Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-854-513/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: 2A-854-513/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04240-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Čuchraj
Suinteresuotas asmuo: M. A., V. N.
Pareiškėjas: Klaipėdos miesto savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos
Išvadą teikia: viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“

Kategorijos

2.2.1.4Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimas
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-854-513/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04240-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.4; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą dėl 2018 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1030/2018 sprendimo, kuriuo M. A. pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys M. A., V. N., institucija, teikianti išvadą byloje, viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija) prašė peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1030/2018, kuriuo M. A. pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad yra tikslinga peržiūrėti teismo sprendimą šiose srityse: šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškimo netenkino ir nurodė, kad M. A. globėja ir turto administratore lieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14910-512/2014 globėja ir turto administratore paskirta V. N. (buvusi A.).

3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu M. A. buvo pripažintas neveiksniu, 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi jo globėja ir turto administratore paskirta V. N. (buvusi A.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2UT-541-1030/2018 pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas ir nustatyta sričių, kuriose M. A. pripažintas neveiksniu, sąrašas: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Pripažinus M. A. neveiksniu tam tikrose srityse, tose srityse nustatyta globa ir konstatuota, kad M. A. globėja ir turto administratore lieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14910-512/2014 globėja ir turto administratore paskirta V. N.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja Komisija nurodė, kad yra tikslinga peržiūrėti teismo sprendimą šiose srityse: šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė išvadą, kad per metus M. A. būklė yra be teigiamos dinamikos, elgesio pokyčių nėra, asmenybės ypatumai lieka, elgesys sunkiai prognozuojamas. Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kad suinteresuotas asmuo nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. 2021m. lapkričio 25 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. atliktos ambulatorinės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo buvo tirtas dėl veiksnumo visose asmeninėse turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte. Konstatuota, kad M. A. nuo 2010 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), nepertraukiamos eigos, rezistentiškos formos ir dėl mąstymo, emocijų ir valios sutrikimų jis iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir iš dalies negali jų valdyti visose turtinių santykių srityse, taip pat konstatuota, kad M. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes kritiškai nevertindamas susirgimo jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti šioje srityje. Taip pat nurodyta, kad suinteresuotas asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti socialinių paslaugų srityje bei pilietinių teisių srityje. 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi teismas paskyrė papildomą ambulatorinę ekspertizę, kuri atlikta 2022 m. spalio 10 d. – lapkričio 9 d., jos išvadoje Nr. 85TPK-198/2022 nurodyta, kad M. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas pažymėjo, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas nurodė, kad siekdamas nustatyti teisiškai reikšmingus kriterijus teismas privalo aiškintis ir analizuoti aplinkybes, pareiškime išdėstytas kaip įrodančias tokį asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio jis (iš dalies) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, vertinti byloje esančius įrodymus, įsitikinti, kaip ir kokiais profesiniais kriterijais remdamiesi medikai psichiatrai suvokia asmens nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, vertinti, ar asmens liga yra tokia sunki, kad jos nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, jog jam reikalinga globa, ir tai sudaro pagrindą pripažinti jį neveiksniu. Įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus).

6. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 469 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pagrindas pripažinti asmenį veiksniu yra teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Nagrinėjamoje byloje buvo skirtos dvi ekspertizės, kurių išvados skiriasi – pirmojoje išvadoje nurodyta, kad M. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus psichikos sveikatos priežiūros srityje, taip pat gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti socialinių paslaugų srityje bei pilietinių teisių srityje. Antrosios ekspertizės išvadoje nurodyta, kad asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse. Teismo posėdžiuose apklausti ekspertai paaiškino, kad abiem atvejais išvados duotos pagal tuo metu buvusią tiriamojo asmens būklę, kuri gali keistis, kaip ir ekspertizės išvados, o pakartotinės ekspertizės skyrimas būtų netikslingas, juolab, kad aplinkybės nepasikeitė.

Atsiliepimas

7. Teismo apklaustas šeimos gydytojas, parodė, kad medicinos seselės jo privengia, nes jis būna neramus, aiškinasi su aplinkiniais, yra nerimastingas, gydytoja psichiatrė parodė, kad M. A. greitai provokuojasi, dirgsta, nori teigiamų atsiliepimų, būklė be pakitimų, medikai stengiasi su juo nekonfliktuoti, ji nežino, ar tinkamai ir reguliariai asmuo vartoja vaistus.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vertindamas galimybę suinteresuotą asmenį pripažinti veiksniu visose asmenių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad M. A. būklė pasikeitė iki tokio lygio, kad galėtų gyventi savarankišką gyvenimą be globėjos pagalbos. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo gyvena atskirame bute, nesudaro pagrindo konstatuoti jo veiksnumo, nes butas priklauso asmens tėvui, kuris išlaiko butą. Asmens motina, paskirta jo globėja, rūpinasi maitinimu, pas ją kartą per dieną sūnus ateina pavalgyti. M. A. intelektiniai gebėjimai yra geri, jis turi aukštojo mokslo diplomą, tačiau be globėjos pagalbos negali gyventi kasdienio gyvenimo, nesugeba savimi pasirūpinti, jam visose srityse reikalinga pagalba, nėra jokių įrodymų, kad asmuo siekia integruotis į visuomenę. Teismas nurodė, jog siekis būti veiksniu pagrįstas asmens noru vairuoti automobilį, dirbti, tačiau, atsižvelgęs į asmenybę, teismas vertino, kad tai tik norai, kilę neįvertinus gebėjimų atsakingai ir tinkamai naudotis savo teisėmis ir pareigomis visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei priimti sprendimus, kurie nepakenktų ir nesukeltų neigiamų pasekmių.

9. Teismas nurodė, kad teismo posėdžių metu suinteresuotas asmuo elgėsi konfliktiškai, buvo neprognozuojamas, šaukė iš vietos, elgėsi nepagarbiai su kitais asmenimis, salėje sėdėjo su akiniais nuo saulės, rašo įvairius skundus Vyriausybės kanceliarijai ir Klaipėdos apskrities VPK, į bylą teikė daug ir įvairių raštų, kurių tonas ir turinys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo yra impulsyvus, negalintis suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, greitai išprovokuojamu elgesiu sukelia konfliktines situacijas, kurių pats nesprendžia, t. y. iš kitų laukia tik teigiamų reakcijų, o jų neišgirdęs, konfliktuoja, taip pat kritiškai nevertina savo ligos, nemoka elgtis pagarbiai su šalia esančiais žmonėmis, kaltina kitus dėl to, kad yra neveiksnus, aiškina, kad yra despotas, verslo magnatas, fotografas bei stilistas, jam reikia išrašyti sąskaitas verslo klientams, nori steigti mažąją bendriją, teigia, kad išsimokėtinai įsigijo kompiuterį už 800 Eur ir per 3 mėnesius pusę sumos jau sumokėjo sblizingas.lt, nori pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, internetu gali parašyti testamentą ir pan. Teismas vertino, kad toks M. A. elgesys patvirtina faktą, kad jis be priežiūros negeba tinkamai elgtis su finansais, neįvertina kasdienių poreikių ir lėšų kiekio pragyvenimui, norėdamas realizuoti „verslo planus“ gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, jog faktas, kad yra pripažintas neveiksniu šiek kiek jį riboja, nes jį valdo tik baimės jausmas, bijo stacionarios psichiatrinės ekspertizės, teigia ten vos nenumiręs, nes „patalpintam su 15 recidyvistų man gali persismelkti į psichiką jų mąstymo defektai“, „mano ir mano tėvų turtas vertas apie milijoną eurų, tad nenoriu patekti ir į banditų akiratį“. Suinteresuoto asmens motina, kuri yra jo globėja, atsisakė duoti paaiškinimus dalyvaujant sūnui teigdama, kad nenori su juo konfliktuoti. Teismas pažymėjo, kad motina, matydama ir žinodama, kad sūnus yra veiksnus ir gali savimi tinkamai pasirūpinti, siektų jo pripažinimo veiksniu, todėl vertino, kad to neprašydama motina siekia apsaugoti savo sūnų nuo netinkamų sprendimų, žalos sau padarymo.

10. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu esanti situacija labiau atitinka M. A. interesus, nes jis yra apribotas nuo neapgalvotų ir kenkiančių sau sprendimų priėmimo tiek asmeninių turtinių santykių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo geba dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje ar šeimos santykių srityje – nenustatyta, kad jis, pavyzdžiui, gamina valgyti, padeda artimiesiems, turi kokių nors pareigų šeimoje, kurias atlieka tinkamai, kad tinkamai tvarkosi asmeninių pajamų ir išlaidų, smulkių buitinių sandorių srityse, taip pat byloje nėra įrodymų apie tai, jod jo sveikatos būklė pasikeitė. Teismas padarė išvadą, kad asmens sveikatos būklė yra be pakitimų, todėl nėra pagrindo pripažinti jį veiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT- 541-1030/2018, kuriuo jis pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Suinteresuotas asmuo M. A. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1030/2018, kuriuo jis pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Žemesnės instancijos teismas

12. Argumentuoja, kad ambulatorinės ekspertizės, kuri atlikta 2022 m. spalio 10 d. – lapkričio 9 d., išvadoje Nr. 85TPK-198/2022 nurodyta, kad jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti visose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros srityse. Šias aplinkybės patvirtino ir ekspertizę atlikusios ekspertės, apklaustos pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šia ekspertizės išvada nesivadovavo ir nepagrįstai neperžiūrėjo teismo sprendimo. Prašo tinkamai įvertinti ekspertizės išvadą.

Atsiliepimas

13. Pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija atsiliepimu su suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

14. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti, o apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nenurodė, kokias būtent materialinės ir procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pažeidė ar netinkamai taikė, tokių savo teiginių negrindė. Komisijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, išsamiai išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė jokių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, aiškiai nurodė motyvus ir argumentus ir kuo grindžiama teismo išvada, kad neveiksniu pripažinto asmens M. A. sveikatos būklė nėra pakitusi, kad asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad geba įgyvendinti ir realizuoti savo teises ir pareigas tinkamai visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nepatenkintas pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos prašymas peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1030/2018, kuriuo M. A. pripažintas neveiksniu visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nustatyta, kad M. A. nuo 2010 metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11454-512/2014 M. A. buvo pripažintas neveiksniu, 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi jo globėja ir turto administratore paskirta V. N. (buvusi A.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2UT-541-1030/2018 netenkintas M. A. prašymas peržiūrėti teismo sprendimą ir pripažinti jį veiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau atsižvelgęs į nuo 2016 metų pasikeitusį teisinį reglamentavimą teismas pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir nustatė baigtinį sąrašą sričių, kuriose asmenį pripažino neveiksniu, t. y. šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Pripažinęs M. A. neveiksniu išvardytose srityse teismas konstatavo, kad jose asmeniui yra nustatyta globa ir kad M. A. globėja ir turto administratore lieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14910-512/2014 globėja ir turto administratore paskirta V. N.

20. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėja Komisija kreipėsi į teismą prašydama peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-541-1030/2018 ir nurodė, kad yra tikslinga peržiūrėti teismo sprendimą šiose srityse: šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros, t. y. asmeninių neturtinių santykių srityse. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas vertino, ar yra teisinis pagrindas asmenį pripažinti veiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose minėtame sprendime, kuriose asmuo buvo pripažintas neveiksniu. Taigi, pirmosios instancijos teismas išplėtė bylos nagrinėjimo dalyką tinkamai nepagrindęs tokio poreikio ir ypač akcentavo turtinių santykių sritį, nors pareiškėja to neprašė, tuo tarpu, neturtinių santykių srities iš esmės neanalizavo ir sprendimo neperžiūrėti jose asmens veiksnumo nepagrindė. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo lemti neatskleistą bylos esmę, nepagrįstai išplėstas nagrinėjimo ribas ir dėl to priimtą neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas asmens neveiksnumą vertino apibendrintai, abstrakčiai, nesigilino ir neanalizavo konkrečių sričių, nesiaiškino, ar yra pagrindas pripažinti asmenį ne visiškai neveiksniu, bet ribotai veiksniu, ar yra pagrindas siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo (CPK 467 straipsnio 5 dalis) ir galbūt tokiu būdu mažiau riboti asmens teisinį statusą.

21. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) įvardija konkrečias turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas). CK 2.10 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 468 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą savo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, asmenį turi pripažinti neveiksniu ne visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, o įvardyti tik konkrečias sritis, aktualias neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam asmeniui.

22. CPK 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. CPK 469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

23. Byloje esminę reikšmę turi veiksnumo ribojimų proporcingumo kriterijus, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio vienas iš objektų – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis, su atitinkamais būtinais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas).

24. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 467 straipsnio 5 dalį, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Be to, kaip minėta, nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, ar pareiškėjo prašymu arba savo iniciatyva turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, arba siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo. Šių veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko ir šių aplinkybių nesiaiškino.

26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

27. Nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirtos dvi ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės. 2021 m. lapkričio 25 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-267/2021 nurodyta, kad M. A. atlikti ekspertizę atvyko pats, buvo visiškai orientuotas laike, vietoje ir savyje, tvarkingai apsirengęs, ekspertizės esmę ir tikslus suprato, kontaktas su juo buvo pakankamai produktyvus, į klausimus atsakė nuosekliai, iš esmės, formaliai teisingai, tačiau pyko klausiamas apie kasdienio gyvenimo, socialinio funkcionavimo ypatumus, jo įsitikinimu, psichikos sutrikimo diagnozė jam nustatyta neteisingai, nepagrįstai, dėl to jis negali dirbti, užsiimti verslu, praranda daug pinigų, tyrimui mažai motyvuotas, klausinėja, kam to reikia. Įsimintos informacijos perkėlimas į ilgalaikę atmintį, saugojimas ir atgaminimas nepakankamai efektyvūs, valingo dėmesio apimtis susiaurinta, dėmesio koncentracija svyruojanti, mąstymo procesas nepakankamai nuoseklus ir kryptingas, tačiau apibendrinimo sugebėjimų lygis aukštas. Metaforas supranta ir teisingai paaiškina posakių perkeltinę prasmę. Kai kurių sprendimų pagrindimas nepakankamas. Gauti duomenys rodo neišreikštus motyvacinius mąstymo sutrikimus, o asmenybės tyrimo duomenys – padidintą savęs vertinimą, būdingas nepakankamai nuoseklių veiksmų ir loginių konstruktų sudarymo sugebėjimas bei negalėjimas teisingai organizuoti ir kontroliuoti savo kontaktų, mąstymo savotiškumas. Neadekvatus savęs bei situacijos vertinimas daro jo elgesį mažai prognozuojamu. Dėl sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose sutrikusi socialinė adaptacija, būdingas įtarumas, atsiribojimas, susvetimėjimas, sumažintas jautrumas žmonių santykių atspalviams ir niuansams, nepakankama refleksija, todėl sunkiai supranta savo ir kitų žmonių elgesio paskatas ir motyvus. Apytiksliai žino savo pajamas, bet išlaidų neplanuoja, teigia, kad tuo rūpinasi artimieji (tėvai). Geba paaiškinti ir pagrįsti savo veiksmus tikėtinai modeliuojamose situacijose, susijusiose su paprastais finansiniais klausimais, pavyzdžiui, mokesčiai, pirkiniai, paskolos, buitinėse situacijose: namų ir savęs priežiūra, maisto gaminimas, socialinėse situacijose: reikalų tvarkymas įstaigose, balsavimas, kt. Duota ekspertizės išvada, kad nustatyti motyvaciniai mąstymo sutrikimai netrukdo paprastai kasdieninei tiriamojo veiklai, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte, išskyrus psichikos sveikatos priežiūros srityje, nes kritiškai nevertina savo susirgimo ir dėl to šioje srityje negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir iš dalies negali jų valdyti visose turtinių santykių srityse, nurodytose tame pačiame Aprašo 10 punkte, tačiau M. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti socialinių paslaugų srityje (kreiptis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.), pilietinių teisių (balsavimo rinkimuose) srityje.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 3 d. posėdžio metu apklaustas ekspertas D. T. paaiškino, kad civilinėje byloje, nagrinėtoje 2018 m., jis atliko ekspertizę asmeniui po to, kai šis buvo hospitalizuotas ir gydytas stacionare, jo būklė tuo metu buvo pablogėjusi, dėl to teismas neperžiūrėjo 2014 m. sprendimo, tik nurodė konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu. Ekspertas paaiškino, kad iš dalies gali asmuo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti turtiniuose santykiuose, atliekant ekspertizę ir tiriant asmenį nebuvo nustatyta tokių ryškių mąstymo sutrikimų, kurie grubiai trikdytų asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę. Asmuo formaliai teisingai atsakė į visus klausimus, tačiau paklausus dėl ateities kalba apie didelius verslo planus. Eksperto nuomone, tiriamasis negalėtų jų savarankiškai realizuoti, praeityje yra pasiskolinęs, tačiau skolas mokėjo asmens tėvai. Tuo tarpu, neturtinių asmeninių santykių srityje, eksperto vertinimu, asmuo gali savarankiškai atlikti veiksmus ir priimti sprendimus. Ekspertas M. R. paaiškino, kad su globėjos priežiūra asmuo galėtų atlikti smulkius finansinius veiksmus, tačiau nėra kritiškas savo ligai, sako, kad dėl jos patyrė didelių finansinių nuostolių, turi didelių verslo planų, bet jie yra tik jo galvoje, o tikriausiai ne realūs. Ekspertas pažymėjo, kad silpnaprotyste asmuo tikrai neserga, atminties, dėmesio sutrikimų nenustatyta, labiau emociniai sutrikimai, susiję su įtampomis, vartojamais vaistais.

29. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi paskyrė papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę konstatavęs, kad tarp institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvados (t. 1, b. l. 13-15) ir ekspertizės akto yra prieštaravimų, be to, 2021 m. lapkričio 25 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-267/2021 išsamiau nėra pasisakyta dėl pareiškėjos keltų klausimų, būtent dėl asmens veiksnumo / neveiksnumo šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių srityse, o teismas neturi specialių žinių ištaisyti šiuos neaiškumus.

30. 2022 m. spalio 10 d. – 2022 m. lapkričio 9 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-198/2022 (t. 2, b. l. 23-34) nurodyta, kad M. A. atlikti ekspertizę atvyko savarankiškai, jam paskirtu laiku, tvarkingos išvaizdos, apsirengęs labai švariai, stilingai. Pokalbio metu emocijos gyvos, greitai kintančios, jų kontrolė susilpnėjusi, stebimas silpnas frustracijos toleravimas, silpna impulsų kontrolė, linkęs į greitas pykčio reakcijas, kurios kyla impulsyviai, kalbant apie tiriamajam nemalonius dalykus, tačiau jam pavyksta kontroliuoti savo elgesį. Nuotaika kinta priklausomai nuo tiriamojo pokalbio temos subjektyvaus vertinimo ir kontakto su tiriamuoju stiliaus. Prieinama prasmingam ir produktyviam kontaktui, tačiau kontaktas labai netolygus. Kalbant neutraliomis temomis bendrauja adekvačiai, nuosekliai, logiškai, tačiau kontaktas iš karto keičiasi, kai paliečiamos subjektyviai jautrios temos, kuriomis kalbėdamas (apie savo neveiksnumą, santykį su VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ socialiniais darbuotojais, buvusius gydymus ir ekspertizę stacionare) akivaizdžiai susijaudina, kalba tampa nenuosekli, sudaryta iš nereikšmingų, tačiau tiriamajam subjektyviai svarbių detalių, faktų nuoseklume trūksta logikos. Bandant patikslinti arba nereaguoja į klausimą ir kalba toliau, arba ima dirgti, kelia balsą, reaguoja gynybiškai, tampa priešiškas, užsipuola ekspertes, kad jos iš anksto yra nusiteikusios padaryti jį neveiksniu. Visus kaltinimus išsako kategoriškai, į abejones nereaguoja, tačiau pateikus nepaneigiamus kontrargumentus jo išsakomiems pareiškimams, tiriamasis linkęs suabejoti, atsitraukti, tačiau bando savo elgesį racionalizuoti. Tiriamasis puikiai orientuojasi situacijoje, žino, kur ir dėl ko atvyko, paaiškina, kad siekia būti veiksnus, nes dabartinis statusas jam apsunkina gyvenimą, ypač darbo ir finansinėse srityse, nes negali dirbti, legaliai užsiimti fotografijos verslu, išrašytų sąskaitų, įkurti mažąją bendriją, pasiruošęs tyrimui, atsinešė diplomą ir įvairius spausdintus lapus, kurie ekspertams turėtų įrodyti, kad jis turi reikiamą išsilavinimą užsiimti smulkiu verslu. Teigia, kad rūpimą informaciją randa internete, skambina įvairioms įstaigoms, institucijoms, juridinių asmenų klientų aptarnavimo ir informacijos telefonais, išsiaiškina rūpimus klausimus. Yra pasidomėjęs turtinių ir neturtinių santykių sritimis, žino, kuriose srityse sprendžiamas jo veiksnumo klausimas, tikslia nurodo gaunamas pajamas, suvokia pinigų vertę, preliminariai žino daiktų kainas, žino, kad dalis pajamų yra gaunama už neįgalumą, nurodo, kokią dalį gauna iš savivaldybės, paklaustas, ar pripažinus jį veiksniu savivaldybė toliau mokėtų tikslinę kompensaciją, sunerimsta, skaičiuoja, kiek liktų pajamų be šios kompensacijos, sako, kad būtų sunku pragyventi, tačiau po tyrimo atsiuntė savivaldybės administracijos atsakymą šiuo klausimu. Teigia, kad yra pasidomėjęs šeimos santykių sritimi ir su ja susijusia rizika, teigia, kad svarbu apsaugoti savo turtą, todėl sudarytų vedybų sutartį, numatytų, kaip būtų dalijamas turtas skyrybų atveju. Teigia, kad pagal gaunamas pajamas brangesnius pirkinius gali įsigyti tik išsimokėtinai, nurodo, kad pirko kompiuterį, nors žinojo, kad dėl savo teisinio statuso to daryti negali, tačiau niekam tai neužkliuvo, abejonių dėl jo būklės nekilo, jis sėkmingai moka įmokas ir tikina, kad pusę sumos yra sumokėjęs, supranta lizingo, paskolos, pirkimo išsimokėtinai sąvokas, yra paskaičiavęs, kad planuojamam fotografijos verslui vykdyti įsteigus mažąją bendriją, reikėtų kiekvieną mėnesį mokėti už buhalterinės apskaitos paslaugas. Seka ir žino Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius įvykius, turi savo politines pažiūras. Nors netiki savo psichikos sutrikimu, tačiau teigia, kad reguliariai lankosi pas psichiatrus, geria vaistus, vartos juos ir toliau, nes yra įpratęs ir su jais geriau jaučiasi. Santykius su tėvais apibūdina kaip gerus, teigia, kad mama yra jam artimiausias žmogus, o tėvas padeda, nes apmoka mokesčius už butą ir leidžia jam bute gyventi, be tėvo pagalbos būtų sunku pragyventi iš turimų pajamų. Dėmesys pokalbiui pakankamas, ryškesnių atminties sutrikimų neišryškėjo, autobiografinė atmintis selektyvi, linkęs pateikti tik jį palankiai apibūdinančią informaciją. Kalbant tiriamajam neutraliomis temomis mąstymas nuoseklus, vidutinio tempo, pakankamai logiškas. Kalbant subjektyviai emociškai reikšmingomis temomis mąstymas tampa egocentriškas, teiginiai dažnai neracionalūs, linkęs iškreipti faktus, subjektyviai interpretuoti. Gali susidaryti įspūdis, kad mąstymas iškreiptas ir nenuoseklus, tačiau, vertinant bendrą vaizdą, mąstymo formos sutrikimų, būdingų procesiniam susirgimui, nestebima, o stebimi mąstymo ypatumai sietini su asmenybės bruožais. Perėjus prie užduočių susikoncentruoja, nurimsta, demonstruoja aukštą motyvaciją, pastangas ir ištvermę. Užduočių įvertinimų duomenys nenurodo pažintinių funkcijų: atminties, dėmesio, suvokimo bei mąstymo sutrikimų, tiriamasis geba suvokti informaciją, ją įsiminti, pertvarkyti, atlikti analizės, palyginimo, sintezės, apibendrinimo, abstrahavimo operacijas, samprotauti pagal paprastas ir sudėtingas analogijas, puikiai diferencijuoja esminius ir antraeilius daiktų požymius, perpranta dėsningumus, mąstymas kryptingas, nuoseklus, produktyvus, intelektiniai gebėjimai vidutinės ir truputį aukštesnės už vidutinę normos ribose, aukštesni nei 66-68 proc. jo bendraamžių. Ryškėja asmenybės ypatumai: kategoriškumas, egocentrizmas, eksceentriškumas, arogancija bei itin lengvas pusiausvyros praradimas susidūrus su frustracija bei subjektyviu teisingumo ir neteisingumo suvokimu savo atžvilgiu. Asmenybės struktūroje dominuoja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmenybės sutrikimams būdingi bruožai. Ekspertizės išvada, kad M. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti visose Aprašo 10 punkte nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip pat šeimos, savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros srityse.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad asmens būklė pasikeitė taip, kad jis galėtų gyventi savarankiškai be globėjos pagalbos, ir tai, kad vienas gyvena tėvui priklausančiame bute, nesudaro pagrindo konstatuoti jo veiksnumą, nes tėvas butą išlaiko, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad M. A. turi kokias nors pareigas buityje, kurias tinkamai vykdo ir pan., apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylos duomenys sudaro pagrindą priešingai išvadai. Visų pirma, abiejų ekspertizių aktų išvados patvirtina, kad asmuo visiškai supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau pirmosios instancijos teismas į ekspertų duotas išvadas iš esmės neatsižvelgė ir sprendimą pagrindė institucijos, teikiančios išvadą byloje, VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“, pateikta išvada. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, ši išvada pateikta 2021 m. vasario 2 d., t. y. dar iki Komisijai apsisprendžiant pateikti teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 13-15). Antra, šią išvadą surašė socialinė darbuotoja D. M., kurią asmuo prašė nušalinti, nes ja nepasitiki, jis prieš socialinę darbuotoją teikė skundus įvairioms institucijoms kaltindamas ją korupcinėmis veikomis, kad ji yra suinteresuota, kad jis nebūtų pripažintas veiksniu ir pan., ekspertai patvirtino, kad yra fiksuoti asmens konfliktai su socialiniais darbuotojais dėl asmens siekio būti pripažintam veiksniu. Be to, iš kartu su Komisijos pareiškimu pateiktos 2021 m. vasario 2 d. minėtos socialinės darbuotojos surašytos Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus išvados Nr. 1.14-19 2 priedo matyti, jog, globėjos (asmens motinos) paaiškinimais, sūnus karantino dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos metu ateidavo tik papietauti, liepdavo saugotis viruso ir dėvėti apsaugines kaukes, pats išeidavo iš namų tik nusipirkti maisto, laiką leido internetinėje erdvėje, yra labai švarus, tvarkingas, kiekvieną šeštadienį tvarkosi namus, dažnai skalbia rūbus, bijo netvarkos ir visiems atėjusiems liepia nusiauti batus, ypač, jeigu ką tik išplovė grindis, pats perka rūbus per išpardavimus, pats susimoka už internetą, televiziją, telefoną, tačiau nevertina savo ligos kritiškai, pyksta, jeigu yra apie ją klausinėjamas. Motina mano, kad vaistų sūnus nevartoja, santykiai su ja patenkinami, su tėvu ir seserimi M. A. nebendrauja. Tačiau, nežiūrint į motinos paaiškinimus, socialinė darbuotoja pateikė išvadą, jog nėra nė vienos srities, kurioje suinteresuotas asmuo galėtų pats savarankiškai ar iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba, priimti sprendimus, o savo išvadą būtent grindė nesutarimu su asmeniu, tuo, kad jis su ja nenori bendrauti, neina į kontaktą, atsisako atvykti pokalbiui, yra piktas, agresyvus, blogos nuotaikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant tokiai situacijai socialinės darbuotojos išvados objektyvumas kelia abejonių, nes padarytų išvadų pagrįstumą paneigia toje pačioje išvadoje išdėstyti minėti globėjos paaiškinimai, kurie tokie patys buvo duoti ir Komisijai 2021 m. gegužės 27 d. posėdyje, po kurių Komisija vienbalsiai nusprendė kreiptis į teismą dėl asmens neveiksnumo peržiūrėjimo šeimos santykių, savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros srityse, tačiau pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, šių sričių iš esmės nevertino ir dėl jų plačiau nepasisakė, taip pat neprašė, kad institucija pateiktų išvadą įvertinus byloje esančių duomenų, taip pat ir ekspertų išvadų, visumą (t. 1, b. l. 18-19).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad asmuo vienas iš esmės savarankiškai gyvena bute, už kurį nors ir nemoka komunalinių mokesčių, tačiau jį tvarko ir prižiūri, taip pat gali lemti pagrindą svarstyti dėl neveiksnumo tam tikrose srityse peržiūrėjimo, pavyzdžiui, savitvarkos įgūdžių (tinkamos gyvenamojo būsto priežiūros ir pan.), tikslingumo. Komunalinių paslaugų mokesčių už butą mokėjimas ar nemokėjimas galbūt galėtų turėti įtakos vertinant asmens veiksnumą kai kuriose turtinių santykių srityse, tačiau, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, niekaip neapsprendžia asmens veiksnumo asmeninių neturtinių santykių srityje. Pažymėtina, jog ekspertė psichologė L. Š. 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad artimųjų pagalba niekaip neapsprendžia asmens veiksnumo ar neveiksnumo, net ir pripažinus veiksniu artimieji ir toliau gali rūpintis asmeniu, jam pagelbėti. Ekspertė paaiškino, kad tiriamasis šiuo metu yra praradęs daugelį įgūdžių, nes daug metų buvo laikomas neveiksniu ir dėl to neprisiimdavo atsakomybės už savo veiksmus, tačiau šiuo metu asmuo yra visiškai pajėgus suprasti savo veiksmus ir jų rizikas bei realizuoti savo teises. Ekspertė pažymėjo, kad psichologiniame vertinime labiau dominavo mišrios asmenybės simptomai, kurie iš esmės labiau trukdo aplinkiniams, o ne pačiam M. A., dėl savo asmenybės jis neabejotinai patirs neigiamų pasekmių – gali susipykti su aplinkiniais, juos atstumti, įžeisti, tačiau tai būdinga visiems žmonėms ir nereiškia, kad visi yra neveiksnūs. Ekspertė paaiškino, kad buvo vertintos kelerių metų, taip pat ir tyrimo metu buvusios tiriamojo būsenos, jokių reikšmingų pokyčių (pablogėjimo) lyginant su 2018 metais nepastebėta, fiksuojami tik konfliktai su socialiniais darbuotojais dėl asmens siekio būti pripažintam veiksniu, tačiau reikšmingų kognityvinio mąstymo sutrikimų nepastebėta. Ekspertė pažymėjo, kad asmens būsena yra banguojanti, ji nenuolatinė, todėl, jeigu reikšmingai pablogėtų ar taptų nuolatine, būtų galima peržiūrėti asmens veiksnumą, taip pat ir tuo atveju, jeigu jo veiksmai sukeltų kokių nors neigiamų pasekmių, tačiau, ekspertės nuomone, šiuo metu jis yra pajėgus adekvačiai suprasti ir įvertinti savo veiksmus ir nėra pagrindo riboti jo veiksnumą tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse.

33. Iš esmės tą patį 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino ir ekspertė psichiatrė I. K. – K., pažymėjusi, jog buvo atliktas labai ilgas ir išsamiausias koks tik yra įmanoma asmens vertinimas. Įvadinio pokalbio metu M. A. buvo suirzęs, dirglus, nepagarbus, užėmęs gynybinę poziciją, jaučiantis neteisybę dėl to, kad yra pripažintas neveiksniu, tačiau, kai stresinė situacija nutolo, jis visiškai susikoncentravo ties užduotimis, sugebėjo jas atlikti, jo mąstymo gebėjimai geresni nei 66-68 proc. bendraamžių, atliko mąstymo operacijas, analizavo, pagrindė, nepastebėta jokių iškraipymų, kurie pasireiškia esant lėtiniam sutrikimui. Būdingi pervertinimai, emocinio mąstymo apraiškos jam reikšmingomis temomis, tačiau itin reikšminga, kad asmuo geba koreguoti savo elgesį, jis priėmė jos argumentus, jie diskutavo. Ekspertė pažymėjo, kad asmuo buvo pasiruošęs ir pasidomėjęs visomis sritimis, kuriose yra prižintas neveiksniu, žinojo, kur ieškoti informacijos, supranta, kad visko nežino, todėl nurodė, kad jeigu būtų pripažintas veiksniu ir jam kiltų klausimų gyvenime priimant, konsultuotųsi, ieškotų pagalbos, jis gali prisitaikyti pagal savo asmenybės ypatumus, nurodė, kad nori užsiimti individualia veikla, bet nenori dirbti kolektyve, turėjo atsakymus į visus klausimus. Ekspertė nurodė, kad asmeniui būdingi asmenybės sutrikimo požymiai, jis gali būti nemalonus ir mandagus, be abejonės jam dėl to kils neigiamų pasekmių ir jis su jomis susidurs, susigadins santykius su aplinkiniais, tačiau jis geba kreguoti savo elgesį, susitvarkyti su emocijomis, itin susitelkia, kai turi motyvaciją, o buvimas neveiksniu daug metų atėmė iš jo galimybę prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Ekspertė paaiškino, kad nepagarbumas, grubumas yra asmenybės spektro dalykai, jie būdingi daugeliui, tačiau ne visi yra neveiksnūs. Paklausta, kaip būtų, jeigu, pavyzdžiui asmuo dirbtų ir jam darbe būtų išsakyta kritika, priimti nepalankūs sprendimai, ekspertė paaiškino, kad žmonės įžeidžia vieni kitus, pavyzdžiui, darbinėje srityje susipyksta ir dėl to tenka išeiti iš darbo, kai kurie žmonės itin dažnai keičia darbus, tačiau tai nereiškia, kad jiems turi būti apribota galimybė ieškoti ir dirbti kitus darbus. Ekspertė pažymėjo, kad tyrė asmens intelektą, asmenybę ir mąstymą, priekaištų jo rezultatams neturi, pažymėjo, kad jai, kaip žmogui, pradžioje bendrauti su M. A. galbūt nebuvo malonu, nes jis buvo nusiteikęs gynybiškai, karingai, bet išlaikius pagarbų santykį viskas susitvarkė. Ekspertė pažymėjo, kad vertinant asmens gebėjimus negali būti vertinamas kontaktas su juo. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek institucijos išvada, tiek pirmosios instancijos teismo išvados būtent ir yra pagrįstos kontaktu su asmeniu, t. y. teismas ginčijamame sprendime savo išvadas būtent ir grindė M. A. galbūt nepagarbiu elgesiu teismo posėdžių metu, kalbėjimu iš vietos, buvimu su saulės akiniais, įvairių raštų ir skundų rašymu, t. y. ne objektyviais įrodymais, paneigiančiais ekspertų padarytas išvadas, bet subjektyviu asmens elgesio ir procesinės pozicijos vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuolatiniai asmens prašymai (raštai) neskirti stacionarios ekspertizės pagrįsti baime, kad nepablogėtų jo būklė, nes jis prisimena gydymą ir ekspertizę stacionare, tai jam kelia baimę, įtampą bei pyktį, kad yra pripažintas neveiksniu. Visa tai atitinka ekspertų paaiškinimus apie asmens būseną. Nors šie teismui ir ne tik teismui adresuoti prašymai, elektroniniai laiškai, skundai, prašymai galbūt neatitinka procesinės formos ir turinio reikalavimų, tačiau nei jų kiekis, nei turinys savaime niekaip negali lemti teismo išvados, kad asmuo yra neveiksnus visose srityse.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad eksperčių L. Š. ir I. K. – K. išvadų niekaip nepaneigia ekspertų D. T. ir M. R. duotos išvados. Priešingai, visi ekspertai padarė išvadas ir nurodė, kad nustatyti sutrikimai netrukdo paprastai kasdieninei tiriamojo veiklai, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti savo asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte, socialinių paslaugų srityje (kreiptis dėl socialinės priežiūros, socialinių paslaugų, gebėjimo jomis naudotis ir pan.), pilietinių teisių (balsavimo rinkimuose) srityje, ekspertų D. T. ir M. R. nuomone, psichikos sveikatos priežiūros srityje asmuo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o visose turtinių santykių srityse, nurodytose Aprašo 10 punkte M. A. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti iš dalies.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštaringos yra ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo geba dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje ar šeimos santykių srityje – nenustatyta, kad jis, pavyzdžiui, gamina valgyti, padeda artimiesiems, turi kokių nors pareigų šeimoje, kurias atlieka tinkamai, kad tinkamai tvarkosi asmeninių pajamų ir išlaidų, smulkių buitinių sandorių srityse, kad siekia integruotis į visuomenę. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visose šiose srityse asmuo yra pripažintas neveiksniu, todėl objektyviai neturi galimybių realizuoti savo teisių. Antra, byloje esantys aukščiau aptarti duomenys ir įrodymai paneigia tokias teismo išvadas. Minėta, kad asmuo gyvena savarankiškai, susimoka už internetą, televiziją, telefoną, tvarkosi namuose, skalbia, perka maistą, tai, kad suvokdamas, jog jam negalima, išsimokėtinai nusipirko kompiuterį ir moka už jį įmokas ir pan., paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad be globėjos pagalbos negali gyventi kasdienio gyvenimo, nesugeba savimi pasirūpinti, jam visose srityse reikalinga pagalba. Be to, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, motina (globėja) sūnui duoda po 100 Eur per savaitę, taigi, šie jos veiksmai leidžia daryti išvadą, kad globėja šiuo aspektu taip pat pasitiki savo globotiniu, leidžia jam savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius. Šias aplinkybes patvirtina ir M. A. banko sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 163-166). Visi šie duomenys neabejotinai yra svarbūs vertinant sritis, kuriose asmuo galbūt galėtų būti pripažintas veiksniu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir plačiau nesiaiškino, tik apibendrintai konstatavo, kad asmuo yra neveiksnus visose turtinių ir neturtinių santykių srityse plačiau jų neanalizuodamas ir nepagrįsdamas byloje esančiais įrodymais, ekspertizės išvadomis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmenybės bruožus priskirdamas psichikos sutrikimui.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gydytoja psichiatrė J. S., apklausta pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 20 d. posėdyje, paaiškino, kad asmuo pas ją lankosi kas du mėnesius, ji išrašo vaistų, ar asmuo juos vartoja, nežino, jo būsena panaši, nepakitusi, jis greitai išprovokuojamas, dirglus, nori gerų atsiliepimų. Gydytoja taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sergantieji dažnai dirba, tai priklauso nuo konkretaus asmens psichologinės būklės, kuri turi būti vertinama individualiai, su šia diagnoze pripažinti neveiksnūs gydymo įstaigos pacientai yra tik du. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gydytojos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl tikslingumo peržiūrėti asmens veiksnumą kaip kuriose srityse, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Tuo tarpu, šeimos gydytojas A. R. bylai reikšmingų aplinkybių neparodė, paaiškino, kad asmuo pas jį lankosi dėl kitų susirgimų, tačiau aplinkiniai pastebi, kad jis yra kitoks, nerimastingas, panašiai toks, kaip paaiškino psichologė. Kaip matyti iš abiejų gydytojų paaiškinimų, nė vienas iš jų nesprendė dėl asmens būklės ar veiksnumo / neveiksnumo, tačiau gydytojų paaiškinimai patvirtina, kad M. A. sugeba savarankiškai atvykti į gydymo įstaigas, kreiptis medicininės pagalbos, galbūt galėtų dirbti ar užsiimti kokia nors veikla.

37. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl šalies faktinio veiksnumo, teismas, visų pirma, turi vadovautis asmens civilinio veiksnumo prezumpcija, kuri reiškia, kad teisiškai asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta priešingai. Asmens veiksnumo prezumpciją privaloma taikyti kiekvienam veiksmui ar sprendimui, kurį asmuo atlieka ar priima. Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijose gali kisti, todėl jį privaloma vertinti kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas. Šiomis nuostatomis priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo.

38. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizes, suinteresuoto asmens psichinę būseną medicininiu požiūriu įvertino šios medicinos srities specialistai – teismo psichiatrai ekspertai ir teismo psichologai ekspertai, o teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, iš esmės neturi galimybės jų savarankiškai įvertinti. Teismas gali tik spręsti, ar atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, tačiau negali šio klausimo spręsti pernelyg formaliai. Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo nagrinėjamos pagal ypatingosios teisenos taisykles (CPK 462–474, 491–496¹, 505–509 straipsniai). Nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas turi ne tik imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 8 dalis), bet ir būti ypač dėmesingas bei atidus tirdamas ir vertindamas įrodymus bei bylai reikšmingas aplinkybes, savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra viešojo intereso dalykas.

39. Nagrinėjamu atveju egzistuojant dviejuose ekspertizės aktuose nustatytiems medicininiams kriterijams peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais ir medicininiais kriterijais nesivadovavo ir padarė iš esmės priešingas išvadas nei teismo ekspertai, tačiau nepagrindė, kodėl nelaiko ekspertizės aktų reikšmingais įrodymais, sprendimą grindė iš esmės suinteresuotam asmeniui diagnozuota psichikos liga, tačiau nevertino jos įtakos gebėjimui savarankiškai atlikti veiksmus ir suprasti jų esmę Komisijos pareiškime ir Aprašo 10 punkte nurodytose srityse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant tai, jog veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, kuri taikytina tik itin atidžiai įvertinus tiek medicininį, tiek teisinį kriterijus, konstatuotina, kad apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų pripažintini pagrįstais. Teismo sprendimas visiškai apriboti apelianto veiksnumą visose srityse vien tik dėl tikėtinų būsenos pokyčių ar galbūt ateityje būsimų neigiamų pasekmių dėl priimtų sprendimų, dėl apelianto elgesio teismo posėdžių metu ar rašytų raštų gausos, neįvertinus nei ekspertizės išvadų, nei kitų byloje esančių įrodymų, t. y. nepagrindus tokių išvadų nei medicininiu, nei juridiniu kriterijais, būtų neteisingas ir pažeidžiantis reikalavimą taikyti kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančias priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konkrečių argumentų, kodėl visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse M. A. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti bei veikti savarankiškai. Teismas situaciją vertino apibendrintai, neišskyrė ir neanalizavo konkrečių Aprašo 10 punkte nurodytų sričių, nenurodė ir nevertino ligos pasekmių jo socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, kitų asmenų saugumui, nepasisakė, kaip konkrečiai suinteresuotas asmuo nesugeba suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti, taip pat visiškai nevertino galbūt egzistuojančios galimybės kai kuriose srityse pripažinti asmenį ribotai veiksniu ar siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo (CPK 467 straipsnio 5 dalis), išplėtė nagrinėjimo dalyką, tačiau tokio poreikio nepagrindė byloje egzistuojančiu viešuoju interesu ar poreikiu apsaugoti pažeidžiamo asmens interesus.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip minėta, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byla išnagrinėta pernelyg formaliai, neatskleista jos esmė, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė ginčo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo aplinkybių ir klausimų, nurodytų šioje nutartyje, ypač susijusių su tuo, kaip asmeniui diagnozuota psichikos liga trukdo jam savarankiškai ar iš dalies savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti kasdieniame gyvenime, konkrečiose Aprašo 10 punkte nurodytose srityse, suvokti jų esmę ir juos valdyti, nesiūlė teikti papildomus įrodymus, nebuvo aktyvus ir nereikalavo bylai reikšmingų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet galbūt išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, neatskleistos bylos esmės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme, o bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai nenustačius, nesurinkus ir neįvertinus, todėl liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui naujais šioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo M. A. 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė papildomą įrodymą – medicininę pažymą ir papildomus paaiškinimus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Nors formaliai suinteresuotas asmuo pateikė apeliacinio skundo papildymą suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, šiuo atveju, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jo pateiktas įrodymas ir rašytiniai paaiškinimai priimami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Irma Čuchraj