Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. Z. (Z. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. Z. ieškinį atsakovams E. P. ir UAB „Ratdirbys“ dėl susitarimų pakeisti paskolos sutarčių sąlygas ir paskolos sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – Č. P., M. Z. (M. Z.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.1.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių restitucijos netaikymui, nepagrįstai konstatavo, kad, pritaikius restituciją, ieškovo padėtis pagerėtų, o atitinkamai, atsakovės E. P. ir jos sutuoktinio – pablogėtų. Taip pat teismas, argumentuodamas, dėl ko netaiko restitucijos, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytiems faktams ir aplinkybėms, rėmėsi neįrodytomis prielaidomis, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinį ieškovas pareiškė ne savo, o UAB „Ratdirbys“ naudai ir interesais. Atkreipia dėmesį, kad nors ieškovas byloje ir nereiškė savarankiško reikalavimo dėl restitucijos taikymo, pirmosios instancijos teismui ex officio sprendžiant dėl restitucijos taikymo neišnyko pareiga tinkamai įvertinti bylos aplinkybes ir pritaikyti įstatymą tam, kad byla būtų išspręsta teisingai, todėl ieškovo teisė šiuo atveju reikšti apeliacinį skundą negali būti niekaip apribota. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju teismui priėmus sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti pilna apimtimi (pripažinti sandorius negaliojančiais) ir netaikius sandorių negaliojimo teisinių pasekmių, nebuvo atkurta ginčo šalių teisinių ir interesų pusiausvyra, t. y. atsakovė E. P. niekinių sandorių pagrindu įgytų lėšų nebuvo įpareigota grąžinti įmonės UAB „Ratdirbys“ naudai.

13.2.Teismas, pripažinęs sutartį negaliojančia, privalėjo vadovautis CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 6.145 straipsnio 1 dalimi ir taikyti restituciją. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė nei į CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas būtinas sąlygas išimties dėl restitucijos taikymui, nei į pažeistą šalių teisių pusiausvyrą. Aiškindamas ir taikydamas CK 6.145 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra (LAT 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2009). Šiuo atveju teismui nusprendus apskritai netaikyti restitucijos visiškai nebuvo įvertintas išvestinio ieškinio tikslas – grąžinti įmonei UAB „Ratdirbys“ nepagrįstai atsakovei sumokėtas palūkanas, apginti įmonę nuo neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl UAB „Ratdirbys“ ir atsakovės E. P. turtinės padėties pusiausvyra buvo visiškai pažeista ir neatstatyta.

13.3.Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad dėl kreditų prisiėmimo galėjo pablogėti Petkevičių šeimos finansinė padėtis ir tokią aplinkybę pripažino kaip išimtinę restitucijos netaikymui, tačiau atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad atsakovė dar atsiliepime į ieškinį griežtai atsisakė teismui pateikti duomenis apie visas kredito sutartis ir duomenis apie lėšų panaudojimą, todėl akivaizdu, kad jokių duomenų apie Petkevičių šeimos finansinę padėtį byloje apskritai nėra. Negana to, nustatyta iš bylos medžiagos, kad bylos nagrinėjimo metu E. P. gavo 79 711 Eur skolos, 15 080 Eur ginčijamų palūkanų, iš viso net 94 791 Eur, kas reiškia, kad atsakovės finansinė būklė ženkliai pagerėjo, o tame tarpe ir ginčijamų sandorių pagrindu neteisėtai įgyta palūkanų suma. Teismo posėdžio metu atsakovė E. P. pati patvirtino, kad nebeturi įsipareigojimų kredito įstaigoms. Taigi, akivaizdu, kad teismas padarė absurdiškas išvadas ir prielaidas, prieštaraujančias bylos medžiagai, dėl ko tokie teismo argumentai dėl išimtinių aplinkybių buvimo ir atsisakymo taikyti restituciją, pripažintini nepagrįstais ir neteisėtais.

13.4.CK 6.145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių išvestinio ieškinio prasme ir tikslu apskritai nevertino, o tik nurodė, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas pažeistų ieškovo Z. Z. ir Petkevičių interesų proporcingumą, tai turėtų reikšmės Petkevičių finansinei padėčiai bei neatitiktų protingumo bei teisingumo principų. Pažymi, jog ieškovas pareiškė išvestinį ieškinį byloje ne savo, o įmonės UAB „Ratdirbys“ interesais, kaip akcininkas, siekdamas apsaugoti įmonę nuo ydingo valdymo ir žalos įmonei darymo. Teismas pripažino ieškinio reikalavimus pagrįstais, t. y. pripažino ginčijamus susitarimus ir paskolų sutarčių sąlygas, kuriomis buvo nustatytos 12 proc. palūkanos, niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio, taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė E. P. niekinių sandorių pagrindu gavo 15 080 Eur palūkanų. Akivaizdu, jog restitucijos objektas – piniginės lėšos, nėra pakitęs, taip pat pažymi, kad pritaikius restituciją ir grąžinus įmonei UAB „Ratdirbys“ 10 794,77 Eur nepagrįstai gautų palūkanų iš E. P., nebūtų pažeista bylos šalių interesų pusiausvyra, nes grąžintos lėšos UAB „Ratdirbys“ galėtų užtikrinti tolesnę įmonės veiklą, be to, gautos įmonėje lėšos nėra skirtos nė vienam akcininkui asmeniškai, todėl tiesiogiai restitucijos pritaikymas iš esmės nepagerins ieškovo padėties ir nepablogins E. P. padėties.

Atsakovai E. P. ir UAB „Ratdirbys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose reiškė reikalavimus tik dėl susitarimų pakeisti paskolų sutarčių sąlygas ir paskolų sutarčių sąlygų dėl palūkanų nustatymo pripažinimo negaliojančiomis ir nei pareikštame ieškinyje, nei dublike, ieškovas nereikalavo taikyti restitucijos ir priteisti iš atsakovės E. P. UAB „Ratdirbys“ naudai 10 794,77 Eur sumos. Be to, žyminį mokestį už pareikštus reikalavimus ieškovas sumokėjo tik kaip už neturtinį ginčą dėl sutarčių modifikavimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ši aplinkybė tik patvirtina, jog šioje byloje ieškinio dalykas nebuvo savarankiškas ieškovo pareikštas reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde išdėstytas ieškovo prašymas dėl restitucijos taikymo laikytinas nauju reikalavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti jį tenkinti CPK 312 straipsnio pagrindu. Be to, klausimo dėl restitucijos taikymo išsprendimas netgi nėra įtrauktas į Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo rezoliucinę dalį, kas tik patvirtina, jog ieškovas apeliaciniu skundu negali reikalauti pakeisti teismo sprendimo dalies, kurios faktiškai nėra. Net ir darant prielaidą, jog apeliacinio skundo dalykas nelaikytinas nauju ieškovo reikalavimu, šiuo atveju vis tiek nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias materialines teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, kadangi teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas susiklosčiusios situacijos aplinkybes ir tinkamai pritaikė CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotus restitucijos taikymą reglamentuojančių teisės normų išaiškinimus. Teismas pagrįstai nustatė, kad nepaisant ieškovo ginčijamų susitarimų ir paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucija yra netaikytina, nes minėti sandoriai buvo sudaryti atsakovei E. P. ir trečiajam asmeniui Č. P. siekiant išsaugoti bendrovę, tačiau negavus iš tokių sandorių jokios naudos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo ginčijamų susitarimų ir paskolų sutarčių sudarymo UAB „Ratdirbys“ jokios realios žalos nepatyrė, nes nemokėjo nepagrįstai didelių palūkanų už suteiktas paskolas, todėl pritaikius ieškovo reikalaujamą restituciją ir atsakovei gražinus bendrovei 10 794,77 Eur dydžio gautų palūkanų sumą, UAB „Ratdirbys“ gautų nepagristą naudą, o atsakovės finansinė padėtis tuo tarpu pablogėtų, taigi dėl restitucijos taikymo šiuo atveju atsirastų nesąžiningas šalių teisių ir interesų disbalansas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė restitucijos, pažeidė materialinės teisės normas ir kasacinio teismo praktiką dėl restitucijos netaikymo.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulės labirintai“ v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35-701/2015). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį restitucija gali būti netaikoma esant išimtinėms situacijoms, dėl kurių vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Aplinkybė, kad konkrečiu atveju susiklostė situacija, pašalinanti galimybę taikyti restituciją, teismo turi būti išsamiai argumentuota, pagrindžiant, dėl kokių priežasčių restitucijos taikymas pažeis vienos iš negaliojančiu pripažinto sandorio šalių interesus. Taikant restituciją ir sprendžiant klausimą dėl jos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros teisiškai reikšmingas sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Adolfas ir Ko“ v. BUAB „Raidaja“ ir UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-356/2014). Tai reiškia, kad sprendžiant dėl to, ar vykdyti restituciją ir ar vykdyti ją natūra, turi būti vertinama ne tai, ar sandorį sudaręs asmuo buvo sąžiningas, tačiau ar restitucijos taikymas nesukels padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažinęs byloje ginčijamas paskolos sutarčių sąlygas dėl bendrovės akcininkų suteiktų paskolų bendrovei už 12 proc. metinių palūkanų normą niekinėmis ir negaliojančiomis, nusprendė netaikyti restitucijos dėl 10 794,77 Eur palūkanų grąžinimo bendrovei. Teismas sprendė, kad restitucijos taikymas šiuo atveju pažeistų atsakovės E. P., jos pusėje dalyvaujančio trečiojo asmens Č. P. bei ieškovo Z. Z. interesų proporcingumą, tai turėtų reikšmės E. P. ir Č. P. finansinei padėčiai bei neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad E. P. ir Č. P. suteiktos paskolos buvo reikalingos bendrovei siekiant išvengti bankroto, atsakovai skolindami bendrovei rizikavo pabloginti savo šeimos finansinę padėtį, tuo tarpu kiti bendrovės akcininkai įskaitant ir ieškovą Z. Z., panašios rizikos nesiėmė, neskolino bendrovei, naudojosi minėta padėtimi ir nerodė iniciatyvos kaip nors ją pakeisti. Apeliantas minėtų teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliantas nenurodo ir byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė turėjo galimybių ūkinei veiklai reikalingų lėšų skolintis pigiau, kad dėl ginčijamuose sandoriuose nustatytų palūkanų dydžio ir dėl 10 794,77 Eur palūkanų sumokėjimo akcininkams pagal ginčijamas sutartis pablogėjo bendrovės finansinė padėtis, bendrovė patyrė nuostolius ar kitaip nukentėjo bendrovės ūkinė veikla. Aplinkybė, kad UAB „Ratdirbys“ tęsia veiklą, patvirtina, jog akcininkų E. P. ir Č. P. suteiktos paskolos iš esmės buvo naudingos net tik bendrovei, bet ir jos akcininkams, ypač tiems, kurie neprisiėmė ir nepatyrė asmeninės rizikos dėl pinigų skolinimo bendrovei. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nevienodą bendrovės akcininkų finansinį indėlį, užtikrinant bendrovės veiklą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą pagrįstai vertino, ar restitucijos taikymas nepažeis bendrovės akcininkų E. P., Č. P. bei Z. Z. teisių ir pareigų pusiausvyros. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas ir nesąžiningas, nes pablogintų akcininko, kuris rizikavo, skolindamas bendrovei asmenines lėšas ir priešingai pagerintų padėtį akcininko, kuris tokios rizikos neprisiėmė ir naudojosi tuo, kad bendrovės veikla buvo užtikrinama kitų akcininkų lėšomis ir rizika.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Teismas netenkina atsakovo UAB „Ratdirbys“ prašymo priteisti 600 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „Ratdirbys“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš ieškovo Z. Z., nes ieškovas apeliaciniu skundu prašė taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę E. P. grąžinti UAB „Ratdirbys“ 10 794,77 Eur, t.y. skundą pateikė atsakovo UAB „Ratdirbys“ interesais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.