Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo V. D.: 1) 4 854,50 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 441,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 22,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 854,50 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 19 d.); 4) 2 560,64 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5) 9,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. liepos 20 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.); 6) 22,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 854,50 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 177,00 Eur žyminį mokestį ir 9) 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K053572062 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4 900 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 219,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22,00 proc.), 803,85 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2025 m. gegužės 19 d. Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, sutartį nutraukė 2020 m. lapkričio 24 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovo V. D. 4 854,50 Eur negrąžintą kreditą; 441,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.); 122,89 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 5 d.); 22,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 19 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio mėn. – 4 563,44 Eur (8 įmoka); nuo 2021 m. vasario mėn. – 4 511,77 Eur (9 įmoka); nuo 2021 m. kovo mėn. – 4 459,15 Eur (10 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 4 405,57 Eur (11 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 4 351,01 Eur (12 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 4 295,45 Eur (13 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 4 238,87 Eur (14 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 4 181,25 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 4 122,57 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 4 062,82 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. lapkričio mėn. – 4 001,97 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. gruodžio mėn. – 3 940,01 Eur (19 įmoka); nuo 2022 m. sausio mėn. – 3 876,91 Eur (20 įmoka); nuo 2022 m. vasario mėn. – 3 812,65 Eur (21 įmoka); nuo 2022 m. kovo mėn. – 3 747,22 Eur (22 įmoka); nuo 2022 m. balandžio mėn. – 3 680,59 Eur (23 įmoka); nuo 2022 m. gegužės mėn. – 3 612,73 Eur (24 įmoka); nuo 2022 m. birželio mėn. – 3 543,63 Eur (25 įmoka); nuo 2022 m. liepos mėn. – 3 473,26 Eur (26 įmoka); nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. – 3 401,60 Eur (27 įmoka); nuo 2022 m. rugsėjo mėn. – 3 328,63 Eur (28 įmoka); nuo 2022 m. spalio mėn. – 3 254,32 Eur (29 įmoka); nuo 2022 m. lapkričio mėn. – 3 178,65 Eur (30 įmoka); nuo 2022 m. gruodžio mėn. – 3 101,59 Eur (31 įmoka); nuo 2023 m. sausio mėn. – 3 023,12 Eur (32 įmoka); nuo 2023 m. vasario mėn. – 2 943,21 Eur (33 įmoka); nuo 2023 m. kovo mėn. – 2 861,84 Eur (34 įmoka); nuo 2023 m. balandžio mėn. – 2 778,97 Eur (35 įmoka); nuo 2023 m. gegužės mėn. – 2 694,59 Eur (36 įmoka); nuo 2023 m. birželio mėn. – 2 608,66 Eur (37 įmoka); nuo 2023 m. liepos mėn. – 2 521,15 Eur (38 įmoka); nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. – 2 432,04 Eur (39 įmoka); nuo 2023 m. rugsėjo mėn. – 2 341,29 Eur (40 įmoka); nuo 2023 m. spalio mėn. – 2 248,88 Eur (41 įmoka); nuo 2023 m. lapkričio mėn. – 2 154,78 Eur (42 įmoka); nuo 2023 m. gruodžio mėn. – 2 058,95 Eur (43 įmoka); nuo 2024 m. sausio mėn. – 1 961,36 Eur (44 įmoka); nuo 2024 m. vasario mėn. – 1 861,99 Eur (45 įmoka); nuo 2024 m. kovo mėn. – 1 760,79 Eur (46 įmoka); nuo 2024 m. balandžio mėn. – 1 657,74 Eur (47 įmoka); nuo 2024 m. gegužės mėn. – 1 552,80 Eur (48 įmoka); nuo 2024 m. birželio mėn. – 1 445,94 Eur (49 įmoka); nuo 2024 m. liepos mėn. – 1 337,12 Eur (50 įmoka); nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. – 1 226,30 Eur (51 įmoka); nuo 2024 m. rugsėjo mėn. – 1 113,45 Eur (52 įmoka); nuo 2024 m. spalio mėn. – 998,53 Eur (53 įmoka); nuo 2024 m. lapkričio mėn. – 881,50 Eur (54 įmoka); nuo 2024 m. gruodžio mėn. – 762,33 Eur (55 įmoka); nuo 2025 m. sausio mėn. – 640,97 Eur (56 įmoka); nuo 2025 m. vasario mėn. – 517,39 Eur (57 įmoka); nuo 2025 m. kovo mėn. – 391,54 Eur (58 įmoka); nuo 2025 m. balandžio mėn. – 263,39 Eur (59 įmoka); nuo 2025 m. gegužės mėn. – 132,88 Eur (60 įmoka)); 9,87 Eur (devynių eurų 87 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 20 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.); 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5 429,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 251,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė, t. y. pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K053572062 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (22,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

4. Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 4 854,50 Eur negrąžintas kreditas ir 441,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.).

5. Teismas nurodė, kad ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 22,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (4 854,50 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 19 d.). Teismas pažymėjo, kad siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią (fiksuotą) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 5 d.), t. y. 122,89 Eur (4 854,50 Eur negrąžinta kredito dalis × 22,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 42 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką pagal sutartinę 22,00 proc. metinę palūkanų normą, t. y. 22,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 854,50 Eur) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (skaičiuojama nuo 2021 m. sausio 6 d.) (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 19 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

6. Teismas nurodė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 803,85 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti 803,85 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, t. y. užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020). Teismas pažymėjo, kad teismų praktika pradedama formuoti ta linkme, kad klausimą dėl sąlygų sąžiningumo teismas turi spręsti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), tarpininkavimo mokesčio nepriteisiant, nes tai yra vartojimo santykiai, o sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl ex officio pripažintina negaliojančia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje nurodoma, kad esant negaliojančiai sąlygai ji turi būti netaikoma visiškai, o ne iš dalies, t. y. taip, kad neprieštarautų įstatymui. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmetė.

7. Teismas nurodė, kad palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad pažeidus galiojančios paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali reikalauti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies (piniginės prievolės pagal sutartį vykdymas natūra) nuostatomis. Taigi, tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 49 punktas). Atsižvelgiant į tai, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 9,87 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 20 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 24 d.).

8. Teismas nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis) ir reikalavimas šioje dalyje atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018,). Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti už laikotarpį, kuris prasidės (arba ne) kažkada ateityje. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą dėl 22,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 854,50 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui NEO Finance, AB iš atsakovo V. D. 2 560,64 Eur tarpininkavimo mokestį, pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui NEO Finance, iš atsakovo V. D. 377 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantui NEO Finance, AB iš atsakovo V. D. 58 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1.1. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei.

1.2. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms.

1.3. Tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.

1.4. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Teismas ieškovei turėjo nustatyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Teismas neįpareigojo ieškovės pateikti ir papildomų paaiškinimų dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos.

1.5. Teismas priimtame sprendime už akių konstatuodamas tai, jog sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo pripažįstamos negaliojančiomis, net tik kad šias sąlygas pripažino negaliojančiomis nepagrįstai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalimi, toliau vykdyti sutartį būtų galima panaikinus tokias nesąžiningas sąlygas, kadangi sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, gali ir turi likti galioti.

1.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio kvalifikavimo ir priteisimo vartojimo kredito sutarties teisiniuose santykiuose.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašoma priteisti 2 560,64 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Apeliantė argumentuoja, kad tarpininkavimo mokestis nėra netesybos, toks mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, etc.

14. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais sutinka iš dalies. Pirmiausia pažymėtina, kad šalių sudaryta sutartis bendrąja prasme yra paskolos sutartis. Paskolos sutarties samprata išdėstyta CK 6.870 straipsnio 1 dalyje: viena šalis perduoda kitai šaliai pinigus, kita šalis įsipareigoja pinigus grąžinti bei sumokėti sutartą dydį palūkanų. Jeigu sutartis tinkamai nevykdoma, šalys susitaria dėl netesybų (baudos, delspinigių). Vartojimo kredito sutartis yra paskolos sutartis, kuriai taikomi dar ir Vartojimo kredito įstatyme nustatyti ypatumai.

15. Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnis nustato sąvokas, be kita kol nustato, kad bendra vartojimo kredito kaina - tai visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai ir pan.). Sąvoka tarpininkavimo mokestis Vartojimo kredito įstatyme apskritai nenumatyta. Pagal tarpininkavimo mokesčio apibūdinimą šalių sutarties 1.28 punkte, kad jis yra skirtas bendrovės išlaidoms už tarpusavio skolinimosi platformos administravimą, klientų mokumo vertinimą, sutarčių vykdymo priežiūrą, etc., spręstina, kad tarpininkavimo mokestis iš esmės yra administravimo mokestis. Kaip matyti iš specialiųjų kredito sutarties sąlygų, ieškovė yra nurodžiusi, kad bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėjas turės sumokėti, yra 8923,65 Eur, (suma, susidedanti iš 4900 Eur suteiktos paskolos, 3219,80 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 803,85 Eur vadinamojo tarpininkavimo mokesčio).

16. Vadinasi, šalys aiškiai susitarė dėl 803,85 Eur tarpininkavimo mokesčio, įtraukė tokio dydžio mokestį į bendrą kredito kainą. Ieškovė prašė priteisti 2560,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, kitaip tariant, ieškovė pripažino, kad 43,21 Eur tarpininkavimo mokesčio jau yra gavusi iš atsakovo. Todėl ieškovei yra priteistina likusi negauta iš anksto sutarto dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis - 760,64 Eur (803,85 Eur – 43,21 Eur).

17. Kita tarpininkavimo mokesčio dalis, viršijanti 803,85 Eur, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bendrą vartojimo kredito kainą nebuvo įskaičiuota. Šios tarpininkavimo mokesčio dalies apskaičiavimo būdas yra nurodytas sutarties bendrosiose sąlygose, konkrečiai 5.3.2 punkte, kuris nustatė, kad antroji tarpininkavimo mokesčio dalis yra 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Sutarties 5.4 p. numatė, kad kredito gavėjui daugiau kaip 30 dienų vėluojant mokėti kredito grąžinimo įmokas, pradedama skaičiuoti 5.3.2 p. nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad taip išdėstytas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo būdas yra neaiškus ir neskaidrus. CK 6.228-4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), turi būti taikomos atitinkamos pasekmės - ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

19. Jau minėta nuostata, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, reiškia, kad mėnesio tarpininkavimo mokestis būtų 58,8 Eur (4900*0,01*1,2), iš šios sumos dar reikėtų atimti 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą (5.3.1 punktas nustato, kad tai Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Kokios yra vėlavimo palūkanos, sutartyje nenumatyta, todėl tampa neaišku, kokia suma, paskaičiuota pagal 5.3.1 punktą, turėtų būti atimta iš 58,80 Eur sumos, paskaičiuotos pagal 5.3.2 punktą.

20. Jeigu laikyti, kad tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal 5.3.2 punktą, būtų 30 Eur (didesnis būti negali) per mėnesį, tai šios bylos atveju, kai vartotojas yra negrąžinęs 4854 Eur suteikto kredito, prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio suma (1800 Eur ) sudarytų 37,08 proc. nuo negrąžintos sumos. Įvertinant, kad tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio yra prašoma nuo 2020 m. lapkričio 24 d., kai kredito davėjas nutraukė sutartį, iki 2021 m. sausio 5 d., kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tai sudarytų 42 dienas, per vieną dieną tai sudarytų 0,88 procento ( 37,08 proc. /42 dienos).

21. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio suma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatytus dydžius, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

22. Vadinasi, vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punkte nustatytas tarpininkavimo mokestis negali būti taikomas kredito gavėjui ir dėl to, kad prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytam draudimui taikyti kredito gavėjui bet kokius kitus mokesčius, viršijančius 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos (šiuo atveju 2072,69 Eur) už kiekvieną pradelstą dieną.

23. Teisėjų kolegija vertina, jog komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (ESTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas EOS KSI Slovensko s.r.o. prieš J?n Danko ir M. D. byloje C-448/17).

24. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, kredito sutarties bendrosios dalies sąlygos (5.3.2 p. ir 5.4 p.), susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, yra prieštaraujančios imperatyviai įstatymo nustatytiems draudimams, todėl šios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ex oficio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovės nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose, todėl sprendimas pakeistinas iš dalies tenkinant ieškovės reikalavimą ir papildomai priteisiant iš atsakovo 760,64 Eur tarpininkavimo mokesčio.

25. Apeliantės argumentai, kad teismas turėjo ieškovei nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, papildomiems paaiškinimams pateikti, atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, apeliantė yra verslininkė, užsiimanti vartojimo kreditų teikimu, pasitelkianti profesionalių teisininkų pagalbą, todėl jai turi būti žinoma ir suprantama, kokia yra vartojimo kredito suteikimo ir sutarčių sudarymo teisinė bazė ir kokius duomenis reikia pateikti teismui. Kita vertus, nustačius, kad tam tikros sutarties sąlygos yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, papildomai pateikti paaiškinimai situacijos ir atitinkamo teismo vertinimo pakeisti negali.

26. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, pagrįstai priteisė palūkanas ir nuostolius, tačiau netinkamai įvertino susitarimą dėl tarpininkavimo mokesčio ir sutarties nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio taikymo. Todėl teismo sprendimas pakeistinas papildomai priteisiant dalį tarpininkavimo mokesčio ir pripažįstant negaliojančiomis sutarties sąlygas ( 5.3.2 p. ir 5.4 p.), nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą vėluojant mokėti kredito grąžinimo įmokas.

27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme pakeičiamas proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams: ieškovei papildomai priteistina 19 Eur bylinėjimosi išlaidų įvertinant, kad tenkinama apytikriai 29,7 proc. vieno iš 6 reikalavimų.

28. Apeliacinio skundo reikalavimai tenkinami 29,70 proc. (prašyta priteisti 2560,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, priteisiama 760,64 Eur). Apeliantės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams: priteistina 76,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (258 Eur *0,2970).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą papildomai priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NEO Finance“ (juridinio asmens kodas 303225546) iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 760,64 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų ir 64 ct) tarpininkavimo mokesčio ir 95,63 (devyniasdešimt penkis eurus ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K053572062 Bendrųjų sąlygų 5.3.2 p. ir 5.4 p. nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.