Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-354/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-09-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
1A-309-354/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18549-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
I. R.
Nukentėjusysis
T. C.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-354/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18549-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.2.14.3.2.1; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,nuteistajam I. R., jo gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta sumažinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, su 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 64 parų arešto bausme, su 2019 m. liepos 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, griežtesne bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu, apimant švelnesnes bausmes, ir I. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į I. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmimo išbūtas laikas nuo 2018 m .balandžio 21 d. 18.37 val. iki 2018 m. balandžio 23 d. 16.50 val., nuo 2019 m. birželio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į I. R. paskirtą bausmę įskaitytas visas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, 2019 m. liepos 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo T. C. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. R. nukentėjusiojo T. C. naudai priteista 130 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš I. R. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteista 101,53 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. R. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 21 d., apie 16 val., veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirtą ikiteisminį tyrimą, pro neužrakintas duris įsibrovė į I. C. ir T. C. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ten bendrai panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo T. C. atžvilgiu, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui papurškus ašarinių dujų T. C. į akis, jis su tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu medinėmis lazdomis sudavė gulinčiam lovoje T. C. ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, po to jis rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 5 kartus sudavė gulinčiam lovoje T. C. į galvos sritį, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. C. poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jam fizinį skausmą, o kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint prie laukujų buto durų ir saugant, kad niekas neateitų, pagrobė nukentėjusiajam T. C. priklausančią mikrobangų krosnelę, 50 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį, 60 eurų vertės, ir iš kišenės vieną 20 eurų kupiūrą, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam T. C. 130 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. R. prašo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių aplinkybių matyti, jog pats nukentėjusysis T. C. jį (apeliantą) išprovokavo padaryti nusikaltimą, nes išgertuvių metu pas nukentėjusįjį bute pastarasis trenkė keptuve jam (apeliantui) ir praskėlė kaktą, dėl šio įvykio jis buvo iškvietęs policiją ir T. C. buvo išvežtas. T. C. atžvilgiu jis pareiškimo nerašė. Apeliantas teigia, kad tuo metu buvo apsirengęs šviesiais sportiniais rūbais, avėjo baltos spalvos sportinius batus, bliuzoną, džinsus, tačiau šiuos visus drabužius turėjo išmesti, nes jie visi buvo kruvini ir netinkami nešioti, nepaisant to, jis sutiko su T. C. padaryta turtine žala, nors jis pats (apeliantas) turėjo didesnių nuostolių dėl T. C. veiksmų.

2.2. Be to, apeliantas I. R. nurodo, kad T. C. atlygins padarytą turtinę žalą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis I. R. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo I. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis I. R. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. R. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, I. R. yra net 14 kartų teistas Lietuvoje (dauguma jo įvykdytų nusikaltimų yra turtinio pobūdžio – vagystės, plėšimai), taip pat ne kartą teistas Vokietijoje dėl įvykdytų vagysčių, daug kartų baustas administracine tvarka (dauguma administracinių nuobaudų paskirta dėl smulkių vagysčių) (2 t., b. l. 79–103, 104–133), niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje (buvusioje Darbo biržoje) neregistruotas (2 t., b. l. 134, 135). Pažymėtina, kad nuteistojo I. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus I. R. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra netgi mažesnė už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, nuteistajam I. R. minėta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, subendrindamas nuteistajam I. R. ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmių apėmimą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam I. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.

5.4. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms, t. y. nurodytoms BK 54 straipsnyje, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, buvo tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Nuteistojo skunde deklaruojamas apelianto ketinimas atlyginti padarytą žalą, dėl to prašant paskirti švelnesnę bausmę, nemenkina apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia I. R. paskirtos bausmės pagrįstumo.

5.5. Apeliantas neteisus teigdamas, jog jam turi būti sušvelninta bausmė, nes jis neva buvo išprovokuotas nukentėjusiojo. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013). Pažymėtina, kad asmens (kaltininko) atsakas į nukentėjusiojo provokuojantį ar rizikingą elgesį turi būti atliktas iš karto po nukentėjusiojo atliktų veiksmų, o ne praėjus ilgesniam laikui, ir tuo labiau suplanavus būdą, kaip būtų galima atkeršyti nukentėjusiajam, ir jį vėliau įgyvendinus. Nagrinėjamu atveju I. R. ne iš karto ėmėsi veiksmų po to, kai jį 2018 m. balandžio 20 d. nukentėjusysis sužalojo, o tik kitą dieną, be to, pas nukentėjusįjį į butą atėjo I. R. ne vienas, o kartu su kitais asmenimis, kurie visiškai nesusiję su pirmu I. R. ir nukentėjusiojo konfliktu, be to, visiškai neadekvatus I. R. atsakas į smurtinius nukentėjusiojo veiksmus pagrobiant nukentėjusiojo turtą panaudojus smurtinius veiksmus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad I. R. nusikalto dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio.

5.6. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą I. R. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. I. R. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė adekvačią ir proporcingą įvykdyto nusikaltimo ir I. R. asmenybės pavojingumui laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Raimundas JurgaitisZigmas KavaliauskasNijolė Matuzevičienė