Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. ir nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 26 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteisti:

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį 350 MGL (45 000 Lt, t. y. 13 032,90 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. spalio 28 d., paskirta bauda sumažinta 4 MGL (520 Lt, t. y. 150,60 Eur) ir V. Š. paskirta galutinė 346 MGL (44 480 Lt, t. y. 12 882,30 Eur) dydžio bauda.

R. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) 600 MGL (78 000 Lt, t. y. 22 590,36 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2011 m. spalio 28 d., paskirta bauda sumažinta 4 MGL (520 Lt, t. y. 150,60 Eur) ir R. Š. paskirta galutinė 596 MGL (77 480 Lt, t. y. 22 439,76 Eur) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 2 dalį nuteistas A. J. . Dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistųjų A. J. , V. Š. ir R. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Š. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , pasinaudodamas giminyste su FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. Š. , savo ir kitų asmenų naudai, tiesiogiai ir netiesiogiai pareikalavo duoti kyšį ir netiesiogiai priėmė dalį reikalauto kyšio, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautoją, kad šis neteisėtai veiktų, būtent:

veikdamas bendrininkų grupe su A. J. , pasinaudodamas giminyste su FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja R. Š. , atlikinėjusia ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. V. ir R. K. , žinodamas, kad R. Š. yra pažadėjusi V. V. neteisėtai veikti jo naudai, 2011 m. rugpjūčio 28 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Kalvarijų turgavietėje, esančioje Vilniuje, Kalvarijų g. 61, A. J. organizavus jo susitikimą su V. V. , jis tiesiogiai pareikalavo iš V. V. duoti 20 000 Lt kyšį savo ir A. J. naudai už palankių sprendimų priėmimą R. K. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė pastarajam tame pačiame ikiteisminiame tyrime atsisakyti nuo akistatos su įtariamuoju J. G. .

Tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 19 d., apie 11.45 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie verslo, pramogų ir sporto centro „F. P. “, esančio (duomenys neskelbtini), jis netiesiogiai per A. J. pareikalavo iš V. V. perduoti dalį jo, V. Š. , reikalauto 20 000 Lt kyšio už palankių procesinių sprendimų priėmimą R. K. .

2011 m. spalio 20 d. apie 14.27 val. ir 2011 m. spalio 21 d. apie 13.05 val. Kalvarijų turgavietėje, esančioje Vilniuje, Kalvarijų g. 61, jis netiesiogiai per A. J. pakartojo V. V. reikalavimą perduoti dalį jo, V. Š. , pareikalauto kyšio, t. y. 10 000 Lt, už palankių procesinių sprendimų priėmimą R. K. ir pakartojo nurodymą atsisakyti nuo akistatų su UAB „T“ atstovais.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 24 d., apie 15.38 val., automobilyje „Ford Focus“ (valst. nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Senukai“, esančios Vilniuje, Ukmergės g. 244, jis netiesiogiai per A. J. savo ir A. J. naudai priėmė iš V. V. dalį reikalauto kyšio, t. y. 5000 Lt, už pažadą, pasinaudojant jo, V. Š. , giminyste ir A. J. pažintimis, paveikti FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėją R. Š. , kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus.

Tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, 2011 m. spalio 26 d., apie 12.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25A, jis netiesiogiai per A. J. savo ir A. J. naudai priėmė iš V. V. kitą dalį reikalauto kyšio, t. y. 5000 Lt, už pažadą, pasinaudojant jo, V. Š. , giminyste ir A. J. pažintimis, paveikti FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėją R. Š. , kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus.

R. Š. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, būtent: ji, būdama valstybės tarnautoja – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. V. ir R. K. , siekdama turtinės naudos V. Š. ir A. J. , 2011 m. birželio 15 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, FNTT Vilniaus apygardos valdybos patalpose, esančiose Vilniuje, Šermukšnių g. 3, pažadėjo V. V. neteisėtai veikti jo naudai.

Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d. V. Š. , veikdamas kartu su A. J. , pareikalavo iš V. V. 20 000 Lt už palankių sprendimų priėmimą R. K. ir nurodė jam ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti nuo akistatos su įtariamuoju J. G. , ji, veikdama V. Š. ir A. J. naudai, 2011 m. spalio 17 d., apie 10.33 val., FNTT Vilniaus apygardos valdybos patalpose, esančiose Vilniuje, Šermukšnių g. 3, pakartojo V. V. pažadą neteisėtai veikti jo naudai ir melagingai nurodė, jog R. K. gali būti inkriminuotas dalyvavimas organizuotoje grupėje.

Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad 2011 m. spalio 19-21 d. susitikimų metu A. J. , veikdamas kartu su V. Š. , toliau reikalavo iš V. V. 20 000 Lt už palankių procesinių sprendimų priėmimą R. K. ir nurodė jam ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti nuo akistatų, ji, veikdama V. Š. ir A. J. naudai, 2011 m. spalio 21 d., apie 14.35 val., FNTT Vilniaus apygardos valdybos patalpose, esančiose Vilniuje, Šermukšnių g. 3, melagingai nurodė V. V. , kad, šiam neatsisakius nuo akistatų, jis pakenks R. K.

Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį, BPK 2 straipsnio nuostatas ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 punktą, 5 punktą, numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams, būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto, 9 punkto nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto FNTT direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-53, 7.1 punkte nustatytą pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

12. Nuteistojo V. Š. ir nuteistosios R. Š. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. Š. kasacinio skundo argumentų

13. Kasatorius V. Š. ginčija savo bendrininkavimą su nuteistuoju A. J. , teigdamas, kad byloje neatskleistas susitarimo turinys ir nenustatyti jo veiksmai, atitinkantys BK 226 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytus objektyviuosius požymius. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius jo apeliacinio skundo argumentus. Teismas, nepripažinęs įrodymu neteisėtu būdu gautų esminių bylos duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, privalėjo iš naujo įvertinti įrodymus ir tik tada spręsti jo kaltumo klausimą. Tokie kasatoriaus argumentai pagrįsti savu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, pateikiamu kaip teismų padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

13.1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

13.3. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų nenustatė.

14. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, visais jais pagrindė savo išvadas. Nuteistasis V. Š. apskundė nuosprendį apeliacine tvarka, prašydamas panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas nesutiko su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, be kitų įrodymų, jo kaltumą pagrindė neteisėtu būdu gautais duomenimis, t. y. pareigūno padarytu jo neprocesinės apklausos įrašu, ir kaip pirmosios instancijos teismas įvertino kitus bylos duomenis, kurie, jo paties vertinimu, jo kaltumo nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo reikalingumo, nuteistojo V. Š. gynėjas, pavestas ginamojo, prašė perklausyti ginčijamą garso įrašą ir apklausti jį padariusį pareigūną. Teismas šio ir kitų proceso dalyvių prašymų netenkino ir nutarė įrodymų tyrimo nedaryti, nes įrašo teisėtumo klausimas gali būti išspręstas ir be prašomų veiksmų atlikimo. Vis dėlto iš anksto nustatytu sprendimo skelbimo laiku teismas pranešė nusprendęs perklausyti garso įrašą ir kitame posėdyje tai padarė bei išklausė nuteistojo V. Š. paaiškinimus.

Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje pripažino, kad įrašas neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų ir nepripažino jo įrodymu, nurodydamas, kad jame esančiais duomenimis nesiremia. Atskiroje nutarties dalyje teismas išanalizavo visus kitus pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis ir pateikė motyvuotą išvadą, kad jie patvirtina nuteistojo V. Š. kaltumą. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, nepripažinęs tam tikrų bylos duomenų įrodymais, privalo iš naujo išanalizuoti kitus bylos duomenis ir tik tada spręsti, ar jie patvirtina nuteistojo kaltumą, yra teisingas. Tačiau, minėta, teismas būtent taip ir padarė. Nuteistojo tvirtinimas, esą apeliacinės instancijos teismo nepripažinti įrodymu duomenys nulėmė kitų įrodymų vertinimą, yra deklaratyvus ir neatitinka nutarties turinio. Priešingai negu mano kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismui ištaisius pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, bet pripažinus, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, kasatoriaus ginčijamas bendrininkavimas su nuteistuoju A. J. ir jo veiksmų kvalifikavimas patikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos aplinkybes.

15. Teismai nustatė, kad nuteistojo A. J. bendravimas su V. V. buvo susijęs su šio nuteistojo pažadu už kyšį pasiekti, kad V. V. ir R. K. atžvilgiu būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko nuteistoji R. Š. . A. J. rekomendavus, V. V. įmonė V. Š. statomame name atliko dalį rangos darbų. V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismų kvalifikuotos pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, objektyvieji požymiai pasireiškė tuo, kad A. J. suorganizuoto susitikimo metu jis pareikalavo iš V. V. 20 000 Lt.

16. Pagal BK 226 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Taigi prekybos poveikiu sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pareikalavo kyšio, todėl kasatoriaus argumentai, kad realiai pinigai buvo perduoti A. J. , kvalifikuojamosios reikšmės neturi. Svarbu nustatyti, kad V. Š. pareikalavo pinigų už A. J. duotą pažadą paveikti valstybės tarnautoją. Šią aplinkybę teismai argumentavo liudytojų V. V. , R. K. parodymais, pokalbių įrašais, slapto sekimo protokolais ir kitais bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, ji susijusi su įrodymų vertinimu, dėl kurio kolegija jau pasisakė.

17. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai.

Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Apie buvusį A. J. ir V. Š. susitarimą ir jo pobūdį teismai sprendė iš visų bylos duomenų apie jų tarpusavio bendravimą ir atliktus veiksmus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad jie, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį yra atlikę, suvokė visus bendrai daromos veikos požymius, t. y. kyšio reikalavimą už pažadą paveikti valstybės tarnautoją, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Taigi, priešingai negu teigia kasatorius, jo susitarimo su nuteistuoju A. J. turinys yra nustatytas ir atskleistas nuosprendžio dalyje, kurioje išdėstytos įrodyta pripažintos jo nusikalstamos veikos aplinkybės.

18. Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. Š. veiksmams baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl nuteistosios R. Š. gynėjo kasacinio skundo argumentų

19. Kasatorius – nuteistosios R. Š. gynėjas, teigdamas, kad liudytojui V. V. nebuvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atskleidžiant R. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, neteisingai aiškina BPK 159 straipsnio nuostatas. BPK 159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, jog tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Pažymėtina, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą ir tik prokurorui gavus informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant. Būtent tokios aplinkybės nustatytos nagrinėjamoje byloje. Iš skundo turinio matyti, kad kasatorius neteisingai sutapatina nusikalstamos veikos imitavimą, atliekamą pagal Kriminalinės žvalgybos (pirmiau Operatyvinės veiklos) įstatymą, numatantį konkrečias nusikalstamas veikas, dėl kurių prokuroras gali sankcionuoti tokius veiksmus nepradėjus ikiteisminio tyrimo, ir BPK 159 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę, kuri, esant pagrindui, gali būti taikoma atliekant ikiteisminį tyrimą dėl bet kokio nusikaltimo. Tai, kad liudytojui V. V. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, imituojančius veiksmus, nevaržo teismo dėl tokių veiksmų atlikimo išaiškinto asmens nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal jų atitiktį BK numatytam nusikaltimui valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taigi ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuteista R. Š., bei BK 226 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuteisti V. Š. ir A. J.

Nuteistosios R. Š. gynėjo argumentai, kuriais ginčijamas liudytojo V. V. atliktų veiksmų teisėtumas, yra išvestiniai iš neteisingo BPK 159 straipsnio aiškinimo, todėl atkrenta savaime. Kasatorius atkartoja apeliacinio skundo argumentus dėl draudimo provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką pažeidimo, kuriuos apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Pažymėtina, kad R. Š. nuteista už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos kitiems nuteistiesiems, nesant jos veiksmuose kyšininkavimo požymių, o tai, atsižvelgiant į liudytojui V. V. leistus atlikti valstybės tarnautojo papirkimą imituojančius veiksmus, kurių jis neviršijo, iš viso paneigia R. Š. provokavimo BPK 159 straipsnio 3 dalies prasme galimybę. Jos piktnaudžiavimas grindžiamas per jos sąsajas su nuteistųjų A. J. ir V. Š. nusikalstamais veiksmais. Šias sąsajas teismai grindė bylos duomenimis apie jos elgesį ir veiksmus, duodančius pagrindą jos vyrui V. Š. ir A. J. reikalauti iš V. V. kyšio, sudarant įspūdį, kad tai palengvins jo ir R. K. padėtį R. Š. atliekamame ikiteisminiame tyrime. Kaip minėta, atsakant į nuteistojo V. Š. kasacinio skundo argumentus, žemesnės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių neigimas nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

20. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismų nustatyti nuteistosios R. Š. veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimas, formaliai inkriminuojant didelės žalos požymį.

BK 228 straipsnyje numatyta veika (piktnaudžiavimas) yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl, kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Piktnaudžiavimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė (ar kiti BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodyti asmenys). Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, kad toks asmuo veikdamas (arba neveikdamas) atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354-511-2015, 2K-35-697/2016 ir kt.). Tokie teisės aktai nurodyti išdėstant R. Š. nusikalstamos veikos aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala yra vertinamasis požymis ir ji paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-354-511/2015 ir kt.).

20.1. Teismai nustatė, kad nuteistoji R. Š. žinojo, jog nuteistųjų V. Š. ir A. J. reikalavimas iš V. V. kyšio susijęs su jos atliekamu ikiteisminiu tyrimu, ir pažadėjo neteisėtai veikti V. V. naudai, duodama nurodymus V. V. , kaip jam elgtis jos atliekamame ikiteisminiame tyrime. Tokie jos veiksmai teisingai įvertinti kaip piktnaudžiavimas tarnyba, siekiant turtinės naudos V. Š. ir A. J., padaręs didelę neturtinę žalą valstybei, nes buvo diskredituotas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūno vardas ir sumenkintas šios valstybės institucijos autoritetas. Kasatorius mano, kad tokia R. Š. veika labiau atitinka jos, kaip bendrininkės (padėjėjos), vaidmenį V. Š. ir A. J. nusikaltime, be jokių argumentų nurodydamas ne šiems nuteistiesiems inkriminuotą BK 226 straipsnio 2 dalį, o to paties straipsnio 5 dalį. Kolegija sprendžia, kad nuteistosios R. Š. veiksmams baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Sutinkant su kasatoriaus argumentu, kad nuteistoji R. Š. padėjo kitiems nuteistiesiems atlikti prekybos poveikiu veiksmus, pažymėtina, jog padėjimas pasireiškė būtent piktnaudžiavimu jos tarnybine padėtimi.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kaip to prašo kasatoriai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. Š. ir nuteistosios R. Š. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinius skundus.