- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1070-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00948-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „HOKLA“, AB Šiaulių bankas, Mažeikių
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys UAB „HOKLA“, AB Šiaulių bankas, Mažeikių kredito unija, UAB „Ignitis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. K. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo S. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nustatyti jos siūlomą atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams ir išlaikymo įsiskolinimą, padalyti santuokos metu įgytą turtą ir prievoles kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo vaikams priteistas laikinas išlaikymas po 200,00 Eur kiekvienam kas mėnesį bei nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė padavė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą perduoti jai automobilį Škoda Kodiaq, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ registruotą atsakovo S. K. vardu, leidžiant jai juo naudotis iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad gyvena su šalių nepilnamečiais vaikais, kurių poreikiams yra būtina transporto priemonė, automobilis šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau atsakovas transporto priemone naudojasi jos neatsiklausęs, kada sugalvoja, neduoda jai automobiliu naudotis vaikų poreikiams ir ji neturi galimybės vaikų nuvežti į gydymo įstaigas, mokyklą, pramogauti ir pan. Taip pat nurodė, kad automobilis įsigytas lizingu ir būtent ji moka šią paskolą. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, taip pat įrodymų apie tai, kad šalių susitarimu ji visą laiką faktiškai naudojosi šiuo automobiliu. Teismas vertino, kad pateiktas 2023 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovė AB Šiaulių bankui sumokėjo 780 Eur sumą, taip pat nepatvirtina buvus šalių susitarimą, kad automobilis Škoda Kodiaq buvo paliktas naudotis būtent ieškovei su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys bendrosios junginės nuosavybės teise turi dvi santuokos metu įgytas transporto priemones – Škoda Kodiaq, registruotą valdytojo vardu S. K. vardu, ir VW Sharan, registruotą valdytojos O. K. vardu. Teismas vertino, jog iš Norvegijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. gautas pranešimas dėl 2023 m. birželio 1 d. nesumokėtos rinkliavos už automobilio pastatymą ilgesniam nei leistina laikui taip pat neįrodo ieškovės teiginių, kad automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas šiuo metu yra palikęs Norvegijoje.
Teismas nustatė, kad vaikų ugdymo įstaigos ir papildomų užsiėmimų vietos nuo ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos nutolusios 180 ir 550 metrų, todėl konstatavo, kad ieškovė ir jos vaikai ugdymo įstaigas gali pasiekti pėsčiomis ir pripažino, kad šiuo metu ieškovei ir jos vaikams transporto priemonė pasiekti ugdymo įstaigas ir papildomų užsiėmimų vietas nėra būtina, taip pat teismas nenustatė, kad vaikai turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl kurių ieškovei nuolat būtų būtina vežti vaikus į gydymo įstaigas kituose miestuose.
Teismas konstatavo, jog nėra nustatyta, kad atsakovas pasiėmė abu šeimos automobilius ir dėl to ieškovei tapo labai sudėtinga užtikrinti tinkamą vaikų pristatymą į gydymo, švietimo įstaigas, užklasines veiklas, tenkinti kitus vaikų poreikius. Dėl to teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė O. K. (apeliantė) prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Nurodo, kad šalių susitarimu automobiliu Škoda Kodiaq naudojosi ji su vaikais ir viena mokėjo paskolos (išperkamosios nuomos) įmokas, o atsakovas naudojosi automobiliu VW Sharan, juo vykdavo į darbą Norvegijoje. Dėl to ir po santuokos nutraukimo prašo automobilį palikti jai nuosavybės teise po to, kai ji sumokės visas įmokas už jį, nors išperkamosios nuomos sutartis ir liks nemodifikuota.
Teigia, kad prasidėjus skyrybų procesui, jai tapo žinoma, atsakovas automobilį VW Sharan paliko Norvegijoje, ji gavo pranešimą dėl nesumokėtos kontrolės rinkliavos Norvegijoje. Kiek jai yra žinoma, atsakovas šiuo metu dirba Lietuvoje ir jos neklausęs bet kada pasiima automobilį Škoda Kodiaq, nors ji būna sutarusi vežtis vaikus pramogauti, pas gydytojus, ar pan. Pažymi, kad nors (duomenys neskelbtini) miestas nėra didelis, tačiau ji vaikus kartais veža į mokyklą, muzikos mokyklą, o rudens ir žiemos vakarais, kai jau yra tamsu ir šalta, siekdama vaikų saugumo, kuriems dar tik 10 ir 7 metai, juos taip pat veža automobiliu į mokymosi įstaigas, be to, vaikų gyvenimas neapsiriboja tik atstumu iki ugdymo įstaigų.
Pažymi, kad ji daug dirba, nes atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų poreikių tenkinimo, jai reikalinga transporto priemonė taip pat ir vykti nupirkti maisto produktų, juo labiau, kad viena gyvena su trimis vaikais. Taip pat bute šildosi kūrendama židinį, reikia pirkti ir medienos pjuvenų briketų, malkų, juos parsivežti, nes už atvežimą tektų mokėti papildomai. Tuo tarpu, atsakovas gyvena su tėvais jų būste ir jam yra žymiai lengviau planuotis savo laiką, užimtumą ir t.t., jis gali naudotis automobiliu, kuris greičiausiai yra Norvegijoje. Teigia, kad 2023 m. spalio 12 d. pateikė įrodymus, kad iš Norvegijos nuolat gauna pranešimus / baudos kvitus apie neleistinoje vietoje ar per ilgai stovintį automobilį, o atsakovas pateikė informaciją, kad Norvegijoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės. Šie įrodymai patvirtina jos teiginius, kad automobilis VW Sharan yra paliktas Norvegijoje, kad juo naudojosi būtent atsakovas būdamas ir dirbdamas užsienyje, o ji naudojosi Škoda Kodiaq šeimos reikalams. Be to, atsakovas nurodė, kad dirba pavienius darbus, todėl mano, kad automobilis jam nereikalingas, be to, atsiliepimu jis sutinka, kad po santuokos nutraukimo automobilis atitektų ieškovei, tačiau elgiasi kitaip – nederinęs iš anksto pasiima automobilį, neatsižvelgia į jos ir vaikų suplanuotą laiką, ieškovė automobilio tiesiog neranda kieme. Dėl to jaučia neteisybę, o tai neabejotinai pablogins šalių santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė tik vieną jos padarytą 780 Eur mokėjimo pavedimą AB Šiaulių bankui, tačiau ji su ieškiniu pateikė 28 mokėjimo pavedimus, taip pat pateikė mokėjimo pavedimus draudimo bendrovei už transporto priemonės Škoda Kodiaq draudimą. Mano, jog šios aplinkybės tik papildomai įrodo, kad būtent šia transporto priemone naudojosi ir ja suinteresuota tik ieškovė.
Argumentuoja, kad netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nesuteikus išimtinai tik jai teisės naudotis automobiliu, atsakovas gali ir su šiuo automobiliu išvykti dirbti į užsienį ir ten jį palikti. Mano, kad pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, užtikrintas stabilumas ir nebūtų neproporcingai apribotos atsakovo teisės ar interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas S. K. atsiliepimu ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti. Argumentuoja, kad jis nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinka faktinių aplinkybių.
Nurodo, kad pateikė įrodymus, jog šeimos įsigytas automobilis VW Sharan Norvegijoje buvo pavogtas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, taigi, jo nebėra. Nesutinka, kad ieškovė viena moka kito automobilio – Škoda Kodiaq – išperkamosios nuomos įmokas. Pažymi, kad pateikė savo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovė iš jo sąskaitos į savąją persivesdavo dideles pinigų sumas, jam dirbant Norvegijoje ieškovė taip pat turėjo jo elektroninės bankininkystės prisijungimų duomenis ir juos valdė.
Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad su ja nederina automobilio paėmimo laiko. Pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Jis, priešingai, visada informuoja ieškovę apie tai, kada ketina pasiimti automobilį ir teikia tai įrodančius trumpųjų žinučių fragmentus.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vežti vaikus 500 metrų iki ugdymo įstaigų neprotinga ir intensyvaus eismo metu šis atstumas daug greičiau įveikimas pėsčiomis. Be to, jo žiniomis, ieškovė leidžia vaikams vieniems eiti į ugdymo įstaigas, o jeigu nerimauja dėl vaikų saugumo, ji visada gali juos palydėti.
Pažymi, kad automobilį pasiima tik kartą per savaitę ar rečiau, niekada nesistengė ieškovei ir vaikams apsunkinti gyvenimo, stengiasi savo reikalus susiplanuoti ir sutvarkyti per vieną dieną, be to, ieškovė neprižiūri automobilio, nesirūpina jo technine būkle, tą daro jis, kiekvieną kartą grąžina automobilį nuplautą, sutvarkytą, papildytu kuro baku. Be to, ieškovė žino, kad dar prieš 8000 km reikėjo pakeisti automobilio tepalus, tačiau to nedaro ir net nesiruošia, taip rizikuoja automobilio technine būkle, jį gadina ir mažina jo vertę, o jis to padaryti negali, nes ieškovė nuolat reikalauja kuo skubiau grąžinti automobilį.
Mano, kad taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę iki teismui priimant galutinį sprendimą dėl automobilio būtų neproporcingai apribotos jo teisės ir teisėti interesai, jis netektų galimybės naudotis automobiliu, turėtų naudotis taksi ar automobilių nuomos paslaugomis, patirtų nereikalingų papildomų išlaidų, o ieškovei neprižiūrint automobilio techninės būklės iki teismo sprendimo priėmimo kiltų rizika automobiliui sugesti ir prarasti dalį vertės, dėl to būtų neteisingai padalytas santuokoje įgytas turtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų
Atsakovas S. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis fragmentus apie tai, kad derina su ieškove ginčo automobilio paėmimo laiką.
Ieškovė prieš pat teismo posėdį, 2023 m. lapkričio 22 d., pateikė naujus įrodymus – Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 41D(K)-838, kuriame nurodyta, kad „Bendrojo pagalbos centro 2023 m. lapkričio 10 d. 21 val. 33 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pilietės O. K. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl policijos pareigūnų kvietimo. BPCID (duomenys neskelbtini). Pranešimas perduotas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“. Taip pat pridėtas elektroninis susirašinėjimas su Bendruoju pagalbos centru, kuriuo ieškovės atstovė prašė papildomos informacijos, tačiau į paklausimą buvo atsakyta, jog išklausius skambučio garso įrašą, nustatyta, kad informacija susijusi su kitu asmeniu, todėl informacija nebus teikiama. Prašyme priimti šį Bendrojo pagalbos centro raštą ir elektroninį susirašinėjimą su Bendruoju pagalbos centru taip pat nurodyta, kad ieškovė informavo savo atstovus, jog atsakovas, nesuderinęs su ja, pasiėmė automobilį ir juo išvyko. Automobilyje ji laikė buto šildymui, kuriame ji gyvena su nepilnamečiais vaikais, durpių briketus. Atsakovas neatsiliepė į jos skambučius, o kad vaikai neliktų be šildymo, ji 2023 m. lapkričio 10 d. apie 21.30 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu, atvyko policijos pareigūnai, susisiekė su atsakovu ir atsakovas atidavė durpes.
CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tai viena iš ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik išskirtiniais atvejais. Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Atsakovo ir ieškovės teikiami įrodymai yra atsiradę jau po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl šie įrodymai niekaip negali turėti įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to nėra teisinio pagrindo juos priimti.
Pažymėtina, jog ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę argumentavo teiginiais, kad atsakovas automobilį pasiima su ja nederinęs, kada panorėjęs, todėl atsakovas ginti savo poziciją turėjo ir galėjo nagrinėjant prašymą pirmosios instancijos teisme ir anksčiau (laiku) teikti įrodymus, jog derina su ieškove automobilio paėmimo laiką, o ne tokių įrodymų ieškoti po ginčijamos nutarties priėmimo.
Ieškovės teikiamas Bendrojo pagalbos centro raštas nėra informatyvus, jame nėra užfiksuota nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, įrodymų teikimas nėra savitikslis, teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku. Šiuo atveju priėmus ieškovės teikiamus įrodymus, siekiant juos tinkamai įvertinti, turėtų būti aiškinamasi dėl jų atsiradimo aplinkybių, o tai neabejotinai užvilkintų atskirojo skundo nagrinėjimą, iš dalies reikštų ginčo nagrinėjimą iš esmės, nors spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nenagrinėja ginčo iš esmės. Be to, priėmus ieškovės teikiamus įrodymus būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes kaip minėta, įrodymai pateikti prieš teismo posėdį ir atsakovui apie juos nėra žinoma. Tuo tarpu, ieškovės prašyme išdėstytos aplinkybės laikytinos atskirojo skundo papildymu, tačiau pagal CPK 323 straipsnio nuostatas draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai vertinami kaip atskirojo skundo argumentų papildymas, atliktas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl pateiktus rašytinius paaiškinimus (kartu su įrodymais) atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių pateiktus naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus.
Dėl ginčijamos nutarties
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikyta ieškovės prašyta laikinoji apsaugos priemonė įpareigoti atsakovą perduoti jai automobilį Škoda Kodiaq, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jai juo naudotis iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Iš CK 3.65 straipsnio turinio matyti, kad jis yra skirtas ne tik užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir apsaugoti sutuoktinių ir jų vaikų interesus iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje jokios grėsmės galbūt ieškovei palankiam būsimam teismo sprendimo įvykdymui ar būtinybės nustatyti, kad išimtinai tik ieškovė, kaip ji siekia, turėtų teisę naudotis minėtu automobiliu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, nėra. Apeliacinės instancijos teismas šiai pozicijai pritaria. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų būtinybę tik ieškovei leisti naudotis ginčo automobiliu, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų pasiėmęs automobilį ir neleistų juo naudotis ieškovei su vaikais. Pažymėtina, jog tokia situacija buvo susiklosčiusi apeliantės nurodytoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-768-221/2019, todėl nagrinėjamu atveju bylų aplinkybės skiriasi ir nėra teisinio pagrindo vadovautis apeliantės nurodyta teismo praktika.
Nors apeliantė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentuoja vaikų interesais ir poreikiais, tačiau pati pripažįsta ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog vaikų ugdymo įstaigos, užsiėmimai vyksta itin nedideliu atstumu nuo jų gyvenamosios vietos, vaikai neturi didelių sveikatos problemų ar specialių poreikių, dėl kurių kiltų būtinybė dažnai vežti juos į gydymo įstaigas ar kitų paslaugų ir pan. Iš prašymo ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones reiškiamas iš esmės dėl to, kad atsakovas, apeliantės teigimu, neprisideda prie vaikų išlaikymo ir nevykdo teismo nutarties, kuria iš jo vaikams priteistas laikinas išlaikymas, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė jaučia neteisybę, be to, kadangi atsakovas kitu šeimos turėtu automobiliu išvyko į Norvegiją ir ten jį paliko, jam ir turėtų kilti visos neigiamos pasekmės ir rūpesčiai dėl Norvegijoje už neleistiną automobilio stovėjimą skirtų baudų ir automobilio pargabenimo į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo ieškovės prašomai laikinajai apsaugos priemonei taikyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės dėstomi argumentai dėl automobilio poreikiotaip pat labiau yra susiję su jos pačios, o ne su vaikų interesų patenkinimu. Vien aplinkybė, kad ieškovei tenka dalintis automobiliu su atsakovu ir dėl to jai kyla nepatogumų, savaime nereiškia, kad dėl to nukenčia jos ar vaikų interesai.
Vertinant ieškovės argumentus, kad ieškiniu ji prašo priteisti ginčo automobilį jos nuosavybėn po to, kai bus sumokėtos visos išperkamosios nuomos įmokos, kad atsakovas dėl šio reikalavimo neprieštarauja, nors elgiasi priešingai, kad ji viena moka paskolos įmokas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šis ieškovės reikalavimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Ieškovė neturėtų siekti patenkinti vieną iš savo reiškiamų reikalavimų laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo teismas nesprendžia šalių ginčo ir bylos nenagrinėja iš esmės. Dėl to nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo detaliai įvertinti byloje esančiuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes. Visus įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, ryšį su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas detaliai tirs ir vertins nagrinėdamas bylą iš esmės.
Pažymėtina, jog byloje sprendžiamas ginčas ne dėl savininko pažeistų teisių gynimo, o dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tame tarpe, ir dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl sutuoktiniai turi teisę bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis lygiomis dalimis. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Teismui konstatavus, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų teises, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas trukdytų ieškovei ir vaikams naudotis automobiliu ar kad būtų jį paėmęs ir negrąžinęs. Įvertinęs ieškovės prašymo turinį ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių pagristų prielaidų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybei ir kad, jų nesiėmus, realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju yra poreikis išlaikyti tarp šalių esančios padėties stabilumą, ir (ar) laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, ieškovei ar šalių nepilnamečiams vaikams gali kilti esminiai neigiami padariniai.
Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir, šeimos teisinių santykių byloje, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami vieno iš sutuoktinių ar nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Šioje proceso stadijoje tokio poreikio nenustatyta, ieškovė jo neįrodė (CPK 178 straipsnis). Laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi ieškovės keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina šalių argumentų, susijusių su kredito įmokų už automobilį mokėjimu, automobilio priežiūra, pagrįstumo, šalių pateiktų su šiomis aplinkybėmis susijusių įrodymų, nes nurodyti argumentai ir įrodymai bus išsamiai išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra skirtos nepilnamečių vaikų interesų laikinam užtikrinimui, kol vyksta teisminis procesas, o ne ieškovės interesų ar norų patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytų neigiamą įtaką šalių vaikams ar vienai iš šalių, pažeistų jų teises ir interesus ar jų neatitiktų. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog šalys gali taikiai išspręsti ginčą, yra inicijuotas teisminės mediacijos procesas.
Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.