Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Byloje kilo ginčas dėl 600 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. K. kildino iš neteisėtų Šalčininkų RPK veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad Šalčininkų RPK 2018 m. spalio 9 d. Nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – 30 Eur, Vilniaus regiono apylinkės teismo buvo panaikintas nesant administracinio nusižengimo sudėties. Turtinė žala – tai yra pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti administracinio nusižengimo byloje, 100 Eur neturtinę žalą pareiškėjas siejo su nepatogumais ir nemaloniais išgyvenimais dėl nepagrįstai iškeltos administracinio nusižengimo teisenos bei dėl to sutrikusios sveikatos. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Šalčininkų RPK pareigūnas, nagrinėdamas bylą, padarė proceso pažeidimų.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, 600 Eur turtinei žalai ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 233,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Apeliacinį skundą padavė atsakovas, teigdamas, kad nebuvo pagrindo priteisti išlaidas, patirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, 2018 m. spalio 9 d. Nutarimas buvo panaikintas ne dėl ANK 616 straipsnio 3 dalies, ir 633 straipsnio 1 dalies pažeidimų, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos.

28. Lietuvos Respublikos ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

29. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

30. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tačiau vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

31. Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.

32. Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

34. Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

35. Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

36. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima darytina išvada, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam Šalčininkų RPK pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

38. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad šios pareiškėjo skundo dalies tenkinti nebuvo pagrindo, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

39. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 100 Eur.

40. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

41. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

42. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

43. Neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). Administracinio sprendimo panaikinimas savaime nereiškia, kad padaryti neteisėti veiksmai, dėl kurių atlyginama žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4953-438/2020).

44. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2135-520/2019 pažymėta, kad teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Be to, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

45. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš anksčiau minėtų Šalčininkų RPK pareigūnų veiksmų: kad jam nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skirta administracinė nuobauda, be to, buvo padaryti procesiniai pažeidimai (nepadarytas garso įrašas, vertėja E. K. netiksliai atliko vertimą, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus liudytojams, kurie buvo iškviesti pagal jo prašymą, liudytojas P. K. iki jo apklausos buvo salėje).

Dėl Šalčininkų RPK pareigūnų surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos teisėtumo

46. Tuo atveju, jei pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2513-502/2015; 2017 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017 ir kt.).

47. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 9 d. Nutarimas panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarimu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarime išdėstytų motyvų matyti, kad pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo tai, kad V. S. ir P. K. liudijimus teismas laikė nepatikimais ir prieštaringais. Vilniaus regiono apylinkės teismas įvertino tai, kad kaimynai K. ir K. konfliktuoja daug metų, todėl negali vertinti pateiktų parodymų kaip visiškai patikimų. Atitinkamai teismas vertino ir pareiškėjo naudai liudijusių jo šeimos narių parodymus.

48. Kaip matyti iš Administracinio nusižengimo bylos RIOK 18090792559, siekdamas išsiaiškinti, ar pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius V. S. atžvilgiu, vyriausiasis tyrėjas A. V. apklausė V. S., liudytojus P. K., K. K., G. K., A. K.. Todėl teisėjų kolegija prieina išvados, kad protokolą surašęs pareigūnas siekė atlikti visapusišką, pilnutinį nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareigūnas, surašęs protokolą, elgėsi aplaidžiai ar akivaizdžiai viršijo diskrecijos ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje Šalčininkų RPK pareigūnas surinko įrodymus ir buvo įsitikinęs dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, o 2018 m. spalio 9 d. Nutarimas dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn priimtas pareigūnui įvertinus surinktą medžiagą pagal jo vidinį įsitikinimą. Tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas panaikino 2018 m. spalio 9 d. Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė nesant administracinio nusižengimo sudėties, atlikęs įrodymų vertinimą, pagrįstą savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti neteisėti pareigūnų veiksmai.

Dėl procesinių pažeidimų

49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu vertimu. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teikė paaiškinimus bei ne vieną prašymą, surašytus lietuvių kalba (perkelti bylos nagrinėjimo datą, nagrinėti bylą žodine proceso tvarka, pateikti bylos kopiją) (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 12, 15, 16, 18, 19). Pareiškėjui buvo paskirta vertėja, tai jis nurodo pats savo skunde apygardos administraciniam teismui (I t., b. l. 2), nors skunde Vilniaus regiono apylinkės teismui buvo nurodęs, kad posėdyje vertėjas nedalyvavo (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 31). Pareiškėjas skunde administraciniam teismui nurodė, kad vertėja buvo, bet netiksliai išvertė, o teismo posėdyje pareiškėjo atstovas posėdžio metu nurodė, kad: ,,vertėja vėlavo ir pusės posėdžio neišvertė“. Atsižvelgiant į tai, kad šie argumentai yra prieštaringi, jie vertinami kritiškai, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas nepagrindė, ką konkrečiai ir kokius neigiamus padarinius ginant jo teises ir teisėtus interesus sukėlė jam paskirtos vertėjos vertimas. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip galimybės jam pateikti klausimus liudytojams nesudarymas padarė įtaką jo gynybai, sukėlė kitus neigiamus padarinius. Nenustačius neigiamų padarinių, neišpildoma ir kita būtinoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – tam tikros pasekmės – žala, atsiradusi būtent dėl tų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

50. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo padarytas garso įrašas (nesurašytas posėdžio protokolas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą), atsakovui nepaneigus šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, ją vertina pareiškėjo naudai. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Šalčininkų RPK pažeidė ANK 616 straipsnio 3 dalį, kurioje be kita ko, nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui žodinio proceso tvarka mutatis mutandis taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, ir 633 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Atsakovui taip pat nepaneigus aplinkybės, kad posėdžio metu vienas iš liudytojų P. K. iki apklausos policijos komisariate buvo salėje nagrinėjant bylą žodine tvarka, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad buvo pažeista ANK 632 straipsnio 4 dalis, pagal kurią liudytojai iki apklausos pašalinami iš teismo posėdžių salės. Kartu akcentuotina, kad 2018 m. spalio 9 d. Nutarimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarimu panaikintas ne dėl ANK 616 straipsnio 3 dalies ir 633 straipsnio 1 dalies pažeidimų.

51. Kita vertus, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent pirmiau nurodyti pareigūnų veiksmai (neveikimas dėl garso įrašo nedarymo ir liudytojo nepašalinimo iš salės iki apklausos) lėmė pareiškėjui neigiamus padarinius, t. y. jis būtent dėl šių veiksmų nepagrįstai buvo nubaustas administracine tvarka, jam skiriant nuobaudą. Nenustačius priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimas dėl garso įrašo nedarymo ir liudytojo nepašalinimo iš salės iki apklausos) ir padarinių, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas būtent dėl tokių veiksmų (pareigūnų neveikimo) patyrė žalą, kuri atlygintina pinigais. Neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo dėl įrodymų vertinimo, kas savaime, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nesuponuoja neteisėtų pareigūnų veiksmų.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, jog nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.