- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-1271-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13290-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lesto“
- Atsakovas
- V. B., R. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Energijos skirstymo operatorius“, AB (AB LESTO teisių perėmėjas) ir atsakovės V. B. apeliacinius skundus dėl 2015-10-23 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovams V. B. ir R. L. dėl skolos už tiektą elektros energiją priteisimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir R. L. 1 332,53 Eur skolos už tiektą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal atsakovo R. L. prašymą buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į butą. Tačiau į bendrovę kreipėsi V. B. ir paprašė atnaujinti elektros energijos tiekimą, nurodydama, kad ji gyvena minėtame bute bei teismas santuokos nutraukimo byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždraudė R. L. imtis bet kokių veiksmų, trukdančių V. B. naudotis butu. Už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 7 d., kuomet buvo tiekiama elektros energija, susidarė skola, kurią ieškovas prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, kadangi ši skola susidarė jiems būnant santuokoje.
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. prašė ieškinį atmesti atsakovės atžvilgiu. Nurodė, kad ji negali būti laikoma elektros energijos pirkėja, nes ji nėra sudariusi rašytinės elektros energijos tiekimo į butą sutarties, o konkliudentiniais veiksmais tokia sutartis gali būti sudaroma tik su buto savininku. Kadangi buto savininkas yra atsakovas R. L., jis ir turi sumokėti skolą ieškovui. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas R. L. naudojosi butu ir/ar jame gyveno. Atsakovė bute nuolat negyveno. Ieškovas nepateikė įrodymų apie elektros energijos vartojimo laikotarpius ir apie bute faktiškai sunaudotą elektros energiją. Ieškovo procesiniuose dokumentuose nesutampa elektros energijos vartojimo laikotarpiai, už kuriuos prašoma priteisti 1 332,53 Eur, vienu atveju nurodomas laikotarpis nuo 2011 m. birželio 11 d. iki 2014 m. kovo 7 d., kitu atveju nurodomas laikotarpis nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d., o dar kitų atveju nurodomas laikotarpis nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 13 d. Taip pat nesutampa sumos, kadangi pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta 4 662,47 Lt (1 350,34 Eur) suma, o ieškiniu prašoma priteisti 1 332,53 Eur suma. Atsakovei negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes butas buvo asmeninė R. L. nuosavybė bei įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2121-127/2013, konstatuota, kad atsakovų santuoka faktiškai iširo 2009 m. liepos 4 d.
Atsakovas R. L. prašė ieškinį atmesti atsakovo atžvilgiu. Nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. kartu nebegyveno, ką ir konstatavo teismas sprendime dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo teigimu, nuo šios datos visos prievolės yra pripažįstamos asmeninėmis kiekvieno sutuoktinio pareigomis. Atsakovas pagal savo vardu pasirašytą elektros energijos tiekimo sutartį yra sumokėjęs ieškovui visus mokesčius už sunaudotą elektros energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2015-10-23 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovės V. B. 1 332,53 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (1 332,53 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti ieškovui iš atsakovės V. B. 30 Eur žyminio mokesčio; priteisti atsakovui R. L. iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovas AB „Lesto“ laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 7 d. tiekė elektros energiją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurią susidarė 1 332,53 Eur skola.
Įvertinęs teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių V. B. ir R. L. turtinės teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. liepos 4 d.
Teismas konstatavo, kad Elektros energetikos įstatyme tapimas buitiniu elektros energijos vartotoju nėra siejamas nei su rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu, nei su buvimu objekto, į kurį tiekiama elektra, savininku. Buitiniu elektros vartotoju yra laikomas asmuo, kurio įrenginiai, valdomi teisėtais pagrindais, yra prijungiami prie elektros tinklų, siekiant gauti elektros energiją.
Elektros naudojimo taisyklių 100 punkte įtvirtinta objekto, į kurį tiekiama elektra, savininko atsakomybė sumokėti už tiektą elektros energiją tuomet, kai nėra sudaryta su tiekėju energijos tiekimo sutartis arba neįmanoma nustatyti elektros energijos vartotojo, tai yra asmens, kuris teisėtais pagrindais valdomo objekto įrenginius yra prijungęs prie elektros tinklų.
Laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 7 d. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis tarp buto, į kurį buvo tiekiama elektros energija, savininko (atsakovo R. L.) ir elektros tiekėjo (ieškovo) dėl elektros tiekimo, nes buto savininkas nepageidavo elektros tiekimo. Tačiau visą šį laikotarpį elektros energija į butą buvo tiekiama pagal atsakovės V. B. pateiktą prašymą ieškovui, pajungus atsakovės prašymu buto įrenginius prie elektros energijos tiekimo tinklų, kuomet atsakovė butą valdė teisėtais pagrindais pagal teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, būtent atsakovė V. B. laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. kovo 7 d. yra laikoma buitiniu elektros vartotoju, kuris turi pareigą sumokėti ieškovui 1 332,52 Eur skolą už šį laikotarpį tiektą elektros energiją į atsakovės teisėtais pagrindais valdytą butą (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str., 6.384 str. 1 d., 6.388 str., Elektros energetikos įstatymo 2 str. 3 d., 49-50 d., Elektros energijos taisyklių 100 p.).
Atsakovės pareiga mokėti ieškovui už tiektą elektros energiją atsirado nuo to momento, kai atsakovės prašymu buto elektros įrenginiai buvo pajungti prie elektros tinklų, tai yra nuo jos tapimo elektros vartotoja, ir šios prievolės visiškai neįtakoja faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, kas – atsakovė, jos giminaičiai, atsakovas, ar kiti asmenys - faktiškai bute gyveno ir naudojo elektros energiją. Pastarosios aplinkybės yra aktualios tuo atveju, jei atsakovė nuspręstų regreso tvarka nukreipti reikalavimą dėl patirtų nuostolių, apmokant elektros energiją, į asmenį, kuris faktiškai naudojosi butu ir į jį tiekiama elektros energija. Nepaisant to, teismas pažymėjo, kad byloje yra tik rašytiniai atsakovės ir žodiniai jos atstovo argumentai apie tai, kad butu naudojosi ne tik atsakovė, bet ir atsakovas bei su juo susiję asmenys. Į bylą pateikti įrodymai apie atsakovės nedarbingumą nepaneigia fakto, kad ji bute negyveno tuo laikotarpiu, kai buvo nedarbinga. Be to, į bylą iškviestas liudytojas R. M., kuris gyvena priešais ginčo butą, patvirtino, kad iki 2014 m. pavasario matė bute pastoviai gyvenant atsakovę su dukra Agne ir giminaičiu – jaunu vaikinu; rytais juos matydavo kieme; vakarais bute degdavo šviesos; per pietus kieme matydavo vaikštant atsakovės dukrą, yra tekę ją pavežti ir pan. Taigi, pačios atsakovės pageidavimas, kad elektros energija būtų tiekiama į butą, atsakovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti atsakovei galimybę naudotis butu, bei liudytojo parodymai patvirtina, kad butu skolos susidarymo laikotarpiu faktiškai naudojosi atsakovė ir su ja susiję asmenys.
Teismas nesivadovauja atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3163/2013, nes šios bylos faktinės aplinkybės ir kasaciniame teisme nagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kuriais keliamas klausimas dėl netikslaus skolos laikotarpio, skolos dydžio tikslinimo bei paskaičiavimo netikslumų, nes šie argumentai grįsti prielaidomis, neparemtomis įrodymais.
Tenkinus ieškinį atsakovės atžvilgiu, iš atsakovės V. B. ieškovui priteisiamas 30 Eur žyminis mokestis, sumokėtas dalimis Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtose civilinėje byloje Nr. eL2-2483-794/2015 ir e2-2559-794/2015 (CPK 93 str. 1 d.).
Tenkinus ieškinį atsakovės V. B. atžvilgiu, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tačiau nors ieškovas ir prašo priteisti 0,87 Eur (3 Lt) išlaidas, patirtas dėl paieškos Registrų centro sistemoje, ieškovas nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtas tokio pobūdžio išlaidas. Teismas nepriteisė iš atsakovės V. B. ieškovui 3,25 Eur (11,22 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų parengimo, nes už šias teisines paslaugas ieškovas sumokėjo ne advokatui, o teisines paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Sergel“; be to, ieškovo patirtos išlaidos (dėl apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą įmonei, o ne advokatui ar advokato padėjėjui) nepatenka ir į CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardintas kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas.
Atmetus ieškinį atsakovo R. L. atžvilgiu, iš ieškovo atsakovui priteistos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo,
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas ieškovas „Energijos skirstymo operatorius“, AB (buvusi AB LESTO) apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovo atsakovo R. L. naudai priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas priteisti iš atsakovės V. B., nes dėl jos veiksmų šios išlaidos atsirado.
Atsiliepimas
Nurodė, kad dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos teismas 2015-05-21 nutartimi įpareigojo ieškovą išreikšti nuomonę dėl R. L. įtraukimo į bylą bendraatsakoviu. Ieškovas pageidavo R. L. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. R. L. buvo įtrauktas į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į atsakovės rašytinius paaiškinimus teismas įpareigojo ieškovą išreikšti poziciją ar R. L. neturėtų būti patrauktas byloje atsakovu. Ieškovas paprašė įtraukti šį asmenį bendraatsakoviu.
R. L. bylinėjimosi išlaidų priežastimi tapo atsakovės neįrodyti teiginiai, todėl pagal CPK 93 str. 4 d. jo patirtos išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad CPK nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos priteisimos vienam bendraatsakovui iš kito bendraatsakovo.
Atsakovė su kito atsakovo pasyvumu niekaip nėra susijusi, nes tarp jų susiklostė neprivalomojo bendrininkavimo teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau apeliantas savo pozicijos dėl jo procesinės padėties nepakeitė.
Teismas neįpareigojo ieškovo keisti savo poziciją dėl R. L. procesinės padėties.
Ieškovas veikė savo rizika, jį atstovavo profesionalūs teisininkai.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė dėl ieškovo apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Apeliantė atsakovė V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovei V. B. atmesti; priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškinys turėjo trūkumų: ieškovas nenurodė kokiomis dalimis ar solidariai prašė priteisti skolą iš atsakovų; ieškinyje nebuvo nurodyti abu atsakovai.
Įstatymas nenustato solidarios sutuoktinų prievolės prezumpcijos. Teismas teisingai konstatavo šalių bendrų turtinių teisnių nebuvimą nuo 2009-07-04, tačiau po šios datos nebebuvo ir bendrų pareigų. Teismas teisingai sprendė, kad apeliantei netaikytina solidarioji atsakomybė, tačiau nepagrįstai sprendė, kad apeliantė turėjo pareigą mokėti už elektros energiją.
Apeliantė niekada nebuvo sudariusi su ieškovu elektros energijos tiekimo į butą sutarties, o konkliudentiniais veiksmais tokia sutartis galėjo būti sudaryta, bet tik su buto savininku.
Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės nurodyta teismų praktika, nes aplinkybės iš esmės nesiskiria: buvo sprendžiamas klausimas kas turi mokėti už elektros energiją tais atvejais, kai nesudaryta elektros energijos sutartis, galutiniam vartotojui nebuvo tiekiama elektros energija per prievartą ir jis išreiškė valią gauti elektros energiją.
Žemesnės instancijos teismas
2009-12-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi buvo sprendžiami procesinio pobūdžio klausimai ir ji neturėjo įtakos santykiams tarp ieškovo ir buvo savininko.
Dėl to apeliantė buvo netinkama atsakovė.
Atsakovas turėjo galimybę savo nuožiūra lankytis bute, jame gyventi. Elektros energija buvo vartojama savininko interesais. Atsakovė bute nuolat negyveno. Apeliantė bute lankydavosi, nes jame buvo jos asmeniniais daiktai. Liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jis ginčijasi su apeliantės dukra dėl žemės sklypo.
Ieškovas nepateikė įrodymų apie skolos laikotarpį , tuo labiau, kad nuo 2014 m. pavasario butas yra atsakovo dispozicijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą: prašė skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Sutiko su teismo išvadomis, nurodė, kad bute negyveno, kad atsakovė pati išreiškė valią tiesiogiai elektros energijos tiekėjui gauti elektros energiją, o tiekėjas neturėjo teisės atsisakyti sudaryti sutartį su atsakove.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą: prašė skundą atmesti ir palikti teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas, kaip buto savininkas, išreiškė valią nutraukti elektros energijos tiekimą, todėl šios paslaugos buvo teikiamos atsakovės interesais, kuri pageidavo atnaujinti elektros energijos tiekimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės V. B. prievolės apmokėti už elektros energijos tiekimą, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo.
Dėl atsakovės V. B. apeliacinio skundo
Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
Šiuo atveju iš atsakovės atsikirtimų į ieškinį, taip pat iš apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad apeliantė aiškiai suprato jai pareikštų reikalavimų esmę ir turėjo galimybę į jas atsikirsti. Be to, pirmosios instancijos teismas netaikė sutuoktinių solidariosios atsakomybės instituto, skolą iš atsakovės priteisė bendrais pagrindais, pripažindamas ją buitiniu elektros vartotoju, kuris turi pareigą sumokėti už tiektą elektros energiją; taip pat atsakovė neginčija, kad žinojo, jog ieškinys pareikštas ne tik jai, bet ir kitam bendraatsakoviui . Dėl to šiuo aspektu apeliantės argumentai apie netinkamai suformuluotus ieškinio elementus, tame tarpe solidariosios ar dalinės atsakomybės taikymą, neturi teisinės reikšmės, nes yra neesminiai, be to, atsakovė turėjo galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, todėl apeliantė neįrodė, jog pareikštas ieškinys neatitiko CPK numatytiems ieškinio formai ir turiniui keliamiems reikalavimams.
Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas netaikė solidarios sutuoktinų prievolės instituto, kaip teigė apeliantė, nepripažino buvusių sutuoktinių bendros prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas, atsakovės atsakomybės atsiradimo nesiejo su buvusios santuokos faktu, todėl apeliantės argumentai ir šiuo aspektu neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliantė nepaneigė motyvuotų pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovę, kaip buitinę elektros energijos vartotoją, pagrįstu išsamia teisės normų analize. Šioje byloje faktinė situacija yra ypatinga tuo, kad elektros energija į atsakovui R. L. priklausantį butą buvo tiekiama akivaizdžiai prieš savininko valią (tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas aiškiai išreiškė pageidavimą ieškovui nutraukti elektros energijos tiekimą, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ir tik atsakovės V. B. iniciatyva ir prašymu, adresuotu tiesiogiai elektros energijos tiekėjui, šios paslaugos tiekimas buvo atnaujintas). Dėl to apeliantės nurodyta teismų praktika šiuo atveju negalėjo būti taikytina, nes nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, todėl nurodyti teismų išaiškinimai (ratio decidendi) neaktualūs nagrinėjamoje byloje. Elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas tenkinant būtent atsakovės, turėjusios teisėtą pagrindą naudotis butu, prašymą, todėl išimtinai jos interesais. Dėl to aplinkybės apie tai ar atsakovė nuolat gyveno ginčo bute, ar atsakovas turėjo galimybę naudotis ginčo butu, nepaneigia atsakovės, kaip buitinės elektros vartotojos ir šios paslaugos užsakovės, prievolės apmokėti už jos iniciatyva ir valia suteiktas paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jei vėliau atsakovė būtų praradusi poreikį naudotis butu, ji, sąžiningai įgyvendindama savo teises ir aiškiai žinodama apie buto savininko valią atjungti elektros energiją, turėjo ta pačia tvarka kreiptis į paslaugos tiekėją dėl jo užsakytų paslaugų atsisakymo, tačiau šia teise atsakovė nesinaudojo tuo patvirtindama savo valią gauti ieškovo teikiamas paslaugas. Dėl šių bei pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, taip pat vadovaujantis CK 1.5 str., 1.137 str., 6.38 str., darytina išvada, kad skolos susidarymo laikotarpiu būtent tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos teikimo, o buto savininkas nebuvo šių teisinių santykių dalyvis, nes jis aiškiai išreiškė valią nutraukti energijos tiekimą, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad ji yra netinkama atsakovė.
Atmestinas apeliantės argumentas, jog nėra galimybės nustatyti už kokį laikotarpį susidarė skola. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas aiškiai nurodė skolos susidarymo laikotarpį, t.y. nuo 2011-06-01 iki 2014-03-07 (b.l. 10). Kiti procesiniai dokumentai, kuriuos nurodė apeliantė (t.y. atsakovo R. L. pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo), nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl skolos laikotarpio, nes būtent ieškinyje suformuluoti bylos dalykas ir pagrindas, kurie apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Sprendžiant ginčą teismine tvarka šalys laisvai įgyvendina savo procesines teises, numatytas CPK. Šiuo atveju ieškovas turėjo galimybę savo valia apsispręsti kokius asmenis įtraukti į bylą dalyvauti atsakovais. Nei atsakovės V. B. procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija, nei R. L., kaip trečiojo asmens, atsiliepimo į ieškinį nebuvimas, neįpareigojo ieškovą nukreipti reikalavimus R. L. kaip atsakovui. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, apeliantas turėjo galimybę pakeisti savo poziciją dėl jo procesinės padėties, tačiau šia teise nesinaudojo. Vien tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais, nereiškia, kad atsakovė nesąžiningai įgyvendino procesines teises ir pareigas. Dėl to apelianto argumentai, jog R. L. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės procesinės pozicijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 2 d. numatytų bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Kita vertus, kaip teisingai nurodė atsakovė V. B., pagal CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios, t.y. priešingos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, todėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš kito atsakovo neatitiktų CPK nuostatų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atsakovas R. L. prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą ir 700 Eur už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą (b.l. 252). Atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo advokato atstovaujamas pirmosios instancijos teisme, byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 100 Eur už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame keliamas tik bylinėjimosi išlaidų klausimas, ir iki 200 Eur už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.
Taip pat atsakovė V. B. prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi abu apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl šalių patirtos išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti bei apeliantės patirtos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą nepriteisiamos. Apeliantė pateikė įrodymus apie jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, kurios dėl aukščiu išdėstytų motyvų, sprendžiant dėl atsakovo R. L. patirtų bylinėjimosi išlaidų, mažintinos iki 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2015-10-23 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto „Energijos skirstymo operatorius“, AB (buvusi AB LESTO) atsakovui R. L. 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš apeliantės V. B. atsakovui R. L. 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš apelianto „Energijos skirstymo operatorius“, AB (buvusi AB LESTO) atsakovės V. B. naudai 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.