- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- e2-3650-1056/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00261-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- A. O.
- Atsakovas
- A. O.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovui A. O. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. O. ieškiniu prašo nutraukti jos ir atsakovo A. O. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.54 straipsnyje; po santuokos nutraukimo ieškovei A. O. palikti santuokinę pavardę – O., atsakovui A. O. – O.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad daugiau nei trejus metus iki santuokos įregistravimo ji su atsakovu bendravo, epizodiškai gyvendavo kartu jos namuose bei buvo nusprendę, kad jų šeima šiuose namuose ir gyvens. Atsakovas, sekančią savaitę po santuokos įregistravimo išvyko į (duomenys neskelbtini), tariamai pasiimti likusių daiktų, tačiau iki šiol negrįžo. Savo tokio elgesio nepaaiškina, ji yra visiškai pasimetusi ir psichologiškai palūžusi, nes jai nesuvokiamas toks atsakovo elgesys. Jų sprendimas sudaryti santuoką nebuvo spontaniškas, buvo apgalvotas ir pasvertas. Atsakovas pats rodė didelę iniciatyvą, kad jų santuoka būtų įregistruota, jie kūrė didelius ateities planus. Tačiau jos visi planai turėti tvirtą ir darnią šeimą žlugo, tai labai sumenkino jos pasitikėjimą savimi. Atsakovas pažeidžia jos teisę į lytinį gyvenimą, būdamas jos sutuoktiniu nevykdo savo, kaip sutuoktinio pareigos, ji neturi galimybės gyventi lytinio gyvenimo, t. y. gyvena nepilnavertį gyvenimą. Atsakovas lengvabūdiškai ir nesant jokios priežasties išardė jų šeimą net nebandęs gyventi santuokoje. Jis jos negerbia ir nejaučia pareigos paaiškinti kokios priežastys lėmė, kodėl jis ją paliko ir taip pažemino. Ji prašė jo grįžti gyventi pas jį, kurti šeimą, tačiau jis kategoriškai atsisako. Imtis priemonių juos sutaikyti nėra prasmės, kadangi atsakovui ją palikus ji yra kategoriškai apsisprendusi santuoką nutraukti ir nemato jokios galimybės ją išsaugoti, be to, atsakovas gyvena atskirai, net nebandė taikytis, jam visiškai priimtina gyventi atskirai nuo šeimos ir ja visiškai nesirūpinti. Įregistravus santuoką kilnojamo, nekilnojamo turto bei transporto priemonių įgyta nebuvo. Taip pat neįsigyta daiktų skirtų šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, todėl dalintino turto nėra. Su atsakovu neturi bendrų prievolių, taip pat neturi prievolių, sudarytų šeimos interesais, todėl nėra kreditorių, kuriuos reikėtų informuoti apie santuokos nutraukimą. Į išlaikymą iš sutuoktinio nepretenduoja, atsakovas neturi teisės gauti išlaikymo ir iš jos, nes yra sveikas, darbingas ir pajėgus pats save išlaikyti.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinį palaiko. Atsakovas po vestuvių pabuvo per šventes, viskas buvo gerai, o po to išvyko. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis išvyko. Po santuokos sudarymo nebuvo net normaliai kartu apsigyvenę, nebuvo jokio medaus mėnesio, nieko. Iki santuokos sudarymo buvo gyvenę, išsiskyrę, santuoka buvo antras bandymas. Turto jokio neturi santuokoje įgyto. Įsiskolinimų neturi, nepilnamečių vaikų nėra. Vasario mėnesį jis buvo atvažiavęs per jos gimtadienį ir ėjo į vasario 16 dienos žygį. Jis išlekia tik, pabūna kelias dienas ir išlekia. Ji nebuvo pas jį nuvykusi.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė dėjo pastangas išsaugoti santuoką, bet atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir negrįžo. Santuokinio gyvenimo negyvena daugiau kaip pusmetį, todėl ieškovė prašo nutraukti santuoką. Atsakovas nepalaiko jokių ryšių, santuokinio gyvenimo neveda, bendros buities nėra. Ieškovė norėjo rimtų santykių, o dėl to, kad jų nėra kaltas atsakovas. Bendravimo problemų turi atsakovas, ne ieškovė. Ji turi teisę į santuokinių pareigų įvykdymą, bendrą ūkį ir gyvenimą, kartu. Šalys nedėjo pastangų, kad santuoką išsaugotų. Prašo ieškinį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Jie bendrauja, skambinasi, vyko į žygį kartu. Ieškovė jam liepė susiremontuoti butą, kad galėtų atvykti pas jį, savaitgalį praleido kartu, o antradienį gauna teismo pranešimą dėl skyrybų. Ieškovė nepaaiškino, kodėl nori skirtis. Ji pas ją vykdavo kas antrą savaitgalį, abu būdavo vienas pas kitą, jis pas ją atvažiuodavo. Savaitę ji buvo pas jį šių metų vasario mėnesį kažkur. Kurį laiką nesimatė, nes jis sirgo Covid-19. Bendro ūkio ir šeimos dar nėra, nes jie dar nespėjo. Jis visą šį laiką remontavo butą. Jis (duomenys neskelbtini) gyveno prieš trejus, du su puse metų kažkur vienerius metus ir aštuonis mėnesius su atsakove. Po santuokos būdavo savaitgaliais ten. Bute (duomenys neskelbtini) daugiau niekas negyvena, jis pradėjo jį remontuoti ir nespėjo baigti, trūksta lėšų. Šiuo metu jis niekur nedirba. Apie tai, kad ieškovė nebenori su juo gyventi sužinojo gavęs teismo pranešimą. Jo kaltės dėl santuokos iširimo nėra, kas kaltas nežino, negali paaiškinti. Nurodė, kad ieškovė užsiima raganavimu, žmonės vyksta burtis pas ją, o kažkokios raganos jai patarė, kad jie kartu negyvens. Galimybės gyventi toliau su ieškove nemato, nes ji yra neprognozuojama. Sudarydami santuoką tarėsi, kad gyvens pas ieškovę, bet ji jam nurodė, kad jis sutvarkytų butą, kad būtų kur nuvažiuoti patiems, ar apsistoti vaikams. Butas yra prie upės. Išlaikymo nepageidauja, pavardę ieškovei pasilikti leidžia, jie kalbėjo telefonu apie tai, kai jis gavo pranešimą dėl skyrybų. Advokato išlaidų nesutinka apmokėti, nes per didelės. Anksčiau jis norėjo taikytis, kai buvo gavęs teismo pranešimą tik, o dabar nebenori tikrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. O. ir A. O. (pavardė iki santuokos sudarymo – M.) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
7. (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu sudarė ikivedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2.1 p. susitarta, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir kitas turtas, įgytas, įsigaliojus šiai sutarčiai, bus asmeninė nuosavybė tos šalies, kurios vardu šis turtas bus įgytas.
8. Santuokos metu šalys dalintino turto neįgijo, kreditorių neturi.
9. Bendrų vaikų šalys nesusilaukė.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
10. Abi ginčo šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, santuokinių ryšių atkurti nesutinka ir nemato jokių realių galimybių. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma ir netikslinga. Santuokos nutraukimas šiuo atveju nutrauktų likusius emocinius bei teisinius santykius tarp šalių ir galėtų sąlygoti tai, kad šalys tarpusavyje nebendrautų ir nekonfliktuotų. Konstatuotina, kad šalių santuoka yra iširusi galutinai, todėl nutrauktina.
11. Byloje kilo ginčas, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės iširo santuoka. Ieškovė teigia, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra ta, kad atsakovas išvyko iš bendrų namų Prienų rajone ir negrįžta gyventi kartu su ieškove. Ieškovė nurodo, kad atsakovas tokio savo poelgio jai nepaaiškina, tai sumenkino jos pasitikėjimą savimi, ji yra emociškai ir psichologiškai palūžusi. Atsakovas nesirūpina ja nei materialiąja, nei fizine, nei psichologine prasmėmis. Ieškovė nurodo, kad dėjo pastangas išsaugoti santuoką, bet atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir negrįžo.
12. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė buvo prašiusi jo važiuoti į (duomenys neskelbtini) remontuoti buto. Kodėl nevyksta gyventi pas ieškovę, paaiškinti negalėjo. Nurodė, kad savaitgaliais leidžia laiką kartu, prašymas nutraukti santuoką jam buvo netikėtas.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti.
14. Įstatyme numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
15. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
16. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išvyko iš bendrų namų ir pas ją gyventi nebegrįžta. Byloje, be pačios ieškovės paaiškinimų, nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Atsakovas nurodė, kad su ieškove matosi kas antrą savaitgalį. Abi šalys pripažino, kad iškart po santuokos sudarymo, pasibaigus žiemos šventėms (šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams) atsakovas išvyko iš bendrų namų ir ieškovę aplankė tik kelis kartus (per jos gimtadienį). Objektyvių tokio išvykimo priežasčių atsakovas nepateikė. Ieškovė nurodė, kad prašė sutuoktinį sugrįžti, toks jo išvykimas moterį skaudina ir žemina. Teismo vertinimu, ieškovė, prieš sudarydama santuoką pagrįstai tikėjosi, kad su atsakovu gyvens šeimyninį gyvenimą, ves bendrą šeimos ūkį, tačiau šeima bendruose namuose negyvena, santuokinių santykių nepalaiko.
17. Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tai, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Byloje atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu neįrodyta. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas ir formalus abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai).
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas iš dalies, šalių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaryta santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
19. CK 3.83 straipsnyje numatyta sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą pagal vedybų sutartį. Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos (CK 3.102 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakovu sudarė ikivedybinę sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, nustatė savo turto teisinį režimą, ieškovei ir atsakovui priklausantis turtas šiuo teismo sprendimu nedalintinas. Šalys nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
20. Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „O.“, o atsakovui paliekama jo pavardė „O.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
21. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį (santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės) teismas daro išvadą, ieškinys tenkintas 50 proc. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
23. Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 88 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 50 Eur mediacijos išlaidos, 850 Eur išlaidos advokato pagalbai sumokėti. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
24. Ieškinį tenkinus 50 proc., proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams iš atsakovo A. O. priteistinas 44 Eur žyminio mokesčio dalis, 25 Eur išlaidos už mediaciją byloje ir 425 Eur atstovavimo išlaidos ieškovei (CPK 96 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
25. Iš ieškovės ir atsakovo proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (50 proc. ir 50 proc.) priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kurios sudaro 13,44 Eur. Iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteisiama po 6,72 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. O. palikti pavardę – O., atsakovui A. O. palikti pavardę – O..
Priteisti iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) išlaidų už mediaciją byloje ir 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų – ieškovei A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,72 Eur (šešis eurus ir 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,72 Eur (šešis eurus ir 72 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.