Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) rūšiuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2097/2017(02) matyti, kad L. G. 2017-02-22 eismo įvykio metu patyrė politraumą, kaip daugybinius įvairių kūno sričių sužalojimus, pasireiškusius dešinės pusės 7,8 ir kairės pusės 8 šonkaulių lūžiais, stuburo krūtininės dalies 7,8 slankstelių lūžius su nugaros smegenų pažeidimu ir abiejų kojų daliniu paralyžiumi, plaučių sumušimu, daugybiniais abipusiais dubens kaulų lūžiais, dešinės kojos abiejų kulkšnelių lūžiais, kairės kojos kelio traumą su kryžminių ir išorinio šalutinio raiščių pažeidimais, vidinio menisko plyšimu ir blauzdikaulio vidinio krumplio atplyšimu; dešinio peties trauma su viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu; pilvo sumušimu su plonžamės pasaito plyšimu ir kraujavimu į pilvo ertmę. Traumą lydėjo ilgalaikis sunkus dauginių organų nepakankamumas ir disfunkcija. Visi diagnozuoti sužalojimai yra vieno padarymo laiko ir yra padaryti sužalojant L. G. eismo įvykyje kaip pėsčiąją vertikalioje padėtyje pasisukusią į automobilį dešiniuoju šonu. Pirminio trauminio kontakto su automobilio priekine dalimi padariniai yra dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario sužalojimai. Kitų kūno vietų sužalojimai susidarė užmetant ant automobilio ir/ar nubloškiant ant kelio dangos. Trauma pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6, 6.6.11, 6.6.14, 6.6.20 ir 6.10 punktus atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju dėl sužalojimų visumos sveikatos būklė, nepaisant adekvačios intensyvios terapijos reanimacijos skyriuje, ilgą laiką buvo sunki ir grėsminga gyvybei (b. l. 33-34).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2017-02-17 21.06 val. kaltinamajam R. B. alkotesteriu Nr. 6810 nustatytas 2,27 promilių girtumas (b.l. 53).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1844/2017(01) matyti, kad R. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 promilės etilo alkoholio (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnį būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (pažeidimus), o pagal šio straipsnio 4 d.-kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Taigi šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė byla Nr. 2K-149-699/2016).

Dėl bausmės

Kaltinamasis R. B. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino, jo atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. B. kaltu visiškai prisipažino, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, padarė vieną neatsargų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, anksčiau neteistas (b.l. 50-51), baustas administracine tvarka (b. l. 52), dirba UAB “Kauno švara“ rūšiuotoju, UAB „Inmedica klinika“ psichiatriniame kabinete, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 57, 59), turi pastovią gyvenamąją vietą, išlaiko savo nepilnametį vaiką. R. B. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų. BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgus į visas išvardintas aplinkybes, R. B. skirtina BK 281 straipsnio 4 dalies, 144 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį. Pažymėtina, kad R. B. dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino, turi savo pajamas, visiškai pripažino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, dėl neturtinės žalos civilinį ieškinį pripažino iš dalies, ieškinį pažadėjo atlyginti dalimis, turi pastovią gyvenamąją vietą ir nepilnametį išlaikytinį (vaiką). Teismas, įvertinęs minėtų teigiamai R. B. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdamas į tai, kad R. B. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, teismas daro išvadą, kad jam skirtinas vienas įpareigojimas – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64 ¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 30 000 Eur ir dėl turtinės žalos 2473,68 Eur atlyginimo bei 300 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti (b. l. 111-114).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei sunkiai sužalotą nukentėjusiąją paliko be pagalbos, kai jai grėsė pavojus gyvybei. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje (b. l. 33-34) konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji L. G. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl sveikatos būklės teisiamajame posėdyje nedalyvavo, kadangi gydoma reabilitacijos centre, gydymas užtruko ilgą laiką, kaip ji nurodė ieškinyje, dar planuojama ne viena operacija. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji L. G. patyrė labai didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų L. G. buvo apribotos judėjimo galimybės, gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi.

Ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog jos patirtą turtinę žalą sudaro nepataisomai sugadinti bei sukruvinti rūbai ir todėl reikėjo pirkti naujus, kas sudaro 753,57 Eur, turėjo medicininių išlaidų, kas sudaro 1172,34 Eur, išlaidos kurui sudaro 247,77 Eur. Neturtinės žalos dalį sudaro dideli skausmai, operacijos, kurias dar reikės atlikti narkozėje, kurios turės neigiamą įtaką atminčiai, sveikatai. Teks iškęsti pooperacinį laikotarpį, kurio metu kęs didelius skausmus ir nepatogumus, psichologinę ir fizinę naštą. Nukentėjusiajai teko išgyventi emocinį stresą, nes neteko darbo ir ateityje bus pripažinta nedarbinga, ji yra emociškai palūžusi, todėl tenka gerti antidepresantus ir pagal gydytojų prognozes šie reiškiniai gali išlikti visą likusį laiką, nes tai būdinga patyrus būtent tokio pobūdžio traumas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinis atsakovas-AB „Lietuvos draudimas“ (toliau-draudimas) nukentėjusiajai L. G. atlygino 5750,32 Eur-5000 Eur neturtinės žalos ir 750,32 Eur turtinės žalos (b. l. 148), už ligos pašalpą draudimas Sodrai sumokėjo 2475 (b. l. 134). Kaip nurodė draudimo atstovas, neatlygino nukentėjusiajai turtinės žalos dėl drabužių sugadinimo753,57 Eur, tačiau neprieštarauja, jei ši žala bus priteista iš civilinio atsakovo.

Teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, R. B. nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, yra jauno amžiaus, darbingas, turi nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 5000 Eur bendroje sumoje. Taigi, įvertinus AB „Lietuvos draudimas“ L. G. išmokėtą neturtinės žalos dalį -5000 EUR, taip pat 750,32 Eur turtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimui, iš civilinio atsakovo –AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios L. G. naudai priteistina turtinės žalos dalis už sugadintus drabužius-753,57 Eur.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad neteisėti R. B. veiksmai padarė didelę žalą, eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, sukėlęs pavojų nukentėjusiam asmeniui nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminas nustatytinas maksimalus.

Dėl automobilio konfiskacijos

BK 67 str. 2 d. 7 p. bei 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 str. 2 d. nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

BK 281 str. 4 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą, pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir šią nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 281 str. 10 d. automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurios vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir šios nusikalstamos veikos padarymo metu asmeniui esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, „H. L.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas R. B. su pasižadėjimu jį saugoti, nekeisti jo dabartinės būklės, jo neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti baudžiamojoje byloje (b. l. 12-13), asmeninės nuosavybės teise priklausantis R. B., atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir privalo būti konfiskuotas.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas A. B. teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, jog ji advokatui sumokėjo 300,00 Eur už atstovavimą (b. l. 115). Baudžiamoji byla nagrinėta dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, abiejuose dalyvavo nukentėjusiosios advokatas, kuris paruošė ir teismui pateikė procesinius dokumentus (civilinis ieškinys bei jį pagrindžiantys dokumentai ). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiosios išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos ir todėl priteistinos iš R. B..

Kauno apygagrdos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E.Tarasevičiaus 2017-03-29 nutarimu skirtas laikinas R. B. nuosavybės teisės aprbojimas į ½ jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-CD diskas su vaizdo įrašu, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstams veikas, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnyje ir nuteisti jį:

pagal BK 281 straipsnio 4 dalį-laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

paga BK 144 straipsnį-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant R. B. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiosios L. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. B. nukentėjusiosios L. G. naudai 5000 (penkis tūkstančius) EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš civilinio atsakovo-AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios L. G. naudai 753,57 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 57 euro centus) turtinės žalos atlyginimo (už sugadintus drabužius).

Priteisti iš R. B. nukentėjusiosios L. G. naudai 300 (tris šimtus) Eur advokato darbo apmokėjimui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 str. skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, konfiskuoti automobilį „H. L.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas R. B. su pasižadėjimu jį saugoti, nekeisti jo dabartinės būklės, jo neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti baudžiamojoje byloje, asmeninės nuosavybės teise priklausantis R. B..

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-CD diską su vaizdo įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E.Tarasevičiaus 2017-03-29 nutarimu skirtą laikiną R. B. nuosavybės teisės aprbojimą į ½ jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.