- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2536-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03489-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. T. (J. T.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas L. S. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo J. T. nuosavybės teisę į ¼ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ¼ dalimi priklausinių (ūkio statinių) prarado, kai nekilnojamieji daiktai 2009-03-31 buvo sunaikinti; 2) išregistruoti nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus iš nekilnojamojo turto registro; 3) išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus iš nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad 2015-05-18 iš varžytinių įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įregistravęs nuosavybės teises į sklypą sužinojo, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys kad J. T. priklauso dalis statinių, kurie yra sunaikinti. Aplinkybę, kad turtas realiai neegzistuoja grindė Registro centro išrašu bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktu/pažyma apie statinio nugriovimą. VĮ Registrų centras pareiškėjo prašymo išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises netenkino, nes J. T. įstatymo nustatytais terminais pageidavimo dalyvauti administracinėje procedūroje nepareiškė ir nuomonės dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto minėto nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo nepateikė. Tokia situacija pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, trukdo jam tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises į žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teisme, nes pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jam teisinių pasekmių. Nurodė, kad suinteresuoto asmens J. T. daiktinės teisės į statinius įregistruotos juridinio fakto (teismo sprendimo) pagrindu, šie įrašai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl laikytini išsamiais, teisingais ir galiojančiais. Kadangi nauji statiniai turi būti įregistruoti viešame registre, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas sukeltų juridinių faktų konkurenciją, kuri gali būti išspręsta tik ginčo teisena nuginčijus juridinius faktus, kurių pagrindu kitam asmeniui yra įregistruotos nuosavybės teisės. Teismas sprendė, kad esant nenuginčytai registro duomenų teisingumo prezumpcijai, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas, kadangi jis nesukels siekiamų teisinių pasekmių. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal kasacinio teismo praktiką, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas L. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-21 nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Pažymi, kad J. T. nuosavybės teisę į Turtą įgijo 2008-05-27 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 2A-262/2008, tačiau apeliantas nedalyvavo teisminiame procese, todėl neturi pagrindo teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, taip pat nėra galimybės kitais būdais nuginčyti šį juridinį faktą. Pabrėžė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės ir pridėti įrodymai patvirtina, kad 2009-03-31 Turtas buvo sunaikintas. Kitas buvęs savininkas išregistravo savo nuosavybės teises į statinius, tačiau J. T. to neatliko iki šiol. Teigia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra vienintelis galimas būdas po sprendimo įsiteisėjimo išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus iš nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Atkreipė dėmesį, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d., nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 26 p., prašymą įregistruoti ar išregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Teigia, kad pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, jog nekilnojamojo turto registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų įregistruotų pastatų, kurie buvo sunaikinti iki jam tampant žemės sklypo savininku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-21 nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme.
Teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Vienas iš tokių CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų, kada teismas atsisako priimti ieškinį yra, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
Kaip minėta, pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo J. T. nuosavybės teisę į ¼ gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ¼ dalimi priklausinių (ūkio statinių) prarado, kai nekilnojamieji daiktai 2009-03-31 buvo sunaikinti; 2) išregistruoti nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus iš nekilnojamojo turto registro; 3) išregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus iš nekilnojamojo turto registro.
Pažymėtina, kad pareiškėjas suinteresuoto asmens J. T. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus praradimą sieja su šių daiktų sunaikinimo faktu, tačiau iš procesinių dokumentų turinio bei pateiktų įrodymų matyti, kad dokumentus, patvirtinančius minėtą faktą, t.y. jog ginčo daiktas neegzistuoja (yra sunaikintas), pareiškėjas turi. Duomenys apie pareiškime nurodytų nekilnojamųjų daiktų sunaikinimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teises pažeidžia nesamų objektų ir daiktinių teisių į juos registracija nekilnojamojo turto registre, t.y. suinteresuoto asmens J. T. neveikimas - nuosavybės teisių neišregistravimas.
Iš pareiškimo turinio matyti, jog pareiškėjas neginčija daiktinių teisių į nekilnojamojo turto dalį įregistravimo fakto, o jų pasibaigimą sieja su daiktų sunaikinimu, todėl pritartina apelianto nuomonei, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turi ginčo teisena ginčyti juridinius faktus, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės. Tačiau toks netikslumas nepaneigia teismo išvados, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo priimtos nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.