Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant vertėjai Olgai Macijauskienei, ieškovo bei trečiojo asmens atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui, atsakovei E. P., atsakovų atstovams advokatui Justinui Borevičiui ir advokatui Tomui Lukoševičiui, trečiajam asmeniui Č. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Z. Z. ieškinį atsakovams E. P. ir UAB „Ratdirbys“ dėl susitarimų pakeisti paskolos sutarčių sąlygas ir paskolos sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys - Č. P., M. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013-12-17 susitarimą „Dėl paskolų suteikimo UAB „Ratdirbys“, kurio pagrindu buvo nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma paskoloms, kurios suteiktos įmonei UAB „Ratdirbys“ nuo 2013-12-17 bei nustatytas palūkanų mokėjimo momentas – paskolos grąžinimo diena. Prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013-12-17 susitarimą „Dėl paskolų sutarčių pakeitimo“, kurio pagrindu buvo pakeistos paskolos sutarčių Nr. 1.307-2 P, 3 P, 1.3.08-3 P, 4 P., 5 P., 6 p., 1.3.09-1 P, 2 P, 5 P, 6 P, 12 P, 22 P, 1.3.10-13 P, 15 p, 16 p, 17 p, 25 P, 1.3.11-10 P, 23 P, 20 P, 1.3.12- 1 P, 3 P, 7 P, 8 P, 14 P, 1.3.13-4 P, sudarytų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013-03-28, sąlygos ir numatyta, jog už naudojimąsi paskolomis paskolos gavėjas UAB „Ratdirbys“ mokės 12 proc. metines palūkanas paskolos davėjai E. P.. Prašė pripažinti niekine ir negaliojančia Paskolos sutarties Nr. 1.3.13-7 P, 2 punkto sąlygą, kuria nustatyta, kad šalių susitarimu suteiktai paskolai nustatoma 12 proc. metinė palūkanų norma ir, kad palūkanos bus apskaičiuotos už visą naudojimosi paskola laiką, o palūkanų mokėjimo momentas sutampa su paskolos grąžinimo diena. Prašė pripažinti niekine ir negaliojančia Paskolos sutarties Nr. 1.3.13-8 P, 2 punkto sąlygą, kuria nustatyta, kad šalių susitarimu suteiktai paskolai nustatoma 12 proc. metinė palūkanų norma ir, kad palūkanos bus apskaičiuotos nuo 2014-01-01 už visą naudojimosi paskola laiką, o palūkanų mokėjimo momentas sutampa su paskolos grąžinimo diena. Prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Paskolos sutarčių 1.3.14-1 P, Nr. 1.3.14-2 P, Nr. 1.3.15-4 P, Nr. 1.3.15-5 P ir Nr. 1.3.15-5 P 2-ų punktų sąlygas, kuriose šalių susitarimu suteiktai paskolai nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma ir, kad palūkanos bus apskaičiuotos už visą naudojimosi paskola laiką, kai palūkanų mokėjimo momentas sutampa su paskolos grąžinimo diena. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pagal 2015-12-31 pažymą UAB „Ratdirbys“ yra skolinga E. P. 84 709 Eur paskolos, 17 565 Eur palūkanų, iš viso – 102 274 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-42414-432/2015 iš UAB „Ratdirbys“ buvo priteista E. P. 79 711 Eur skola ir 15 080 Eur palūkanų, teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Pagal ieškovą, UAB „Ratdirbys“ direktorius ir akcininkas Č. P. bei jo sutuoktinė E. P. veikia prieš bendrovės interesus. Šis ieškinys pareikštas kaip speciali netiesioginio ieškinio forma. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1d. 5 p. yra numatyta akcininko teisė skolinti lėšas bendrovei, tačiau skolindamasi iš akcininkų bendrovė negali įkeisti savo turto ir palūkanos už paskolą neturi viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo metu, o susitarti dėl didesnių palūkanų draudžia Akcinių bendrovių įstatymas. Pagal Lietuvos banko statistinius duomenis 2013 m. gruodžio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. palūkanų norma neviršijo 0,66 proc., todėl ginčijamomis Paskolos sutarčių sąlygomis negalėjo būti nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma. Ieškovo nuomone, ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai ir yra niekiniai (CK 1.80 str. 1 d.).

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog be jo žinios Č. P. bei jo sutuoktinė E. P. teikė UAB „Ratdirbys“ paskolas, nes taip buvo nutarta 2012-02-18 UAB „Ratdirbys“ visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo ir M. Z.. Nuo 2011 m. pradėjo blogėti UAB „Ratdirbys“ finansinė būklė, todėl akcininkai nutarė pavesti Č. P. ir E. P. gauti naujas paskolas apyvartinių lėšų papildymui. Kiti akcininkai atsisakė finansiškai paremti UAB „Ratdirbys“, todėl gelbėdami bendrovę Č. P. ir E. P. buvo priversti skolintis iš kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir greitųjų kreditų bendrovių bei lombardų, kas turėjo esminės reikšmės Petkevičių šeimos finansinei padėčiai. Palūkanos, kurias nustatydavo kreditus teikiančios įmonės, neretai buvo didesnės kaip 12 proc., dėl ko Č. P. ir E. P. buvo priversti reikalauti peržiūrėti UAB „Ratdirbys“ suteiktų paskolų sąlygas nuo 2014 m. sausio mėn. Pažymėjo, jog jie nereikalavo palūkanų už paskolas, suteiktas iki 2013 m. gruodžio mėn. Ieškovas nurodė Lietuvos banko statistinius duomenis ne apie komercinių bankų taikomas paskolų palūkanų normas, bet apie indėlių palūkanų normas, kurios atsakovams neturi būti taikomos. Todėl Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1d. 5 p. nuostatų atsakovai nepažeidė. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-42414-432/2015, kuriuo E. P. priteista 79 711 Eur skola ir 15 080 Eur palūkanų, yra įsiteisėjęs, t.y. teismas nenustatė pagrindo mažinti palūkanas, kurių buvo prašoma būtent 12 proc. dydžio.

Ieškovas dublike pakeitė ieškinio pagrindą ir nurodė, jog pagal Lietuvos banko statistinius duomenis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. palūkanų norma nefinansinėms korporacijoms litais neviršijo 4,73 %, o laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. palūkanų norma neviršijo 3,42 %. Ieškovo teigimu, bendrovės akcininkai minėtais laikotarpiais skolindami UAB „Ratdirbys“ pinigines lėšas negalėjo susitarti dėl didesnių palūkanų, nei buvo nurodytos Lietuvos banko. Nesutiko su atsakovų argumentu, kad skolindami įmonei lėšas ir vienašališkai nustatydami UAB „Ratdirbys“ mokėtinas 12 proc. palūkanas už naudojimąsi paskolomis atsakovai veikė su kitų akcininkų žinia ir pritarimu. 2012-02-18 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu Č. P. ir E. P. buvo pavesta gauti paskolas ne savo, o įmonės vardu be įmonės turto įkeitimo. Atsakovai gautas paskolas galimai naudojo ir savo reikmėms. Ieškovo nuomone, atsakovai, skolindami bendrovei lėšas negalėjo susitarti dėl didesnės nei 4,73 proc. palūkanų normos, o atsakovų sudarytų Paskolos sutarčių sąlygomis nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma prieštaravo Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p.

Ieškovas iš pradžių neprašė taikyti restitucijos, nes realiai E. P. palūkanos nebuvo išmokėtos. Paaiškėjus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 įsakymas yra įvykdytas, ieškovas nurodė, jog taikant 3,41 proc. vidutinę palūkanų normą aktualiu laikotarpiu vietoje 12 proc. E. P. turi grąžinti UAB „Ratdirbys“ 10 794,77 Eur sumokėtų palūkanų sumą, o restituciją dėl sandorio prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai teismas turi taikyti savo iniciatyva.

Atsakovai triplike nurodė, jog atsakovų sudarytų paskolos sutarčių specialiųjų dalių nėra pagrindo išreikalauti, nes taip būtų peržengtos ieškinio ribos. Nesant ginčo dėl paskolų sumų UAB „Ratdirbys“ suteikimo, nėra pagrindo tirti E. P. banko sąskaitas. Atsakovai atmetė ieškinio argumentus dėl nepagrįstai didelių darbo užmokesčių jiems mokėjimo, o dėl nekilnojamojo turto pardavimo nurodė, jog turtas nebuvo parduotas ne dėl atsakovų kaltės. Jų teigimu, sprendžiant atitikimą Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1d. 5 p. nuostatoms reikėtų vadovautis kredito įstaigų vidutinėmis vartojimo paskolų kreditų palūkanų normomis.

Trečiasis asmuo M. Z. atsiliepime nurodė, kad 2012-02-18 UAB „Ratdirbys“ visuotiniame akcininkų susirinkime 2 p. buvo nutarta pavesti Č. P. ir E. P. gauti naujas paskolas UAB „Ratdirbys“, o ne savo vardu, t.y. jie nebuvo įpareigoti asmeniškai gauti paskolas Bendrovės apyvartinių lėšų papildymui. Atsakovė bei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad jie būtų kreipęsi UAB „Ratdirbys“ vardu gauti paskolą, todėl jie faktiškai nevykdė akcininkų susirinkimo nutarimo. Gauti paskolas buvo pavesta būtent Č. P. ir E. P., nes trečiasis asmuo buvo UAB „Ratdirbys“ direktorius, o atsakovė – buhalterė ir jie organizavo kasdieninę Bendrovės veiklą. Akcininkai neįpareigojo Č. P. ir E. P. asmeniškai gauti paskolas su didelėmis palūkanomis ir jų lėšas perskolinti UAB „Ratdirbys“, nes tokie veiksmai nebūtų racionalūs. M. Z. 2007-06-22 suteikė UAB „Ratdirbys“ 47 500 Lt beprocentinę paskolą, tačiau tos paskolos sutarties sąlygos jam nebuvo pakeistos.

Atsakovė E. P. teismo posėdžio metu paaiškino 2001 m. UAB „Ratdirbys“ pirko įmonės veiklai reikalingas patalpas, kurių rekonstrukcijai ir įrengimui reikėjo paimti kreditą iš banko, kurį suteikė DNB bankas. Kurį laiką UAB „Ratdirbys“ tvarkingai mokėjo bankui įmokas. 2007 m. įmonės pajamos sumažėjo, todėl bankas nutraukė kredito linijos finansavimą ir iškilo klausimas, kur gauti lėšų įmonės veiklai. Todėl Č. P., E. P. ir M. Z. turėjo suteikti Bendrovei kiekvienas po 47 000 Lt paskolos sumą. Norėdami gauti reikalingų lėšų sumą Č. P. ir E. P. skolinosi iš kitų asmenų ir DNB bankui esminė kredito dalis buvo grąžinta. 2010 m. pradėjus Vilniaus aplinkelio statybą labai ženkliai sumažėjo UAB „Ratdirbys“ pajamos, nes tapo sunku privažiuoti prie UAB „Ratdirbys“ serviso, dėl ko iš darbo savo noru išėjo beveik visi darbuotojai. Esant nepalankiai situacijai E. P. turėjo įkeisti savo motinos butą, kurį dėl skolų prarado, o vėliau dėl būtinybės skolintis Petkevičiai turėjo įkeisti savo šeimos butą. 2012 m. pabaigoje E. P. ir Č. P. sunkiai susirgo, todėl direktoriaus pareigas toliau ėjo M. Z. bei dokumentų tvarkymui buvo priimta J. Ž.. Po to, kai UAB „Ratdirbys“ pradėjo vadovauti M. Z., 2013 m. Bendrovėje vadybininko pareigose pradėjo dirbti Z. Z. - M. Z. sūnus. Atsakovės teigimu, Z. Z. atėjimo tikslas buvo perimti Bendrovės turtą ir ją sužlugdyti. Ieškovas A. Z. visaip kenkė įmonės veiklai, sunaikino daug Bendrovės duomenų, esančių kompiuterių laikmenose, A. Z. nurodydavo neteisingus darbų įkainius, siekė išvengti mokesčių, vykdė kitokią nenaudingą įmonei veiklą, iššvaistė Bendrovės sandėlyje esančias materialines vertybes. M. Z. ir Z. Z. pradėjo kaltinti E. P. neteisingu buhalterinės apskaitos vedimu, naudojo atsakovės E. P. atžvilgiu psichinį smurtą, pasitelkė pašalinį asmenį, kuris grasino susidorojimu. Dėl paties ieškovo Z. Z. nesąžiningų veiksmų įmonė dirbo nuostolingai ir prarado dalį turto. Atsakovė skolinosi ir perskolindavo UAB „Ratdirbys“ norėdama išsaugoti veikiančią bendrovę bei nurodė, kad skolindamasi iš kredito unijų ar kitų įstaigų ji negalėjo susitarti dėl mažesnių nei 12 proc. palūkanų.

Trečiasis asmuo Č. P. palaikė atsakovės poziciją.

Lietuvos Bankas pateikė išvadą nurodydamas, jog Lietuvos Bankas skelbia kredito įstaigų ne finansų bendrovių ir namų ūkių paskoloms taikomas palūkanų normas. Banko renkami duomenys apie naujų paskolų palūkanų normas apskaičiuojami kaip per ataskaitinį mėnesį kredito įstaigų sudarytų naujų susitarimų dėl paskolų palūkanų normų svertiniai vidurkiai, o pavieniai paskolų gavėjai gali būti susitarę dėl geresnių ar blogesnių paskolos sąlygų, nes paskolos palūkanų norma nustatoma individualiai. Lietuvos Bankas duomenų apie palūkanų normas atskiruose regionuose nerenka. Siekdamos turėti duomenis apie palūkanų normas paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje, suinteresuotos šalys gali apklausti atitinkamus kredito įstaigų padalinius ir apskaičiuoti vidurkį vadovaudamosis šiais duomenimis. Jeigu taikant Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. nuostatas būtų vadovaujamasi Lietuvos Banko statistiniais duomenimis, tai reikėtų pasirinkti labiausiai akcininko ir akcinės bendrovės paskolos sąlygas atitinkančius duomenis, t.y. atsižvelgti į sutarties sudarymo datą, dydį, palūkanų normos fiksavimo laikotarpį bei naudotis paskolų ne finansų bendrovėms duomenims.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai Č. P. ir E. P. yra UAB „Ratdirbys“ akcininkai. Ieškovui priklauso 300 vnt. UAB „Ratdirbys“ akcijų pagal 2012-03-23 akcijų prikimo-pardavimo sutartį. 2012-02-18 UAB „Ratdirbys“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nutarta (2 p.) pavesti Č. P. ir E. P. gauti naujas paskolas apyvartinių lėšų papildymui, įmonės veiklos pratęsimui, bet ne daugiau kaip 50 tūkstančių litų per metus be įmonės turto įkeitimo. Tačiau dar iki šio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimo Č. P. ir E. P. suteikė UAB „Ratdirbys“ eilę paskolų sudarydami su Bendrove rašytines sutartis. Iš pradžių suteikė UAB „Ratdirbys“ beprocentines paskolas, tačiau 2013-12-17 Č. P. su UAB „Ratdirbys“ sudarytos dėl 2 500 Lt paskolos suteikimo Sutarties 2 p. jau nurodyta, kad šalių susitarimu paskolai taikoma 12 procentų palūkanų norma, kurios taikomos už visą naudojimosi paskola laiką ir jų mokėjimo momentas sutampa su paskolos grąžinimo diena. Ieškovo prašymu, UAB „Ratdirbys“ direktoriui Č. P. pateikus ieškovui Z. Z. dokumentus ieškovui paaiškėjo, kad atsakovė E. P. 2013-12-17 sudarė su UAB „Ratdirbys“, kurią atstovavo direktorius Č. P., tris susitarimus, t.y. Susitarimą „Dėl paskolų, suteiktų Č. P. UAB „Ratdirbys“ perdavimo sutuoktinei E. P., Susitarimą „Dėl paskolų suteikimo UAB „Ratdirbys“ ir susitarimą „Dėl paskolų sutarčių pakeitimo“. Susitarimo „Dėl paskolų suteikimo UAB „Ratdirbys“ 9-e pastraipoje nurodyta, kad paskoloms, kurios bus suteiktos įmonei nuo 2013-12-17 nustatoma 12 procentų palūkanų metinė norma, o palūkanų mokėjimo momentas – paskolos (jos dalies) grąžinimo diena. Susitarimo „Dėl paskolų sutarčių pakeitimo“ 1 p. nurodyta, kad už naudojimąsi paskolomis paskolos gavėjas (UAB „Ratdirbys“) mokės 12 procentų metines palūkanas paskolos davėjai E. P., o 2 p. numatė, jog susitarimas įsigalioja ir yra taikomas nuo 2014-01-01.

Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad akcininkai turi neturtinę teisę - kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013-02-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013, nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 5 p. iš esmės numato išvestinio akcininko ieškinio galimybę, t. y. akcininkas turi teisę pareikšti bendrovės naudai ieškinį prieš trečiuosius asmenis, kuo siekiama suteikti akcininkui galimybę ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Ieškovas ieškinį šioje byloje pareiškė vadovaudamasis minėtu išaiškinimu.

Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. numato, kad akcininkas turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio.

Šalys rėmėsi skirtingais Lietuvos banko statistiniais duomenimis ginčui aktualiu laikotarpiu. Be to, atsakovai pateikė argumentą, jog įvertinus tai, kad E. P. teikė paskolas UAB „Ratdirbys“ be įmonei priklausančio turto įkeitimo, todėl jos suteiktos paskolos turi būti lyginamos su kredito įstaigų vidutinėmis vartojimo paskolų kreditų palūkanų normomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2012-02-18 UAB „Ratdirbys“ visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo konkretizuota, kokias paskolas ir iš kokių įstaigų turėjo gauti Č. P. ir E. P. paskolas UAB „Ratdirbys“ apyvartinių lėšų papildymui, ar tos paskolos turėjo būti imamos Bendrovės vardu, ar jas turėjo gauti akcininkai asmeniškai. Akivaizdu, kad akcininkei E. P. skolinant UAB „Ratdirbys“ pinigines lėšas negalėjo būti įkeistas Bendrovės, t.y. UAB „Ratdirbys“ turtas, nes toks draudimas numatytas Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. Atsakovė E. P. ir trečiasis asmuo Č. P., nusprendę imti paskolas iš kredito įstaigų, o po to jas skolinti UAB „Ratdirbys“, veikė savo rizika. Kredito įstaigos, skolindamos atsakovei, vadovavosi jos, o ne UAB „Ratdirbys“ statusu. Nepaneigta tai, kad dalį pasiskolintų lėšų E. P. ir Č. P. panaudojo savo asmeniniams poreikiams. Atsakovei E. P. pasiskolinus lėšų iš trečiųjų asmenų ir po to pasiskolintas lėšas (labai tikėtina ne visas) skolinant bendrovei, t.y. UAB „Ratdirbys“, turėjo būti vadovaujamasi palūkanų normomis, taikomomis naujoms paskoloms nefinansinėms korporacijoms (Lietuvos banko statistinių duomenų lentelė 3.1.1.), o ne namų ūkiams (vartojimo paskoloms), kaip savo išvadoje nurodė Lietuvos Bankas. Šiuo atveju vertinama tai, kokiomis sąlygomis akcininkas suteikė paskolą bendrovei, o ne kokiomis sąlygomis pats akcininkas pasiskolino iš kredito įstaigų. Tokios pozicijos laikėsi Vilniaus apygardos teismas 2015-12-10 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-73-577/2015.

Vadovaujantis Lietuvos banko statistinių duomenų 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpio lentelės 3.1.1. duomenimis ieškovas pagrįstai 2014 m. apskaičiavo 3,85 % vidutinę palūkanų normą palūkanų normos „iš viso“ dėmenų sumą padalindamas iš 12. Pagal tokį skaičiavimą palūkanų norma 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpiu sudarė 2,96 % palūkanų normą. Todėl minėtos palūkanų normos neturėjo būti viršytos E. P. teikiant paskolas UAB „Ratdirbys“, kuri laikytina nefinansine korporacija, ir į kurios statusą reikėjo atsižvelgti akcininkei E. P. skolinant bendrovei ir nustatant palūkanų normą.

Ieškovas pateikė AB „Citadelė bankas“ atsakymą į paklausimą apie, kokio dydžio palūkanų normas 2013 m. gruodžio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. bankas taikė juridiniams asmenims suteiktoms paskoloms, kurių grąžinimas nebuvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu. AB „Citadelė bankas“ atsakė, jog tokių duomenų bankas nesistemina ir, banko nuomone, reikėtų vadovautis Lietuvos Banko skelbiamais statistiniais duomenimis apie kredito įstaigų taikomas palūkanų normas. Atsakovas UAB „Ratdirbys“ pateikė dviejų kredito unijų atsakymus į panašų klausimą. Kredito unija „Mano unija“ nurodė, jog paskoloms juridiniams asmenims, kurių grąžinimas nebuvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu taikė 12-15 proc. metines palūkanų normas, o 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. gruodžio mėn. laikotarpiu taikė 12-20 proc. palūkanų normas. Kredito unija „LTL kredito unija“ atsakė, kad nurodomu 2014-2015 m. laikotarpiu juridiniams asmenims be nekilnojamojo turto įkeitimo taikė 10-12 proc. palūkanų normas. Teismo nuomone, atsakovo pateikta informacija iš dviejų kredito unijų nesivadovautina, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. nuostatą akcininkui skolinant bendrovei palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Dviejų kredito unijų informacija apie taikytas palūkanų normas neatspindi realios situacijos bei nelaikytina ginčui aktualia vidutine palūkanų norma, pagal kurią galima spręsti, ar buvo viršyta palūkanų norma paskolai, kurią akcininkas suteikė uždarai akcinei bendrovei. Todėl teismas remiasi Lietuvos Banko skelbiamomis paskolų, suteiktų ne finansų bendrovėms palūkanų normomis, konstatuodamas, jog nustačius 12 proc. palūkanų normą E. P. paskoloms, kurios buvo suteiktos UAB „Ratdirbys“ viršijo paskolos davėjos gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, kas prieštaravo Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p.

Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 1.80 str. 1 d. numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas taikytinas konstatavus sąlygų visumą: pirma, teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ABĮ 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio, todėl sandoriai (jų dalys), sudaryti pažeidžiant įstatymo nuostatų privalomumo principą, pripažintini negaliojančiais CK 1.80 str. įtvirtintu pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai pripažintini pagrįstais, todėl tenkintini. Ginčo sandorių dalys pripažintinos negaliojančiomis nuo sandorių sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 įsakymu civilinėje byloje Nr. e2-42414-432/2015 kreditorei E. P. iš skolininko UAB „Ratdirbys“ buvo priteista 79 711 Eur skolos, 15 080 Eur delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą (94 791 Eur) sumą ir 395 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2015-10-09 E. P. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta, kad ji prašo priteisti 15 080 Eur palūkanų, o ne delspinigių, todėl 2015-10-12 teismo įsakymu priteista 15 080 Eur suma laikytina priteistomis E. P. iš UAB „Ratdirbys“ palūkanomis. Prieštaravimų dėl minėto teismo įsakymo UAB „Ratdirbys“, kurios direktoriumi tuo metu buvo E. P. sutuoktinis Č. P., nepareiškė, teismo įsakymas 2015-11-06 įsiteisėjo ir 2016-03-03 patvarkymu Nr. 0128/15/01440 antstolis R. V. grąžino vykdomąjį dokumentą teismui po visiško, o vykdomąją bylą užbaigė.

Ieškovo atstovas nurodė, kad pripažinęs niekiniu ir negaliojančiu įstatymo imperatyvioms normoms prieštaraujantį sandorį teismas privalo ex officio savo iniciatyva taikyti restituciją (CK 1.78 str. 5 d.). Ieškovas išvedė 2014 ir 2015 m. palūkanų normų (3,85 % ir 2,96 %) vidurkį ir gavo 3,41 % vidutinę palūkanų normą per nurodytą laikotarpį. Todėl ieškovas apskaičiavo, kad E. P. už suteiktas paskolas galėjo gauti ne didesnę, kaip 4 285,23 Eur (už 718 dienų) sumą, todėl, pritaikius restituciją UAB „Ratdirbys“ turėtų būti grąžinta 10 794,77 Eur (15 080 – 4 285,23) suma.

Pagal CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 str. įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra, tačiau restitucija galima ir sumokant ekvivalentą pinigais, kurio apskaičiavimą reglamentuoja CK 6.147 str. Kokį iš restitucijos būdų taikyti, priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

Atsakovė E. P. ir trečiasis asmuo Č. P. teigė, kad ieškovas A. Z. nuo tam tikro momento veikė priešingai jų interesams, kenkė UAB „Ratdirbys“ veiklai ir tai, atsakovės bei trečiojo asmens nuomone, darė turėdamas tikslą perimti bendrovės valdymą. Nepaneigta tai, kad imdami kreditus ir perskolindami lėšas UAB „Ratdirbys“ E. P. ir Č. P. siekė išsaugoti UAB „Ratdirbys“, kurios finansinė padėtis buvo ženkliai pablogėjusi, veiklos tęstinumą, siekė išvengti įmonės bankroto. Teigtina, kad prisiėmus ne vieno kredito grąžinimo įsipareigojimus galėjo žymiai pablogėti Petkevičių šeimos finansinė būklė. Kaip nurodė trečiasis asmuo M. Z., jis 2007-06-22 suteikė UAB „Ratdirbys“ 47 500 Lt, tačiau daugiau duomenų apie tai, kad kiti UAB „Ratdirbys“ akcininkai – M. Z., Z. S. bei ieškovas Z. Z. būtų skolinę UAB „Ratdirbys“ lėšas, nepateikta. Pažymėtina, kad kiti UAB „Ratdirbys“ akcininkai galėjo domėtis E. P. ir Č. P. skolinimo UAB „Ratdirbys“ sąlygomis, reikalauti suteikti aktualią informaciją, inicijuoti svarstymą ir paskolų teikimo sąlygų pakeitimą akcininkų susirinkime bei pan. Tikėtina, kad akcininkus kurį laiką tenkino situacija, kad E. P. ar Č. P. skolina UAB „Ratdirbys“ iki tarp šalių prasidėjo esminiai nesutarimai. Pripažintina, kad E. P. tikslas skolinant lėšas UAB „Ratdirbys“ buvo užtikrinti Bendrovės veiklą, jos įsipareigojimų vykdymą. Teismo nuomone, restitucijos taikymas šiuo atveju pažeistų atsakovės, jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens Č. P. bei ieškovo Z. Z. interesų proporcingumą, tai turėtų reikšmės E. P. ir Č. P. finansinei padėčiai bei neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Dėl nurodyto teismas netaiko restitucijos ir neįpareigoja E. P. grąžinti UAB „Ratdirbys“ dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-12 įsakymu priteistų 15 080 Eur palūkanų (CK 6.145 str. 2 d.).

Ieškinio reikalavimai dalyse dėl sandorių, kuriais buvo nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma, pripažinimo negaliojančiais, tenkinami, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. iš atsakovų E. P. ir UAB „Ratdirbys“ lygiomis dalimis ieškovui priteistinas jo sumokėtas 108 Eur žyminis mokestis ir 2 500 Eur atstovavimo išlaidos. Tenkinant ieškinį, iš atsakovės E. P. ir atsakovo UAB „Ratdirbys“ lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013-12-17 susitarimą „Dėl paskolų suteikimo UAB „Ratdirbys“, kurio pagrindu buvo nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma paskoloms, kurios bus suteiktos įmonei UAB „Ratdirbys“ nuo 2013-12-17 bei nustatytas palūkanų mokėjimo momentas – paskolos grąžinimo diena.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2013-12-17 susitarimą „Dėl paskolų sutarčių pakeitimo“, kurio pagrindu buvo pakeistos paskolos sutarčių 2007-06-22 Nr. 1.3.07-2p, 2007-06-22 Nr. 1.3.07-3p, 2008-04-18 Nr. 1.3.08-3p, 2008-08-14 Nr.1.3.08-4p, 2008-12-30 Nr. 1.3.08-5p, 2008-12-30 Nr. 1.3.08-6p, 2009-01-15 Nr. 1.3.09-1P, 2009-02-13 Nr. 1.3.09-2P, 2009-03-13 Nr. 1.3.09-5P, 2009-03-30 Nr. 1.3.09-6P, 2009-07-24 Nr. 1.3.09-12P, 2009-12-30 Nr. 1.3.09-22P, 2010-07-16 Nr. 1.3.10-13 P, 2010-07-29 Nr. 1.3.10-15P, 2010-08-25 Nr. 1.3.10-16P, 2010-09-15 Nr. 1.3.10-17P, 2010-12-01 Nr. 1.3.10-25P, 2011-07-15 Nr. 1.3.11-10P, 2011-12-23 Nr. 1.3.11-20p, 2011-12-30 Nr. 1.3.11-23P, 2012-01-06 Nr. 1.3.12-1p, 2012-01-20 Nr. 1.3.12-3p, 2012-06-15 Nr. 1.3.12-7P, 2012-07-19 Nr. 1.3.12-8P, 2012-12-28 Nr. 1.3.12-14P, 2013-03-28 Nr.1.3.13-4p, sudarytų laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2013-03-28, sąlygos ir numatyta, jog už naudojimąsi paskolomis paskolos gavėjas UAB „Ratdirbys“ nuo 2014-01-01 mokės 12 proc. metines palūkanas paskolos davėjai E. P..

Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2013-12-17 Paskolos sutarties Nr. 1.3.13-7p, 2-o punkto sąlygą, kuria nustatyta, kad šalių susitarimu suteiktai paskolai nustatoma 12 proc. metinė palūkanų norma ir, kad palūkanos bus apskaičiuotos už visą naudojimosi paskola laiką, o palūkanų mokėjimo momentas sutampa su paskolos grąžinimo diena ir 2013-12-17 Paskolos sutarties Nr. 1.3.13-8p, 2-o punkto sąlygą, kuria nustatyta, kad šalių susitarimu suteiktai paskolai nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma ir, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo 2014-01-01 už visą faktišką naudojimosi paskola laiką, o palūkanų mokėjimo momentas sutampa su paskolos grąžinimo diena.

Pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis Paskolos sutarčių 2014-06-25 1.3.14-1p, 2014-11-25 Nr. 1.3.14-2p, 2015-01-02 Nr. 1.3.15-1p, 2015-10-01 Nr. 1.3.15-4p ir 2015-11-29 Nr. 1.3.15-5p, 2-ų punktų sąlygas, kuriomis šalių susitarimu suteiktai paskolai nustatyta 12 proc. metinė palūkanų norma ir, kad palūkanos bus apskaičiuotos už visą naudojimosi paskola laiką, jų palūkanų mokėjimo momentas sutampa su paskolos (jos paskutinės dalies) grąžinimo diena.

Priteisti iš atsakovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Ratdirbys“, į.k. 123433990, 2 608 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 1304 Eur iš kiekvieno atsakovo) ieškovo Z. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ratdirbys“, į.k. 123433990, lygiomis dalimis 8,76 Eur pašto išlaidas (po 4,38 Eur iš kiekvieno atsakovo) valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.