- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2YT-9857-1263/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žygimantas Leškys
- Pareiškėjas
- L. R., B. R., K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, D. R.
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.6.2.
2026 m. balandžio 9 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. R., B. R. ir K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonei „Turto bankas“ ir D. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjų L. R., B. R. ir K. R. (toliau bendrai – ir pareiškėjai) pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. (mirusio 2023 m. lapkričio 9 d.), palikimą po jo mirties priėmė jo sūnūs – pareiškėjai.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad J. R., miręs 2023 m. lapkričio 9 d. yra pareiškėjų tėvas. Bad Hersfeldo apylinkės teismo nutartimi pareiškėjų globėja buvo paskirta jų močiutė iš mamos pusės – O. L.. Po J. R. mirties liko jam nuosavybės teise priklausiusios 16391/378006 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 239/384 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei kilnojamieji daiktai, tame tarpe ir jam priklausę dviračiai, žoliapjovė, trimeris, benzininis pjūklas, elektros generatorius ir kt.
3. Per įstatyme nustatytą terminą nepilnamečių vardu dėl palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreiptasi ir paveldėjimo byla po J. R. mirties nebuvo užvesta, tačiau netrukus po tėvo mirties pareiškėjai, veikdami per savo globėją, priėmė J. R. palikimą, pradėdami jo turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai iškart po tėvo mirties perėmė palikėjui priklausiusius dviračius, žoliapjovę, trimerį, benzininį pjūklą, elektros generatorių, kitus asmeninius palikėjo daiktus, juos prižiūri, jais naudojasi ir saugo, globėja naudoja juos taip pat. Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai aktyviais savo veiksmais priėmė J. R. dalį turto, kas reiškia palikimo priėmimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojasi kaip savu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaudama valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų pareiškimo tenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo D. R. per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
6. Apie pareiškimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantys asmenys buvo teismo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
7. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
8. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka.
9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnis). Pažymėtina tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
10. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
11. Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 9 d. mirė J. R.. Taip pat nustatyta, kad J. R. yra pareiškėjų tėvas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad J. R. vardu yra registruotas šis turtas: 16391/378006 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 239/384 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Be to, po J. R. liko ir J. R. priklausę kilnojamieji daiktai, tame tarpe dviračiai, žoliapjovė, trimeris, benzininis pjūklas, elektros generatorius ir kt. Po palikėjo J. R. mirties jo nepilnamečių vaikų vardu dėl palikimo priėmimo į notarą nebuvo kreiptasi. Paveldėjimo byla po palikėjo J. R. mirties nebuvo užvesta.
13. Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad po tėvo J. R. mirties netrukus pareiškėjai, veikdami per savo globėją, priėmė J. R. dalį palikimo, pradėdami jo turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai iškart po tėvo mirties perėmė palikėjui priklausiusius dviračius, žoliapjovę, trimerį, benzininį pjūklą, elektros generatorių, kitus asmeninius palikėjo daiktus, juos prižiūri, jais naudojasi ir saugo, globėja naudoja juos taip pat.
14. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, kadangi pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjų pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teismas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teismo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teismas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Konstatuotina, jog pareiškėjai priėmė palikimą po jų tėvo J. R. mirties (2023 m. lapkričio 9 d.), pradėdami faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą nuo palikėjo J. R. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas.
16. Pareiškėjų prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjai negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti pareiškėjų teisę paveldėti likusį pareiškėjų tėvo J. R. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8,00 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,61 Eur, taigi neviršija minėtos sumos, todėl iš pareiškėjų nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. lapkričio 9 d., palikimą po jo mirties priėmė jo vaikai B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.