Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui A. B. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 083,86 Eur žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas M. R. 2020 m. birželio 29 d. atliko neplaninį patikrinimą privačioje miško valdoje, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) girininkijos 53 miško kvartalo 5 ir 7 taksaciniuose miško žemės sklypuose (1,6 ha ploto biržėje) ir 9 taksaciniame miško žemės sklype (0,7 ha ploto biržėje), vykdant atrankinius miško kirtimus, neteisėtai iškirsti 49 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 23,154 m³ medienos. Nustatyta, kad šį neteisėtą miško kirtimą organizavo ir įvykdė atsakovas A. B.. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatų, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1055, 3.1 p., Miško kirtimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-79, 44.4 punkto, Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos, patvirtintos 2002 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 192, 6 punkto reikalavimai bei padaryta 2 083,86 Eur žala aplinkai, kurią ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249, patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika bei jos priedu. Atsakovui 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje už neteisėtą miško kirtimą paskirta 560 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 4 dalį. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. pretenzija dėl savavališku miško kirtimu padarytos 2 083,86 Eur žalos aplinkai atlyginimo atsakovą ragino atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą, tačiau atsakovas per nurodytą terminą žalos neatlygino.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021m. gegužės 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

4. Atsakovas A. B. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovės vertinimu ir reikalavimais nesutinka, nes nėra priežastinio ryšio tarp 49 medžių nukirtimo be leidimo ir žalos gamtai. Be to, esminė priežastis – ieškovė ydingai suformavo miško kirtimo projektą, kuriame neteisingai pažymėjo valksmas (miške prakertamus kelius, skirtus kirtimo technikai pravažiuoti). Teigia, kad ieškovė valksmas suprojektavo akivaizdžiai blogai, nes pagal projektą jos įsirėmė į šalia sklypo esantį greitkelį Kaunas – Vilnius. Pagal neapgalvotą ieškovės projektą nebuvo numatyta miško technikos apsisukimo vieta. Ieškovė savo klaidos dėl netinkamo kirtimo projekto parengimo neginčija ir yra patvirtinusi, kad būtų perprojektavusi valksmas kita kryptimi, jei atsakovas būtų kreipęsis. Kadangi dėl suplanuoto kirtimo, technikos pasitelkimo atsakovas neturėjo tam laiko, pats pakeitė faktinę valksmų vietą ir kryptį, kad jomis būtų galima realiai naudotis. Dėl šios priežasties iškirstų medžių skaičius nebeatitiko projekto ir leidimo, o už tai atsakovas patrauktas atsakomybėn administracine tvarka. Ieškovė neginčijo, kad ji būtų projektą perdariusi, taigi kirstini medžiai ir jų kirtimo vietos būtų pasikeitę. Atitinkamai minėti 49 medžiai tokiu atveju vis tiek būtų nukirsti, tik jau legaliai. Atsakovas pažymėjo, jog tarp pažeidimo ir medžių nukirtimo nėra priežastinio ryšio. Ieškovė savo reikalavimą išimtinai grindžia atsakovo patraukimo administracinėn atsakomybėn faktu, todėl pateikė į bylą ribotą įvykio medžiagą, nutylėjo apie nerūpestingus veiksmus projektuojant kirtimą ir išduodant leidimą. Atsakovas turėjo teisę organizuoti atrinktų medžių kirtimą, tačiau turėjo pasirūpinti, kad likusio miško skalsumas atitiktų reikalavimus. Žala gamtai būtų padaryta tik tokiu atveju, jei šio reikalavimo būtų nesilaikęs – žala gamtai padaroma dėl neišlaikyto miško skalsumo, o ne dėl konkretaus skaičiaus medžių nukirtimo.

5. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog yra visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos taikant atsakovo civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą. Trečiojo asmens nuomone, žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta, neigiamas pokytis akivaizdus, iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti ir kuriuos kirsti leidimas nebūtų išduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojas M. R. atlikus neplaninį pagrindinių kirtimų patikrinimą nustatė, kad žemės sklype kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai be Leidimo kirsti mišką iškirsti 32 žali ąžuolai, arba 9,917 ktm, (duomenys neskelbtini) girininkijos 53 kvartalo 9 sklype 0,7 ha biržėje vykdant atrankinį miško kirtimą neteisėtai, be Leidimo kirti mišką iškirstos 8 žalios pušys arba 7,635 ktm, 5 žali ąžuolai arba 1,14 ktm, 4 žalios eglės arba 4,462 ktm, iš viso 9 sklype neteisėtai iškirsta 17 žalių medžių arba 13,237 ktm. Iš viso be Leidimo kirsti mišką nukirsti 49 žali medžiai arba 23,154 ktm. Po kirtimų medynų skalsumas 5; 7; 9 sklypuose 2,3 ha plote liko mažesnis nei numatyta Miško kirtimo taisyklėse. Ieškovės specialistai, remdamiesi teisiniu reglamentavimu, paskaičiavo, kad tokiais veiksmais buvo padaryta 2 083,86 Eur žalos aplinkai. Byloje ginčo nėra, kad miško kirtimus vykdė atsakovas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė dalyvavo rengiant kirtimo projektą, nes tai nepriklauso ieškovės kompetencijai. Teismas visiškai sutiko su ieškovės argumentais, kad ne ieškovė rengia kirtimo projektus, o tai daro miškų savininkai ir/ar asmenys, vykdantys miškų kirtimą. Iš į bylą pateiktų miškų kirtimo brėžinių matyti, kad „Biržės brėžinius“ rengė miškininkas - specialistas M. M., kuris nėra ieškovės darbuotojas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad medžius kirtimui irgi parenka ne ieškovė, o miško savininkų ir/ar jų pasamdytų rangovų miškininkai-specialistai. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti dokumentai – „Atrankinis kirtimas“, „Valksmų prakirtimas“. Iš šių dokumentų matyti, kad buvo aiškiai nurodyta, kiek ir kurioje vietoje galima nukirsti medžių, todėl teismas vienareikšmiškai nustatė, kad atsakovas neteisėtai iškirto 49 vnt. žalių medžių bei šiais veiksmais padarė 2 083,86 Eur žalos, tarp neteisėtų veiksmų ir susidariusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atsakovas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

9. Nurodo, kad teismo sprendime, tiek ir kituose byloje esančiuose įrodymuose yra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Ieškovė neginčijo to fakto, kad valksmos buvo suprojektuotas akivaizdžiai blogai. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra numatyta miško technikos apsisukimo vieta, ji būtų projektą perdariusi. Taigi, perdarius projektą kirstini medžiai ir jų kirtimo vietos būtų pasikeitę. Atitinkamai ir šiuo atveju minimi 49 žali medžiai būtų nukirsti, tik jau legaliai. Ieškovės pateiktoje neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažymoje nurodyta, kad valksmų plotas ir plotis atitinka taisyklių reikalavimus. Atsakovas turėjo teisę organizuoti atrinktų medžių kirtimą, tačiau taip pat turėjo pasirūpinti, kad likusio miško skalsumas atitiktų įstatyme numatytus reikalavimus. Šiuo atveju žala gamtai būtų padaryta tik tokiu atveju, jei šio reikalavimo atsakovas būtų nesilaikęs, kadangi žala gamtai padaroma dėl neišlaikyto miško skalsumo, o ne dėl konkretaus skaičiaus medžių nukirtimo. Ieškovės pažymoje nurodoma, kad biržės likęs skalsumas neatitinka taisyklių reikalavimų, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tai įrodytų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas neišlaikė Miško kirtimų taisyklių 44.4 punkte numatyto reikalavimo. Ieškovė žalos apskaičiavimo tvarką ir žalos padarymo ar nepadarymo faktą grindžia papročiais, tradicijomis, įprasta praktika, bet tik ne konkrečiomis teisės normomis. Nepaisant to, kad medžių kirtimas buvo padarytas neteisėtai (nukertant ne tuos medžius, kurie buvo pažymėti), tai savaime nesuponuoja žalos gamtai padarymo – būtina nustatyti ar šie veiksmai sumažino miško skalsumą mažiau Miško kirtimų taisyklių 44.4 p. nurodyto rodiklio (0,6).

10. Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje pareikštas ieškinys susijęs su deliktine civiline atsakomybe. Ieškovė, skirtingai nei teigia apeliantas, pateikė į bylą aplinkai padarytos žalos apskaičiavimą, kuris pagrįstas teisės aktų nuostatomis, o ne „papročiais, tradicijomis, įprasta praktika“, kaip skunde nurodo apeliantas. Valstybinės miškų tarnybos specialistas nustatė, kad 49 vnt. medžių, kurių tūris yra 23,154 m³, buvo iškirsti savavališkai (viršijant leidimuose leistą iškirsti medienos kiekį valksmuose, iškertant nepažymėtus medžius, nesilaikant skalsumo reikalavimų). Leidimo kirsti paminėtus medžius apeliantas neturėjo ir negalėjo gauti. Skirtingai nei teigia apeliantas, ieškovė įrodė, kad tarp A. B. neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (atsiradusios žalos) yra priežastinis ryšys. Valstybinė miškų tarnyba į bylą pateikė įrodymus, suteikiančius teisę iš A. B. reikalauti aplinkai padarytos žalos atlyginimo (įrodymus, kurie patvirtina būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, kurias turi įrodyti ieškovė).

11. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Žala, padaryta neteisėtai iškertant mišką, traktuojama kaip reikšminga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu būdu pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miško aplinka kaip buveinė, kurios atsikūrimo ciklas siekia maždaug 100 metų. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, suteikiančius teisę iš atsakovo reikalauti aplinkai padarytos žalos atlyginimo, dalyvavo teismo posėdyje, pateikė žodinius paaiškinimus. Atsakovas tik laikosi gynybinės pozicijos, į bylą nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, t. y. visiškai nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis, o priešingai, jomis piktnaudžiauja. Žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui) padaryta. Iškirsti medžiai, kurių nebuvo galima kirsti ir kuriuos kirsti leidimas nebūtų išduotas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Byloje nustatyta, kad Tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas M. R. 2020 m. birželio 29 d. atliko neplaninį patikrinimą (2020 m. birželio 29 d. neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. N-2K-03-07) privačioje miško valdoje, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini)girininkijos 53 miško kvartalo 5 ir 7 taksaciniuose miško žemės sklypuose (1,6 ha ploto biržėje) ir 9 taksaciniame miško žemės sklype (0,7 ha ploto biržėje), vykdant atrankinius miško kirtimus, neteisėtai iškirsti 49 vnt. žalių medžių, kurių tūris yra 23,154 m³ medienos bei padaryta 2 083,86 Eur žala aplinkai. Nustatyta, kad šį neteisėtą miško kirtimą organizavo ir įvykdė A. B..

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas iš jo valstybės naudai priteisė 2 083,86 Eur žalos atlyginimą. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3-50-916/2018). Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

15. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog Valstybinės miškų tarnybos specialistas, atlikęs patikrinimą nustatė, kad 49 vnt. medžių, kurių tūris yra 23,154 m³, buvo iškirsti savavališkai (viršijant leidimuose leistą iškirsti medienos kiekį valksmuose, iškertant nepažymėtus medžius, nesilaikant skalsumo reikalavimų), apeliantas leidimo kirsti minėtus medžius neturėjo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir padarytos žalos, tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Pats atsakovas byloje neginčija, jog ginčo medžius iškirto savavališkai, neturėdamas tam leidimo. Taip pat atsakovas neginčija ieškovo pateikto žalos aplinkai apskaičiavimo ir apskaičiuoto žalos dydžio. Byloje egzistuoja ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga, kadangi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta žala aplinkai – neteisėtai iškirsti medžiai, nesilaikyta skalsumo reikalavimų, pažeistas miško biotopas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog perdarius projektą, tie patys medžiai būtų buvę nukirsti legaliai, tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog projektas buvo pakeistas ir atsakovas turėjo leidimą kirsti ginčo medžius. Argumentai, kas galimai būtų buvę, jeigu projektas būtų buvęs pakeistas, yra deklaratyvūs ir nepaneigiantys atsakovo veiksmų neteisėtumo.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas neišlaikė Miško kirtimų taisyklių 44.4 punkte numatyto reikalavimo. Miško kirtimų taisyklių 44.4 punkte įtvirtinta atrankinių pagrindinių miško kirtimų III-IVA miškų grupės medynuose sąlyga, t. y., kad medyno pirmojo ir antrojo ardo bendras skalsumas po atrankinių pagrindinių miško kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 53 miško kvartalo 5 ir 7 taksaciniuose miško žemės sklypuose buvo galima iškirsti 48 vnt. ąžuolo medžių. Biržės taksavimo lapas Nr. 2 patvirtina, kad 53 miško kvartalo 5 ir 7 taksaciniuose miško žemės sklypuose buvo iškirsta 80 vnt. ąžuolo medžių. 53 miško kvartalo 9 taksaciniame miško žemės sklype buvo galima iškirsti 5 vnt. ąžuolo, 5 vnt. pušies medžių, o eglės medžių nebuvo galima kirsti. Biržės taksavimo lapas Nr. 1 patvirtina, kad 53 miško kvartalo 9 taksaciniame miško žemės sklype buvo iškirsta 10 vnt. ąžuolo, 13 vnt. pušies ir 4 vnt. eglės medžių. Taigi priešingai, nei nurodo apeliantas, ieškovė į bylą pateikė išsamius įrodymus, patvirtinančius atsakovo veiksmų neteisėtumą ir padarytos aplinkai žalos dydį. Ieškovė byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas 2 083,86 Eur žalą iš atsakovo priteisė pagrįstai.

17. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.