- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-04
- Bylos Nr.
- e2-200-955/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04298-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Dovydas Raišutis
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ ieškinį atsakovei V. G. dėl 2023 m. kovo 17 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo Nr. Nr.10G-635, atsakovės V. G. veiksmų neteisėtumo, išvadą duodanti institucija byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Evinara“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo pripažinti atsakovės V. G. (toliau – atsakovė) atsisakymą nuo 2022 m. gruodžio 14 d. Sutarties (išreikštą/įformintą Pirkimo - pardavimo sutarties Serija URM Nr. 1330 pagrindu) ieškovei UAB „Evinara“, neteisėtu ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t. y. pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovės V. G. reikalavimus ieškovei UAB „Evinara“ nutraukti 2022 m. gruodžio 14 d. Sutartį (išreikštą/įformintą Pirkimo - pardavimo sutarties Serija URM Nr.: 1330 pagrindu) bei grąžinti 2022 m. gruodžio 14 d. Sutarties pagrindu ieškovui UAB „Evinara“ sumokėtus pinigus (prekės kainą), šiuos reikalavimus atmesti visa apimtimi; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisija 2023 m. kovo 17 d. priimtu nutarimu Nr. 10G-635 „Dėl V. G. prašymo“ nepagrįstai konstatavo, jog vartotojos reikalavimas nutraukti su ieškove sudarytą sofos pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už sofą sumokėtus pinigus (760,00 Eur) yra pagrįstas. Atsakovė įsigijo prekę 2022 m. gruodžio 14 d. iš baldų parduotuvės ekspozicijos. 2022 m. gruodžio 22 d. prekė atsakovei buvo pristatyta, tačiau prekės atsakovė nepriėmė, ko pasekoje kurjeris prekę turėjo pristatyti į ieškovės sandėlį Vilniaus rajone. Atsakovė iš karto buvo priešiškai nusiteikusi ir negatyviai bendravo su ieškovės atstovais, nors atsakovė žinojo ir pati patvirtino, kad prekę pirko iš parduotuvės ekspozicijos, pirkimo metu visi sofos defektai buvo matomi ir atsakovę tai tenkino.
3. Iš nuotraukų matosi, kad prekė jokių defektų neturi, atvirkščiai, ieškovei tiesiog su ranka perbraukus veliūrinį audinį, jo raštas pasikeitė. Jeigu ir būtų buvęs nustatytas gobeleno defektas, ieškovė prekės negalėtų grąžinti, nes ji pirkta iš ekspozicijos, o pagal įmonės patvirtintas taisykles, iš ekspozicijos pirktų prekių ieškovė atgal nepriima.
4. Ieškovė savo internetiniame puslapyje taip pat yra patalpinusi ir „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisykles“ (toliau – Taisyklės), kuriose nurodoma, kad „Pardavėjas/Gamintojas nėra atsakingas už elektroninėje “BALDŲSALĖ.LT” parduotuvėje įsigytų prekių trūkumus/defektus, kurie buvo aptarti su Pirkėju, arba apie kuriuos Pirkėjas žinojo ar turėjo žinoti įsigyjant prekę (prekės įsigytos iš ekspozicijos. Įsigyta brokuota prekė. ir kt.)“. Šiuo atveju atsakovė net kelis kartus prieš pirkdama prekę iš ekspozicijos ją įdėmiai apžiūrėjo. Be to, atsakovė nori susigrąžinti prekės pilną kainą, tačiau prekė buvo pirkta iš ekspozicijos ir ieškovė neatsako už jokius jos trūkumus, nors jie ir būtų rasti (Taisyklių 2.13 punktas).
5. Taip pat ieškovė nurodo, kad prekei yra fiksuoti mechaniniai pažeidimai, tačiau jokių pažeidimų ieškovė nerado. Su Nutarime nurodytais pažeidimas (įpjova) atsakovė susipažino pirkdama prekę. Taigi, atsakovės ir VVTAT nurodyti „defektai“, jei tokie ir būtų nustatyti, yra ekspozicinės prekės savybė, o pagal Taisyklių 2.13 punktą, ieškovė neprivalo priimti atgal ekspozicinės prekės ir / ar neatsako už jokius tokios prekės trūkumus, su kuriais atsakovė buvo tinkamai susipažinusi prieš įsigyjant prekę.
6. Ieškovė nurodo, kad sofos gobeleno spalvų skirtumas buvo, bet tai tiesiog atsirado nuo to, kad galimai transportavimo metu prie sofos porankio buvo prispaustas kažkoks daiktas, tačiau šis defektas nesunkiai pašalinamas, išlyginant, valant veliūrinį audinį pagal plauką su drėgna šluoste. Sofos audinys – veliūras, turi savybę keisti spalvą, tai yra natūralios veliūrinio audinio savybės. VVTAT specialistė patikrinimo metu jokio tokio trūkumo nepastebėjo, nes jo tiesiog ir nebuvo.
7. Ieškovė nurodo, kad dešiniojo porankio apačioje esantis mechaninis neaustinės medžiagos pažeidimas - įpjovimas aštriu daiktu tikrai buvo, bet būtent dėl jo vartotojai ir buvo suteikta 10 proc. nuolaida ir tai buvo ne esminis trūkumas, jis visiškai nematomoje vietoje, nekeičia prekės estetinio vaizdo ir netrukdo prekės naudoti. Šis trūkumas buvo matomas įsigijimo metu ir atsakovė prieš perkant prekę su juo susipažino.
II. Atsakovės argumentai
8. Atsakovė V. G. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad prieš įsigydama baldą, jį apžiūrėjo, prekės broko nebuvo ir jo nesimatė, priešingu atveju - prekės nebūtų pirkusi ir būtų laukusi kol pagamins naują baldą. Atsakovę, prieš nusiperkant baldą, informavo dėl vienintelio defekto, t. y. pardavėjas nurodė, jog patalynės dėžėje yra nežymus brokas, paklausus ar daugiau broko prekė neturi, atsakovei, kiek tai buvo įmanoma, apžiūrėjus prekę ir nepastebėjus defektų ir pardavėjai patikinus, jog tai yra vienintelis baldo defektas – atsakovė jį įsigijo. Priešingai, nei nurodo ieškovė, 10 procentų nuolaida buvo pritaikyta ne dėl to, kad prekė buvo pirkta iš ekspozicijos, o dėl to, kad dieną prieš įsigyjant kampą ,,Verso‘‘, atsakovė iš ieškovės pirko sekciją. Aplinkybė, jog prekė pirkta iš ekspozicijos, neturi reikšmės, nes perkant sofą, 2022 m. gruodžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. URM 1330, nurodyta, jog prekė yra iš ekspozicijos, nors atsakovė ją faktiškai gavo iš Vilniuje esančio sandėlio. Taip pat atsakovė nurodo, kad ji su ieškovės taisyklėmis fizinėje parduotuvėje supažindinta nebuvo.
9. Baldas buvo ne tik, kad brokuotas, bet ir akivaizdžiai skirtingų spalvų, t.y. skyrėsi baldo veliūro atspalviai. Be to, dešinio porankio apačioje buvo rastas mechaninis neaustinės medžiagos pažeidimas - įpjovimas aštriu daiktu, kurio atsakovė taip pat neturėjo jokios realios galimybės patikrinti, kadangi jis buvo nematomoje baldo vietoje. Tokiu atveju vienintelis būdas, leidžiantis teigti, jog pirkėjas buvo tinkamai supažindintas su prekės defektais - pardavėjo supažindinimas su defektu ir jo parodymas, tai užfiksuojant pirkimo - pardavimo sutartyje, tačiau ieškovė tokios savo pareigos neįvykdė.
10. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė ieškinį grindžia savo pačios patvirtintomis taisyklėmis, kurios manytina yra visiškai neteisėtos, nepagrįstos bei pažeidžiančios vartotojo teises. Atsakovė vos tik pamačiusį pristatytą baldą, iš karto atsisakė jį priimti, visi defektai buvo akivaizdžiai pastebimi. Atsakovės nuomone, ieškovė elgiasi itin nesąžiningai, o 2023 m. kovo 17 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija priėmė išsamų, pagrįstą ir teisiškai teisingą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys atmetamas, ginčas išsprendžiamas iš esmės.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Evinara“, kaip pardavėjos, tinkamų pareigų vykdymo, atsakovei V. G. sudarius su ieškove sofos - kampo „Verso“ (toliau ir Baldas/Prekė) pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kur ieškovė yra verslininkė, o atsakovė – vartotoja.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio; vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 14 d. tarp ieškovės UAB „Evinara“ ir atsakovės V. G. ieškovės prekybos vietoje, Kauno Urmo bazėje, 18 sandėlyje buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsigijo sofą - kampą „Verso“ už 760,00 Eur. Pinigus už įsigytą baldą atsakovė ieškovei sumokėjo tą pačią dieną. Įsigytas Baldas atsakovei į namus buvo pristatytas 2022 m. gruodžio 22 d. Pamačiusi, kad įsigyta prekė yra nekokybiška, atsakovė jį priimti atsisakė ir tą pačią dieną elektroniniu laišku kreipėsi į pardavėją dėl pinigų už baldą grąžinimo, tačiau pardavėjas prekę atgal priimti ir grąžinti pinigus atsisakė.
14. Atsakovė V. G. 2022 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu dėl iš UAB ,,Evinara“ įsigyto baldo netinkamos kokybės ir tuo pagrindu pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (760,00 Eur).
15. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gaminio vertinimo 2023 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. 2GVI-253 nurodyta, kad vertinimui pateiktas Baldas yra minkštasis kampas su šezlongo dalimi, patalynės dėže. Baldas apmuštas veliūrine medžiaga. Veliūras - tai pūkinė medžiaga. Baldo apmušalinė veliūrinė medžiaga turi kryptį. Apžiūrėjus ir įvertinus Baldą, nustatyta, kad visos Baldo apmušalinės medžiagos dalys susiūtos išlaikant pūko kryptį, t. y. nenustatyta, kad apmušalinės medžiagos dalys būtų susiūtos priešinga pūko kryptimi. Toliau vertinant Baldą, nustatyta, kad daugelyje Baldo dalių apmušalinė medžiaga turi šviesių dėmių ir įbrėžių. Šviesios dėmės matomos sėdimosiose, atlošinėse, nugarinėse dalyse. Apžiūrėjus Baldo kairįjį porankį, matyti, kad apmušalinė medžiaga prie porankio apačios yra tamsesnio atspalvio negu viršus. Atkreiptas dėmesys, kad vartotoja priėmimo-perdavimo metu užfiksavo Baldo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumą ir Baldo nepriėmė. Pažymėta, kad tai nėra skirtingas atspalvio optinis vaizdas dėl stebėjimo kampo, šviesos kritimo į Baldą. Baldo kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas matomas aiškiai, nesvarbu iš kurio stebėjimo kampo matyti. Įvertinus prašymo nagrinėjimo medžiagą, vartotojos pateiktoje nuotraukoje (nuotrauka daryta dienos šviesoje lauke), Baldo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas yra matomas, tik jis ryškesnis. Apžiūrėjus Baldą, dešiniojo porankio apačioje matomas mechaninis neaustinės medžiagos pažeidimas – įpjovimas aštriu daiktu. Išnagrinėjus prašymo medžiagą, nustatyta, kad Baldo trūkumai – apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova, pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarti. Vartotojos kaltės dėl Baldo trūkumų, nenustatyta.
16. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2023 m. kovo 17 d. nutarimu nutarė patenkinti vartotojos V. G. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu Vartotojos reikalavimą nutraukti kampo „Verso“ pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už kampą „Verso“ sumokėtus pinigus (760,00 Eur), bei įpareigoti UAB „Evinara“ vykdyti tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ir atlyginti tarnybos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas (120,75 Eur). Komisija sprendime konstatavo, kad Tarnyba, atlikusi vartotojos įsigyto Baldo kokybės vertinimą, nurodė, kad pagal Mažmeninių prekybos taisyklių (toliau – Taisyklių) 11 punktą, parduodant dėl kokybės trūkumų nukainotas ne maisto prekes, be kitos teisės aktuose nustatytos informacijos apie prekę, vartotojui kainų etiketėse ar kitaip raštu turi būti pateikta atitinkama informacija (nurodyta, kad prekė nukainota, dėl kokio kokybės trūkumo ji nukainota, kiek prekė kainuoja, ar jai suteikiama garantija). Tarnyba, įvertinusi ginčo nagrinėjimo medžiagą, vertinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad Baldas turi esminių trūkumų (apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova), kurie pirkimo–pardavimo sutartyje aptarti nebuvo. Vartotojos kaltės dėl Baldo trūkumų, nenustatyta.
17. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, kad Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, atliktus baldo kokybės vertinimo (apžiūros) rezultatus (2023 m. kovo 15 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 2GVI-253), esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 11 punktu, 4 dalies 3 punktu ir 28 straipsniu, nutarė patenkinti vartotojos V. G. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimą nutraukti baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus (760,00 Eur).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pristatyti vartotojui šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Prekės taip pat turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 1) atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus; 2) kai taikytina, būti tokios kokybės kaip pavyzdys ar modelis, kurį pardavėjas vartotojui pateikė iki sutarties sudarymo, ir atitikti to pavyzdžio ar modelio aprašymą; 3) kai taikytina, būti pristatytos kartu su tokiais priedais (įskaitant pakuotę, įdiegimo ar kitas instrukcijas), kuriuos gauti vartotojas gali pagrįstai tikėtis; 4) atitikti kiekį ir turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Jeigu sudarant pirkimo–pardavimo sutartį vartotojas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad konkreti prekės savybė neatitinka šio straipsnio 3 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ir jis, sudarydamas sutartį, aiškiai ir atskirai su tuo sutiko, laikoma, kad prekė yra tinkamos kokybės (CK 6.363 straipsnio 7 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama pripažinti tinkamą vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų vykdymą, nurodo, jog atsakovė buvo informuota apie visus prekės trūkumus, perkamą Baldą apžiūrėjo ir jokių pretenzijų dėl jo kokybės nereiškė, be to, prekė buvo pirkta iš ekspozicijos ir ieškovė pagal ieškovės „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisykles“ neatsako už jokius Baldo trūkumus, nors jie ir būtų rasti (Taisyklių 2.13 punktas).
20. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Šiuo atveju atsakovė nurodė, kad perkant Baldą ieškovė informavo ją tik apie nežymų defektą patalynės dėžėje, t. y. kad buvo iškritusios kelios sąsagėlės, laikančios medžiagą, bei kad baldas buvo netvirtai surinktas, kadangi jis buvo rinktas ekspozicijai, o ne naudojimui. Būtent su tokiais trūkumais atsakovė sutiko. Nei apie apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumą, nei apie mechaninius įbrėžimus atsakovė informuota nebuvo. Tuo tarpu sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ne teismo tvarka, Baldas buvo apžiūrėtas dalyvaujant pačios ieškovės atstovui ir apžiūros metu buvo nustatyti Baldo defektai – apmušalinės medžiagos šviesios dėmės, įbrėžiai, kairiojo porankio apmušalinės medžiagos atspalvių skirtumas, dešiniojo porankio apačios neaustinės medžiagos įpjova, kurie pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarti. Visi trūkumai buvo užfiksuoti fotonuotraukomis, kurios taip pat buvo apžiūrėtos ir teismo posėdžio metu.
21. Teismo vertinimu, tokie nustatyti Baldo trūkumai kaip apmušalų spalvos skirtumai, dėmės ir įbrėžiai yra esminis daikto trūkumas, kuris negali būti lengvai ir mažomis laiko ir lėšų sąnaudomis pašalintas, šie trūkumai galimai gadina gaminio estetinį vaizdą, kadangi minkštasis baldas naudojamas ne tik pagal jo funkcinę paskirtį, bet jis turi turėti ir estetinį vaizdą, nes ne veltui pirkėjas renkasi minkšto baldo formą, audinį, spalvą ir pan. Į bylą pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą teigti, jog minkštas kampas, kurį atsakovė įsigijo savo asmeniniams poreikiams, yra nekokybiškas. Pažymėtina, kad teisme ieškovės atstovas taip pat patvirtino, kad atsakovė iš jų įsigijo ne dėvėtą, o naują daiktą, tik jis buvo perkamas iš ekspozicijos, todėl jam galioja specialios ieškovės nustatytos garantijos taisyklės.
22. CK 6.364¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vartotojų teisės įsigijus netinkamos kokybės daiktą toks teisinis reguliavimas, kuriuo pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis
23. Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (akto redakcija, galiojusi nuo 2022m. vasario 15 d. iki 2024 m. sausio 11 d.) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.364¹, 6.364² ir 6.364³ straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė V. G. Baldo perdavimo metu pastebėjusi, kad prekė yra brokuota, jos nepriėmė ir iš karto kreipėsi į ieškovę, prašydama grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovė nurodė, kad pristačius Baldą jai į namus, ji iš karto pastebėjo, kad skiriasi Baldo audinio spalva, be to, baldas buvo mechaniškai pažeistas, tai yra padarytas įbrėžis aštriu daiktu. Šių defektų atsakovė, apžiūrėdama perkamą Baldą nematė ir apie juos pardavėjo nebuvo informuota. Atsakovė iš viso abejoja, ar jai buvo atvežtas tas pats Baldas, kurį ji apžiūrėjo, kadangi fiziškai jis stovėjo pardavėjo prekybos vietoje Kaune, Urmo bazėje, o pristatymo dokumentuose buvo nurodyta, jog jis yra atvežtas iš Vilniaus. Šios aplinkybės teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti ir ieškovės atstovas, tačiau jis tvirtino, kad atsakovei buvo pristatytas būtent tas Baldas, kurį atsakovė apžiūrėjo ir įsigijo. Taigi, kadangi atsakovė įsigijo nekokybišką daiktą, ji turėjo teisę pasinaudoti vienu iš CK 6.364¹ straipsnio 2 dalyje numatytų savo teisių gynimo būdų ir atsisakyti sudarytos sutarties.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims CK 6.350-6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas).
26. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad prekė galimai turėjo trūkumų, tačiau nurodo, kad pirkėjai jie turėjo būti žinomi, kadangi ji turėjo galimybę Baldą visapusiškai apžiūrėti, o be to, pagal ieškovės internetiniame puslapyje viešai skelbiamų „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklių“ 2.13 punktą, kadangi prekė buvo pirkta iš ekspozicijos, ieškovė neatsako už jokius Baldo trūkumus, nors jie ir būtų rasti. Tokius ieškovės argumentus bei nuostatas teismas atmeta kaip nepagrįstus, pažeidžiančius vartotojų teises ir interesus.
27. Pažymėtina, kad dar 2021 m. vasario 5 d. VVTAT išnagrinėjo UAB „Evinara“ „Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklių“ sąlygas nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu ir priėmė nutarimą Nr. 10E-395 „Dėl UAB „Evinara“ Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklių sąlygų“, kuriame be kita ko konstatavo, kad Taisyklių 2.13 punkte numatyta sąlyga, jog „Pardavėjas/Gamintojas nėra atsakingas už elektroninėje “BALDŲSALĖ.LT” parduotuvėje įsigytų prekių trūkumus/defektus, kurie buvo aptarti su Pirkėju, arba apie kuriuos Pirkėjas žinojo ar turėjo žinoti įsigyjant prekę (prekės įsigytos iš ekspozicijos, įsigyta brokuota prekė, ir kt.)“, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, kadangi šia sąlyga yra apribojama ar panaikinama pardavėjo ir gamintojo atsakomybė už prekės trūkumus. Šiame nutarime konstatuota, kad vien tai, kad prekė parduodama iš ekspozicijos, savaime nereiškia, kad ji turės trūkumų, o jei trūkumų turi, nėra aišku, kokie jie, t. y. jei parduodamas prekes iš ekspozicijos pardavėjas prie prekės aprašymo aiškiai nenurodo, kokie yra prekės trūkumai, vartotojas neturi galimybės žinoti ar numanyti, kokie jie yra ir ar jis norėtų įsigyti konkrečią prekę, nepaisant jos turimų trūkumų. Jei prekės trūkumai aiškiai nenurodyti, vartotojas pagrįstai gali tikėtis, kad prekė trūkumų neturi. Šis vartotojų teises ginančios institucijos nutarimas yra įsiteisėjęs.
28. Teismas su tokiomis VVTAT padarytomis išvadomis sutinka, konstatuodamas, kad ieškovė negali eliminuoti savo atsakomybės už gaminio kokybę remdamasi vien tuo, kad prekė parduodama iš ekspozicijos. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovė buvo supažindinta su visais nustatytais Baldo trūkumais ir būtent tokią prekę ji sutiko pirkti, todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti nutraukti 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytą prekės pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 10 dalis). Atsakovė pagrįstai nurodo, jog įsigydama prekę ieškovės prekybos vietoje neturėjo pagrindo nepasitikėti ieškovės pateikiama informacija apie prekę ir ieškovės darbuotojų paaiškinimais, nes būtent ieškovei kaip pardavėjai yra taikoma CK 6.363 straipsnyje nurodyta informavimo pareiga.
29. Pažymėtina, kad vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnyje įtvirtintų gynimo būdų. Ieškovė neįrodinėjo, kad minkšto baldo trūkumai gali būti pašalinti ir nesiūlė kito vartotojų teisių gynybos būdo (CK 6.363 straipsnis). Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės argumentai dėl vartotojo (atsakovės) teisių gynimo būdo – vienašališko prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nepagrįstumo, laikytini nepagrįstais, todėl ieškinys atmetamas ir ginčas išnagrinėjamas iš esmės – nutraukiama ieškovės ir atsakovės 2022 m. gruodžio 14 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis ir priteisiama atsakovei iš ieškovės už Prekę sumokėti 760,00 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė už jai suteiktą teisinę pagalbą patyrė 500,00 Eur išlaidų (už atsiliepimo, tripliko parengimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose). Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iš ieškovės pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
32. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje teismas nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį ir ginčą išspręsti iš esmės - nutraukti tarp ieškovės UAB „Evinara“, juridinio asmens kodas 304590843, ir atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 14 d. sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį.
Priteisti atsakovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Evinara“, juridinio asmens kodas 304590843, 760,00 Eur (septynių šimtų šešiasdešimties eurų) sumą, sumokėtą už baldą (kampą „Verso“), ir 500,00 Eur ( penkių šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą siųsti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.