- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- e2-2526-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00836-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- J. J., D. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. J. ir D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir D. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ dėl sumokėtos sumos grąžinimo, baudos ir procesinių palūkanų priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai J. J. ir D. J. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovams iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ritata“ (toliau – atsakovė) 57 900 Eur ieškovų sumokėtą avansą, 57 900 Eur baudą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovams gyvenamojoje patalpoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), likusius jiems nuosavybės teise priklausančius daiktus, kurių sąrašas pateiktas šio ieškinio priede, ir (arba) sudaryti sąlygas juos pasiimti.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai ir atsakovė 2022 m. vasario 21 d. sudarė preliminariąją Buto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto – Buto, žemės sklypo dalies, automobilio parkavimo vietos ir daiktų saugyklos pirkimo-pardavimo per Sutartyje nustatytą terminą. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, o ieškovai Sutartyje nustatytus įsipareigojimus įvykdė (sumokėjo lėšų dalį), todėl įgijo teisę į sumokėtų sumų grąžinimą, netesybas (baudą) ir procesines palūkanas.
Šalies argumentai
3. Ieškovai taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Ritata“ priklausantį 115 800 Eur vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šio turto nesant ir (ar) esant nepakankamai – ir atsakovės UAB „Ritata“ pinigines lėšas, esančias pas atsakovę UAB „Ritata“ ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei UAB „Ritata“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais J. J. ir D. J. bei mokėti mokesčius valstybei. Ieškovai nurodo, kad pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro didelė ieškinio suma, aplinkybės, kad atsakovė vengia bendrauti su ieškovais, taip pat ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o tai, ieškovų teigimu, atskleidžia atsakovės nesąžiningumą. Ieškovai taip pat pažymi, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamų duomenų matyti, jog atsakovė šiuo metu turi tik vieną darbuotoją bei nemoka atlyginimų nuo 2023 m. lapkričio mėn.; pastaruoju metu (nuo 2023 m. spalio mėn.) atsakovės darbuotojų skaičius nuolat mažėjo, kol aptariamoje įmonėje liko tik vienas darbuotojas, o tai pagrindžia atsakovės finansinės padėties blogėjimą. Be to, atsakovė už paskutinius finansinius metus nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, taip, tikėtina, slėpdama prastą finansinę padėtį. Ieškovai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog UAB „Ritata“ atsakovės statusu dalyvauja itin dideliame bylų kiekyje – per pastaruosius dvejus metus Lietuvos teismuose vyko (vyksta) net 16 teisminių procesų pagal ieškinius atsakovei, dalis bylų jau yra išnagrinėtos, atsakovei pareikšti ieškiniai patenkinti. Nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovė turi keliolika nekilnojamojo turto objektų, dalis jų įkeista hipotekos sandorių pagrindu, t. y. šie objektai negalės būti panaudoti ieškovų reikalavimų patenkinimui. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas šiuo atveju gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
5. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
6. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal jame nurodytus faktinius ir teisinius motyvus bei pateiktus juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumą, ieškinys negalėtų būti net tikėtinai pagrįstu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariai pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, spręstina šią sąlygą – ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie doktriną – esant nustatytą. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
7. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovai grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą sieja su didele ieškinio suma ir atsakovės nebendradarbiavimu su ieškovais, galimai prastėjančia atsakovės finansine padėtimi ir dideliu civilinių bylų, kuriose atsakovei taip pat pareikšti turtiniai reikalavimai, skaičiumi.
8. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą šių priemonių prašantis asmuo (CPK 12 ir 178 straipsniai). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
10. Teismo vertinimu, šiuo metu byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovės siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 straipsnis). Ieškovai pateikė teismui konkrečius duomenis, tikėtinai pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir ieškinio priedų matyti, kad atsakovė galimai vengia bendradarbiauti su ieškovais ir pateikti jiems aktualią informaciją (įskaitant ir procesinius dokumentus), susijusią su Sutarties vykdymu, nekilnojamojo turto, kurį Sutartimi siekė įsigyti ieškovai, statybos užbaigimo teisėtumu ir kt., į jų pretenzijas atsakovė atsakė neišsamiai arba iš viso nepateikė jokio atsakymo (kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų, atsakovė neatsakė į 2024 m. liepos 9 d. teiktą ieškovų pretenziją), dėl ko ieškovai yra atsidūrę neapibrėžtoje padėtyje. Ieškovai pateikė duomenis ir apie tai, kad UAB „Ritata“ atsakovės statusu per 2022 – 2024 m. laikotarpį dalyvavo 16 civilinių bylų, kuriose atsakovei pareikšti piniginio pobūdžio reikalavimai, kilę iš įvairių sutarčių (pavyzdžiui, dėl avanso, skolos ir pan. priteisimo). Kaip matyti iš ieškovų pateiktos lentelės, devyniose iš nurodytų bylų teismų procesiniais sprendimais atsakovei pareikšti ieškiniai buvo patenkinti (arba priimtas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo), vienoje byloje sudaryta taikos sutartis. Teismo vertinimu, teisminiai ginčai, kuriose atsakovei pareikšti ieškiniai dėl piniginio pobūdžio prievolių nevykdymo, ir duomenys apie šių teisminių ginčų rezultatą (ieškinių patenkinimą), papildomai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, t. y. jos polinkį nevykdyti iš sutarčių kylančių turtinių prievolių. Šių duomenų kontekste įvertinus ir didelę pareikšto ieškinio sumą (115 800 Eur), tikėtina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą bei turtines teises pareikštų ieškinio reikalavimų ribose.
11. Svarbu pažymėti ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovų pateikti duomenys yra pakankami nurodytos grėsmės nustatymui. Tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos bylos baigčiai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, šių priemonių taikymu šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinamas, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotinas atsakovei UAB „Ritata“ priklausantis 115 800 Eur vertės kilnojamasis ir (ar) nekilnojamasis turtas bei turtines teises, o šio turto nesant ir (ar) esant nepakankamai – ir atsakovės UAB „Ritata“ piniginės lėšos, esančios pas atsakovę UAB „Ritata“ ir (ar) trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), leidžiant atsakovei UAB „Ritata“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais J. J. ir D. J. bei mokėti mokesčius valstybei. Atsakovės turtą surasti ir aprašyti pavedama ieškovų pasirinktam antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 147 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovų J. J. ir D. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovų J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“, juridinio asmens kodas 305697467, priklausantį 115 800 Eur vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šio turto nesant ir (ar) esant nepakankamai – ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ritata“, juridinio asmens kodas 305697467, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovais bei mokėti mokesčius valstybei.
Pavesti atsakovės turtą surasti ir aprašyti ieškovų pasirinktam antstoliui.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovams ir atsakovei.
Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, o atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.