Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-606/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-06-16Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-09-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-29
Bylos Nr.
1A-295-606/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00572-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
D. F.
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-606/2022

Teisėja Virgina Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00572-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.25.4.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant Alytaus pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. sausio 5 d. (2 dienos), ir nustatyta, kad D. F. neatlikta bausmė yra 48 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trejiems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, konfiskuotas 900 Eur vertės automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. F. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 4 d., apie 16.53 val., (duomenys neskelbtini) g. 16-to namo kieme, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 4,17 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. F. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę, nes, jo nuomone, teismas galėjo jam paskirti švelnesnę bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo D. F. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. F. mano, kad teismas galėjo paskirti jam švelnesnę bausmę.

7. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

9. Skirdamas bausmę nuteistajam D. F. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad D. F. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas net keturis kartus, teistumas neišnykęs, taip pat baustas administracine tvarka už tyčinių administracinių nusižengimų padarymą (t. 1., b. l. 157–161), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad nedirba, bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis D. F. manydamas, kad teismas galėjo paskirti jam švelnesnę bausmę, dėl tokio manymo jokių argumentų nenurodė.

11. Pažymėtina, kad nuteistasis D. F. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau 4 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, paskutinį kartą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme, tačiau nepraėjus nė metams, teistumui neišnykus, būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, taip pat baustas ir administracine tvarka už tyčinių administracinių nusižengimų padarymą. Ankstesniais nuosprendžiais D. F. buvo nuteistas laisvės apribojimo ir arešto bausmėmis, tačiau dėl savo elgesio teigiamų išvadų nepadarė. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, ir tai parodo, kad D. F. kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių, yra linkęs nusikalsti asmuo. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. F. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. F. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė arešto bausmę. Pažymėtina, kad esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kuri parodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei, nustatytas arešto bausmės dydis didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis pagrįstai ir teisėtai (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltas dėl jam pareikšto kaltinimo, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu.

13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Savinijus KatauskasEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas