- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 2YT-541-1030/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. N., Klaipėdos miesto savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija
- Išvadą teikia
- viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl sprendimo, kuriuo jis pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo (panaikinimo), suinteresuoti asmenys V. N. (buvusi A.), Klaipėdos miesto savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, institucija, teikianti išvadą byloje, viešoji įstaiga „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. kreipėsi į teismą, pareiškimu (b. l. 2-3) prašydamas peržiūrėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo jis yra pripažintas neveiksniu, ir pripažinti jį visiškai veiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad jo psichinė būklė pasitaisė, jis pats savimi rūpinasi, gyvena vienas, mamos, jo globėjos, pagalba jam nebereikalinga.
Teismo posėdyje pareiškėjas M. A. papildomai paaiškino, kad šiuo metu gydosi ligoninėje. Išvežtas buvo dėl to, kad susipyko su tėvu, nes jo paprašė, kad sumokėtų už interneto paslaugas. Nesant interneto, jis negali išsimiegoti, nes kieme šūkauja, kaimynai garsiai kalba. Internetu pareiškėjas klausosi muzikos, taip atsipalaiduoja. Pareiškėjas paaiškino, kad gyvena vienas tėvo bute. Jis nemoka jokių komunalinių mokesčių. Jei būtų pripažintas veiksniu, jis užsiimtų verslu internete, turi partnerių Londone, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Kuo šiuo metu užsiima, pareiškėjas nenori atskleisti, kadangi jis pripažintas neveiksniu, todėl legaliai užsiimti jokia veikla negali.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas V. M. palaikė pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. N. teismo posėdyje paaiškino, kad M. A. yra jos sūnus. Nurodė, kad M. A. savo ligos nesupranta ir nepripažįsta. Neigia, kad jam reikia gydytis, mano, kad jį nori visi uždaryti, priversti gydytis. Jo liga nepasiduoda gydymui, būsena intensyviai blogėja, kadangi sūnus dažnai nenaudoja vaistų. V. N. paaiškino, kad jos sūnus turi daug baimių. Gyventi kartu neįmanoma. M. A. 2006 m. išvyko į Jungtinę Karalystę, po metų pradėjo rašyti SMS žinutes, kad neva jam grasina, todėl jis turi išjungti telefoną. Sūnus kreipėsi į medikus, dėl to buvo hospitalizuotas Londone 3 savaitėms, po to grįžo į Lietuvą, tačiau būklė jo vis blogėjo.
Šalies argumentai
VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo M. A. elgesys yra nepakitęs, pas gydytoją nustatytu laiku nesilanko, vaistų nenaudoja, yra agresyvus, mažai tvarkosi, apsirengti sugeba, tačiau, kai paūmėja liga, jis iškart apsileidžia, netvarko buto, į namus nieko neįsileidžia, tuo momentu jis visiškai nesugeba savimi pasirūpinti, namuose nieko negamina. Jam visose srityse reikalinga pagalba.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas D. T. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo psichinė būsena yra bloga, yra nuolatiniai šizofrenijos požymiai ir pagal naujus duomenis 2017 m. lapkričio 30 d. – 2018 m. sausio 30 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų nebepalaiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo pareiškimas netenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 4-5) M. A. buvo pripažintas neveiksniu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. (b. l. 6) nutartimi M. A. globėja ir turo administratore paskirta V. N. (buvusi A.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa toje srityje pasibaigia.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Pažymėtina, kad pagal CPK 469 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pagrindas pripažinti asmenį veiksniu yra teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.
Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, teismo psichiatrijos ekspertas D. T. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo psichinė būsena yra bloga ir pagal naujus duomenis ekspertas 2017 m. lapkričio 30 d. – 2018 m. sausio 30 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų nebepalaiko, paskyrė pareiškėjui stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 18 d. – birželio 15 d. atliktos stacionarinės ekspertizės išvadoje, nuo 2018 m. balandžio 8 d. M. A. pakartotinai gydomas psichiatrijos ligoninėje, klinikiniame vaizde aprašomas psichozinis sutrikimas, skirtas gydymas keliais neuroleptikais, tačiau psichikos būsenos pagerėjimo neatžymima. Įvertinęs tai, teismas konstatuoja, kad po ambulatorinės ekspertizės, atliktos 2017 m. lapkričio 30 d. – 2018 m. sausio 30 d., pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės pablogėjo, todėl ambulatorinės ekspertizės metu padarytomis išvadomis (b. l. 43-47) dėl pareiškėjo ligos remisijos ir pareiškėjo veiksnumo remtis nebegalima. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, priimdamas sprendimą, remiasi būtent stacionarinės ekspertizės išvadomis.
Atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, 2018 m. gegužės 18 d. – birželio 15 d. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 108-115) konstatuota, kad M. A. nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, nepertraukiamos eigos, rezistentiška gydymui, dėl kurios M. A. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Atsižvelgiant į stacionarinės ekspertizės aktą, proceso dalyvių paaiškinimus, VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ išvadą, darytina išvada, kad M. A. sveikatos būklė nėra pagerėjusi, todėl nėra pagrindo pripažinti M. A. veiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir naikinti teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas neveiksniu.
Kartu teismas pažymi, kad teismo, nagrinėjančio civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu peržiūrėjimo ir panaikinimo, įgaliojimai yra numatyti CPK 469 straipsnio 4 dalyje. Pagal CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktą teismas, išnagrinėjęs tokią bylą, gali nuspręsti pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reguliavimą, įsigaliojusį nuo 2016 m. sausio 1 d., asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu tik tam tikrose srityse, teismo sprendime nurodant baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą (CK 2.10 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 468 straipsnis), yra reikalinga pakeisti peržiūrimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą, nustatant sritis, kuriose M. A. pripažįstamas neveiksniu.
Įvertinęs 2018 m. gegužės 18 d. – birželio 15 d. ekspertizės akte išdėstytą ekspertų išvadą teismas, siekdamas nesuvaržyti asmens teisių daugiau nei būtina, pripažįsta M. A. neveiksniu tose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios įvardytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte. Kartu, siekdamas aiškumo, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo konkrečią sritį sudarančių sandorių ir (ar) veiksmų sąrašus taip, kaip nurodyta minėtame apraše, nes taip, teismo nuomone, nėra praplečiamas sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašas, jis lieka baigtinis, o tik nurodomi pavyzdiniai konkrečią sritį sudarantys sandoriai ir (ar) veiksmai.
Netenkinus pareiškėjo pareiškimo peržiūrėti (panaikinti) teismo sprendimą, kuriuo jis pripažintas neveiksniu, ir pripažinti jį veiksniu, nėra teisinio pagrindo baigtis M. A. nustatyta globai (CK 2.10 straipsnio 3 dalis). Pakeitus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityje, ir nustačius sritis, kuriose pareiškėjas M. A. pripažintas neveiksniu, anksčiau nustatyta globa ir paskirtas globėjas lieka nepakeisti, o globėjas veikia visose atitinkamose srityse, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 468 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. pareiškimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11454-512/2014, kuriuo M. A. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo (panaikinimo) ir M. A. pripažinimo veiksniu netenkinti.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11454-512/2014, nustatant sričių, kuriose M. A. pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.
Pripažinti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių santykių srityse:
– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
– kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
– nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
– paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
– dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).
Pripažinti M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:
– savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
– sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
– šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
– asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
– darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).
Pripažinus M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu tam tikrose srityse, tose srityse nustatyti M. A. globą ir konstatuoti, kad M. A. globėja ir turto administratore lieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14910-512/2014 globėja ir turto administratore paskirta V. N. (buvusi A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.