Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 10 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 18 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 19 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 21 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 22 d.), 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 24 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 24 d.), 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 26 d.), 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugpjūčio 27 d.), 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas 2022 m. rugsėjo 1 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugsėjo 2 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugsėjo 7 d.), 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugsėjo 7 d.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugsėjo 10 d. 9.29 val.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugsėjo 10 d. 9.36 val.), 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugsėjo 16 d.), 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas 2022 m. rugsėjo 25 d.) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugpjūčio 10 d. veika) - 11 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugpjūčio 18 d. veika) - 12 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugpjūčio 19 d. veika) - 13 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugpjūčio 21 d. veika) - 14 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugpjūčio 22 d. veika) - 15 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 24 d. veika) - 4 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugpjūčio 24 d. veika) - 16 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 26 d. veika) - 5 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 27 d. veika) - 6 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 1 d.) - 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugsėjo 2 d. veika) - 17 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugsėjo 7 d. veika) - 18 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. rugsėjo 7 d. veika) - 7 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugsėjo 10 d. 9.29 val. veika) - 19 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugsėjo 10 d. 9.36 val. veika) - 20 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2022 m. rugsėjo 16 d. veika) - 21 parų areštu;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2022 m. rugsėjo 25 d. veika) - 8 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu – griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. sausio 12 d.

Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. sausio 12 d.

Iš A. K. nuspręsta priteisti: 2 616,64 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“; 159,99 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“; 129,36 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“; 171,59 Eur turtinės žalos civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“; 240,71 Eur turtinės žalos Kauno teritorinei ligonių kasai; 235,00 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2022 m. rugpjūčio 10 d. apie 14.27 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 164,85 Eur vertės turtą - 3 butelius po 1 l talpos degtinės „Grey Goose Original“.

1.2. Be to, 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 8.00 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 206,16 Eur vertės turtą - 24 vnt. pakelių po 500 g kavos „Paulig classic“.

1.3. Be to, 2022 m. rugpjūčio 19 d. apie 19.31 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 159,99 Eur vertės turtą - kavos aparatą „Princess“.

1.4. Be to, 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 16.20 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 206,16 Eur vertės turtą - 24 vnt. pakelių po 500 g kavos „Paulig classic“.

1.5. Be to, 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 17.45 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 203,76 Eur vertės turtą - 24 vnt. pakelių po 500 g kavos „Jacobs Kronung“.

1.6. Be to, 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 9.06 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 258,96 Eur vertės turtą - 24 vnt. pakelių po 500 g kavos „Dallmayr Prodomo“.

1.7. Be to, 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 16.03 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 171,59 Eur vertės turtą - 2,59 Eur vertės darbines pirštines ir 169,00 Eur vertės benzininį grandininį pjūklą „Elem“.

1.8. Be to, 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.20 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 258,96 Eur vertės turtą - 24 vnt. pakelių po 500 g kavos „Dallmayr Prodomo“.

1.9. Be to, 2022 m. rugpjūčio 27 d. apie 20.30 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 291,33 Eur vertės turtą - 27 vnt. pakelių po 500 g kavos „Dallmayr Prodomo“.

1.10. Be to, 2022 m. rugsėjo 1 d. apie 16.30 val., tikslesnis laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, A. K., (duomenys neskelbtini) upės krantinėje ties daugiabučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. U. metu, tyčia turėtu stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį V. U. į galvos sritį, padarydamas jam galvos kairės pusės sumušimą su kairio smilkinkaulio lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamatą, taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. U. sveikatą.

1.11. Be to, 2022 m. rugsėjo 2 d. apie 9.07 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 237,38 Eur vertės turtą - 22 vnt. pakelių po 500 g kavos „Dallmayr Prodomo“.

1.12. Be to, 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 16.43 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 160,65 Eur vertės turtą - 7 butelius po 0,7 l talpos viskio „Jack Daniel’s“.

1.13. Be to, 2022 m. rugsėjo 7 d. apie 21.28 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 129,36 Eur vertės turtą - 24 vnt. pakelių po 500 g kavos „Gold“.

1.14. Be to, 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 9.29 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 184,56 Eur vertės turtą - 24 vnt. skardinių dėžučių po 250 g kavos „Lavazza Club“.

1.15. Be to, 2022 m. rugsėjo 10 d. apie 9.36 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 234,17 Eur vertės turtą – bendros 137,06 Eur vertės 14 vnt. pakelių po 500 g kavos „Dallmayr Classic“ ir bendros 97,11 Eur vertės 9 vnt. pakelių po 500 g kavos „Dallmayr Prodomo“.

1.16. Be to, 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 13.47 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 153,80 Eur vertės turtą – bendros 128,85 Eur vertės 3 butelius po 0,7 l talpos konjako „Courvoisier VSOP“ dėžutėje ir 24,95 Eur vertės 1 butelį 0,7 l talpos konjako „Gautier VS“ dėžutėje.

1.17. Be to, 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 15.33 val., A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojams, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 55,90 Eur vertės turtą - 2 butelius po 0,7 l talpos romo „Diplomatico Mantuano“ dėžutėje

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir argumentus, prašė skundą tenkinti, sušvelninti bausmę. Prokurorė nuteistojo skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Vertinant skundo argumentų dėl per griežtos bausmės pagrįstumą visų pirma pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pirmiau aptartas bausmių skyrimo nuostatas taikė netinkamai ir dėl to nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nenustatė. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino. Parenkant nuteistajam bausmės rūšį ir nustatant jos dydį už atskiras nusikalstamas veikas, buvo įvertinta tai, kad nuteistasis padarė vieną sunkų, du apysunkius, tris nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, vienuolika baudžiamųjų nusižengimų. Taip pat atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – A. K. praeityje teistas 8 kartus, vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei, yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Už vagystes baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Vertinta ir tai, kad nuteistasis iki suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra registruotas psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opiatų vartojimo. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip teikiančias pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis išvadų nedaro, keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą nesistengia, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, jokio poveikio nedaro. Nors už vagystes bei sunkų sveikatos sutrikdymą nuteistajam A. K. buvo skirtos griežčiausios rūšies bausmės (areštas ir terminuotas laisvės atėmimas), vis tik jų dydis nustatytas mažesnis už BK 178 straipsnio 1, 2, 4 dalies, 135 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkius, o už visas veikas subendrinta bausmė (4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo), yra mažesnė už vidurkį bausmės, galimos skirti už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų (BK 135 straipsnio 1 dalis).

10. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nėra pagrindo išvadai, kad už atskiras nusikalstamas veikas bausmės nuteistajam nebuvo tinkamai individualizuotos. Nors nuteistojo asmenybė, jo elgesys visuomenėje yra charakterizuojami išskirtinai neigiamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant mažesnes, už vidurkį, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis A. K., nesutikdamas su galutinės subendrintos bausmės dydžiu, skunde atskirai nenurodo argumentų dėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių. Taip pat nėra skundžiamas ir bausmių bendrinimas taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Todėl nenustatęs bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas keisti už atskiras nusikalstama sveikas paskirtas bausmes, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, neturi pagrindo. Pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę neduoda ir nuteistojo skundo argumentai dėl nepagrįstai nepripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tyčios sutrikdyti sveikatą nebuvimo bei būtinosios ginties situacijos.

11. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Taigi baudžiamasis įstatymas nepateikia baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios gali būti pripažintos atsakomybę lengvinančiomis. Teismui yra palikta diskrecijos teisė kiekvienoje konkrečioje byloje faktinę situaciją įvertinti individualiai ir priimti sprendimą atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti ir tokias aplinkybes, kurios nenurodytos baudžiamajame įstatyme.

12. Skunde nuteistasis prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nusikalstamų veikų (vagysčių) darymo tikslą, t. y. tai, kad vagystes jis vykdė ne tik dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, bet ir tam, kad galėtų nusipirkti maisto. Šiuo aspektu visų pirma pažymima, kad tikslas, motyvas nėra būtini BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kokios buvo nusikalstamų veiksmų paskatos, asmens veikoje nustačius būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam skiriama bausmė. Pats nuteistasis nuosprendyje nustatytų ir įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 1, 2, 4 dalis, faktinių aplinkybių neneigia ir jų neginčija. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad A. K. veikos, kaip vagystės, buvo kvalifikuotos neteisingai. Taigi vien tai, kad nusikalstamas veikas A. K. padarė turėdamas tikslą (motyvą), savaime nėra aplinkybė, lengvinanti jo teisinę padėtį ir teikianti pagrindą bausmę švelninti.

13. Kaip nurodyta pirmiau, teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas, BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas, aplinkybes, tačiau A. K. atveju taikyti šią baudžiamojo įstatymo normą nėra pagrindo. Nuteistasis savo elgesį teisina sudėtinga materialine padėtimi, priklausomybe psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad jis dėtų pastangas spręsti turimas problemas. Kaip minėta, nuteistasis nusikalto ne pirmą kartą, praeityje jau buvo eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes, plėšimus), nuo 2007 metų nusikalsta sistemingai. A. K. yra darbingo amžiaus, duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti ar jo darbingumas būtų ribotas, byloje nėra. Tačiau A. K. nedirba ir, nors skunde tvirtina, kad darbo ieško savarankiškai, tai patvirtinančių objektyvių duomenų (apie potencialius darbdavius, darbo pokalbius, įgytas profesines kvalifikacijas, kurios galėtų padidinti įsidarbinimo galimybę) nepateikė, o nuteistojo daromų nusikalstamų veikų pobūdis suponuoja išvadą, kad pirmenybę jis linkęs teikti pajamų gavimui neteisėtu būdu. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų apie nuteistojo realius veiksmus, pastangas spręsti priklausomybės problemą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė dėl to, kad galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų ir maisto, nėra pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl to, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. K. padarė tyčia. Nesutikimas su šia išvada, kaip jau minėta, yra grindžiamas tuo, kad nuteistasis tyčia sutrikdyti sveikatą nenorėjo, smūgį sudavė gindamasis nuo nukentėjusiojo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tarp jų ir subjektyviosios pusės požymį – tyčią, nustatė teisingai, jų buvimą pagrindė bylos duomenimis, taip pat pagrįstai nuteistojo atliktų veiksmų nevertino, kaip padarytų veikiant būtinosios ginties situacijoje.

15. BK 135 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gręsiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Nuteistojo skundo argumentų dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįstumo vertinimui aktualu tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti.

16. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką A. K. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau pavojingu smurtiniu elgesiu leido kilti neigiamiems padariniams – sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui. Pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai dėl netiesioginės tyčios, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. K. nors nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį, tačiau smūgis buvo suduotas stikliniu buteliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, suduotas smūgis buvo stiprus, kadangi nukentėjusiajam buvo padaryti ne tik sumušimai, bet ir konstatuotas lūžis. Nekyla abejonių, kad suduodamas stiprų smūgį stikliniu buteliu į žmogaus galvą, nuteistasis A. K. bendrais bruožais suprato (suvokė), kad tokie veiksmai gali sukelti sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, tačiau vis tiek pavojingai veikė, taip leisdama kilti neigiamiems BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padariniams. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis tyčia sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam nenorėjo, jo veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi, kaip ir nesudaro pagrindo švelninti skirtą bausmę. Siekis (tikslas) sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą A. K. veikoje nebuvo nustatytas, o konstatavus, kad veiką nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia (nenorėdamas padarinių, bet leisdamas jiems atsirasti), nuteistojo subjektyvus savo veiksmų, kaip netyčinių, vertinimas, nelaikytinas teisiškai reikšminga aplinkybe, suponuojančia pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti.

17. Atmetami, kaip nepagrįsti, ir nuteistojo skundo argumentai dėl to, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo. Baudžiamajame įstatyme yra nurodyta, kad tokiu atveju, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, pagal BK jis neatsako (BK 28 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-194-387/2021). Be to, išaiškinta ir tai, kad kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021), kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė, kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-194-387/2021).

19. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusysis, būdamas įniršęs ir neblaivaus proto, bėgo link jo (nuteistojo), būtų užpuolęs, dėl to jis (nuteistasis) vieną kartą nukentėjusiajam sudavė. Vis tik šių nuteistojo nurodomų aplinkybių jokie kiti objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo V. U. parodymais nustatyta, kad vartojant alkoholinius gėrimus tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas. Nors nuteistasis teigia, kad pirmas smūgį į veido sritį jam sudavė V. U., tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nukentėjusysis V. U. tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad kilus žodiniam konfliktui, smurtauti pradėjo būtent nuteistasis (bandė smaugti, po to bandė suduoti stikliniu buteliu, tačiau nukentėjusysis pasitraukė), kuris paėmė nukentėjusiojo piniginę, įmetė ją į upę ir sudavė smūgį nukentėjusiajam tuo metu, kai jis (nukentėjusysis) bėgo link nuteistojo klausdamas, ką šis daro. Nenustatyta, kad šio konflikto metu nuteistasis būtų sužalotas. Taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis savo agresyviu elgesiu, grasinimais, kitokiais bauginančio pobūdžio veiksmais, ginklų ar kitų žaloti pritaikytų daiktų naudojimu būtų sudaręs bauginančią situaciją, kuri objektyviai nuteistojo galėjo būti vertinama kaip reali, akivaizdi grėsmė. Be to ir paties nuteistojo parodymų turinys tekia pagrindą daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jokio realaus, akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, nuo kurio nuteistajam būtų reikėję gintis, nebuvo. Iš nuteistojo teisme duotų parodymų matyti, kad konfliktas su nukentėjusiuoju truko kurį laiką, šį konfliktą nuteistasis savo aktyviais veiksmais palaikė ir toliau kurstė, paimdamas nuo žemės nukentėjusiojo piniginę ir ją įmesdamas į upę.

20. Esant šių aplinkybių visumai nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis fizinį smurtą panaudojo esant būtinosios ginties situacijoje, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Neigiamas nukentėjusiojo nusiteikimas prieš nuteistąjį, kuriam įtakos, be kita ko, turėjo ir paties nuteistojo veiksmai, nėra pagrindas nuteistajam pulti kitą konflikto šalį, šią situaciją vertinant kaip būtinąją gintį. Teismo išvada, kad šioje byloje būtinosios ginties sąlygų nebuvo, yra pagrįsta. Šios išvados nuteistojo subjektyvus situacijos interpretavimas ir vertinimas nepaneigia.

21. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs A. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, skirdamas nuteistajam bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę. Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

22. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. kovo 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K., kurias sudaro 180 Eur (9 t., b. l. 65). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

23. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Nenustačius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę, apeliacinis skundas atmestas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl nuteistajam A. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas, kuris dalyvavo 2023 m. kovo 8 d. ir 2023 m. balandžio 5 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas esant įstatyme nurodytam pagrindui, taip pat tai, kad A. K. nedirba, duomenų apie turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą bei tai, kad nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo. Todėl šios išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) iš nuteistojo A. K. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.