- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- ATP-578-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01060-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Gedimino Gutkausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo Gediminui Gutkauskui už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už Rimanto Stabrausko nelegalų darbą, paskirta 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Gediminas Gutkauskas nubaustas už tai, kad jis, kaip ūkininkas (kodas 7594025, reg. adresu Šiaulių r. sav., Meškuičių sen., Žačių k.), būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoju Rimantu Stabrausku (gim. 1958-04-16, gyv. Raktuvės g. 25, Žagarė, Joniškio r.), kuris nuo 2013 m. vasario 16 d. faktiškai atliko vairuotojo darbą ūkininko Gedimino Gutkausko naudai ir jam vadovaujant, tarp minėto darbuotojo ir darbdavio ūkininko Gedimino Gutkausko esant darbo sutarties požymiams, t. y. susitarimui dėl darbovietės (ūkininkas Gediminas Gutkauskas) ir darbo funkcijų (vairuotojas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vairavo nustatytu darbo laiku darbdavio transporto priemonę, transportavo krovinius), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (už reisą atsiskaitoma pinigais), tačiau su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą, t. y. Rimantas Stabrauskas dirbo nelegaliai. Ūkininkas Gediminas Gutkauskas neužtikrino, kad vairuotojas Rimantas Stabrauskas nuo 2013 m. vasario 16 d. pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. Gutkauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis teisme paaiškino, jog yra žirgų sporto entuziastas, ūkininkas, buvęs sporto klubo „Miražas“ prezidentas, dabar šio klubo rėmėjas. R. Stabrauskas taip pat yra klubo „Miražas“ narys, žirgų mylėtojas, savo žirgus laiko G. Gutkausko ūkyje Žačių kaime. Žirgų sportu užsiimantiems sportininkams jis (G. Gutkauskas) duoda naudotis ūkio transportu atsivežant pašarus, todėl R. Stabrauskui vieninteliam turint teisę vairuoti sunkvežimį, pastarasis laikas nuo laiko veža pašarus. Važiuojant pašarų, R. Stabrauskas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau neturėdamas kelionės apskaitos kortelės, nurodė dirbantis pas ūkininką, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės, kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006, ūkiui priklausanti transporto priemonė gali nutolti atitinkamai 50 ar 100 kilometrų nuo ūkio specialiems darbams atlikti, neturint kelionės apskaitos priemonės.
G. Gutkausko teigimu, R. Stabrauskas vairavo ūkiui priklausančią transporto priemonę ir vyko atvežti šieno žirgams. Pažymi, kad jis (G. Gutkauskas) yra ūkininkas, todėl ūkyje gali padėti asmenys be įdarbinimo. Iš viso ūkyje dirba 10-16 asmenų, tačiau R. Stabrauskas niekada ūkyje nedirbo. R. Stabrausko prieš važiavimą nematė ir jokių pinigų jam nedavė, neliepė vykti. Automobilis stovi ūkio teritorijoje, atrakintas, su užvedimo rakteliais, todėl juo naudotis gali bet kas. Pinigus šienui ir kurui R. Stabrauskui davė žirgų sportu užsiiminėjantys asmenys. Nurodo, kad jis dirba savo žemę, todėl šieno savo reikmėms pakanka. Ūkyje yra laikomi klubo žirgai, todėl, kaip rėmėjas, jis leidžia naudotis ūkio sunkvežimiu. Dėl šieno vežimo ūkiui naudos nėra. Pašarus susiranda patys sportininkai ir sumoka važiuojančiam parvežti. Ūkyje yra laikomi asmeniniai jo (G.Gutkausko) ir klubo žirgai. Ūkis yra išdėstytas per dvi vietas: Začių kaime ir Žagarėje. Abiejuose žirgynuose yra laikomi klubo žirgai, iš viso jis augina virš šimto žirgų. Apelianto teigimu, klubo prezidentas G. Lomsargis davė nurodymus R. Stabrauskui vykti parvežti šieno. Automobiliu buvo leista naudotis be atskiro leidimo. R. Stabrauskas gauna pinigų iš klubo kurui, šienui, kelių mokesčiui, tačiau – ne už vairavimą.
Skunde G. Gutkauskas taip pat pažymi, kad teismas, pripažindamas, jog jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis, o būtent: R. Stabrausko rašytiniu paaiškinimu, K. Abraičio rašytiniu paaiškinimu, liudytojų K. Rezgio ir S. Baltakio parodymais, ir tik iš dalies – liudytojų K. Abraičio, R. Stabrausko, G. Lomsargio teisme duotais parodymais. Atsižvelgdamas į tai, kad K. Abraitis dirba G. Gutkausko ūkyje, G. Lomsargis yra dabartinis klubo „Miražas“ prezidentas ir dirba G. Gutkausko ūkyje, R. Stabrauskas ir G. Gutkauskas priklauso tam pačiam klubui „Miražas“, todėl visus asmenis sieja bendri darbiniai santykiai bei pomėgiai, teismas minėtų liudytojų parodymus, duotus teisme, vertino kritiškai ir rėmėsi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, apylinkės teismo priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neįsigilinus į byloje surinktą medžiagą ir netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes.
G. Gutkauskas pažymi, kad 2013-02-16 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 093160 užfiksuota, jog R. Stabrauskas nurodė neturintis darbo ir poilsio režimo lapo, dėl pažeidimo gailisi. 2013-03-14 paaiškinime (paimtame pareigūno K. Rezgio) R. Stabrauskas nurodė, kad 2013-02-16 automobiliu vyko parvežti ūkininkui G. Gutkauskui šieno jo prašymu. Važiuoti prašoma keletą kartų per savaitę ar per mėnesį. Pas ūkininką G. Gutkauską nėra įdarbintas, už važiavimus sumoka pinigais. Mano, kad iš to, kas išdėstyta ir bylos medžiagos seka, jog jis (G. Gutkauskas), būdamas sporto klubas „Miražas“ rėmėju, praeityje prezidentu, ir tuo pačiu ūkininku, žinodamas apie R. Stabrausko priklausymą tam pačiam klubui bei abiems asmenims esant žirgų mylėtojams ir globėjams, leido klubo reikmėms kaip vieną iš rėmimo būdų naudotis jam priklausančiais sunkvežimiais, parvežant šieno žirgams ir tokiu būdu padedant vystyti žirgų sportą. Teigia, kad ši aplinkybė objektyviai užfiksuota anksčiau minėtame R. Stabrausko paaiškinime, jog asmuo vyko ūkininkui G. Gutkauskui priklausančiu automobiliu jo prašymu parvežti šieno. Anot G. Gutkausko, akivaizdu ir pagrįsta, kad už klubo reikalus, lėšas, išlaidas bei kitus reikalus yra atsakingas dabartinis prezidentas G. Lomsargis, tuo tarpu jis (G. Gutkauskas), kaip buvęs prezidentas, nėra abejingas jaunų asmenų siekiui vystyti žirgų sporto veiklą, todėl natūralu, kad padeda rūpintis klubo žirgais, pašaru jiems, iš to nesiekdamas sau jokios asmeninės naudos, priešingai, turėdamas išlaidų kaip rėmėjas (tai patvirtina pateikti sporto klubo „Miražas“ veiklos dokumentai). R. Stabrausko paaiškinime nurodyta aplinkybė dėl važiavimų dažnumo nesudaro pagrindo vertinti to kaip nelegalaus darbo požymio, kadangi ši aplinkybė visiškai nebuvo atskleista nei tyrimo nei teisminio nagrinėjimo metu, būtent, nebuvo nustatyta, kieno prašymu vykstama, kas rūpinasi šieno pirkimu, pardavėjų suradimu (neapklaustas surastas šieno pardavėjas turint tikslą nustatyti, kas skambino dėl šieno pirkimo, t. y. G. Gutkauskas ar G. Lomsargis), kuriam tikslui atvežamas šienas, kas jį naudoja, kuriam tikslui naudoja ir pan. Paaiškinime nurodytas teiginys „...pavažiuoti prašo kelis kartus per savaitę ar per mėnesį“ yra deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nesusietais logine prasme su kitais paaiškinime išdėstytais teiginiais, neatskleidžiantis administracinio teisės pažeidimo sudėtinių dalių ir neįrodantys G. Gutkausko nelegalaus darbo organizavimo. Apelianto manymu, akivaizdu, jog jis (ūkininkas G. Gutkauskas), turėdamas įdarbintų darbuotojų nuo 10 iki 16 asmenų ir nesant nei karto užfiksuotų aplinkybių dėl nelegalių darbuotojų, neketindamas priimti dirbti R. Stabrausko, pastarąjį asmenį kartu su klubo prezidentu G. Lomsargiu pasitelkė kaip sporto klubo narį padėti klubui. Iš to seka, jog R. Stabrauskas nebuvo įdarbintas pas jį (G. Gutkauską), kadangi jis neturėjo tokių ketinimų ir siekių. R. Stabrausko paaiškinime nurodyta frazė „pas ūkininką G. Gutkauską neįdarbintas“ nelegalaus darbo tyrimo metu buvo vertinama tik vienapusiškai, o būtent, jog R. Stabrauskas dirba pas jį (G. Gutkauską) nelegaliai, visiškai nesigilinant į aplinkybes dėl asmenų veiklos sporto klubo „Miražas“ naudai. Akivaizdu, jog sporto klubo prezidentas G. Lomsargis, būdamas vadovu, disponuoja visa informacija apie klubo veiklą, piniginius išteklius, todėl organizuoja pašarų pirkimą, išteklių panaudojimą tam tikslui, lėšų perdavimą, šiuo atveju R. Stabrauskui, vykstančiam atvežti šieno. Akivaizdu, kad 2013-03-14 R. Stabrausko paaiškinime užfiksuota aplinkybė „už važiavimus sumoka pinigais“ kaip ir prieš tai minėtos aplinkybės, yra neišsami, deklaratyvi, kadangi nėra atskleista teiginio pagrindinė mintis, o būtent, kas sumoka pinigus, kiek, kuriuo tikslu, kokiu būdu, už ką ir pan. Be to, paaiškinime nenurodyta, kad pinigus moka jis, t. y. G. Gutkauskas, kaip klubo rėmėjas. Pasak apelianto, neatmestina galimybė, kad klubas R. Stabrauskui duoda lėšų šienui nupirkti, įskaitant lėšas kelionės išlaidoms padengti, maistui nusipirkti. Atkreipia dėmesį, kad R Stabrauskas nėra klubo prezidentas ar valdymo organui priklausantis asmuo, todėl nėra informuojamas apie klubo išteklius, rėmėjus, veiklos pobūdį, kryptis ir pan. G. Gutkausko įsitikinimu, esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad asmens paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka R. Stabrausko suvokimo lygį apie jo (G. Gutkausko) vaidmenį klubo veikloje, tačiau nėra susietos su jo (G. Gutkausko) realiais ketinimais padedant klubui. Šie ketinimai žinomi tik klubo prezidentui ir pačiam G. Gutkauskui. Apelianto teigimu, vertinant aptariamą R. Stabrausko 2013-03-14 paaiškinimą kaip visiškai neišsamų, deklaratyvų, tiesiogiai nesusietą su jo (ūkininko G. Gutkausko) neva vykdomu nelegaliu įdarbinimu, kyla pagrįsta abejonė paaiškinimą priėmusio pareigūno kompetencija ir siekiu tinkamai bei išsamiai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes, turint motyvą bei tikslą perduoti darbo inspekcijai. Be to, G. Gutkausko teigimu, yra pagrindas manyti, kad R. Stabrauskui rašant paaiškinimą, galėjo būti užduoti kontroliniai ar plečiamieji klausimai, kurie šiai dienai sudarytų galimybę atskleisti tikruosius jo (G. Gutkausko) tikslus padedant sporto klubui rūpintis žirgų sporto vystymu, tačiau, kaip teisminio nagrinėjimo metu patvirtino darbo inspekcijos atstovas M. Leščiauskas, žinodami apie ūkininko ūkyje laikomus klubo „Miražas“ žirgus, tikrinimo metu visiškai nesiaiškino, ar R. Stabrauskas atlyginimą galėjo gauti vykdant sporto klubo veiklą, kadangi asmuo apie tai neužsiminė. Teigia, kad tikrinimo metu su klubo vadovu apskritai nebuvo susisiekta. Jam, t. y. G. Gutkauskui, nurodžius, kad šieną veža sporto klubo nariai, tarp jų ir R. Stabrauskas, jie tyrimo metu apklausti nebuvo, apsiribota tik protokolo dėl jo nubaudimo surašymu.
Be to, apeliantas nurodo, kad inspekcijos atstovas pripažino, jog daugiau pažeidimų dėl nelegalaus darbo ūkyje nebuvo. Taip pat patvirtino, kad aplinkybių dėl atsiskaitymo su R. Stabrausku nesiaiškino. Dėl to, apelianto teigimu, kyla abejonė atstovo siekiu nustatyti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu teismui pateikti medžiagą, paremtą objektyviais duomenimis, kuri nekeltų abejonių. G. Gutkausko vertinimu, inspekcijos atstovai netinkamai atliko pareigas, nes surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl jo (G. Gutkausko) nubaudimo, iš esmės rėmėsi vienu rašytiniu, neišsamiu, deklaratyviu paaiškinimu, be pagrindo atmesdami kitus motyvuotus paaiškinimus ir pateiktus dokumentus.
Skunde apeliantas taipogi pažymi, kad tyrimo metu 2013-04-12 paaiškinime jis (G.Gutkauskas) taip pat nurodė aplinkybes dėl R. Stabrausko veiksmų sporto klubo „Miražas“ naudai ir tai patvirtino teisme, tačiau teismas šiuos duomenis nepagrįstai atmetė kaip nepatikimus. Pažymi, kad šias aplinkybes būtent apie pagalbą klubui „Miražas“ atvežant šieną, taip pat nesamus darbo santykius su juo (G. Gutkausku) teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir R. Stabrauskas, tačiau teismas vėlgi nepagrįstai šiais parodymais nesirėmė, rėmėsi vien anksčiau minėtu neišsamiu pirminiu R. Stabrausko paaiškinimu, suteikdamas jam nepagrįstą viršenybę kitų byloje esančių objektyvių duomenų atžvilgiu.
G. Gutkauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme apklaustas policijos pareigūnas K. Rezgys patvirtino girdėjęs iš R. Stabrausko, jog už vairavimą sumoka jis (G. Gutkauskas), dirba pas ūkininką vienkartinius darbus. Tačiau, apelianto teigimu, kyla abejonė, kodėl šios pareigūno K. Rezgio neva išgirstos aplinkybės nebuvo tiesiogiai užfiksuotos paties R. Stabrausko paaiškinime. Mano, kad pareigūno K. Rezgio teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali būti laikomi objektyviais duomenimis, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas pripažino, jog R. Stabrauskas veikė jo (ūkininko G. Gutkausko) naudai dirbdamas vairuotoju ir veždamas šieną, tuo tarpu objektyviais duomenimis nepagrindę jo (G. Gutkausko) gaunamos naudos iš R. Stabrausko veiksmų, ir be teisėto pagrindo atmetė objektyvius bylos duomenis dėl R. Stabrausko veiksmų naudos klubui „Miražas“. Be to, teigia, kad teismas tik deklaratyviai nurodė esant įrodyta aplinkybę, jog būtent jis (G. Gutkauskas) vadovavo R. Stabrausko veiklai, kartu pripažindamas, kad jis (G. Gutkauskas) buvo tik transporto priemonės savininkas, leidęs ja naudotis klubo reikmėms be atskiro sutikimo, tuo tik sukeldamas abejones priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Teismas taip pat laikė pagrįsta ir įrodyta aplinkybę, kad R. Stabrauskas dirbo būtent jo (G. Gutkausko) ūkyje, kai tuo tarpu šis asmuo niekada nebuvo įdarbintas ir nebuvo siekio tai atlikti, nes jis tik periodiškai atliko veiksmus klubo naudai, už tai gaudamas iš klubo atlygį už sugaištą laiką. Pažymi, kad jis, t. y. ūkininkas G. Gutkauskas, nevadovavo R. Stabrausko veiklai, nesirūpino šieno pristatymu ir tai nėra įrodyta bei pagrįsta objektyviais duomenimis, priešingai, yra paneigta atitinkamais dokumentais bei liudytojų parodymais.
Iš to, kas išdėstyta, apelianto teigimu, seka, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė neteisingas surinktais įrodymais nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai bei neteisėtai jį (G. Gutkauską) pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą.
Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-09-28 nutartyje Nr. ATP-473-332/2012 (teisminio proceso Nr. 4-18-3-383-2012-5) pažymėjo, jog veika gali būti kvalifikuota kaip nelegalus darbas tik nustačius būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Pakankamus ir objektyvius įrodymus, pagrindžiančius darbo santykių buvimo faktą, privalo pateikti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teigia, kad šiuo atveju matyti, jog teisme apklaustas darbo inspekcijos atstovas M. Leščiauskas patvirtino tyrimo metu netyręs visų žinotų abejotinų aplinkybių, todėl konstatuotina, kad byloje esančių duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad tarp jo (G. Gutkausko) ir R. Stabrausko buvo darbo teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. Gutkausko apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius (toliau – Institucija) prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį (iš atsiliepimo turinio – Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą), kad palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas teisingai konstatavo, jog R. Stabrauskas ūkyje dirbo realiai: važiavo automobiliu parvežti šieno, dirbo vairuotoju, t. y. tam tikros kvalifikacijos darbą, taip pat pakluso darbdavio nustatytai tvarkai, t. y. vairuodavo tuomet, kai baigdavosi pašarai ir kuomet buvo surandamas pašarų pardavėjas. R. Stabrauskui buvo suteikiamas darbas (pašarų gyvuliams vežimas), ir darbo priemonės (ūkininko automobilis „Volvo FH12“), mokamas darbo užmokestis pinigais. Esant šiems darbo sutarties požymiams tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Bylos nagrinėjimo metu įrodyti visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinti objektyvieji nelegalaus darbo požymiai (LVAT nutartis byloje Nr. N-575-2358/2009), todėl teismas teisingai pripažino G. Gutkauską padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41 (3) straipsnio 1 dalyje.
Institucija taip pat pažymi, kad R. Stabrauskas apie dalyvavimą klubo veikloje pradėjo kalbėti tik bylos nagrinėjimo metu, o policijos pareigūnams K. Rezgiui ir S. Baltakiui apie klubo veiklą nebuvo net užsiminta. Pateikti dokumentai dėl R. Stabrausko dalyvavimo sporto klube apskaitomi tik pačiame sporto klube, išorinėse sistemose niekur neregistruojami, todėl tretieji asmenys jų tikrumo paliudyti negali, tikrumą galėtų paliudyti tik sporto klubo prezidentas ir nariai, kurie, kaip pažymėjo teismas, yra susiję klubo ir darbiniais santykiais su ūkininku.
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nei apeliaciniame skunde, nei bylos nagrinėjimo metu G. Gutkauskas ar jo atstovas nepaneigė liudytojo K. Abraičio nurodyto fakto, jog R. Stabrausko atvežami pašarai yra šeriami visiems ūkininko G. Gutkausko žirgams. Taigi, akivaizdu, kad ūkininkas G. Gutkauskas patiria akivaizdžios naudos iš R. Stabrausko atliekamų veiksmų – pašarų transportavimo, nes žirgų fermos aprūpinimas pašarais yra neatsiejama ūkininko G. Gutkausko vykdomo verslo (žirgų auginimo) dalis. Būtent tęstinis R. Stabrausko vairuotojo funkcijos atlikimas (pašarų vežimas visiems ūkio žirgams, dėl ko ūkis gauną naudą) rodo atlygintiną darbų pobūdį, net jei šalys ir nesutartų dėl konkretaus užmokesčio. Esant ne vienkartiniam, o periodiniam R. Stabrausko darbo funkcijos atlikimui – pašarų vežimui, ūkininkas negalėjo nežinoti apie tokį veiklos organizavimą o iš R. Stabrausko veiklos patirdamas ekonominę naudą turėjo darbo santykius su juo įteisinti sudarydamas rašytinę darbo sutartį arba šios naudos gavimą sustabdyti griežtai atskirdamas ūkio ir sporto klubo „Miražas“ veiklas. Teigia, kad iš byloje apklausto K. Abraičio parodymų matyti, jog ūkio darbuotojas K. Abraitis, ūkyje dirbantis net nuo 2012 m. balandžio 19 d., nežino apie sporto klubo veiklą jo darbo vietoje Žagarėje, nežino, kurie žirgai yra ne ūkio, o sporto klubo, nežino G. Lomsargio nurodytų specialių sporto klubo žirgams skirto pašaro laikymo vietų. Šios aplinkybės rodo, kad sporto klubo ir ūkio veiklos yra labai glaudžiai susijusius, visiškai neatskirtos, taigi, R. Stabrauskas, nors būdamas ir sporto klubo nariu, realiai veikė kaip ūkio darbuotojas (vairuotojas).
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnas K. Rezgys paaiškino, jog imdamas paaiškinimą iš R. Stabrausko, klausė, kada ir kaip jis dirba pas ūkininką G. Gutkauską. R. Stabrauskas paaiškinimo tekstą rašė pats, nediktuojant, todėl laikytina, kad jis pateikė visą jam žinomą informaciją. Teisme apklausiant R. Stabrauską, jis tikslesnės informacijos (kada ir kaip važiavo) prieš 2013 m. vasario 16 d. važiavimą, patikslinti negalėjo, tačiau tai nereiškia, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip nelegalaus darbo požymis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai, o atskiriant darbo ir civilinius santykius pažymėjo, kad darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu (LVAT 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, 5.4 p.). Taigi, ši R. Stabrausko nurodyta aplinkybė apie jo važiavimus kelis kartus per savaitę ar mėnesį, nors ir tiksliau nedetalizuojant, laikytina svarbia kvalifikuojant tarp R. Stabrausko ir G. Gutkausko ne kokius nors kitus, o būtent darbo teisinius santykius. Be to, bylos teisingam išnagrinėjimui ir nelegalaus darbo veikos kvalifikavimui nebūtina išsiaiškinti konkrečių sumokamų sumų, svarbu nustatyti, kad pats darbo pobūdis yra atlygintinas. Šiuo atveju teiginys apie atsiskaitymą pinigais kitų byloje surinktų įrodymų kontekste visiškai atskleidžia atlygintinos R. Stabrausko funkcijos atlikimą ūkininko G. Gutkausko ūkyje.
Atsiliepime taip pat pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, jog nelegalaus darbo bylose pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, todėl teismas vadovaujasi jais, o ne vėliau teisme duotais parodymais (LVAT 2011 m. liepos 28 d. nutartis byloje Nr. N-575-1271-11). Dėl šios priežasties pirminis R. Stabrausko paaiškinimas laikytinas vienu svarbiausiu įrodymu byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Darbo kodekso 99 straipsnis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1191/2012).
Apeliaciniame skunde G. Gutkauskas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Pažymima, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, kad apeliantas padarė ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Kaip matyti iš R. Stabrausko paaiškinimo, jame pastarasis nurodė, kad 2013 m. vasario 16 d. automobiliu „Volvo FH-12“, valst. Nr. ERU 389, jis važiavo iš Žačių kaimo, Šiaulių rajone, į Radviliškio rajoną parvežti šieno ūkininkui G. Gutkauskui. Važiavo G. Gutkausko automobiliu, pastarojo prašymu. Parvežti šieno jo prašoma kelis kartus per savaitę ar per mėnesį. Pas ūkininką G. Gutkauską jis neįdarbintas, už važiavimus jam sumokama pinigais (9 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus R. Stabrauskas nurodė, kad tąkart važiavo parvežti pašaro sporto klubui „Miražas“. Kartu paaiškino, kad klubo žirgams skirti pašarai neturi specialios, ypatingos vietos, tokios pašarų laikymo vietos yra kelios. Jis nesiaiškindavo, ar pašarams skirta vieta yra klubo, ar ūkio, prisikraudavo pilną automobilį pašarų. Taip pat nurodė, kad šienu galima šerti ir karves. Pažymėjo, kad pareigūnai jam uždavinėjo klausimus, o jis rašė paaiškinimo tekstą (40-41 b. l.). Netikėti R. Stabrausko paaiškinimu nėra pagrindo, nes jame nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Ūkininko G. Gutkausko ūkio pagalbinis darbininkas K. Abraitis savo paaiškinime nurodė, kad R. Stabrauskas atveža pašarus į ūkį ir jis (K. Abraitis) šiuos pašarus padeda iškrauti. Pašarų atvežimą organizuoja ir kontroliuoja pats ūkininkas, paskutinį kartą R. Stabrauskas pašarus atvežė prieš porą savaičių (10 b. l.). Teismo posėdžio metu K. Abraitis nurodė, kad jis pas G. Gutkauską dirba nuo 2012 m. balandžio 13 d. Patvirtino, kad R. Stabrauskas kelis kartus vežė pašarus, o jis padėdavo juos iškrauti. Nurodė, kad pašarais rūpinasi šeimininkas, gyvulius šeria jis (K. Abraitis) ir dar vienas žmogus, klubo nariai jų nešeria (41 b. l.). Nors iš R. Stabrausko parodymų matyti, kad teisme, priešingai nei savo paaiškinime, jis nurodė, jog G. Gutkausko ūkyje nedirba ir nedirbo, šie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti G. Gutkauskui išvengti administracinės atsakomybės. Kaip jau minėta, R. Stabrausko paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina, o teisme duotus parodymus iš dalies paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz. siekiant išsaugoti darbo vietą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-721/2012).
Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas K. Rezgys parodė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dėl važiavimo be tachografo vairuotojas aiškino, kad jam, kaip asmeniui, dirbančiam ūkyje, tachografas 100 km spinduliu nereikalingas. Sakė, kad jis dirba nelegaliai pas ūkininką G. Gutkauską, kelis kartus ar kartą per mėnesį važiuoja parvežti pašarų ir jam už tai yra sumokama. Jis (K. Rezgys) klausė vairuotojo, ar jis dirba, prašė paaiškinti, kada ir kaip dirba. Asmuo paaiškinimą rašė pats, jis pastarajam teksto nediktavo. Asmuo sakė, kad jis dirba pas ūkininką, minėjo, kad jam už vairavimą sumoka G. Gutkauskas, apie sporto klubą nieko nesakė. Jam mokamos sumos asmuo neminėjo, sakė, kad jam sumoka pinigus už konkrečią dieną, tikslios sumos neįvardijo. Atsakydamas į Institucijos atstovo klausimus, liudytojas K. Rezgys nurodė, kad spaudimas asmeniui nebuvo daromas, jis suprato, kad yra atlyginama už konkrečius darbus, nes asmuo pasakė „ir tą darbą prarasiu“. Į advokato klausimą liudytojas K. Rezgys atsakė, kad asmuo aiškino, jog dirba vienkartinius darbus ir jo nebesamdys net tiems, vienkartiniams važiavimams. Sakė „geriau reikėjo vykdyti nurodymą, būtų buvę mažiau problemų“. G. Gutkauskas asmeniui buvo sakęs, kad jis baudos nemokėtų, sakė „nemokėk, nes dirbi pas mane ūkyje“. Pažymėjo, kad jis (K. Rezgys) jokių provokuojančių ar klaidinančių klausimų nepateikė, asmuo viską rašė pats (48-49 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad parodymus liudytojas K. Rezgys davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir turėtų pagrindą apkalbėti R. Stabrauską ar G. Gutkauską. Be to, ir pats apeliantas skunde reikšdamas abejones šio pareigūno kompetencija, tik deklaratyviai nurodė, kad R. Stabrauskui rašant paaiškinimą, galėjo būti užduodami kontroliniai ar plečiamieji klausimai.
Tai, kad sustabdžius R. Stabrauską, pastarasis nurodė, jog tachografo jam nereikia, jis ir taip gali vežti šiaudus, sakė, kad yra dirbantis, apylinkės teisme nurodė ir kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. Baltakis. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad R. Stabrausko teiginį, kad jis pašarų važiuodavo parvežti savo nuožiūra, niekieno neprašomas, paneigia ne tik liudytojo K. Abraičio parodymai, bet ir liudytojo, klubo „Miražas“ prezidento G. Lomsargio parodymai, kad jis pažiūri, kiek yra likę pašaro, suranda, kur jo galima nusipirkti ar kitaip gauti, su G. Gutkausku suderina dėl automobilio (41 b. l.).
Taigi, byloje surinkti ir teismo iširti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus, kad R. Stabrauskas jo ūkyje niekada nedirbo, jis pastarajam atlyginimo už darbą niekada nemokėjo, R. Stabrauskas, kaip sporto klubo narys, padėjo klubui. Pastebėtina, kad R. Stabrauskas savo paaiškinime apie dalyvavimą sporto klubo „Miražas“ veikloje net neužsiminė, to nenurodė ir policijos pareigūnams K. Rezgiui bei S. Baltakiui. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą ar jis dar nebuvo sumokėtas, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3202/2011).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad G. Gutkauskas padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.
Kadangi byloje nustatytos visos administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, apelianto skundo argumentas, kad nei tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kieno prašymu vykstama šieno, kas rūpinasi šieno pirkimu, kuriam tikslui atvežamas šienas, kas jį naudoja, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame nutarime (71 b. l.) ir nesutikti su šio teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, kaip jau minėta, liudytojas K. Rezgys, kurio parodymais netikėti nėra pagrindo, nurodė, jog asmuo (R. Stabrauskas) sakė, kad jis dirba pas ūkininką, minėjo, kad jam už vairavimą sumoka G. Gutkauskas, apie sporto klubą nieko nesakė.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad R. Stabrauskas G. Gutkausko ūkyje dirbo vairuotoju ir pakluso darbdavio – G. Gutkausko nurodytai darbo tvarkai: automobilį vairuodavo ir važiuodavo parvežti pašarų tuomet, kai jie baigdavosi ir kai buvo randamas pašarų pardavėjas. G. Gutkauskas suteikė R. Stabrauskui darbą ir darbo priemones – automobilį „Volvo FH-12“, valst. Nr. ERU 389, bei jam mokėjo darbo užmokestį pinigais. Darbo sutartis su R. Stabrausku nebuvo sudaryta, apie pastarojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. Esant nustatytoms aplinkybėms, aiškintis, ar R. Stabrauskas atlyginimą galėjo gauti vykdant sporto klubo veiką, nebėra pagrindo. Tai, kad daugiau pažeidimų dėl nelegalaus darbo G. Gutkausko ūkyje nustatyta nebuvo, pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviam bylos išnagrinėjimui ir G. Gutkausko kaltės dėl inkriminuoto ATPK pažeidimo klausimui išspręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos, todėl bylos tyrimo metu sporto klubo nariai nebuvo apklausiami pagrįstai. Be to, kaip teisingai paminėta atsiliepime į apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis teismas yra ne kartą nurodęs, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti.
Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad darbo inspekcijos atstovai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, netinkamai atliko pareigas, nėra. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas G. Gutkauską kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pripažino ne vien remdamasis minėtu protokolu bet įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Dėl to tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą nepakeistą, Gedimino Gutkausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.