- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 1-3247-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46202-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsilavinimas aukštasis, dirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – galutinė bausmę 50 MGL bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2 metams ir 6 mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones; konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 80 MGL dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta vairuoti kelių transporto priemonės 3 metus ir konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 5 538 eurai;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 11.50 val., Vilniuje, Ateities g., ties pastatu Nr. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilių alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0071, patikros sertifikato Nr. 0817866, nustatytas 1,84 promilės girtumas).
Tokiais veiksmais R. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Taip pat R. Z., būdamas nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat būdamas nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent – jis 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 11.50 val., Vilniuje, Ateities g., ties pastatu Nr. 15, vairavo automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Tokiais veiksmais R. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Z. pripažino kaltę, nurodė, kad itin blogai vertina savo veiksmus. Parodė, kad šių metų rugsėjo 24 d., 11.30 val. išgėrė alkoholio, kelis stikliukus brendžio, ir sėdo už vairo nuvažiuoti iki parduotuvės, tačiau sustabdė pareigūnai. nu Sustabdė pareigūnai. Pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, nori šią problemą spręsti, domisi literatūra, vartoja gydytojo išrašytus vaistus, kad nejaustų poreikio alkoholiui, šiuo metu alkoholio nebevartoja. Nurodė, kad jį iš karto sustabdžius, patyrė stresą, todėl nesutiko duoti kraujo, tačiau po apklausos suprato, kad reikia duoti kraujo, todėl per 3 valandas po įvykio nuvyko atlikti tyrimą. Paaiškino, kad už analogišką veiką teistas du kartu, žino, kad neturi teisės vairuoti, nes teismas uždraudė, tačiau draudimo nepaisė dėl neblaivumo.
Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas J. R. paaiškino, kad susipažinus su byloje esančia informacija dėl neblaivumo nustatymo, kad gali būti apskaičiuota, koks alkoholio kiekis galėjo būti tiriamojo kraujyje patikrinimo alkotesteriu metu, atsižvelgiant į tai, kokia alkoholio koncentracija buvo tada, kada jis pridavė kraują. Pagal duomenis byloje, asmuo kraują davė tyrimams 2018 m. rugsėjo 24 d., 15.45 val., ištyrus kraują, nustatyta etilo alkoholio koncentracija - 1,11 promilės. Kadangi iš organizmo pasišalina vidutiniškai 0,15 promilės alkoholio per valandą, laiko skirtumas nuo to, kada pūtė į alkotesterį iki tada, kai pridavė kraują, yra 3 valandos ir 51 minutė arba 3,85 valandos, taigi šį laiką padauginta iš 0,15 promilės gaunama 0,58 promilės. Būtent toks kiekis galėjo pasišalinti per minėtą laiko tarpą. Susumavus gauname 1,69 promilės – toks kiekis galėjo būti alkotesterio patikrinimo metu. Specialistas paaiškino, kad alkoholio pasišalinimo ribos yra nuo 0,1 iki 0,25: 0,1 būna ramybės būsenoje, iš esmės kai asmuo miega, o 0,25 promilės – kai asmuo dirba sunkų fizinį darbą. Paaiškino, kad alkoholio išsiskyrimą gali lėtinti tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, galvos trauma, o fizinis darbas greitina alkoholio išsiskyrimą. Gali kisti dėl išorinių faktorių – pavyzdžiui, jeigu tiriamasis būtų prijungtas prie lašinės, tai greitintų blaivėjimą. Tačiau nors alkoholio išsiskyrimas priklauso nuo organizmo savybių, iš esmės laikoma, kad vidutiniškai iš organizmo per valandą pasišalina 0,15 promilės.
Kadangi ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su vairavimo faktu, byloje nebuvo, buvo patenkintas prašymas į teisiamąjį posėdį nekviesti liudytojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 11.50 val. patruliuojant Vilniaus mieste kartu su vyriausiąja patrule R. K. tarnybiniu automobiliu (šaukinys V1712), išvažiavus iš Mokslininkų gatvės į Geležinio Vilko gatvę, pastebėjo priekyje jų važiuojantį link centro automobilį „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo keliu, kelis kartus vos neatsitrenkė į kelio bortą. Automobilis jų akivaizdoje iš Geležinio vilko gatvės įvažiavo per priešpriešinę pusę į automobilių stovėjimo aikštelę prie prekybos centro „MOKI VEŽI“, adresu Ateities g. 15, Vilniuje. Įvažiavęs automobilis sustojo prie prekybos centro. Visą tą laiką automobilis buvo jų akiratyje. Nedelsdami privažiavo prie automobilio, vyr. patrulė R. K. nuėjo link automobilyje esančio vairuotojo. Porininkei priėjus, vairuotojas būdamas vienas automobilio viduje, atidarė vairuotojo dureles. Iš automobilio vidaus iškarto pasijuto stiprus alkoholio tvaikas. Vairuotojas prisistatė R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei pateikė asmens tapatybės kortelę, paaiškindamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pats priėjęs prie vairuotojo paklausė, ar pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus, bei kada tai vyko, nes iš jo burnos sklido specifinis alkoholio kvapas. Vairuotojas pasakė, kad gėrė alkoholinius gėrimus vakar. Pasiūlius vairuotojui pasitikrinti girtumą alkotesteriu, pastarasis sutiko, 11.54 val. alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ R. Z. nustatytas 1,84 promilių girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymu automobilis „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užrakintas paliktas stovėjimo aikštelėje Ateities g. 15, nes eismui netrukdė. Vairuotojas R. Z. buvo pristatytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą kraujo tyrimui, kur R. Z. atsisakė duoti tyrimui kraują, taip pat atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti gydytojo prašomus veiksmus. Gydytojui surašius medicininės apžiūros aktą, R. Z. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. (b. l. 11).
Pagal alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0071 rodmenis, 2018 m. rugsėjo 24 d., 11.54 val., R. Z. nustatytas 1,84 promilės neblaivumas (b. l. 13).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2018 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. 240 nurodyta, be kita ko, jog R. Z. atsainus, priešiškas, atsisako duoti kraują; veidas įraudęs, atsisakė apžiūros; eina lėčiau, plačiau, susvyruodamas; svaigalų vartojimą pripažįsta; elgesys neadekvatus situacijai, nelinkęs bendrauti, orientacija nepilna; mąstymas nenuoseklus, klampesnis, minčių eiga sutrikusi; kalba lėtesnė, nerišli. Alte apdaryta išvada, kad R. Z. – neblaivus. Pagal išorinius požymius, policijos alkotesterio duomenis – vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 37).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Š. Z. (b.l. 7). VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio HYUNDAI SANTA FE (2006 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 4350 Eur (b.l. 8-9).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu R. Z., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (b. l. 53-55).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu R. Z., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus (b. l. 62-65). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi R. Z. apeliacinis skundas atmestas (b. l. 56-57).
Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, R. Z. paaiškino, kad po apklausos, maždaug po 3 valandų po įvykio, jis nuvyko į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo apžiūrėtas ir davė kraujo tyrimams. Pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 241, kuriame nurodyta, kad R. Z. atvyko 2018 m. rugsėjo 24 d., 15.40 val., alkotesteriu Alkotest 6810, Nr. ARKN-0933 15.50 val. nustatyta 0,95 promilių alkoholio; 15.45 val. paimtas kraujas; išvada- neblaivus, lengvas girtumas, vartojęs etilo alkoholio (b. l. 81).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9602/2018(01) nurodyta, kad ištyrus R. Z. kraują, paimtą 2018 m. rugsėjo 24 d., 15.45 val., nustatyta, kad kraujyje mažiausia koncentracija 1,11 promilės etilo alkoholio (b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
R. Z. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Iš byloje surinktų įrodymų nustatytos tokios faktinės aplinkybės – R. Z. 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 11.50 val., Vilniuje, Ateities g., ties pastatu Nr. 15 buvo sustabdytas policijos pareigūnų vairuojantis automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kilus įtarimų dėl jo blaivumo, patikrinus alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0071, tą dieną, 11.54 val. R. Z. nustatytas 1,84 promilės girtumas. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, kuriuose jis neneigė vairavęs transporto priemonę, būdamas neblaivus – prieš tai išgėręs, kaip paaiškino, šiek tiek brendžio, be to, nurodytas aplinkybes (taip pat ir kaltinamojo parodymus) patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno A. G. parodymai bei informacija, užfiksuota jo tarnybiniame pranešime (b. l. 13). Aplinkybė dėl alkotesteriu nustatyto neblaivumo laipsnio patvirtinta alkotesterio duomenyse (b. l. 13). Taigi šie duomenys sutampa, patvirtina vieni kitus bei sudaro nuoseklią visumą, taigi teismas vadovaujasi jais kaip įrodymais.
Vis dėlto byloje kyla klausimas dėl konkretaus R. Z. neblaivumo laipsnio, įvertinus, kad iš karto po sustabdymo R. Z. nesutiko duoti kraujo tyrimams ir tik vėliau pats savo noru nuvyko į Priklausomybės ligų centrą, kur sutiko būti apžiūrimas bei duoti kraujo.
Pirmiausia pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje atsakomybė nustatyta už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta atitinkama alkoholio koncentracija – t. y. kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Vis dėlto teismų praktikoje dėl minėto BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusikalstamos veikos sudėties požymio – „kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“ įrodinėjimo, yra išaiškinta, kad baudžiamojo įstatymo požymis – apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – nėra imperatyvas baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-689/2018 taip pat konstatavo, kad kraujo laboratorinis tyrimas nėra vienintelė priemonė minėtam BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytam nusikaltimo sudėties požymiui nustatyti.
Nagrinėjamu atveju jau minėtų aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma yra pakankama daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonė būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Kaip jau minėta, alkoholio kiekis iš karto po sustabdymo buvo nustatytas panaudojus alkoholio kiekio matuoklį Alcotest 7510. Minėto tipo alkoholio koncentracijos matuoklių (t. y. Alcotest 7510) tipas yra patvirtintas ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (b. l. 16), konkrečiam matuokliui – Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071 patikra atlikta ir galioja iki 2018 m. gruodžio 18 d. (b. l. 15). Pastebėtina, kad pagal patikros sertifikatą šios matavimo priemonės paklaida yra 1,7 procento (matavimo ribose nuo 1,01 iki 6,00 promilių), todėl įvertinus nurodytą paklaidą kaltinamojo naudai, konstatuotinas šiuo alkotesteriu nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Taigi pripažintina, kad alkoholio kiekis kaltinamajam buvo nustatytas panaudojus metrologiškai įteisintą bei patikrintą matuoklį. UAB „Alkotesteris“ 2017 m. gruodžio 30 d. rašte Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, atsakant į klausimus, nurodė, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais Drager Alcotest 6810, Drager Alcotest 7510 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje) taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą (b. l. 16-17). Taigi iš šio rašto, kuriame pateikti minėto prietaiso veikimo (rezultatų parodymo) principai, matyti, kad nors šiuos prietaisu matuojama alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, rezultatas yra konvertuojamas (ir parodomas) į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis. Be to, tiek liudytojo parodymai bei tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, tiek ir duomenys, užfiksuoti Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2018 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. 240 (be kita ko – kad R. Z. atsisakė duoti kraują; veidas įraudęs, atsisakė apžiūros; eina lėčiau, plačiau, susvyruodamas; elgesys neadekvatus situacijai, orientacija nepilna; mąstymas nenuoseklus, klampesnis, minčių eiga sutrikusi; kalba lėtesnė, nerišli) taip pat patvirtina reikšmingo apsvaigimo faktą.
Pažymėtina ir tai, kad nurodytą dieną R. Z. pats nuvyko į apžiūrą Priklausomybės ligų centre bei davė kraują tyrimams, kurį ištyrus, buvo nustatytas alkoholio koncentracija kraujyje – 1,11 promilės. Tačiau duomenys nėra pakankami daryti išvadą, kad ir konkrečiu laiku – 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 11.50 val., jį sustabdžius, vairuojantį transporto priemonę, alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje neviršijo ribos - 1,5 promilės alkoholio, nuo kurios (vairuojant transporto priemonę) įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas, įvertinęs pastaruosius duomenis – t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d., 15.45 val. paimtame R. Z. kraujyje nustatytą 1,11 promilių etilo alkoholio koncentraciją, paaiškino, kad įvertinus laiką, praėjusį nuo R. Z. sustabdymo (jo patikrinimo alkotesteriu) iki kraujo paėmimo, be to, mokslinėje literatūroje nurodomą alkoholio pasišalinimo iš organizmo per valandą kiekį, paaiškino, kad alkotesterio patikrinimo metu alkoholio kiekis kraujyje galėjo būti 1,69 promilės. Nors gynyba, keldama abejones tokiais specialisto paaiškinimais, nurodė, be kita ko, kad pats specialistas nurodė, jog alkoholio pasišalinimo iš organizmo ribos yra nuo 0,1 iki 0,25 promilės, o taikant palankiausią kaltinamajam ribą – 0,1 promilės, tai reikštų, kad kiekis buvo apie 1,49 promilės, t. y. nesiekė 1,5 promilės, vis dėlto teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš tikrųjų specialistas paaiškino, jog alkoholio kiekio pasišalinimo iš organizmo ribos yra nuo 0,1 iki 0,25 promilės, vis dėlto dėl minimalios ribos – 0,1 promilės jis paaiškino, kad toks dydis taikomas esant duomenų apie visiškos ramybės būseną, pavyzdžiui, miegą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aktualias aplinkybes – tai, kad kaltinamasis aktualiu laikotarpiu (nuo sustabdymo ir tikrinimo alkotesteriu iki jo nuvykimo į Priklausomybės ligų centrą), akivaizdu, nebuvo ramybės ar artimai jai būsenai (vyko apklausa, vėliau kaltinamasis vyko į Priklausomybės ligų centrą ir pan.), teismas nemato pagrindo taikyti būtent 0,1 promilės dydžio. Todėl įvertinus nurodytus specialisto paaiškinimus dėl galimos alkoholio koncentracijos kraujyje kaltinamojo sustabdymo metu, kaip pagrindą imant duomenis apie alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje praėjus daugiau nei po trijų valandų nuo jo sustabdymo, teismas sprendžia, kad jie nepaneigia fakto, jog kaltinamasis nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilės koncentracija kraujyje. Priešingai – šie paaiškinimai, vertinant juos susietai (kaip visumą) su jau anksčiau minėtais įrodymais – alkotesterio duomenimis, paties kaltinamojo, liudytojo parodymais, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 240 užfiksuota informacija – leidžia teismui spręsti, kad jie taipogi patvirtina kitais įrodymais (alkotesterio duomenimis) patvirtintą aplinkybę, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 1,5 promilės.
Todėl teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytus argumentus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti neabejotiną išvadą, jog R. Z. 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 11.50 val., Vilniuje, Ateities g., ties pastatu Nr. 15 vairavo transporto priemonę – automobilį HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi konstatuotina, kad R. Z. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra neabejotinai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
R. Z. taip pat kaltinamas tuo, kad nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Hyundai Santa Fe, kai jam teismo sprendimais yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, t. y. kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nevykdymu) yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; 2018 m. spalio 3 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).
Taip pat pažymėtina, kad BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, suvokia savo pareigą, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, tačiau, nesant aplinkybių, trukdančių jam vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir suvokdamas, kad pažeidžia atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – vis dėlto veikia (neveikia) atitinkamu būdu, taip vengdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vengimas, užtraukiantis atitinkamą baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, atitinkamai vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018).
Nustatyta, kad R. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam buvo paskirta, be bausmės, ir baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (b. l. 53-55). Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 22 d. Be to, R. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti kelių transporto priemones trejus metus (b. l. 62-65). Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 22 d., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d nutartimi atmetus R. Z. apeliacinį skundą (b. l. 56-57).
Tačiau, kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių – R. Z. 2018 m. rugsėjo 24 d., apie 11.50 val. buvo vėl sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, pažymėtina, būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog R. Z., nepaisant jam dviem ankstesniais teismo procesiniais sprendimais – baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudus vairuoti transporto priemones, ją pažeidė, t. y. pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Vis dėlto, kaip jau nurodyta anksčiau, įvertinus teismų praktikoje suformuluotas BK 243 straipsnio aiškinimo taisykles, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn padarius nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu – t. y. ar padaryta konkreti veika yra tiek pavojinga, kad ji galėtų būti pripažinta nusikalstama veika pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, o būtent nagrinėjamu atveju – ar nustatytas atitinkamos veikos sistemingumas ar piktybiškumas. Teismas šiuo aspektu pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamoje situacijoje negali būti pripažinta, kad R. Z. sistemingai pažeidinėjo (ir taip vengė atlikti) jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi, kaip matyti, atitinkamą veiką, susijusią su transporto priemonių vairavimu, už kurią jis buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jis atliko 2017 m. spalio 22 d., t. y. dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, priėmimo ir įsiteisėjimo. Taigi šioje byloje nagrinėjamą veiką jis padarė pirmą kartą – tai yra vieną kartą vairavo transporto priemonę, kai jam ankstesniais teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis šia specialia teise.
Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti piktybiškumą R. Z. veikoje, dėl ko jo padarytas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimas (transporto priemonės vairavimas, nors jam uždrausta vairuoti transporto priemones) traktuotinas kaip itin šiurkštus ir pavojingas. Kaip jau minėta, ankstesniais teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu R. Z. buvo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. jis vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,27 (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamasis įsakymas) ir 2,46 promilių (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendis) neblaivumas – t. y. neblaivumas, pakankamai reikšmingai viršijantis ribą, nuo kurios, kai asmuo vairuoja transporto priemonę, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Abiem šiais teismo baigiamaisiais aktais jam paskirta, be kita ko, ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones atitinkamai 2 metus ir 6 mėnesius ir 3 metus. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teismui pateiktos informacijos (2018 m. lapkričio 5 d. raštas Nr. 1-3247-1015/2018) matyti, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamąjį įsakymą, R. Z. į probacijos tarnybą atvyko 2017 m. gruodžio 18 d., buvo sudarytas individualus priežiūros planas bei asmuo buvo supažindintas su teismo skirtais įpareigojimais bei jų nevykdymo pasekmėmis. Vykdant 2018 m. kovo 5 d. nuosprendį, R. Z. į probacijos tarnybą atvyko 2018 m. birželio 5 d., kur susipažino su nuosprendžiu ir skirta baudžiamojo poveikio priemone, bei buvo sudarytas analogiškas individualus priežiūros planas. Taigi iš šios pateiktos informacijos akivaizdu, kad kaltinamasis aiškiai žinojo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (akcentuotina – paskirtos dviem teismo baigiamaisiais aktais) esmę, jos nesilaikymo pasekmėmis, ką jis iš esmės pripažino ir teisiamojo posėdžio metu. Nepaisant to, kaip minėta, ir po to, kai jau dviem teismo baigiamaisiais aktais jam buvo paskirta aktuali baudžiamojo poveikio priemonė, jis ir vėl, būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę, kas, teismo nuomone, liudija apie šiurkščiai pažeistą baudžiamojo poveikio priemonę bei rodo ypatingai didelį kaltinamojo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, iš esmės nihilistinį ir niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (būtent transporto eismo saugumas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, kėsinimosi dalykas), tačiau ir į teisingumą, kaip į Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kėsinimosi objektą. Taigi šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aktualios veiklos aplinkybes – tai, kad dviem teismo baigiamaisiais aktais paskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje ir uždraudus jam vairuoti transporto priemones, jis nepaisė to ir vengė ją vykdyti – vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus – spręstina, kad padaryta veika pagal pavojingumą vertintina kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnio nuostatas, kadangi tokioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad kitos švelnesnės atsakomybės rūšys (pvz., administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnį) liestų pasiekti atitinkamų tikslų – be kita ko, užtikrinti, kad asmuo atitinkamą laiką nevairuotų transporto priemonių. Kiek tai susiję su administracine atsakomybe, teismas taip pat pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kadangi pagal duomenis iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 58-61), kaltinamasis nebuvo baudžiamas administracine tvarka už aktualią veiką.
Taigi įvertinus minėtų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nustatyta tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų (tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę, savo pareigą ją vykdyti, galimas sukelti pasekmes, nepaisant to, norėjo atitinkamu būdu elgtis ir elgėsi – pažeidė baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas) nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, požymių visuma, todėl R. Z. pripažintinas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.
Dėl bausmės skyrimo
Už Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą galima sankcija - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatyta sankcija – bauda arba areštas.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo R. Z. už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui bei baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis iš esmės pripažino aktualias nusikalstamų veikų aplinkybes ir nurodė, kad dėl jų apgailestauja (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), BK 243 straipsnio prasme konstatuotina atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nurodytą veiką jis padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pagal kaltinamojo paaiškinimus, būtent neblaivumas lėmė, kad jis vairavo transporto priemonę). Be to, atsižvelgtina į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis, du kartus teistas (b. l. 51-57, 62-67), administracine tvarka baustas (b. l. 58-61), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės/psichikos ligų byloje nėra.
Todėl atsižvelgdamas į jau nurodytas reikšmingas, parenkant bausmę, aplinkybes, ypač akcentuojant (kiek tai aktualu skiriant bausmę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), kad už analogiškas veikas R. Z. buvo paskirtos baudos, nepaisant to, jis vėl vairavo transporto priemonę, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas, t. y. anksčiau jam paskirtos švelnesnės bausmės akivaizdžiai nepasiekė joms keliamų tikslų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, R. Z. skirti griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą R. Z. skirtina arešto bausmė, įvertinus jau minėtų aplinkybių, iš esmės neigiamai jį charakterizuojančių (teistumai, baustumai administracine tvarka ir pan.), visumą. Nustatant konkrečios bausmės rūšies dydį, atsižvelgtina į minėtas aplinkybes, ypač akcentuojant, kad kaltinamasis vis dėlto faktines aplinkybes pripažino, nurodė, kad gailisi, pagal paaiškinimus, suvokia savo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu – t. y. iš esmės pripažįsta priklausomybės buvimą, bei, kaip nurodė, imasi tam tikrų priemonių (lankėsi pas gydytoją, skaito atitinkamą literatūrą ir pan.). Todėl konkrečiu atveju skirtinos bausmės, mažesnės nei sankcijose numatytų skirtinų rūšių bausmių vidurkiai, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, skirtina laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, skirtinas areštas 15 (penkiolikai) parų.
Atsižvelgiant į tai, kad aktualiu atveju konstatuotina R. Z. padarytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 str. 5 d. 1 p.).
Kadangi kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos (pripažino faktines aplinkybes), be to, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skirtina laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmė.
Vis dėlto nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į kaltinamojo paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kad jis suvokia savo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, kad jis imasi veiksmus gydytis nuo priklausomybės ir pan., apgailestauja dėl savo elgesio, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmiausia įvertinus, kad šiuo atveju yra nustatytos sąlygos dėl nusikalstamų veikų rūšių bei bausmės dydžio, kai gali būti taikomas nurodytas institutas. Be to, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatyta ir kita BK 75 straipsnyje numatyta sąlyga – yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tiek jau anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su asmens paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, tiek ir tai, kad kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sprendžia problemą dėl alkoholio vartojimo ir yra pasiryžęs gydytis. Pastebėtina, kad būtent alkoholio vartojimas (apsvaigimas nuo alkoholio) turi įtakos atitinkamų nusikalstamų veikų padarymui, be to, iš informaciją apie jo baustumą administracine tvarka, matyti, kad anksčiau jis irgi yra padaręs atitinkamus administracinius nusižengimus būdamas reikšmingai neblaivus, kas taipogi patvirtina, kad alkoholio vartojimas šiuo atveju pripažintinas esmingai lemiančiu kaltinamojo elgesį, pažeidžiantį atitinkamas visuomenėje susiklosčiusias ir teisės aktais ginamas taisykles.
Taigi atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslus atitiktų bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant R. Z. įpareigojimus bei draudimus, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam gydytis priklausomybės ligas bei taisytis, ir atitinkamai vykdymo atidėjimo laikotarpiu stebint kaltinamojo elgesį. Todėl, taikant Baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnį, R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui bei jam skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos: 1) gydytis priklausomybės ligas (3 p.); 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje (5 p.); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (10 p.).
Minėta, kad R. Z. iki aktualių nusikalstamų veikų padarymo buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirta galutinė (nesumokėta, įskaičius laikinojo sulaikymo laiką) bausmė - 48 MGL dydžio, t. y. 1907,68 eurų bauda, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu jam paskirta galutinė 80 MGL dydžio, t. y. 3 012,80 eurų bauda. Minėti sprendimai yra įsiteisėję ir teismų informacinės sistemos duomenimis, šios bausmės (baudos) nėra subendrintos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir ankstesniais teismo baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti subendrintos: įvertinus, kad teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu konstatuota nusikalstama veika buvo įvykdyta 2017 m. spalio 22 d., t. y. iki teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiais baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės (paskirtos 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu) baudos pridedant dalį švelnesnės (paskirtos teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu), įskaitant į šią bausmę atliktas pagal nurodytus teismo baigiamuosius aktus bausmes (sumokėtas baudos dalis); kadangi vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę su subendrinta bauda (subendrinus ankstesniais teismo baigiamaisiais aktais – baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtas baudas), skirtinas laisvės atėmimas ir bauda.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
R. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju konstatuojama per pakankamai neilgą laiko tarpą padaryta jau trečia nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, spręstina, kad kaltinamajam nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skirtina maksimaliam įstatyme numatytam terminas, t. y. skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 3 (trejiems) metams.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 75 str. 3 d.). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Byloje esančiuose VĮ „Regitra“ duomenyse užfiksuota, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o Š. Z.. Duomenų byloje, kad būtų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju, nėra. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina jo vairuoto kitam asmeniui priklausančio automobilio vertė - 4350 eurų (b. l. 8), pastebint, kad bylą nagrinėjant teisme nepateikta duomenų ir / ar argumentų (teismas taip pat jų nenustatė), kad nurodyta vidutinė atitinkamų metų ir modelio transporto priemonės vertė šiuo atveju nebūtų teisinga (neatitiktų faktiškai vairuoto automobilio vertės ir pan.).
R. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
R. Z. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 15 (penkiolikos) parų areštą.
Bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme, paskirta pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, apimant švelnesnę, paskirtą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir skirti R. Z. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Z. paskirti subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, pastaraisiais baudžiamuoju įsakymu ir nuosprendžiu paskirtas baudas subendrinus taikant dalinį bausmių sudėjimą ir tokiu būdu paskyrus subendrintą 110 MGL, t. y. 4142,60 eurų dydžio baudą, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi, skirti R. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 110 MGL, t. y. 4142,60 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti R. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, skiriant jam šias pareigas:
1) gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 1 p.);
2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.);
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą subendrintą baudą įskaityti R. Z. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamąjį įsakymą ir 2018 m. kovo 5 d. nuosprendį sumokėtas baudos dalis.
Nustatyti R. Z. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Paskirti R. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Paskirti R. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, ir, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš R. Z. automobilio Hyundai Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4350 eurų valstybės naudai.
Kaltinamajam R. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.