- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2-3269-727/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- AB ,,LTG Infra“
- Atsakovas
- G. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „LTG Infra“ ieškinį atsakovei G. M. dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2024 m. spalio 4 d. prašymu G. M. (toliau – ir darbuotoja) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, komisija) prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo AB ,,LTG Infra“ (toliau – ir darbdavys) neteisėtu, išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. DGKS-9076 darbo byloje Nr. APS-131-22975 (pasirašytas komisijos pirmininko 2024 m. lapkričio 20 d.) komisija prašymą tenkino iš dalies: pripažino darbuotojos atleidimą neteisėtu, jos į darbą negrąžino, išieškojo darbuotojos naudai 4132,92 Eur vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) už priverstinės pravaikštos laiką iki komisijos sprendimo priėmimo ir po 125,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio nuo komisijos sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne daugiau nei už metus, 2619,43 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo, likusius reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
AB ,,LTG Infra“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) po šio komisijos priimto sprendimo kreipėsi į teismą su ieškiniu G. M. (toliau – ir atsakovė, buvusi darbuotoja), kuriuo prašo pripažinti, kad darbuotojos atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, išieškoti sumokėtą žyminį mokestį. G. M. nesutikimo su komisijos sprendimu jos atmestų reikalavimų dalyje teismui neišreiškė, šios sprendimo dalies teismui sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 str. 1 d. nuostata neapskundė.
Ieškovė nurodė ir jos atstovai teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad darbuotoja DK 57 str. pagrindu buvo atleista teisėtai, laikantis visų numatytų sąlygų ir reikalavimų, keliamų tokiam atleidimui, jai buvo išmokėta priklausanti išeitinė išmoka, galutinai visiškai atsiskaityta. Ieškovė paaiškino, jog yra AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ dukterinė įmonė, viena iš šešių šios bendrovės grupės narių. Vykdydama darbo organizavimo pakeitimus, atsisakė atsakovės pareigybės, nes jos atliekama darbo funkcija - „Rail Baltica“ valdymo techninės veiklos Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos vyresniojo inžinieriaus pozicija buvo panaikinta, dėl to atsakovė buvo atleista. Atleidimo procedūra nebuvo pažeista, kadangi ši turėta pareigybė buvo vienintelė, atranka nebuvo atliekama ir kompetencijų bei kvalifikacijos vertinimas taip pat nebuvo atliekamas. Galimybė pozicionuoti į kitas laisvas pareigybes buvo suteikta atsakovei, jai buvo leista nedirbti (mokant tenkantį atlyginimą) ir ji galėjo dalyvauti įvairiose atrankose, stebėti laisvas darbines pozicijas ir rinktis, DK nenumato, kad atleidžiamam darbuotojui būtų pateikiamas individualus siūlymas dėl laisvų darbo vietų. Ieškovė akcentavo, kad darbuotoja užuot dalyvautų atrankose ir savarankiškai ieškotųsi darbo sąmoningai kurpė medžiagą prieš darbdavį. Anot ieškovės, naikindamas atsakovės poziciją, darbdavys atliko informavimo ir konsultavimosi procedūrą su profesine sąjunga, tam buvo pritarta, todėl ir šiuo požiūriu jokio pažeidimo nebuvo padaryta.
Ieškovė taip pat nurodė, jog ji, atsižvelgdama į naujai diegiamų informacinių sistemų įtaką veiklos efektyvumui, yra atsisakiusi savo veikloje įsakymų priėmimo instituto ir siekdama standartizuoti organizacinės struktūros valdymo procesą bei užtikrinti tinkamą aktualių veiklos architektūros dokumentų reikalavimų taikymą, savo kasdienėje organizacinėje veikloje remiasi patronuojančios įmonės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. balandžio 7 d. potvarkiu patvirtintu Organizacinės struktūros valdymo proceso Nr. 12.2.1.1. standartu, kurį ir taikė vykdydama darbo organizavimo pakeitimus ir atsisakydama atsakovės pareigybės.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkanti, prašė ieškinį atmesti, skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesu, nepagrįsto ieškinio ir melagingos informacijos bei faktų teismui pateikimą.
Atsakovė mano, kad darbo sutartis su ja nutraukta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų nuostatomis nustatytą tvarką, jos teises ir teisėtus interesus, susidorojant su ja, kaip negalią turinčiu asmeniu, nes darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 57 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nesilaikė ir netinkamai taikė darbo sutarties šiuo pagrindu nutraukimo procedūrą – nevykdė pareigos pasiūlyti ir perkelti darbuotoją į buvusias kitas laisvas darbo vietas, nors jos turima kvalifikacija ir įgyta patirtis akivaizdžiai leido jai dirbti kitą darbą pagal turėtas laisvas pareigybes, jos turima kvalifikacija yra aukštesnė nei daugumos paliktųjų dirbti asmenų. Darbdavys nevykdė jokios atrankos, kas turėtų būti paliktas dirbti, manant, kad etatas naikinamas turint tam realų, o ne fiktyvų, pagrindą. Mano, kad darbo organizavimo pokyčiai nebuvo realūs, o išgalvoti ir formalūs, nukreipti išskirtinai į jos asmenį. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė turėjo ne vieną darbuotoją pagal jos turimą vyresniosios inžinierės poziciją, visų jų krūvis pagal projektų skaičių buvo panašus, visi jie dirbo atsakovei analogiškose pareigybėse, atliko tas pačias darbo funkcijas. Tokį darbą atliko ne tik ji, bet ir V. G., I. V., M. M., A. J. ir kiti, todėl atleidžiant ją turėjo būti vertinama jos pirmenybės teisė būti paliktai dirbti kitų darbuotojų – vyresniųjų inžinierių atžvilgiu, įskaitant ir K. V., kuri net gi neturėjo inžinerinio išsilavinimo, bet liko dirbti.
Atsakovė dėl sveikatos stovio pageidavo nedalyvauti žodiniuose bylos procesuose. Byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu savo ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes palaikė pilnai, prašė ieškinį patenkinti, atsakovės prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl darbuotojos atleidimo iš darbo teisėtumo. Nagrinėjamo ginčo ribas šioje byloje sudaro būtent tai, nes pati darbuotoja, minėta, ginčo jos atmestų reikalavimų dalyje teismui nekėlė ir savo šių galimai pažeistų teisių įstatymų nustatyta tvarka ir forma negynė.
Revizuodamas darbdavio atliktą darbuotojo atleidimą iš darbo, teismas turi patikrinti, buvo ar ne tam teisinis ir faktinis pagrindas, o taip pat tai, ar darbuotojo atleidimas buvo padarytas procedūriškai tvarkingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, išklausęs ginčo šalių paaiškinimų ir pateiktų argumentų, vertindamas juos įrodymų vertinimo viseto taisyklės aspektu, remdamasis byloje esančia rašytine informacija bei bylos nagrinėjimo metu susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, laiko, jog nėra pagrindo atsakovės atleidimą ginčo atveju laikyti atliktu teisiškai tvarkingai. Tokį sprendimą teismas grindžia žemiau išdėstytu.
Pagal DK 57 str. 1 d. 1 p. darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukiama, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (šis procesas anksčiau, iki 2017 m. liepos 1 d., galiojusiame DK buvo įvardintas kaip struktūriniai pertvarkymai).
Pagal DK 57 str. 2 d. nuostatą darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
Darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla (struktūrinių pertvarkymų) realumas nustatomas pagal tai, ar dėl jų atitinkamą darbą dirbęs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimi jam priskirtų darbo funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Šie pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl to darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu, pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti: 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir 2) kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar 3) struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06- 30 nutarties c. b. Nr. 3K-3-336-248/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis c. b. Nr. e3K-3-477-1075/2017).
Sprendžiant teisme ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 str.), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
Pagal DK 57 str. 3 d. jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jo nėra – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų arba vieni augina vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusius šeimos narius, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą darbdavį, išskyrus darbuotojus, kurie sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami to darbdavio įmonėje; 4) kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.
DK 57 str. 4 d. nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.
DK 24 str. reglamentuoja, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. nuostata ir formuojama teismų praktika visos abejonės aiškinamos silpnesnės darbo santykio grandies – darbuotojo - naudai.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Nustatyta, kad ginčo šalys 2023 m. birželio 20 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 35011 (toliau – Darbo sutartis), kuria atsakovė priimta darbui pas ieškovę vyresniuoju inžinieriumi, numatant, kad pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta gali būti nustatoma ir (ar) keičiama darbdavio nurodymu.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nekilo ginčo dėl to ir ieškovė pripažino, kad 2024 m. gegužės 15 d. tarp atsakovės ir ieškovės atstovo E. K. Teams platformoje vykusio pokalbio metu atsakovė akcentavo savo padidėjusį darbo krūvį, siūlė spręsti problemą, E. K. nedviprasmiškai užsiminė jai apie galimą darbo santykių nutraukimą. Panašaus pobūdžio pokalbis vyko ir 2024 m. birželio 17 d. ofiso patalpose papildomai dalyvaujant ir ieškovės personalo specialistei G. K.. Byloje taip pat yra duomenys, kad panašiu aptartiems įvykiams metu atsakovė kėlė darbdaviui klausimą dėl psichologinio smurto apraiškų buvimo.
Ieškovė pripažino, kad ji, kaip AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ įmonės grupės dalis, siekdama standartizuoti organizacinės struktūros valdymo procesą bei užtikrinti tinkamą aktualių veiklos architektūros dokumentų reikalavimų taikymą, savo kasdienėje organizacinėje veikloje remiasi tuo klausimu patronuojančios įmonės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. balandžio 7 d. potvarkiu patvirtintu ir ieškovei rekomenduotu taikyti Organizacinės struktūros valdymo proceso Nr. 12.2.1.1. standartu (toliau – Standartas), kuriame, be kita ko, patvirtintas naujas organizacinės struktūros valdymo taikymo procesas įgyvendinant ir organizacinės struktūros ir/arba pozicijų pokytį. Taikant Standartą jokie įsakymai ar kiti rašytine forma išreikšti sprendimai nėra priimami, viskas pildoma sistemoje, įskaitant ir darbuotojų supažindinimą su pozicijų aprašymu bei kt. reikiama informacija.
Standarte nurodyta, kad kilus poreikiui keisti organizacinę struktūrą, inicijuoti organizacinės struktūros keitimą, vadovas, kurio struktūriniame vienete planuojamas organizacinės struktūros ir pozicijų pokytis, paruošia organizacinės struktūros pokyčio pristatymą susijusioms šalims, paruoštą pristatymą persiunčia el. paštu, esant poreikiui pristato jį susijusioms šalims; suderinus organizacinės struktūros pokytį, vadovas apie numatytą organizacinės struktūros pokytį informuoja Profesinių sąjungų / Darbo tarybos atstovus.
Ieškovė į bylą pateikė 2024 m. birželio 20 d. el. laišką, siųstą Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininko pavaduotojui V. C., kuriame nurodė, kad 2024 m. birželio 19 d. 9:30 val. įvyko susitikimas su socialiniais partneriais, kuriame buvo pristatytas planuojamas AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo Techninės veiklos Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos darbo organizavimo pokytis, kad susitikimo metu buvo pateikta informacija dėl „Rail Baltica“ valdymo Techninės veiklos Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos darbo organizavimo pokytį nulėmusių priežasčių. Laiške nurodoma, kad įvertinus ilgalaikę perspektyvą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pagal teisinį reglamentavimą inžinerinių tinklų projektinių sprendinių atitiktį normatyvinei bazei tikrina projektų ekspertizė, nustato sąlygas, teikia pastabas ir pasirašytinai derina šių tinklų savininkai (ne AB „Lietuvos geležinkeliai“), ir siekiant koncentruoti bei efektyvinti Bendrovės techninės veiklos resursus, nėra būtinybės bendrovei pakartotinai vertinti ir derinti (dubliuojant trečiųjų šalių inžinerinių tinklų savininkų funkcijas) su „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūra susijusių inžinerinių tinklų projektinių sprendinių, dėl to buvo priimtas sprendimas naikinti „Rail Baltica“ valdymo Techninės veiklos Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos vyresniojo inžinieriaus poziciją, kurios tikslas / paskirtis – inžinerinių tinklų projektinių sprendinių analizavimas, derinimas, išvadų teikimas. Nurodoma, kad informavimo ir konsultavimosi procedūra atlikta ir prašoma patvirtinti laiško gavimą. Adresatas - V. C. – atsakė ,,gavau“.
Laiškas informacinio pobūdžio, nėra prisegtas minimas susirinkimo protokolas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie darbdavio priimtą aiškų sprendimą vykdyti darbo organizavimo pakeitimą, apie aiškiai išreikštas to priežastis ir poreikį. Ieškovė nepateikė ir susirašinėjimo su nurodomomis trečiosiomis šalimis, nėra jokių objektyvių rašytinių duomenų, pateisinančių laiške įvardintą organizacinių pakeitimų poreikį.
2024 m. birželio 25 d. atsakovei pasirašytinai buvo įteiktas 2024 m. birželio 21 d. įspėjimas apie Darbo sutarties nutraukimą, kuriuo ji buvo įspėta, kad ieškovei atsisakius perteklinio su „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūra susijusių inžinerinių tinklų projektinių sprendinių vertinimo ir derinimo buvo priimtas sprendimas naikinti „Rail Baltica“ valdymo techninės veiklos Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos vyresniojo inžinieriaus poziciją ir buvo panaikintos atsakovės pareigos – darbo vieta – „Rail Baltica“ valdymas Techninė veikla statinių ir geležinkelių posistemių inžinerija vyresnysis inžinierius, todėl vadovaujantis DK 57 str. 1 d. 1 p. po trijų mėnesių nuo įspėjimo gavimo dienos su darbuotoja jos Darbo sutartis bus nutraukta, išmokant jai priklausančias išmokas bei 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.
DK įspėjimo formą ir turinį sieja su darbdavio pareiga užtikrinti, kad darbuotojas būtų tinkamai informuojamas dėl faktinių ir teisinių atleidimo pagrindų, taip pat tai, nuo kada jis yra atleidžiamas (DK 64 str. 2 d.). Įspėjimas darbuotojui turi būti raštiškas ir įteiktas nedelsiant (DK 64 str. 1 ir 3 dalys). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesilaikė šių reikalavimų. Atsakovės atveju dėl turimo neįgalumo ji turėjo būti ir buvo įspėta prieš tris mėnesius (DK 57 str. 7 p.). Šio termino buvo paisoma.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. atsakovės prašymu buvo pakeistos jos Darbo sutarties sąlygos, atsakovei buvo nustatytas ne visas darbo laikas, t. y. 4 darbo dienų savaitė, dirbant 32 valandas per savaitę, atitinkamai sumažintas darbo užmokestis. 2024 m. liepos 4 d. darbdavys surašė susitarimą dėl darbo santykių pasibaigimo dienos nukėlimo į paskutinę įspėjimo termino dieną (konkreti diena nenurodyta). Atsakovė jį gavo 2024 m. liepos 8 d. el. paštu ir išreiškė savo sutikimą dėl tokio darbo santykių pasibaigimo dienos nukėlimo.
2024 m. rugsėjo 24 d. darbdavys pasirašė Darbo sutarties Nr. 35011 priedą, kuriame nurodė, jog Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2024 m. rugsėjo 26 d. pagal DK 57 str. 1 d. 1 p.
Byloje nekilo ginčo dėl to ir bylos medžiaga įrodo, kad atsakovė buvo viena iš dešimties ieškovės žinioje tuo metu buvusių ir tame pačiame padalinyje dirbusių vyresniųjų inžinierių pozicijoje. Be jos, šias pozicijas užėmė A. J., D. V., I. V., K. Š., M. Š., A. S., K. V., M. M., V. G.. Byloje nėra duomenų, iš kurių akivaizdžiai ir nedviprasmiškai matytųsi, kuriam ieškovės žinioje esančiam vyresniajam inžinieriui koks konkretus darbo baras ir konkreti specifinė pareiginė vyresniojo inžinieriaus pozicija, funkcijos ir įgaliojimai priskirti, kokią sritį kiekvienas jų konkrečiai pagal suteiktas funkcijas ir pareigines instrukcijas turėjo kuruoti ir kuravo. Ieškovė teismui aiškino, kad kiekvienas jų kuravo atskirą inžinerinę sritį, tačiau šis teiginys byloje liko neįrodytas, t. y. jokia forma neįrodytas visų vyresniųjų inžinierių vidinis darbo funkcijų paskirstymas.
Byloje neįrodytas ir atsakovės buvimas „Rail Baltica“ valdymo techninės veiklos Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos vyresniojo inžinieriaus pozicijoje, nėra duomenų, kad būtent ši pozicija jai yra priskirta ir kad būtent atsakovei buvo pavesta atlikti „Rail Baltica“ valdymo Techninės veiklos Statinių ir geležinkelių inžinerinių tinklų projektinių sprendinių analizavimą, derinimą, išvadų teikimą, t. y. darbą, kuris, ieškovės teigimu, dubliavo, trečiųjų asmenų (užsakovų) atliekamas funkcijas, kas ir sąlygojo poreikį atsisakyti pareigybės.
Byloje nėra jokių duomenų apie funkcijų paskirstymą tarp visų 10 vyresniųjų inžinierių, kurie, kaip matyti iš anketų duomenų, yra visi lygiaverčiai atsakovei – visi jie Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos techninės veiklos specialistai. Dėl šio ir dėl virš išdėstyto nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog atsakovės darbinė pozicija buvo vienintelė, dėl ko jos atsisakius darbdavys galėjo neatlikti nei atrankos, nei pirmenybės būti paliktam bei kvalifikacijų vertinimo. Manytina, kad esant virš aptartai situacijai ieškovė struktūrizavo vieną iš 10 turėtų vyresniojo inžinieriaus pozicijų, todėl turėjo vertinti visus turimus šios pozicijos etatus, atlikdamas visų turimų vyresniųjų inžinierių atranką, vertinti kiekvieno jų turimą kvalifikaciją, o tuo pačiu ir pirmenybę būti paliktam. To darbdavys nepadarė.
Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad vienas iš 10 nurodytų Statinių ir geležinkelių posistemių inžinerijos techninės veiklos vyresniųjų inžinierių - K. V. - net neturi būtino inžinerinio išsilavinimo tokiai pareigybei, todėl vertinant palikimo dirbti prioritetus, jai toks prioritetas negalėjo būti suteiktas. Kritiškai vertintini ieškovės atstovų teiginiai, jog nepaisant nurodytos inžinerinio profilio pareigybės šis asmuo faktiškai buvo priimtas ir dirbo dokumentų valdymo sferoje. Teismo manymu, pareigybės turinys turi atitikti deklaruojamo darbo pobūdį, o nebūti kliūtimi / prioritetu / darbdavio pasiteisinimu reikiamą kvalifikaciją turinčio asmens atžvilgiu.
Akcentuotina ir tai, kad konsultavimosi su darbo taryba ar profesine sąjunga procedūra atlikta visiškai paviršutiniškai, faktiškai jos nebuvo, nes ieškovės pateiktas informacinio pobūdžio laiškas, siųstas Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininko pavaduotojui V. C., nesant jokių duomenų apie jame minimą susirinkimą, nepateikus svarstymui jokių darbdavio priimtų sprendimų apie numanomus vykdyti darbo organizavimo pakeitimus, aiškiai išreikštas to priežastis ir poreikį, negali būti tokiu laikomas. Konsultavimosi su darbo taryba eiga ir to rezultatas nėra jokia forma išreikštas.
Tokiu būdu dėl virš nustatyto ir esamo akivaizdaus situacijos neapibrėžtumo teismui kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės vykdytų organizacinių pokyčių realumo, nes faktinė byloje nustatyta situacija leidžia teigti, kad viskas buvo daroma pernelyg formaliai ir tendencingai atsakovės atžvilgiu, siekiant pateisinti norą nutraukti su ja sudarytą Darbo sutartį. Abejones sustiprina ir tai, kad atliekant nurodomus pokyčius didelėje bendrovėje buvo naikinama viena tik pozicija. Todėl teismas laiko, jog pagrindo ir sąlygų atleisti darbuotoja nurodytu pagrindu nebuvo.
Minėta, pagal DK 57 str. 2 d. esantį normatyvą darbdavys turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, t. y. darbdaviui tenka imperatyvi pareiga, numatyta įstatyme, išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Tokia darbdavio pareiga nėra ribojama bendrąja darbdavio teise skelbti konkursus kai kurioms pareigoms užimti, nes šio straipsnio 2 dalis nenumato jokių šios darbdavio pareigos išlygų, nenumato darbdavio teisės nesiūlyti laisvų pareigų, kurioms užimti darbdavys savo sprendimu ketina (yra nusimatęs) skelbti atitinkamą konkursą. Ši darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą yra esminė, ji apima ir pareigą mokyti bei perkvalifikuoti darbuotojus, kad jiems galima būtų pasiūlyti kitą darbą. Tuo tarpu ieškovė per visą įspėjimo laikotarpį faktiškai nepasiūlė atsakovei užimti kitos laisvos darbo vietos. Byloje esantis susirašinėjimas su atsakove, nurodantis jai galimybę kandidatuoti, aplikuoti į viešai skelbiamas pozicijas, negali būti laikomas siūlymu. Kadangi ieškovės įmonė didelė, be to, ji yra viena iš šešių dar didesnės įmonės grupės narių, akivaizdu, kad terpė galimiems konkretiems pasiūlymams buvo. Byloje nėra jokio individualaus, aiškiai išreikšto ir tik atsakovei skirto siūlymo užimti kitą galimą pareiginę poziciją.
Todėl akivaizdu, kad dėl konsultavimosi procedūros ydingumo ir faktinio nebuvimo, kvalifikacijos nevertinimo ir laisvų pareigybių per įspėjimo laikotarpį atsakovei nesiūlymo konstatuotini darbdavio atlikti procedūriniai pažeidimai.
Dėl virš išdėstyto teismas laiko, jog yra pagrindas pripažinti darbuotojos atleidimą iš darbo ieškovės įstaigoje neteisėtu dėl pastarosios padarytų reikšmingų ir esminių procedūrinių pažeidimų, priešingu atveju, darbdaviui būtų sudarytos sąlygos elgtis darbuotojo/-jų atžvilgiu neteisėtai ir nesąžiningai.
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.
DK 218 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
DK 218 str. 6 d. nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
DK 231 str. 6 d. numatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda nurodytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas.
Teismas įvertinęs tai, kad darbuotoja neprašė grąžinti ją į darbą, atsižvelgęs į jos atleidimo iš darbo aplinkybes, darbdavio išreikštą poziciją nuomonę, laiko, kad grąžinti darbuotoją į darbą yra netikslinga, į darbą jo negrąžina, todėl, pripažinęs jos atleidimą iš darbo neteisėtu, taiko DK 218 str. 4, 6 dalis – sprendžia dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, nes kompensacija darbuotojai dėl trumpo darbo laiko nepriklauso, o DK 57 str. 8 d. numatyta išeitinė jai yra išmokėta.
Darbdavio pateikti duomenys rodo, kad darbuotojos vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 2619,43 Eur, dienos – 125,24 Eur. Tokiu būdu atsakovei priklausytų 13097,15 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo (2619,43 Eur x 5 mėn.) ir po 125,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, skaičiuojant pagal darbuotojai tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių. Sumos nurodytos neatskaičius mokesčius.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų.
Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą.
Teismas nenustatė jokių ieškovės procesinių piktnaudžiavimo faktų. Ieškinio teismui pateikimas, tam tikrų aplinkybių savo reikalavimui pagrįsti nurodymas savaime negali būti prielaida tokiems faktams konstatuoti ir negali būti laikomas šalies piktnaudžiavimu teise pagal CPK 95 str. ar melagingos informacijos teismui pateikimu.
Procesiniai klausimai.
Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.
Iš ieškovės, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 33 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.) ((13097,15 Eur x 0,03 x 0,75) – 262 Eur jau sumokėto žyminio mokesčio).
Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Sprendimo rezoliucinė dalis formuluojama atsižvelgiant į šio darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės rezultatą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Pripažinti atsakovės G. M. atleidimą iš darbo AB ,,LTG Infra“ neteisėtu.
Atsakovės į darbą negrąžinti, laikyti, kad su ja sudaryta Darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti atsakovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės AB ,,LTG Infra“, į. k. 305202934, 13097,15 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 125,24 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, skaičiuojant pagal darbuotojai tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių (sumos nurodytos neatskaičius mokesčius).
Priteisti iš ieškovės AB ,,LTG Infra“, į. k. 305202934, 33 Eur žyminio mokesčio valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui).
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. DGKS-9076 darbo byloje Nr. APS-131-22975 (pasirašytas komisijos pirmininko 2024 m. lapkričio 20 d.) laikyti netekusiu galios.
Atsakovės prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.