- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- A-2057-1188/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00226-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G., jo atstovei advokatei I. A.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. G. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. sulaikymą VSAT 3 mėn., terminą nustatant iki 2025 m. liepos 25 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).
2. Centras Teikime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. pareigūnai sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusį asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau apklausos metu patikslino, kad jis yra (duomenys neskelbtini)pilietis M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis). Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą nagrinėjo iš esmės (skubos tvarka).
3. 2021 m. lapkričio 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S36277, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 m. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1358-422/2022 Užsieniečio skundas buvo tenkintas, Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 21S36277 panaikintas ir Migracijos departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį.
4. 2022 m. vasario 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S2658, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėn. nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėn. nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, Užsienietis kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, kurie 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 28 d. sprendimu Užsieniečio apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Migracijos departamento sprendimą panaikino.
5. 2022 m. rugsėjo 28 d. Centro pareigūnų sprendimu Užsieniečiui buvo surašytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas, kadangi jis grįžo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų (nustatytas 0,61 prom. girtumas).
6. 2022 m. lapkričio 22 d. Užsienietis kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, pateikdamas institucijai nuomos sutartį. 2022 m. gruodžio 2 d. Migracijos departamentas pateikė patikslintą pažymą Nr. 22S159240, kurioje nurodė, kad Užsienietis yra apgyvendintas jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu Pramonės g. 97-1, Vilnius, Vilniaus miesto sav.
7. 2023 m. kovo 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S35040, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 m. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su šiuo Migracijos departamento sprendimu, Užsienietis kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris 2024 m. vasario 14 d. sprendimu jo skundą atmetė. LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
8. 2023 m. kovo 31 d. Migracijos departamentas kreipėsi į Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę su užklausa dėl Užsieniečio perdavimo Lietuvos Respublikai pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino reglamentas).
9. 2023 m. balandžio 4 d. Užsienietis informavo Migracijos departamentą, kad yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir prašė nutraukti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. 2023 m. lapkričio 16 d. Užsienietis pagal Dublino reglamentą grąžintas į Lietuvą. 2023 m. lapkričio 17 d. Centro sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 48 val.
10. Užsienietis, 2023 m. lapkričio 16 d. grąžintas iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės į Lietuvos Respubliką, pakartotinai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. vasario 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Su minėtu sprendimu Užsienietis nesutiko ir apskundė LVAT, kuris 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. vasario 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
12. 2023 m. lapkričio 24 d. Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nurodant, kad jis priklauso psichikos sutrikimų turintiems arba psichine liga sergantiems asmenims.
13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas pratęstas iki 2024 m. kovo 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 22 d. sprendimu Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 22 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.
14. 2024 m. kovo 24 d. Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku negrįžo. Migracijos departamento informacinės sistemos MIGRIS duomenų bazės duomenimis, Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas galiojo iki 2024 m. balandžio 17 d., kai įsigaliojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1421-463/2024, kuria Užsieniečio apeliacinis skundas buvo atmestas ir Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
15. 2025 m. balandžio 24 d. Užsienietis pagal Dublino reglamentą buvo grąžintas iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės į Lietuvos Respubliką.
16. 2025 m. balandžio 24 d. Užsienietis buvo sulaikytas 48 val.
Šalies argumentai
17. Centro vertinimu, tai, kad Užsienietis buvo pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijęs prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau, nesulaukęs sprendimo priėmimo, ne pirmą kartą pasišalino iš apgyvendinimo vietos, rodo, kad Užsienietis nesiekia bendradarbiauti su kompetentingomis valdžios institucijomis, nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš apgyvendinimo vietos tvarką, bei prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu išvyko iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas išsiųsti jį į kilmės valstybę, o tam, kad sprendimas būtų įvykdytas, proporcinga ir tikslinga Užsieniečiui taikyti sulaikymą VSAT. Centras pažymėjo, jog Užsieniečio byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad jis, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti.
II.
18. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. balandžio 25 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. liepos 24 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
19. Teismas nustatė, kad Užsieniečio asmenybė nustatyta. Šiuo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, MIGRIS duomenų bazės duomenis jo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas galiojo iki 2024 m. balandžio 17 d., jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, net 2 kartus neteisėtai buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 2 dalies pagrindu.
20. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d., pagal Įstatymą faktiškai buvo sulaikytas daugiau nei 1 metus. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo metu, net 2 kartus buvo neteisėtai pasišalęs iš apgyvendinimo vietos ir išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse jis gyveno, kol 2025 m. balandžio 24 d. pagal Dublino reglamentą buvo grąžintas iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės į Lietuvos Respubliką. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu vengs sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis 2023 m. lapkričio 24 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nurodė, jog jis negali būti sulaikytas, bet alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali dar kartą savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Todėl teismas skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
21. Teismas, atsižvelgęs į nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitusi teisinį reguliavimą, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas. Nors užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama, bet šis ribojimas nėra absoliutus, ypač po Įstatymo pasikeitimo.
III.
22. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - taikyti Užsieniečio atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę apgyvendinant jį Centre neribojant jo laisvės.
23. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes. Užsienietis yra iš (duomenys neskelbtini), jo asmenybė yra nustatyta, todėl artimiausiu metu nėra galimybių jį išsiųsti į kilmės valstybę. Nors sprendimas išsiųsti Užsienietį buvo priimtas dar 2021 m., tačiau realiai nebuvo atlikti jokie veiksmai dėl jo išsiuntimo. Užsienietis dėl grėsmės savo gyvybei atsisako savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog asmens faktinis sulaikymas, siekiant jį išsiųsti į kilmės valstybę, yra neproporcinga priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
24. Taip pat, Užsieniečio nuomone, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jo pažeidžiamumu. Tokiu atveju teikiamos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, be kita ko, apgyvendinti asmenį jo specialiuosius poreikius atitinkančioje gyvenamojoje aplinkoje, taip pat užtikrinti ramią ir saugią apgyvendinimo aplinką, adekvačias poilsio sąlygas. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Nustačius asmens pažeidžiamumą ir norint suvaržyti asmens laisvę, institucija privalo pagrįsti ypatingas aplinkybes dėl asmens laisvės ribojimo pagrindimo.
25. Užsienietis mano, kad teismas neteisingai vertino, jog jo atžvilgiu taikyta priemonė nelaikytina faktiniu sulaikymu.
26. LVAT analogiško pobūdžio bylose, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Dublino reglamentą, panaikino pirmos instancijos teismų sprendimus suteikdamas apeliantams teisę laisvai judėti Lietuvoje (žr., LVAT 2023 m. vasario 9 d. administracinėje byloje Nr. A-1419-822/2023; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1517-552/2023; 2023 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1854-822/2023 ir kt.). Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą Užsieniečio atžvilgiu.
27. Užsienietis pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.
Atsiliepimas
28. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.
29. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Užsienietis nėra atskirtas nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros (toliau – ir Agentūra) gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Užsienietis yra prilyginamas asmeniui, kuriam yra taikomas sulaikymas. Jis gali teikti prašymą ir gauti leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos. Daugelis užsieniečių sėkmingai naudojasi tokia galimybe.
Žemesnės instancijos teismas
30. Centro vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, t. y. kad Užsienietis du kartus pažeidė Įstatymo nuostatas ir išvyko iš Lietuvos, buvo sulaikytas Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, pažeidė ir nevykdė teismo sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygų, todėl darė pagrįstą išvadą, jog tokiais savo veiksmais Užsienietis įrodė, kad nesiekia bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, teikdamas prioritetus savo norams ir poreikiams, todėl priėmė proporcingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai sprendė, jog Įstatyme numatyti tikslai, įskaitant ir sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali būti pasiekti tik kontroliuojant jo judėjimą Lietuvos teritorijoje.
31. Centro teigimu, Užsieniečio atžvilgiu negali būti taikoma švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi jis nebendradarbiauja su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvoje, jis pažeidė tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, neteisėtai kirsdamas Europos Sąjungos valstybių narių vidines sienas. Užsienietis nėra linkęs vykdyti savo, kaip užsieniečio, pareigų ir tikėtina, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
32. Centras pažymi, jog Užsienietis Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. lapkričio 24 d. yra identifikuotas kaip pažeidžiamas, turintis adaptacijos sutrikimų asmuo, jo atžvilgiu taikomos specialistų rekomendacijos dėl individualių, specialiųjų poreikių. Nurodyta, kad jam turi būti užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka.
33. Aplinkybė, susijusi su Užsieniečio pažeidžiamumu, buvo žinoma priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas įvertino tai, kad turimas pažeidžiamumas nesutrukdė Užsieniečiui kelis kartus neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, suvokiant tokių veiksmų neteisėtumą bei galimas pasekmes. Užsieniečiui apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo užtikrintos visos socialinės bei jo psichologinę būklę atitinkančios sąlygos, tačiau jis, būdamas saugioje ES valstybėje narėje, vis tiek išvyko į kitas valstybes nares, prioritetą teigdamas savo norams ir tikslams, bet ne ES valstybių migraciniams įstatymams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro Teikimas ir Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. liepos 24 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis, turėdamas galimybę laisvai judėti, net 2 kartus neteisėtai buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis 2023 m. lapkričio 24 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, sprendė, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali dar kartą savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl taikė Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
36. Užsienietis apeliaciniame skunde prašydamas jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti apgyvendinimu laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (alternatyvia sulaikymui priemone, nurodyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte), teigia, kad nagrinėjamu atveju būtų proporcinga ir tikslinga jam (Užsieniečiui) taikyti kitą, mažiau jo judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, prioritetą teikiant jo, kaip pažeidžiamo asmens, interesams.
37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
38. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).
39. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
40. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus dėl jo pažeidžiamumo, pažymi, jog Įstatymo 2 straipsnio 18² dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.
41. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą, nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025; kt.).
43. Teisėjų kolegija kritiškai vertina Užsieniečio elgesį, kai jis 2 kartus pažeidė Įstatymo nuostatas, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, tačiau, vertindama Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šiai bylai aktualią visumą individualių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių: Užsieniečio tapatybė nustatyta, 2023 m. lapkričio 24 d. Užsienietis buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nurodant, kad jis priklauso psichikos sutrikimų turintiems arba psichine liga sergantiems asmenims, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, taip pat nėra duomenų, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ypač akcentuotina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu būtų pradėta ir iki 2025 m. liepos 24 d. bus baigta Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra.
44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, įvertinusi bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta Užsieniečiui, kuris yra pažeidžiamas asmuo, alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose bei 113 straipsnio 2 dalyje nustatytiems sulaikymo pagrindams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1703-789/2025; 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025; 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025; kt.).
45. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. liepos 24 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio (duomenys neskelbtini)piliečio M. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. balandžio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G. alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. liepos 24 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.“
Nutartis neskundžiama.