi teismas atsakovo A. G. apeliacinį skundą ir pataisytą apeliacinį skundą laikė nepaduotais ir grąžino juos apeliantui. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad pataisytu apeliaciniu skundu pašalino tik dalį skundo trūkumų. Teismo vertinimu apeliantas pateikė teismui pataisytą apeliacinį skundą, kurio aprašomojoje dalyje pinigines išraiškas nurodė tinkama valiuta, tačiau reiškiamų apeliacinio skundo reikalavimų nedetalizavo ir nurodė juos Lietuvos Respublikoje negaliojančia valiuta – USD. Taip pat nurodė, kad atsakovas apeliaciniu skundu reiškia reikalavimą atmesti ieškovų ieškinį ir patenkinti priešieškinį, kai CPK 306 straipsnio 4 dalis, 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad, teikiant apeliacinį skundą, valstybei privalo būti sumokėtas žyminis mokestis, kurio dydis yra toks pats, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, tačiau atsakovas valstybei sumokėjo 495,00 Eur žyminį mokestį, kas neatitinka įstatymo reikalavimų.

Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo, šiuo atveju atsakovo apeliacinį, priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Jeigu šalis netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties procesinio dokumento pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar šalis, teikdama procesinį dokumentą teismui ir šalindama jo trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžininga (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kaip pažymima teismų praktikoje, išimtiniais atvejais pakartotinis procesinio dokumento trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis procesinį dokumentą asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą šio dokumento trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs yra trūkumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Kaip jau buvo minėta, teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta ginčijama suma, jeigu ginčas yra turtinis. Apeliantas patikslintame apeliaciniame skunde nurodė apeliaciniu skundu ginčijamą sumą 16.502,28 Eur (2 t., b. l. 44) ir nuo šios sumos paskaičiavo žyminį mokestį, kuris yra 495,00 Eur. Pagal byloje esančius mokėjimo kvitus matyti, kad ši suma per du kartus valstybei yra sumokėta (41,00 Eur sumokėtas 2015-11-09 ir 454,07 Eur sumokėti 2015-12-03). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas sumokėjo per mažai žyminio mokesčio, todėl laikė, kad jis apeliacinio skundo trūkumus pašalino iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2015-11-23 nutartyje, kuria apeliantui nustatė terminą trūkumams pašalinti, aiškiai nenurodė, kokia turėtų būti apeliacinio skundo suma ir kokio dydžio žyminis mokestis turėjo būti sumokėtas. Iš teismui pateikto patikslinto apeliacinio skundo akivaizdu, kad atsakovas neteisingai suprato teismo nutartį, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas yra specifinis, t. y. sutartys surašytos ir mokėjimai atlikti kita valiuta (USD), todėl dėl šios valiutos konvertavimo į eurus, apelianto vertinimu atsirado skirtumas, nes jis konvertavo JAV dolerius į eurus pagal kitu laikotarpiu galiojantį valiutos kurso santykį, todėl jo nurodoma ginčijama suma nesutampa su ieškovų nurodyta ieškinyje. Tokie atsakovo atskirojo skundo argumentai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas iš teismo nutarties motyvų nesuprato, kokią apeliaciniu skundu ginčijamą sumą jis turėjo nurodyti ir kokio dydžio žyminį mokestį sumokėti, juo labiau, kad teismas konkrečiai šių duomenų apeliantui nutartyje nenurodė.

Teismas, procesinio dokumento priėmimo stadijoje nustatęs, kad ginčijama suma nurodyta neteisingai, skirdamas terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, turėtų motyvuoti, kodėl nesutinka su šalies nurodyta ginčijama suma ir išaiškinti, kaip ir kokiu būdu konkrečiu atveju procesinio dokumento suma turi būti apskaičiuota. Remiantis CPK 115, 138 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio, kito procesinio dokumento trūkumų šalinimo tvarką, taip pat CPK 85 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 1 dalies, 80 straipsnio 4 dalies normų teisiniu reglamentavimu, pagal kurį tuo atveju, jeigu apelianto apeliaciniame skunde nurodyta skundo suma aiškiai netiksli arba kai tikslią sumą nustatyti sunku, pareiga nustatyti tikrąją skundo sumą tenka teismui. Jei apeliantas, šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, sumoka netinkamo dydžio žyminį mokestį, pakartotinis apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas dar kartą atsakovui nurodant primokėti trūkstamų žyminį mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2015-11-23 nutartyje nebuvo nurodęs, kokia turi būti konkreti apeliacinio skundo suma ir kokio konkretaus dydžio žyminį mokestį apeliantas turi sumokėti, sudarė prielaidą tikėtis, kad pašalinus būtent tokius apelianto supratimu apeliacinio skundo trūkumus jis atitiks jam keliamus reikalavimus ir bus priimtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ginčijama suma nurodyta teisingai, o žyminis mokestis apskaičiuotas nuo tos sumos ir sumokėtas, galiausiai nutarė, jog nutartyje nurodyti apeliacinio skundo trūkumai nepašalinti ir laikė apeliacinį skundą nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su patikslintame apeliaciniame skunde atsakovo nurodyta ginčijama suma, turėjo ne laikyti atsakovo apeliacinį skundą nepaduotu, o pakartotinai nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, apeliaciniu skundu ginčijamą sumą įvardyti pačiam teismui, kartu nurodyti, kokio konkretaus dydžio žyminį mokestį atsakovas turi primokėti (CPK 86 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad apeliantas nepašalino teismo 2015-11-23 nutartyje nustatyto trūkumo – reiškiamų apeliacinio skundo reikalavimų nedetalizavo ir nurodė juos Lietuvos Respublikoje negaliojančia valiuta – USD. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad apeliantas tiek priešieškinyje, kurį teismas atmetė, tiek patikslintame apeliaciniame skunde nurodė analogiškus reikalavimus – pripažinti negaliojančiomis sutartis, kuriose pinigų sumos nurodytos ne Lietuvos Respublikoje galiojančia valiuta, o JAV doleriais, tačiau apeliantas jokių sumų pagal šias ginčijamas sutartis nei eurais, nei JAV doleriais priteisti neprašo, todėl tai nėra piniginė prievolė (CK 6.36 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį, kuriame nurodytas tapatus reikalavimas, kaip ir patikslintame apeliaciniame skunde, priėmė ir nagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas aiškiai suformulavo apeliacinio skundo reikalavimą – jis prašo Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, kas atitinka CPK 306 straipsnio reikalavimus.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis naikintina, tačiau atsižvelgus į tai, kad pagal CPK nuostatas apeliacinio skundo priėmimo klausimui išspręsti teisė suteikta tik pirmosios instancijos teismui, atsakovo A. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir atsakovo A. G. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.