- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- A-1854-822/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00162-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija "Centrinė projektų valdymo agentūra" VĮ "Registų centras"
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. A. A. apeliacinius skundus administracinėje byloje dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. A. A.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A. A. A. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2023 m. liepos 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras Teikime nurodė:
2.1. Užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. A. A., 2021 m. rugpjūčio 2 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (ne per pasienio punktą) kirsdamas valstybės sieną, bei pateikdamas savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
2.2. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41389 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdamas su minėtu sprendimu užsienietis jį apskundė. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 6K-2376, kuriuo skundo netenkino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu užsieniečio skundą tenkino iš dalies, sutrumpino draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką terminus, tačiau sprendimo dalį, susijusią su prieglobsčio nesuteikimu bei išsiuntimu paliko nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. galutine neskundžiama nutartimi atmetė užsieniečio skundą, todėl priėmus galutinį sprendimą prieglobsčio byloje užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statusą.
2.3. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą Nr. 22S3990, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 25 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo suvaržymų – šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023 sausio 25 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
2.5. 2022 m. rugpjūčio 16 d. 14.49 val. užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir nustatytu laiku, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. negrįžo. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (reglamentas „Dublinas III“) jis 2023 m. balandžio 12 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
2.6. 2023 m. balandžio 13 d. 10.00 val. užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl Centras kreipėsi į teismą su teikimu. Sugrįžęs į Lietuvos Respubliką užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Užsienietis ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinimą netaikant judėjimo suvaržymų. Užsienietis paaiškino, kad jis išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, nes priėmus galutinį sprendimą prieglobsčio byloje jis bus išsiųstas į kilmės šalį, o ten grįžti nenori. Pasižada daugiau nebėgti iš Lietuvos Respublikos, nori čia likti, dirbti. Šiuo metu neturi lėšų ir negalėtų savarankiškai gyventi tol, kol nagrinėjamas paskesnis prieglobsčio prašymas.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu Teikimą tenkino, skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose – iki bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 12 d.
5. Teismas, aptaręs Teikime nustatytas aplinkybes, apžvelgęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimo nuostatas, Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta teisinį reglamentavimą, įvertino visumą byloje nustatytų aplinkybių: 1) užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai (ne per pasienio kontrolės punktą) kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio; 2) užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 3) užsienietis pažeidė apgyvendinimo vietos nustatytas taisykles ir išvyko į kitą užsienio valstybę, iš kurios buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal „Dublinas III“ reglamentą, o sugrįžęs pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.
6. Teismas padarė išvadą, jog motyvai, kuriais grindžiamas prašymas dėl prieglobsčio prašymo, nėra atskleisti, byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (jis dalyvavo Migracijos departamento apklausose, nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, atsakė į jam užduotus klausimus), taip pat nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju Teikimas tenkintinas.
7. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio elgesys, t. y. apgyvendinimo vietos taisyklių nesilaikymas ir išvykimas iš Lietuvos Respublikos rodo, kad kitomis, mažiau jo judėjimo laisvę varžančiomis priemonėmis, nėra galimybės pasiekti Įstatymo tikslų, t. y. nustatyti prieglobsčio pašymo motyvus ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, todėl 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.
III.
8. Užsienietis pateikė du apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti / pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Centro teikimą tenkinti iš dalies ir taikyti pareiškėjo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimo.
9. Užsienietis 2023 m. gegužės 4 d. pateiktame apeliaciniame skunde nurodė:
9.1. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (pvz., LVAT 2023 m. sausio 19 d. spendimu administracinėje byloje Nr. A-1289-602/2023), kurioje nustatyta, kad sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta, o pareiškėjų, kurie į Lietuvą nelegaliai atvyko 2021 m. vasarą, atžvilgiu laisvė ribojama pernelyg ilgai, todėl šis asmuo taip pat turi būti nedelsiant paleistas į laisvę.
9.2. Nagrinėjamoje yloje taip pat aktuali naujausia tarptautinių teismų praktika (prejudicinis 2022 m. birželio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas prieš Lietuvą byla Nr. C 72/22 PPU, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2022 m. lapkričio 8 d. prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Nr. C‑704/20 ir C‑39/21).
9.3. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. (aukščiau minėti EŽTT sprendimai). Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nėra domenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užsieniečio atžvilgiu taikė griežčiausią jo laisvę ribojančią priemonę.
9.4. Ginčo atveju itin aktualus ir klausimas dėl priimto sprendimo išsiųsti užsienietį į kilmės šalį realumo (žr., pvz., Teisingumo teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą byloje Nr. C146/14PPU). Ginčo atveju sprendimas išsiųsti užsienietį į kilmės šalį buvo priimtas dar 2021 metais, tačiau realiai nebuvo atlikti jokie konkretūs veiksmai dėl išsiuntimo, kadangi pareiškėjas savanoriškai grįžti jis atsisakė, o priverstinai į (duomenys neskelbtini) išsiųsti žmonių nėra galimybės, taigi, nagrinėjamu atveju nėra jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį realumą, ir tai patvirtina, jog asmens sulaikymas yra neproporcinga ir neadekvati.
10. Apeliaciniame skunde, pateiktame 2023 m. gegužės 15 d., Užsienietis nurodo:
10.1. Pirmosios instancijos eismas, spręsdamas Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 140¹⁹ straipsnio nuostatas, kadangi pirmosios instancijos teismas: 1) nepagrindė, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta Užsieniečio nesulaikius; 2) Sprendime nėra jokių duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais, tokių aplinkybių teismas taip pat nenustatė.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Užsieniečio pasišalinimo iš L:ietuvops Respublikos aplinkybes, neįvertino, jog Užsienietis tai padarė bijodamas, kad bus išsiųstas į kilmės valstybę, kurioje jo laukia persekiojimas; užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje grįžęs iš Vokietijos, nori čia dirbti.
10.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, o pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos bei šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, pačios savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Užsienietis, nebūdamas sulaikytas gali pasislėpti.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip vieną iš sulaikymo pagrindų nurodė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą, kadangi teismas nenustatė duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su Migracijos departamento pareigūnais. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė yra nustatyta, be to, duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina ir toliau Užsieniečiui taikyti de facto (faktiškai) griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės, sulaikymo.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniais skundais, prašo juos atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų, o Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Apeliacijos dalykas ‒ Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu Užsieniečiui pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimui skirtose vietose – iki bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 12 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
13. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Užsienietis anksčiau pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, konstatavo, kad kitomis, mažiau jo judėjimo laisvę varžančiomis priemonėmis, nėra galimybės nustatyti prieglobsčio pašymo motyvų ir priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, tenkino VSAT teikimą ir skyrė Užsieniečiui jo judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.
14. Užsienietis apeliaciniuose skunduose nurodo, jog jo judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje ribojama nepagrįstai ilgą laikotarpį; byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, dėl to teismo skirta priemonė pernelyg varžo jo judėjimo laisvę. Užsienietis prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).
15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos užsieniečio apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
16. Vertindama užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis, sugrįžęs į Lietuvos Respubliką, pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, o Centras kreipėsi į apylinkės teismą, prašydamas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę su judėjimo apribojimais.
17. Sprendžiant dėl teismo užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, pažymėtina, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
18. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
19. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad Užsienietis trukdytų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui ar atsisakytų teikti informaciją ar prašymą grindžiančius motyvus, nedalyvautų organizuojamose procedūrose ir pan., nėra pagrindo sutikti su Centro argumentais ir daryti išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsienietis pasišalino iš Lietuvos Respublikos ir buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą, ir dėl šio fakto ginčo byloje nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų taikymas, nenustačius Užsieniečio nebendradarbiavimą grindžiančių aplinkybių, pripažintina nebūtina ir neproporcinga priemone siekiamiems tikslams (prašymo suteikti prieglobstį išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui) ir vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, vien šiuo pagrindu Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas nagrinėjamoje byloje viršytų tai, kas griežtai būtina.
21. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Be kita ko, byloje nenustatyta, kad šiuo metu atliekami kokie aktyvūs veiksmai, susiję su Užsieniečio prašymą grindžiančių motyvų ir informacijos nustatymu, taigi yra pagrindas daryti prielaidą, jog Departamentas ar kitos kompetentingos institucijos šiuo metu nesiima aktyvių veiksmų Užsieniečio prieglobsčio procedūroje. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymas gali būti nepagrįstas ir neproporcingas nenustačius objektyvių priežasčių apibrėžtos trukmės jo judėjimo laisvės suvaržymui, todėl yra pagrindas Užsieniečio apeliacinius skundus tenkinti.
22. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliaciniai skundai yra tenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) piliečio H. A. A. A. apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.
Skirti (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. A. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. liepos 12 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.