- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-105-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01910-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- M. P., A. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-69-1208/2025 pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. P. ir atsakovo M. P. patikslintą priešieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui J. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2025 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu atsakovas M. P. pareiškė nušalinimą teisėjai A. B., motyvuodamas, kad bylą nagrinėjantis teismas yra nepagarbus, neteisingas ir nelygiateisiškas. Ieškovės atstovė atsakovo nušalinimą prašė atmesti, skirti jam baudą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. spalio 31 d. nutartimi atmetė atsakovo pareikštą nušalinimą ir paskyrė jam 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, veikimą prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą.
3. 2025 m. lapkričio 13 d. atsakovas pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Nurodė, kad nušalinimo pagrindas buvo bylą nagrinėjančios teisėjos veiksmai, atmetant atsakovo pareikštą patikslintą priešieškinį, o ieškovės patikslintą ieškinį priimant. Aiškino, jog nušalinimą reiškė ir tuo pagrindu, kad teisėja atmetė prašymus paskirti papildomą turto vertinimo ekspertizę.
4. Nurodė, kad jis neturi galimybės sumokėti paskirtą baudą dėl sunkios finansinės padėties, todėl ji turėtų būti panaikinta. Teigė, jog visos jo šeimos pajamos per 2024 metus buvo 17 139 Eur, t. y. 476 Eur mėnesinių pajamų kiekvienam šeimos nariui. Iš minėtų pajamų reikėjo sumokėti buto šildymo bei kitų komunalinių paslaugų išlaidas, sumokėti už automobilio kurą bei kitas eksploatavimo išlaidas, padengti dukros repetitorių paslaugas bei padengti maisto, drabužių įsigijimo išlaidas, kitas išlaidas. Tvirtino, jog 2025 metais finansinė padėtis nepagerėjo, nes finansinis išieškojimas tęsiasi ir turimas skolas teks padengti, todėl išvardintos išlaidos nepaliko galimybės sumokėti teismo paskirtą baudą. Pažymėjo, kad iš jo yra vykdomi antstolio išieškojimai, jo sąskaitai yra uždėti ribojimai virš 12 000,00 Eur, taip pat yra įsiskolinimai Lietuvos advokatūrai. Nurodė, jog turi turto kartu su ieškove, kurį gali parduoti ir padengti įsiskolinimus, tačiau to atlikti negali, nes ieškovė nenori pasidalinto jos ir atsakovo tėvų turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo M. P. prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas prašymą panaikinti baudą motyvavo iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir reikšdamas nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai A. B., pabrėždamas bylos nagrinėjimo metu teisėjos priimtus procesinius sprendimus, jos šališkumą.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad klausimas teisėjos A. B. nušalinimo prašyme nurodomais pagrindais jau buvo išspręstas Alytaus apylinkės teismo pirmininkės A. P. 2025 m. spalio 13 d. bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos A. B. 2025 m. spalio 31 d. nutartimis, minėtus atsakovo prašymo dėl baudos panaikinimo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo pateiktame banko sąskaitos išraše atsispindi dviejų banko sąskaitų, kurios yra ne asmeninės atsakovo, tačiau jo, kaip advokato, vardu atidarytos banko sąskaitos, duomenys, todėl vertino, kad jos neatspindi realios atsakovo, kaip fizinio asmens, turtinės padėties. Atsakovo, kaip asmens, teikiančio advokato paslaugas, turimi įsipareigojimai neturi jokios reikšmės vertinant jo, kaip fizinio asmens, turtinę padėtį. Be to, atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, kurie turi reikšmės vertinant jo turtinę padėtį. Atsakovo nurodomi byloje esantys duomenys pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) pažymą už 2022 m.–2024 m. laikotarpiu gautas pajamas taip pat nėra pakankamas pagrindas įvertinti prašymo pateikimo dienai esančią realią atsakovo turtinę padėtį. Nors atsakovas motyvuodamas prašymą sunkia finansine padėtimi nurodė, kad didžiąją dalį jo išlaidų sudarė buto išlaikymo, komunalinių paslaugų, automobilio eksploatavimo, maisto bei drabužių įsigijimo išlaidos, tačiau nei jų dydžio, nei tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų kartu su prašymu nepateikė.
9. Teismas darė išvadą, jog panaikinti atsakovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise nėra pagrindo, todėl atsakovo prašymą atmetė. Taip pat, pažymėjo, jog atsakovui paskirtos baudos dydis yra artimas minimaliam galimos paskirti baudos dydžiui. Be to, panaikinus atsakovui skirtą baudą, baudos paskyrimas neatitiktų savo tikslo – sudrausminti nepagrįstus nušalinimus reiškiantį asmenį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas M. P. (toliau – ir apeliantas) prašė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir paskirtą baudą panaikinti.
11. Nurodė, kad nušalinimo pagrindas buvo teisėjos A. B. veiksmai, kuriuos ji atliko 2025 m. spalio 31 d., nepriimant apelianto patikslintą priešieškinį, netenkinant prašymus paskirti teismo papildomą turto vertinimo ekspertizę pastatams bei žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) aiškino, jog teisėjos šališkumas buvo patvirtintas ir šališku sprendimu byloje, kai ieškovės ieškinys buvo tenkintas, o apelianto priešieškinis atmestas, nors priešieškinio reikalavimai buvo panašūs.
12. Teigė, kad dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti teismo paskirtos baudos. Visos jo šeimos pajamos per 2024 metus buvo 17 139,00 Eur, t. y. 476,00 Eur mėnesinės pajamos kiekvienam šeimos nariui. Aiškino, jog iš minėtų pajamų reikėjo sumokėti buto šildymo bei kitų komunalinių paslaugų išlaidas, sumokėti už automobilio kurą bei kitas eksploatavimo išlaidas, padengti dukros repetitorių paslaugas bei padengti maisto, drabužių įsigijimo išlaidas, kitas išlaidas (pvz. telefoninės, draudimo paslaugos ar išlaidos vaistams). 2025 metais apelianto finansinė padėtis nepagerėjo, nes finansinis išieškojimas tęsiasi ir turimas skolas teks padengti, todėl išvardintos išlaidos nepaliko galimybės sumokėti teismo paskirtą baudą.
13. Aiškino, kad negali pateikti įrodymų dėl minėtų išlaidų, nes didžiąsias išlaidas apmoka jos sutuoktinė. Kėlė abejones dėl pagrįstumo jo sutuoktinei teikti paaiškinimus dėl išlaidų, kai ieškovės sutuoktinis, esantis bylos dalyviu, tokių įrodymų neteikia, teisėja neprašo jų pateikti, o tik ieškovų prašymu skiria baudą.
14. Teigė, jog jo pateikti banko sąskaitų išrašai rodo materialinei padėčiai esant patenkinamai, be to, už priešieškinio pateikimą, jam buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Nurodė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pakako teismui pateiktų sąskaitų išrašo, o dabar reikia įrodinėti paminėtas išlaidas, kurias turėjo ne apeliantas arba jis, kurios buvo atliktos ne per banko sąskaitas, kurioms uždėtas areštas.
15. Nesutiko su teismo argumentais dėl baudos paskirties, laiko tokią praktiką esant nepagrįstai, nes ir dabar yra įsitikinęs, kad bylą nagrinėjusi teisėja tapo suinteresuota bylos baigtimi ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
19. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė į bylą šiuos dokumentus: 2024 m. atliktus mokėjimus per Ignitis platformą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo; banko sąskaitos išrašą dėl disponuojamų lėšų.
20. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymas yra panaikintas ir kreditorės pareiškimas grąžintas jį patiekusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priimti šį įrodymą į bylą.
21. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Iš apelianto pateiktų mokėjimų per Ignitis nėra galimybės nustatyti, kad už kokiam objektui teiktų paslaugų mokėjimai buvo atlikti, banko sąskaitos išrašas rodo tik sąskaitai taikomą disponavimo lėšomis apribojimą, todėl minėti įrodymai taip pat nepriimtini į bylą. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, priešingai, teikė dokumentus selektyviai.
Dėl skundžiamos nutarties
22. CPK 107 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyta kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
23. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad buvo nušalinimo pagrindas teisėjos veiksmuose: nebuvo priimtas jo patikslintas priešieškinis, atmestas prašymas skirti papildomą turto vertinimo ekspertizę. Taip pat pažymėjo, jog teisėjos šališkumas pasireiškė ir tuo, jog ieškovės ieškinys buvo tenkintas, o jo priešieškinis atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-249-910/2024).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinės bylos Nr. e2-69-1208/2025 procesas vyko nuo 2023 m. gruodžio 28 d. Teismo posėdžio metu 2025 m. balandžio 7 d. apeliantas pareiškė, kad nori teikti nušalinimą teisėjai raštu, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Teisme 2025 m. balandžio 14 d. gautas apelianto nušalinimas dėl to, jog buvo nepagrįstai atmesti jo prašymai dėl pakartotinės ir papildomos ekspertizės skyrimo, eksperto nušalinimo bei nepagrįstai priimtas ieškovės patikslintas ieškinys. Alytaus apylinkės teismo pirmininkės A. P. 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi netenkintas pareiškimas dėl nušalinimo ir išaiškinta, jog pagal teismų praktiką nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais ir atliktais procesiniais veiksmais nėra teisėjo nušalinimo pagrindas. Teismo posėdžio metu 2025 m. spalio 7 d. apeliantas pateikė raštu dėl teisėjos nušalinimo, todėl bylos nagrinėjimas vėl buvo atidėtas. Alytaus apylinkės teismo pirmininkės A. P. 2025 m. spalio 13 d. nutartimi netenkintas pareiškimas dėl nušalinimo ir pakartotinai išaiškinta, kad kai nušalinimas reiškiamas tik dėl to, jog nesutinkama su teisėjo procesiniu elgesiu, gali būti kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o už nepagrįstų nušalinimo pareiškimų teikimą pakartotinai skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesu. Apeliantas 2025 m. spalio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu dar kartą pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.
26. Pažymėtina, kad visais atvejais apeliantas nušalinimą teisėjai reiškė procesiniais pagrindais, šių aplinkybių neneigė ir pats apeliantas. Atmetant jo nušalinimo pareiškimus, teismo procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai nurodoma, jog procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai nagrinėjant bylą nesudaro teisėjo nušalinimo pagrindų, nurodytų CPK 65 ir 66 straipsniuose, reglamentuojančiuose teisėjo nušalinimo institutą. Visi nušalinimo pareiškimai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
27. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad bauda negalėjo būti skiriama, kadangi 2025 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu teisėjos veiksmų atlikimas, bei teismo posėdžių vedimas, sprendimų priėmimas, atsakovui sudarė įspūdį dėl teisėjos šališkumo. Nagrinėjamu atveju bauda apeliantui paskirta remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, numatančia baudos skyrimą už specifinį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, t. y. piktnaudžiavimą nušalinimo teise; taip pat bendromis nuostatomis, reglamentuojančiomis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis).
28. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, visus tris nušalinimus teisėjai apeliantas reiškė posėdžio dieną, dėl ko neįvyko du posėdžiai, o viename teismo posėdyje teisėja turėjo daryti pertrauką ir spręsti klausimą dėl pareikšto nušalinimo. Tokia situacija neatitinka proceso koncentracijos, operatyvumo, ekonomiškumo principų.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto procesinis elgesys, kai jis iš esmės teismo posėdžių metu reikšdamas nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, tokia teise naudojosi ne pagal paskirtį, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nesąžiningai įgyvendino savo procesines teises, tarp jų ir nušalinimo teisę.
30. Teismų procesiniai dokumentai patvirtina, kad apeliantas sistemingai teikė pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti. Apelianto nepagrįstas naudojimasis nušalinimo teise trikdė proceso eigą ir kliudė koncentruotai, ekonomiškai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apelianto faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį yra pagrįstas ir teisėtas.
31. Apeliantas iš esmės tiek prašyme panaikinti paskirtą baudą, tiek atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus, jog buto išlaikymo, komunalinių paslaugų, automobilio eksploatavimo, maisto bei drabužių įsigijimo išlaidos bei turimi įsiskolinimai nepalieka galimybės sumokėti teismo paskirtą baudą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie turi reikšmės vertinant jo turtinę padėtį. Vien byloje esanti VMI pažyma už 2022 m. – 2024 m. laikotarpiu gautas pajamas nėra pakankamas pagrindas įvertinti apelianto realią turtinę padėtį šiai dienai. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir apelianto nenorą pateikti įrodymus apie jo sutuoktinės patirtas išlaidas, kuriomis apeliantas grindžia sunkią turtinę padėtį.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys nepagrindžia realios apelianto turtinės padėties ir yra pateikti selektyviai, todėl nėra pagrindo vertinti, kad 500,00 Eur dydžio bauda esmingai pažeis jo interesus.
33. Pažymėtina ir tai, jog būtent apeliantas teigia, jog jo turtinė padėtis yra sunki, ir jam tenka pareiga tai įrodyti, todėl jo argumentai, kad teismas nepagrįstai reikalauja pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nepagrįsti.
34. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą dėl baudos panaikinimo, įvertino paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria ir sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra protingas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 5 000,00 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis), todėl apeliantui paskirtos 500,00 Eur baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų (CPK 185 straipsnis).
35. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą atskirojo skundo argumentų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, paskyrimo sąlygas, teismų praktikoje pripažintus paskirtos baudos panaikinimo kriterijus. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.