- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-334-594/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66662-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- D. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. P. (D. P., toliau – D. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria Kybartų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, nuteistas subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. BK 64¹ straipsnio pagrindu ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant D. P. sumažintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu D. P. paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. gruodžio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. vasario 4 d.2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kybartų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo D. P. perkėlimo į atvirąją koloniją. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi šis Kybartų pataisos namų teikimas buvo atmestas. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Kybartų pataisos namų teikimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją.Nuteistojo teigimu, visiškai neaišku, kodėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas ėmėsi kvestionuoti Kybartų pataisos namų kompetenciją bei atlikti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą savarankiškai. Skundu pažymima, kad bausmės atlikimo laikotarpiu D. P. elgėsi pavyzdingai, nei karto nebuvo baustas drausmine tvarka, už pavyzdingą elgesį buvo ne kartą paskatintas, todėl Kybartų pataisos namai pagrįstai taikė paskatinimo priemonę ir teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Darant šią išvadą pažymima ir tai, kad per visą nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį jo polinkis į alkoholį ar narkotinių medžiagų vartojimą nebuvo pastebėtas, todėl, priešingai nei tai konstatuojama skundžiama apylinkės teismo nutartimi, nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje D. P. piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu buvo pagrįstai įvertintas 0 balų. Nuteistojo teigimu, esant abejonėms dėl Kybartų pataisos namų administracijos atlikto OASys vertinimo objektyvumo, teisingas teismas turėjo ne išsakyti savo nemotyvuotą nepasitenkinimą Kybartų pataisos namų atliktu vertinimu, bet paskirti nepriklausomą įvertinimą. Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teiginiais dėl buvusių nuteistojo teistumų bei nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, jau buvo įvertintos skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, todėl negali būti vertinamos pakartotinai, sprendžiant klausimą dėl D. P. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Darant priešingai, kyla pagrįstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas atvirojoje kolonijoje pasižymi tam tikrais ypatumais, įtvirtintais BVK 91 straipsnyje. Nuteistųjų teisės ir laisvės atvirojoje kolonijoje yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmenys, kurie perkeliami tęsti bausmės atlikimą į atvirąją koloniją, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų ir jais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikus bausmę, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-375-495/2017).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nuteistojo D. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis atlieka nuo 2015 m. gruodžio 4 d. 2017 m. liepos 17 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 5/1-192 jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, galimas jo lygtinis paleidimas – 2019 m. sausio 4 d. Šių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog formaliuosius BVK 140 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kuriems esant tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui nuteistasis gali būti perkeliamas iš pataisos namų į atvirąją koloniją, D. P. iš esmės atitinka. Kita vertus, vien tik šių formalių kriterijų visuma nėra pakankama BVK 140 straipsnio 4 dalies taikymui. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas išvadai apie tokio asmens galimybę tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nuteistasis D. P. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai. Atvykęs į Kybartų pataisos namus, paskirtame būryje jis adaptavosi gerai, jo santykiai su kitais nuteistaisiais draugiški, be to, nuteistasis yra ramaus būdo, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja privalomosiose socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose įgijo statybininko - apdailininko profesiją, šiuo metu mokosi suvirintojo elektra specialybės, pataisos įstaigoje nedirbo tik dėl laisvų darbo vietų trūkumo, perkeltas į atvirąją koloniją bus įdarbintas UAB „Kaunas metal“ pagalbiniu darbininku, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas penkis kartus. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, tokiu būdu iš esmės palengvinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygas, nuteistojo asmenybė privalo būti įvertinama visapusiškai, atsižvelgiant ne tik į jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo aspektu analizuojant D. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad nuteistasis vis dar yra linkęs elgtis impulsyviai, nepamatuoti galimos rizikos, kas itin pasireiškia nuteistojo problemų sprendime, jis jaučiasi gerai nuolat „balansuodamas“ ant ribos, patirdamas aukštą išorinę stimuliaciją, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog asmuo vis dar nedaro pakankamų išvadų iš savo praeities klaidų, ir tokiu savo elgesiu nesistengia pasitaisyti. Juo labiau, jog remiantis 2018 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būtent nuteistojo neapgalvoti ir impulsyvūs sprendimai priskiriami jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, kurių įvertinimas, sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš pataisos įstaigos į atvirąją koloniją, nekvestionuotinas. Vertinant D. P. asmenybę atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors jis ir žino savo veiklos bei nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, teisina savo padarytus nusikaltimus, lygindamas juos su kitų asmenų nusikalstamais veiksmais, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje nuteistasis iš esmės nevertina savo nusikalstamo elgesio neigiamai, jį pateisina. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, iš esmės sumenkinančiam D. P. praeityje buvusį nusikalstamumą, pagrįstai abejotina nuteistojo galimybėmis tęsti bausmės atlikimą lengvesnėmis sąlygomis, tinkamu savo elgesiu rodyti pavyzdį kitiems nuteistiesiems, nedaryti jiems neigiamos įtakos. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad perkeltas į atvirąją koloniją D. P. bus įdarbintas. Kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo D. P. taip pat dirbo, tačiau nuo pakartotinio nusikalstamos elgesio tai jo nesustabdė. Tuo tarpu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvo (disponavimas narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti) įvertinimas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo gaunamų pajamų, šiam būnant laisvėje, jo asmeninių poreikių tenkinimui nepakako. Šių duomenų plotmėje, atsižvelgiant į tai, kad paties D. P. teigimu, jis turi tam tikrų finansinių įsipareigojimų, kuriuos šiuo metu dengia jo artimieji, daroma išvada, jog šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje darbo turėjimas bei oficialiai gaunamos pajamos vis dar nėra pakankamas pagrindas nuteistojo perkėlimui į atvirąją koloniją. Sprendžiant klausimą dėl D. P. perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį bei jo asmenybės pavojingumą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-32-307/2018), todėl sutikti su D. P. skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo buvusius teistumus bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kita vertus, vien tik šių aplinkybių egzistavimas nelaikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti perkelti nuteistąjį iš pataisos namų į atvirąją koloniją, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteisto asmens elgesį ir leidžia įžvelgti pakankamą/nepakankamą jo elgesio korekciją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neturėtų būti sumenkinamos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas D. P. nėra pirmasis – praeityje už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis) jis jau buvo teistas du kartus. Nuteistajam praeityje du kartus buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo sąlygų jis nesilaikė, lygtinio paleidimo laikotarpiu vėl nusikalto, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugeba, jo elgesio korekcija iš esmės apsiriboja vien tik jo buvimu laisvės atėmimo vietoje. Esant šių duomenų visumai, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, pagrįstai manyti, jog šioje D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje jo elgesio korekcija yra pakankama jo perkėlimui į atvirąją koloniją, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog net ir šiuo metu savo neteisėtų veiksmų D. P. iš esmės nesmerkia, juos pateisina kaltindamas aplinką, bet ne patį save. Šių duomenų plotmėje įvertintina ir tai, kad visos D. P. praeityje vykdytos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis (su tikslu jas platinti ar be jo), todėl pakitęs/nepakitęs nuteistojo požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą, sprendžiant klausimą dėl D. P. galimo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją, yra itin reikšmingas. Nors nuteistojo vertinimo pagal OASys metu galimas D. P. piktnaudžiavimas narkotikais buvo įvertintas 0 balų, tačiau, kaip teisingai tai traktuojama pirmosios instancijos teismo nutartyje, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, šie OASys duomenys kelia pagrįstų abejonių. Akivaizdu, kad išvada apie nuteistojo galimą piktnaudžiavimą narkotikais, tiksliau – tokios galimybės nebuvimą, buvo padaryta iš esmės remiantis vien tik nuteistojo žodžiais, kurie, akivaizdu, buvo nulemti ne nuoširdaus jo pakitusio mąstymo apie narkotikų daromą žalą, bet D. P. noro būti perkeltam iš pataisos namų į atvirąją koloniją. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad apklausiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, D. P. patvirtino, jog vartoja narkotines medžiagas apie šešis metus, vartoja kokainą, ankščiau rūkydavo „žolę“ (b. t. 2, b. l. 136-140). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu (2015 m. gruodžio 5 d. įtariamojo apklausa) jis parodė, kad paskutinį kartą narkotines medžiagas vartojo prieš savaitę (b. t. 2, b. l. 5-6). Esant šių duomenų visumai, įvertinus tai, kad dar 2015 m. gruodžio 5 d. apklausos metu D. P. nurodė, jog paskutinį kartą narkotikus jis vartojo prieš savaitę, neabejotina, jog 2018 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, remiantis kuria, D. P. jau keturis metus nevartoja narkotinių medžiagų, neatitinka faktinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, todėl negali būti vertinama kaip kategoriška ir sudaranti pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo problema jau yra išspręsta. Juo labiau, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose, D. P. būtų dėjęs bent menkiausias pastangas šios priklausomybės gydymui (nors apklausiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir teigė, jog jo sutuoktinė, šiam dar būnant laisvėje, jį vežė gydytis), nagrinėjamoje byloje nėra. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog vertinamu atveju apylinkės teismas negalėjo kvestionuoti Komisijos išvadų, tame tarpe ir išvados dėl piktnaudžiavimo narkotikais galimybės nebuvimo, tačiau su šiais D. P. teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka. Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą (tiek sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir dėl jo galimo perkėlimo į atvirąją koloniją), neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos konstatuotos išvados nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo neriboja. Šių aplinkybių visumoje atsakant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir akcentavo galimą nuteistojo piktnaudžiavimą alkoholiu, pagal OASys metodiką taip pat įvertintą 0 balų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą nuteistojo piktnaudžiavimą alkoholiu, ši aplinkybė, sprendžiant jo perkėlimo iš pataisos namų į atvirąją koloniją klausimą, iš esmės nevertintina. Juo labiau, jog ir pirmosios instancijos teismas jokių išsamesnių motyvų šiuo klausimu nepateikė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad, nepaisant aukščiau aptartų nuteistąjį D. P. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu vis dar nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis jau yra padaręs tinkamas išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų, yra pakankamai socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje bei pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šioje D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje perkėlus jį iš pataisos namų į atvirąją koloniją toliau tęsti bausmės atlikimą, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti. Juo labiau įvertinus tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo laikotarpiu jam taikytų ribojimų jis nepaisė, todėl abejotina, jog jų paisys ir būdamas atvirojoje kolonijoje, kur nuteistųjų teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. P. (D. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.