Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2049-816/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-02
Bylos Nr.: e2-2049-816/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35833-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jovita Einikienė
Trečiasis asmuo: Latvijos įmonės BTA Insurance Company SE, D. G., UAB „Investiciniai energetikos projektai“, Latvijos įmonei AAS BTA Insurance Company SE
Atsakovas: UAB „Apsaugos komanda“
Advokatai: Ričardas Varnas, Neringa Petrauskaitė, Tomas Blinsturbis

Kategorijos

2.1.1.3.4Nesikišimo į privačius santykius principas
2.1.1.3.3Sutarties laisvės principas

Civilinė byla Nr. e2-2049-816/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35833-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.4; 2.1.1.3.3; 2,6,8,8; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.21; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant Martynui Vosyliui,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tomui Blinsturbiui,atsakovo atstovui advokatui Ričardui Varno,

trečiojo asmens Latvijos įmonės BTA Insurance Company SE, veikiančios per filialą Lietuvoje, atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

trečiajam asmeniui D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Renvia“ ieškinį atsakovui UAB „Apsaugos komanda“, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Investiciniai energetikos projektai“, Latvijos įmonei AAS BTA Insurance Company SE, veikiančiai per filialą Lietuvoje, D. G. ir UAB „Staltika“, dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Renvia“ ieškiniu kreipėsi į teismą, vėliau pateikdamas pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo (1 t., e. b. l. 1-13, 2 t., e. b. l. 68-72), prašydamas iš atsakovo UAB „Apsaugos komanda“ priteisti 34 372,29 EUR dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012 m. ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Investiciniai energetikos projektai“ įsigijo saulės elektrinės įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) bei įsirengė Objekto perimetro apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemą. Perimetro apsaugos sistemos jautrus kabelis buvo įrengtas ant vietos tinklo tvoros ir reagavo į tvoros elementų vibraciją arba jų deformaciją bandant lipti ar kitaip juos mechaniškai veikiant. Vaizdo stebėjimo sistemą sudarė 2 valdomos greitaeigės vaizdo kameros ir įrašymo įrenginys. Objektą pastatė ir įrengė trečiasis asmuo UAB „Staltika“. 2012-03-18 ieškovo su atsakovu sudarytos Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 00513031866 (toliau - Sutartis) pagrindu, atsakovas įsipareigojo teikti UAB „Investiciniai energetikos projektai“ reagavimo į jo nurodytoje teritorijoje ir pastate įrengtos signalizacijos suveikimus paslaugas. 2013-09-03 ieškovui su atsakovu pasirašius minėtos sutarties specialiąją dalį, Objektas buvo perduotas saugoti atsakovui. 2013-10-02 nenustatyti asmenys prakirpę Objekto apsauginę tvorą pavogė iš Objekto 34 372,29 EUR (118 680,64 Lt) vertės 188 vnt. saulės energijos modulių. 2013-10-02 2 kartus nakties metu buvo suveikusi Objekto teritorijoje įrengta perimetro apsaugos signalizacija ir gautas signalizacijos aliarmo signalas į atsakovo centralizuotą valdymo punktą. Atsakovo darbuotojas trečiasis asmuo D. G., gavęs aliarmo signalus, buvo prisijungęs prie Objekto vaizdo stebėjimo sistemos, tačiau atsakovas ieškovui apie gautus signalizacijos aliarmo signalus nepranešė ir apsaugos darbuotojų į Objektą neišsiuntė. 2013-10-03 ieškovo atstovas atvykęs į Objektą ir pastebėjęs vagystę, apie ją pranešė policijai ir atsakovui. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad Objekto stebėjimo kameros vagystės metu buvo uždengtos kartonine dėže. UAB „Investiciniai energetikos projektai“ kreipusis į Objektą apdraudusią draudimo įmonę If P&C Insurance AS pripažino įvykį draudžiamuoju, tačiau išmokėjo tik 6 005,60 EUR (20 736,12 Lt) dydžio draudimo išmoką. UAB „Investiciniai energetikos projektai“ kreipusis į teismą dėl likusios draudimo išmokos priteisimo, jo ieškinys buvo atmestas. Ieškovas savo ruožtu atlygino 28366,69 EUR dydžio žalą UAB „Investiciniai energetikos projektai“, t. y. dalyje, kurios nepadengė draudikas. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, jis įgijo subrogacijos teisę dėl žalos atlyginimo į ieškovą, todėl šiam kreipusis į teismą, draudiko reikalavimai buvo patenkinti ir išmokėta draudimo išmoka buvo priteista iš ieškovo draudiko naudai. Ieškovas teigia, jog atsakovui kyla sutartinė atsakomybė, kadangi ieškovas patyrė žalą dėl atsakovo netinkamo reagavimo į vagystės dieną gautus Objekto signalizacijos aliarminio suveikimo signalus, remiantis Sutarties 4.2 bei 4.3 punktuose numatytą atsakovo įsipareigojimų apimtį. O būtent gavus signalizacijos aliarminio suveikimo signalą, į jį nereagavo per 30 sekundžių, o prisijungus prie vaizdo stebėjimo sistemos matė ar negalėjo nematyti, kad vaizdo stebėjimo kameros yra uždengtos, tačiau į tai nereagavo Sutartyje numatytu būdu, todėl vagys per kelias valandas išmontavo įrangą ir išgabeno ją iš teritorijos. Tuo metu gavus antrą signalizacijos aliarminio suveikimo signalą pakartotinai į jį tinkamai nereagavo Sutartyje nustatytu būdu. Tikėtina, jog Objekte įrengta vaizdo kamera buvo uždengta dėže, tačiau vaizdas, kuris matosi pro kameras uždengus jas dėžėmis, iš esmės skiriasi nuo įprastinio vaizdo nakties metu, todėl profesionalus apsaugos darbuotojas privalėjo matyti ir suprasti, kad vaizdo stebėjimo kamera yra uždengta ir yra akivaizdi grėsmė Objekte esančiam turtui. Atsižvelgiant į visas nurodomas aplinkybes laiko, jog atsakovui kyla sutartinė atsakomybė, todėl jis turi atlyginti ieškovo patirtus 34 372,29 EUR dydžio nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (2 t., e. b. l. 1-10) prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui, nes dėl vagystės metu padarytos žalos yra kaltas pats ieškovas. Paaiškino, jog pagal Sutarties 4.2 p. atsakovas įsipareigojo gavęs Objekto teritorijos aliarminį suveikimo signalą, nedelsiant susisiekti su ieškovo patikėtiniu ir (arba) atsiųsti prie Objekto savo apsaugininkus tik tokiais atvejais, kai: per teritorijos vaizdo stebėjimo sistemą pastebėtų teritorijoje asmenis ar kitas akivaizdžias grėsmes teritorijoje esančiam turtui arba negautų visų ar dalies vaizdo stebėjimo sistemos kamerų perduodamo vaizdo. Atsakovo pareiga į Objektą siųsti apsaugininkus atsirastų tik tokiu atveju, jeigu per vaizdo stebėjimo sistemą būtų nustatyta akivaizdi grėsmė Objekte esančio turto saugumui, tačiau tai nereiškia, kad atsakovo darbuotojas privalėjo žiūrėti vaizdo stebėjimo sistemos perduodamą vaizdą turėdamas tikslą nustatyti, ar ant vaizdo kamerų yra uždėta dėžė. Pažymi, kad ieškovas, pateikdamas atsakovui Objekto vaizdo stebėjimo sistemos duomenis (kortelę) nurodė, kad Teritorijoje apšvietimo nėra (esant suveikimui įsijungia tik žibintai ant ryšių spintos). Be to, aplinkybė, kad atsakovo darbuotojas D. G. įvykio metu du kartus buvo prisijungęs prie Objekto vaizdo stebėjimo sistemos, nesudaro pagrindo teigti, kad įrengtos vaizdo kameros buvo uždengtos dėžėmis, t. y. įrodymų, kad vaizdo kameros buvo uždengtos žiūrėjimo metu, nėra. Teiginys, kad atsakovo darbuotojas prie Objekto vaizdo stebėjimo sistemos prisijungė vėliau nei per 30 sekundžių yra niekuo nepagrįstas, kadangi Objekto signalizacijos aliarminio suveikimo signalo gavimas ir jo laikas bei D. G. prisijungimas prie teritorijos vaizdo stebėjimo sistemos ir jo (prisijungimo) laikas buvo užfiksuoti skirtinguose įrengimuose, kurių kiekvienas turi savo atskirą laikrodį. Jokių duomenų, kad šių įrenginių laikrodžiai buvo sinchronizuoti tarpusavyje ar su bendru trečiu laikrodžiu ir rodė vienodą laiką, nėra. Pažymėjo, kad pagal Objekto apsaugos sistemos projektą su vaizdo kameromis būtent buvo numatytas perimetrinis teritorijos apšvietimas, kurio ieškovas neįrengė, todėl byloje pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, kad ant Objekto teritorijos viduryje esančio namelio 2013 m. įrengtas žibintas įsijungdavo suveikus signalizacijai, nes minėtas protokolas surašytas tik 2015 m. Pažymėjo, kad tarp ginčo šalių sudaryta stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartis buvo specifinė, nes saugotinas turtas buvo toli nuo miestų, kuriuose organizuotas apsaugos darbuotojų ekipažų budėjimas ir patruliavimas. Be to, atsakovui buvo pavesta stebėti signalizaciją, kuri įrengta ne patalpų viduje, o lauko teritorijoje, kas automatiškai lemia dažnesnius klaidingus signalizacijos suveikimus. Dėl šių priežasčių ieškovo turto techninės apsaugos teikimas įprastais būdais ir priemonėmis būtų sąlyginai brangus. Ieškovas ieškojo būdų, kaip stebėjimo ir reagavimo paslaugą būtų galima atpiginti. Tam tikslui ir buvo panaudotos vaizdo stebėjimo kameros ir specifinė reagavimo tvarka – siekiant sumažinti reagavimų atvykstant skaičių Sutartyje buvo susitarta, kad gavus aliarmą Objekto teritorija pirmiausiai bus apžiūrima vaizdo kamerų pagalba, o apsaugos darbuotojai į teritoriją bus siunčiamas tik tokiu atveju, jei būtų nustatytos grėsmės arba kameros neveiktų. Pažymėjo, kad ieškovas buvo įspėtas apie riziką pasirinkus būtent tokią reagavimo į įsilaužimo signalizacijos suveikimus, ir jis šią riziką prisiėmė. Paaiškino, jog įvykio metu visus savo įsipareigojimus atsakovas įvykdė tinkamai: gavęs Objekto perimetro signalizacijos aliarminius signalus, abu kartus prisijungė prie teritorijos vaizdo kamerų ir peržiūrėjo jų tiesiogiai transliuojamą vaizdą. Grėsmių teritorijoje esančiam turtui per vaizdo kameras nebuvo fiksuota. Teritorijos apšvietimo nebuvimas neleido atsakovo darbuotojui pamatyti grėsmių, net, jei jos tuo metu ir buvo. Vadovaujantis tuo, atsakovas savo apsaugos darbuotojų ekipažo į Objektą nesiuntė, apie suveikimus ieškovui nepranešė. Rizika, susijusi su tuo, kad tokia reagavimo tvarka galimai buvo nepakankama Objektui apsaugoti, tenka ieškovui. Ieškovas nepasirūpino Objekto teritorijoje įrengti projektinius sprendimus atitinkančią apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemą (nebuvo įrengtas teritorijos perimetro apšvietimas), nesiėmė priemonių tinkamam teritorijos signalizacijos veikimui užtikrinti. Šios aplinkybės ir prejudiciniai faktai įrodo, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių yra paties ieškovo kaltė. Todėl, net ir nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, būtų pagrindas atsakovą nuo civilinės atsakomybės atleisti. Pagal Sutarties 3.3.5 p. būtent ieškovas buvo įsipareigojęs fiksuoti duomenis apie atsakovo darbuotojų prisijungimą prie Objekto vaizdo stebėjimo sistemos ir atsakovo pareikalavimu nedelsiant tokius duomenis pateikti. Be to, sutartyje nustatytas atsakovo civilinės atsakomybės dydžio ribojimas – šalių susitarimu atsakovo civilinės atsakomybės dydis už ieškovo nuostolius ribojamas 50 000,00 Lt (14 481,00 EUR) suma (Sutarties 6.2 p.). Todėl net ir pripažinus, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo atsakomybė turėtų būti ribojama šia suma. Rašytiniai atsakovo paaiškinimai (4t., e.b.l. 132-134).

Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company atsiliepimu į ieškinį (2 t., e. b. l. 55-57) prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas įsipareigojo, teikdamas reagavimo paslaugas, nuolat nepertraukiamai stebėti į CVP specializuotą kompiuterinę įrangą perduodamus teritorijos signalizacijos duomenis, juos fiksuoti ir saugoti. Taip pat įsipareigojo gavęs bet kurį iš Sutartyje pažymėtų Objekto teritorijos signalizacijos aliarminio suveikimo signalų nedelsiant nuotoliniu būdu prisijungti prie teritorijos vaizdo sistemos ir peržiūrėti šios sistemos perduodamą momentinį vaizdą, siekdamas nustatyti signalizacijos aliarminio suveikimo priežastis ir per vaizdo stebėjimo sistemą pastebėjęs asmenis ar kitas akivaizdžias grėsmes teritorijoje esančiam turtui, be kitų veiksmų, nedelsiant atsiųsti prie teritorijos apsaugos darbuotojus, kurie pagal galimybes nepatekdami į teritoriją ją apžiūrės iš išorės, telefonu iškvies ieškovo patikėtinį. Sutarties 4.7 p. šalys aiškiai susitarė, jog atsakovo darbuotojai prie vaizdo stebėjimo sistemos jungsis ir jos perduodamą vaizdą žiūrės tik gavę teritorijos signalizacijos aliarminio suveikimo signalą, atsakovas nevykdys nuolatinio ar periodinio teritorijos vizualaus stebėjimo. Taip pat šalys pabrėžė, kad teritorijoje įrengta vaizdo stebėjimo sistema yra priemonė, skirta sumažinti apsaugos darbuotojų siuntimo į teritoriją atvejus bei aiškiai susitarė, kad net ir tuo atveju, jei bus gautas daugiau kaip vieno teritorijos jutiklio signalizacijos aliarminis suveikimo signalas arba bus gautas pakartotinis nuo signalizacijos įsijungimo aliarminis signalas, tačiau atsakovo CVP kompiuteryje gavus vaizdą grėsmės nesimatys, ir dėl to atsakovas nereaguos į gautą teritorijos signalizacijos aliarminio suveikimo signalą, tai nebus laikoma netinkamu reagavimo paslaugų teikimu ar atsakovo sutartinių prievolių pažeidimu ir atsakovui nekils civilinė atsakomybė už bet kokias dėl to kilusias pasekmes. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovui sutartinė pareiga susisiekti su ieškovo patikėtiniu ir (arba) atsiųsti prie objekto savo apsaugos darbuotojus - nekilo.

Trečiasis asmuo UAB „Investiciniai energetikos projektai“ atsiliepimu į ieškinį (e.b.l. 2t., b.l. 65-66, originalas priede l.2-3) prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovas teismo posėdžio metu pilnai palaikė ieškinį, jame išdėstytas aplinkybes bei motyvus. Papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl Objekte įrengtos sistemos specifikos, kadangi buvo 2 signalizacijos suveikimai, jų signalus atsakovas gavo, tačiau nesureagavo. Teigė, jog pagal Sutarties 4.2 p. nuostatas atsakovo darbuotojas privalėjo skambinti ieškovo patikėtiniui su klausimu reaguoti ar ne. Tokia sąlyga buvo pasiūlyta atsakovo, todėl turi būti aiškinama prisijungusios šalies – ieškovo – naudai. Laiko, jog atsakovo kaltė neatsargi, nes jeigu atsakovas būtų sureagavęs – tai žala galimai būtų mažesnė. Teigė, jog atsakomybės ribojimas (50 000,00 Lt suma) netaikytinas CK 6.252 str. pagrindu. Priežastinį ryšį tarp nepaskambinimo patikėtiniui ir prarasto turto vertės aiškina tuo, jog suveikus signalizacijai ir nepaskambinus ieškovo patikėtiniui, tikėtina, kad tuo momentu buvo atliekami veiksmai, inicijuojantys vagystės pradžią. Gavus signalą, nepaskambinus ir nieko nedarius, tamsą prilyginus saugiai situacijai, vagystė toliau galėjo būti tęsiama.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu pilna apimtimi palaikė atsiliepimą bei jame išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog sutarties pagrindu reagavimo veiksmai prasideda nuo signalizacijos aliarminio signalo gavimo. Atsakovas neįsipareigojo užtikrinti, kad signalizacija suveiks bet kokiu atveju. Paslaugos teikimas ieškovui prasidėjo nuo ryšio patikrinimo: ar buvo ryšys tarp apsaugos sistemos ir centralizuoto valdymo punkto pastačius savo radijo ryšio įrenginį ir patikrinus ar gaunamas signalas. Spręsti, kaip veikia apsaugos sistema yra papildoma bei apmokama atsakovo paslauga, kurios ieškovas atsisakė. Tam, kad būtų galima atpiginti šią paslaugą, pats ieškovas įsirengė vaizdo stebėjimo sistemą ir nusprendė, kad nereikia važiuoti į kiekvieną aliarminį suveikimą – užtenka per vaizdo kameras prisijungus pasižiūrėti ar yra kažkokios grėsmės toje teritorijoje, ir tik jas nustačius siųsti apsaugos darbuotojus. Paaiškino, jog pagal Sutartį į Objektą atvažiuojama kai neperduodamas vaizdas, t. y. kai yra defektas, neveikia kamera ir skambinimas ieškovo patikėtiniui yra skirtas pranešti, jog yra trukdžiai apžiūrėti objektą per vaizdo kameras. Kai ekrane matoma juoda tamsa – tai laikoma, kad vaizdas yra perduodamas. Be to, nebuvo tokios situacijos ir niekas neteigia, jog buvo visiška tamsa. Pažymėjo, jog Sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai. Sutarties 3.3 p. ieškovas įsipareigojo pasirūpinti teritorijos apšvietimu, o net patys ieškovo darbuotojai nelaiko, jog teritorijoje yra apšvietimas, nors iš projekto matyti, kad jis turėjo būti. Vaizdo kokybę užtikrinti taip pat buvo ieškovo atsakomybė.

Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per filialą Lietuvoje, teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimo poziciją bei atsakovo išdėstytus motyvus. Atkreipė dėmesį, kad Objektas buvo prijungtas 2013-09-03, o vagystė įvyko 2013-10-01 – objektas buvo saugomas tik 30 dienų, todėl kai liudytojai sakė, kad buvo daug skambučių, jie nekonkretizavo, jog dėl šio objekto būtent. Mano, jog galimai kai kuriuose kituose elektrinėse veikdavo pastato signalizacija, todėl buvo ir skambinama ir siunčiamas ekipažas. Nemano, jog skambučio nebuvimas lėmė žalos atsiradimą, kadangi nuostolių atsiradimą lėmė vagystė. Pažymėjo, jog vagystė buvo pastebėta spalio 3 d., kada ji buvo įvykdyta – duomenų nėra, ikiteisminio tyrimo metu taip pat jie nebuvo nustatyti. Taip pat, jog iš esmės nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodomas faktines aplinkybes. Mano, kad ieškovo prisiimti įsipareigojimai dėl elektrinės apsaugos užtikrinimo buvo platesnės apimties nei susitarta Sutartyje tarp ieškovo ir atsakovo.

Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdžio metu prašė vadovautis ankstesnėse bylose jo pateiktais parodymais. Papildomai nurodė, jog yra buvęs atsakovo darbuotojas ir tuo metu, kai buvo gauti signalai 2013-10-03 stebėjo kameras ir buvo atsakingas. Paaiškino, jog jeigu kameros neveikdavo, ekrane rodydavo „X“, tada buvo skambinama atsakingam asmeniui ir siųsdavo ekipažą. Tačiau jeigu kameros rodydavo vaizdą, jis buvo gaunamas, buvo įsitikinama ar tikrai nėra grėsmių tame objekte. Niekur nebuvo nurodyta, jog bet kokiu atveju ekipažas turi būti siunčiamas. Jeigu vaizdas perduodamas, bet matoma tamsa – reaguojama bendra tvarka, t. y. jeigu signalizacija suveikia, atsistato, grėsmių nematyti – nesiunčiamas ekipažas. Taip pat būtų skambinama atsakingam asmeniui, jeigu būtų kažkoks trikdis ar akivaizdžiai matytų dėžę uždėtą ant kameros. Laiko, jog vaizdo nematymas yra tolygus kameros neveikimui. Taip pat į objektą važiuojama, jeigu neatsistato signalizacija, nes tokiu atveju arba ji pažeista, arba neveikia. Pažymėjo, jog jeigu būtų kažką matęs – būtų sureagavęs. Pažymėjo, jog nebuvo aklinos tamsos.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens UAB „Staltika“ direktorius A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Staltika“ įrenginėjo visą ieškovo Objekte esančią vaizdo stebėjimo sistemą. Atliktus darbus priėmė apsaugos tarnyba G4S. pažymėjo, jog apsaugos sistema ir vaizdo stebėjimo sistema yra du skirtingi dalykai. Vaizdo stebėjimas – tai pagalbinis dalykas ir jis nesaugo. Pažymėjo, jog apšvietimas prie namelio buvo įrengtas UAB „Staltika“ iniciatyva, o judesio davikliai pastatyti tam, kad užsidegtų apšvietimas. Kameros tuo metu buvo statomos pačios geriausios. Kamera reaguodavo į judesį ir apsisukdavo 360o laipsnių kampu. Nurodė, jog apšvietimas ant namelio suveikdavo, kai būdavo pažeistas perimetras. Įrengimo metu visa sistema veikė. Paaiškino, jog įrašymo įrenginys buvo namelyje ir jį kontroliuoja ieškovas, todėl galėjo jį tiesiog pasiimti ir peržiūrėti įrašus. Kadangi jis yra tinklinis, yra galimybė archyvą peržiūrėti taip pat ir nuotoliniu būdu. Atkreipė dėmesį, jog įrašai saugomi vieną mėnesį, vėliau yra įrašoma ant viršaus, tačiau fiziškai nusiėmus įrašymo įrenginį, jame esantys duomenys išlieka neribotą laiką. Nurodė, jog tinklinį prisijungimą turėjo UAB „Telekonta“ ir tuos duomenis perdavė pirminei saugos tarnybai. Paaiškino, jog apšvietimas turėjo įsijungti prisiartinus prie namelio arba pažeidus perimetrą. Nurodė, jog žibintas yra 150 vatų galingumo, o judesio jutiklis reaguoja maždaug 30 m atstumu.

Liudytojas V. N., dirbantis UAB „Apsaugos komanda“ komercijos direktoriumi, teismui parodė, jog jis su techniku vyko į Objektą jo apžiūrėti, įvertinti bei atlikti tyrimą, vėliau buvo surašytas aktas, kuriame buvo užfiksuoti apsaugos sistemos montavimo trūkumai, padarytos nuotraukos. Po vagystės visa sistema buvo patobulinta: sutvirtinti kabeliai, žibintas prijungtas prie apsaugos sistemos, jog jis užsidegtų suveikus signalizacijai. Paaiškino, jog Objekto sistemos įrengimas iš esmės nėra labai saugus, kadangi blokuojama tik tvora be jokio judesio daviklio. Kitokių apsaugos priemonių nebuvo. Buvo tik 2 valdomos vaizdo kameros, įrengtos priešinguose teritorijos kampuose, kurios, jo manymu, aprėpdavo maksimaliai 60 proc. viso saugomo objekto teritorijos, taip pat vidinė signalizacija, kuri suveiks, jeigu bus bandoma patekti į „namuką“. Nurodė, šis atsakovo objektas buvo išskirtinis, nes jame jau buvo sumontuota apsaugos įranga, kadangi Objektą anksčiau saugojo kita apsaugos bendrovė. Nurodė, kad Sutartyje esančioje kortelėje įrašyti ieškovo pateikti duomenys apie Objektą, tačiau jie neatitiko faktinės Objekto situacijos. Paaiškino, jog priėmus objektą, atsakovo darbuotojas nuvažiavo ir pastatė papildomą įrangą, kuri siunčia signalą į atsakovo pultą, ši įranga yra vietoje išbandoma, sužadinant daviklį, t. y. ar gaunamas signalas, ar nuo esamų parametrų suveikė bei ar tvarkingai sumontuota. Paaiškino, jog atsakovas turi reagavimo paslaugos standartą, tačiau su kiekvienu klientu yra tariamasi individualiai, t. y. būtent kaip atsakovas turi reaguoti. Šiuo atveju, kokį klientas paslaugos įkainį pasirinko, tokią paslaugą gauna. Nurodė, jog vaizdo duomenų įrašymo įrenginys stovėjo budelėje (namelyje), jo valdytojas yra ieškovas. Paaiškino, jog įrašymo įrenginys ir signalizacijos signalus priimanti įranga turi savo vidinius laikrodžius. Nurodė, jog apsaugos sistemos yra sinchronizuotos, tačiau vaizdo sistema negali būti sinchronizuota dėl elektros įtampos svyravimų, todėl yra galima situacija, jog šie du įrenginiai vienu metu rodys skirtingą laiką, tačiau sistemos suveikimo laikai sutaps. Pažymėjo, jog atsakovo teikiama paslauga yra perimetrinė apsauga su vaizdo stebėjimu.

Liudytojas V. Š. parodė, jog yra atsakovo UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojas, kuris atsakovo vardu su ieškovu sudarė Sutartį. Paaiškino, jog Objektas buvo įtrauktas jau į tarp šalių galiojančią sutartį, kuri buvo pasirašyta gerokai anksčiau dėl kitų elektrinių apsaugos. Nurodė, jog pirminė tarp šalių sudaryta sutartis buvo kitokia, nes joje buvo susitarta, jog gavus aliarmą iš karto reaguojama ir važiuojama į objektą, vėliau Sutartis buvo pakeista abiejų šalių iniciatyva ir į ją įtrauktas vaizdo stebėjimas bei pakeista reagavimo tvarka. Nurodė, jog reagavimas važiuojant į objektą yra brangus, jeigu objektas yra toliau nutolęs nuo miesto. Su ieškovu derinant Sutarties sąlygas buvo siūlyti variantai, kad apsaugos darbuotojai, gavus kiekvieną aliarmą, vyksta į objektą, arba esant išlygoms, kai atsakovas gali nevykti. Šių variantų kainos skyrėsi, kadangi kuo daugiau reagavimo – tuo brangesnė paslaugos kaina, kurią galima įtraukti į abonementinį mokestį arba skaičiuoti už papildomus važiavimus. Dėl to ieškovo buvo pasirinkta, kad ekipažas siunčiamas tik tada, kai matomi pažeidėjai, t. y. kai yra aiški priežastis, ko važiuojama į objektą. Pažymėjo, jog grėsmės ir pasekmės klientui yra išaiškinamos ir jis žino kokią paslaugą perka. Paaiškino, jog buvo susitarta dėl tokio reagavimo tvarkos: gavus aliarmą yra privalomas prisijungimas prie vaizdo sistemos, peržiūrimas gaunamas vaizdas, o ekipažas siunčiamas tik tuo atveju, jeigu matomos akivaizdžios grėsmės. Nurodė, jog jeigu nieko nematoma, ar nėra aišku – atsakovas nesiima jokių veiksmų, kadangi jeigu nieko nematai, tai negali suformuluoti užduoties. O ieškovas turėjo būti informuotas tais atvejais, kai reikalingas jo dalyvavimas, t. y. jeigu matomi pažeidėjai. Pažymėjo, jog kitokia situacija yra, kai sistema neveikia, t. y. kai negali prie jos prisijungti, tada skubiai klientui apie tai yra pranešama. Paaiškino, jog net ir naktį nebūna taip, kad visiškai nieko nesimatytų. Perėmus reagavimą iš anksčiau ieškovui paslaugas teikusios apsaugos bendrovės, į objektą susipažinti buvo nuvykę saugos darbuotojai, jog esant iškvietimui, žinotų kur važiuoti. Nurodė, jog „pajunginėjant“ objektą nėra tikrinama visa jo teritorija, atsakovui svarbu, jog į pultą būtų gaunami pranešimai, todėl patikrinama ar sistema veikia sukeliant aliarmą, tačiau nėra tikrinamas kiekvienas jutiklis. Tokiu pačiu principu yra pajungiamas ir vaizdo transliavimas. Paaiškino, jog jeigu atsakovui nuvykus į objektą jis matytų akivaizdžius sistemos defektus – apie tai praneštų ieškovui. Nurodė, jog Sutartyje 50 000,00 Lt riba nustatyta atsakovui derinant su ieškovu. Minėta suma apibrėžia tokio dydžio žalą, kurią gali patirti ieškovas. Pažymėjo, jog galutinį Sutarties tekstą ieškovas turėjo ir su juo susipažino prieš pasirašant ją. Pažymėjo, jog dėl reagavimo su ieškovu sutarta dėl visų elektrinių taip pat, o ne dėl kiekvienos atskirai.

Liudytojas J. B. parodė, jog dirba UAB „Renvia“ projektų vadovu ir dalyvavo rengiant Sutartį. Paaiškino, jog jam buvo atsiųstas Sutarties šablonas su paaiškinimais, kaip atsakovas turėtų reaguoti. Nurodė, kad buvo tartasi, jog bet kokiu atveju turi būti paskambinta atsakingam asmeniui: ar ekipažas nuvykęs patikrinęs rado ar nerado pažeidimus – turi pranešti, o jeigu atsakovas nemato grėsmių, ar neveikia apšvietimas – turi pranešti atsakingam ieškovo asmeniui ir spręsti ką tokiu atveju daryti: važiuoti, ar nevažiuoti. Nurodė, kad darbus priėmė, pretenzijų neturėjo. Buvo įrengtas vibracinis kabelis aplink tvorą, 2 valdomos kameros 360o kampu, kurios buvo pakabintos ant 6 m aukščio stulpų ir pakeltos į aukštį objekto kampuose. Ant reaktorinės buvo šviestuvas. Pažymėjo, jog UAB „Staltika“ ieškovui yra pateikusi visų įrenginių atitikties deklaracijas ir sertifikatus. Apšvietimas turėjo suveikti visais atvejais, jeigu būtų lipama per tvorą ar jei ji būtų kerpama, nes vibracinis kabelis turėjo jausti tuos pakitimus, dėl to turėjo įsijungti apšvietimas. Suveikus signalizacijai šviesa užsidegdavo ant namelio. Patvirtino, jog faktinis objekto įrengimas atitiko projektą. Nurodė, jog kameros galėjo 100 proc. teritorijos vaizdą filmuoti. Nurodė, jog judesio jutikliai Objekte iš viso nebuvo įrengti. Pripažino, jog atsakovas nežadėjo, kad važiuos kiekvieno aliarmo suveikimo atveju, tačiau turėjo informuoti pagal Sutartį.

Liudytojas K. K. nurodė, jog jis nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. dirbo UAB „Renvia“ priežiūros inžinieriumi, o ginčo Objektas buvo vienas iš jo prižiūrimų objektų. Jis buvo atsakingas už visų saulės kolektorių priežiūrą, jų teisingą eksploatavimą. Jis buvo pirmasis, kuris pastebėjo vagystės faktą, nuvykęs į Objektą. Teigė, jog būtent spalio 3 d. buvo planinis važiavimas, nors dar spalio 1 d. informacinėje sistemoje pastebėjo, kad yra nesklandumų: saulės elektrinėje esantys invektoriai rodė, kad 2 vnt. jokių signalų nesiuntė, o spalio 3 d. iš viso nebuvo siunčiamas signalas, t. y. rodė, kad ryšio nėra, tačiau visa kita įranga veikė tvarkingai. Nuvykęs į Objektą pastebėjo tuščias konstrukcijas, kuriose anksčiau būdavo moduliai, 1 eilė stovėjo beveik visa konstrukcija tuščia, pusės ar trečdalio modulių nebuvo. Supratęs apie vagystę, pasižiūrėjo į kameras ir pastebėjo, jog ant vienos iš jų uždėta kartotinė dėžė. Kadangi jis buvo ieškovo atsakingas asmuo, kuriam buvo skambinama suveikus signalizacijai, jis nurodė, kad suveikus signalizacijai ir ekipažui sureagavus bei nuvykus į objektą apžiūrai – jam būdavo skambinama. Nurodė, jog nebuvo skambinama prieš važiuojant į objektą. Paaiškino, jog vaizdo kamerų įrašo nėra, kadangi ieškovas negalėjo prisijungi prie duomenų archyvo, nes neturėjo prisijungimo slaptažodžio. Nurodė, jog kameromis galima buvo apžiūrėti 90 proc. teritorijos. Paaiškino, jog dažnai prisijungdavo prie gyvo vaizdo apžiūrėti Objekto ir vaizdas tiek dienos metu, tiek vakare skirdavosi, galima būdavo matyti paskirstymo spintose esančias lemputes, šalia esančioje autostradoje pravažiuojančių automobilių žibintus, Rumšiškių pusėje – horizontą. Net ir nakties metu per kameras buvo galima matyti šviečiančius objektus, kuriuos galima identifikuoti ir negalėjo būti, jog ekrane matoma absoliuti tamsa. Nurodė, jog Objekto duomenis, įrašytus į Sutartyje esančią kortelę parengė jis, todėl paaiškino, kad tai, kad nurodoma, kad nėra apšvietimo, tai reiškia, jog nėra jo nuolat, nes tik esant signalizacijos suveikimui ant namelio įsijungia žibintai. Judesio daviklio Objekte nebuvo. Kortelėje aprašyta tokia faktinė situacija, kokia iš tiesų buvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Nustatyta, kad 2012-10-29 UAB „Investiciniai energetikos projektai“ ir UAB „Renvia“ sudarė Sutartį Nr. SP12/10-02 (1 t., e. b. l. 12-17), kuria ieškovas įsipareigojo teikti saulės šviesos elektrinės 10 kV kabelinių linijų bei transformatorinės įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), techninės eksploatacijos bei remonto paslaugas, o UAB „Investiciniai energetikos projektai“ įsipareigojo priimti tinkamas paslaugas bei atsiskaityti už jas. Sutarties 3.2 p. numatė, jog ieškovo teikiamų paslaugų apimtys bei paslaugų teikimo metu atliekami darbai yra detalizuoti Sutarties priede Nr. 1., šio priedo 2 p. numatyta, jog ieškovas yra atsakingas už elektrinės nuotolinę apsaugą su reagavimu. Šios sutarties 2.3 p. šalys susitarė, jog ieškovas, teikdamas paslaugas, turi teisę pasitelkti trečiąsias šalis, kaip subrangovus.

2013-03-18 ieškovas su atsakovu sudarė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 00513031866 (1 t. e. b. l. 130-136), kuria atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui reagavimo į jo nurodytoje teritorijoje ir pastate įrengtos signalizacijos suveikimus paslaugas, o ieškovas įsipareigojo už tai mokėti atsakovui Sutartyje nurodytą užmokestį. Šalys susitarė, jog ši Sutartis neapima ieškovo turto pasaugos. Šios Sutarties 2013-09-03 Specialiojoje dalyje (1 t. e. b. l. 150-151) numatyta, jog atsakovas teikia reagavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės teritorijai. Iš prie Sutarties pateiktos 2013-08-28 Vaizdo stebėjimo kortelės (1 t., e. b. l. 15-155) matyti, kad ieškovo darbuotojas K. K. nurodė, jog Objekte yra 2 vaizdo stebėjimo kameros, jog teritorijoje nėra apšvietimo, tačiau esant signalizacijos suveikimui įsijungia žibintai ant namelio.

Iš 2013-11-04 Rašto Nr. 20113-03346 (1 t., e. b. l. 127) nustatyta, jog Centralizuoto stebėjimo pulte 2013-10-02 00:32:48 val. ir 03:03:00 val. gauti Objekto signalizacijos aliarminiai signalai (1 t., e. b. l. 128). 2013-10-02 dirbo trečiasis asmuo D. G.. Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis atsakovas, 2013-10-02 gavęs Objekto signalizacijos aliarminius signalus, galimai prisijungė 00:34:29 val. ir 03:04:40 val. (1 t., e. b. l. 157-158) prie Objekto vaizdo stebėjimo sistemos, prisijungimo metu grėsmių nematė, todėl apsaugos darbuotojai siųsti nebuvo.

2013-10-03 ieškovo darbuotojas K. K. atvykęs į Objektą pastebėjo, kad dviejose vietose yra pažeista saulės elektrinės apsauginė tvora bei nuo metalinių konstrukcijų yra pavogti 188 vnt. saulės modulių. Padaryta žala sudaro 118 680,64 Lt be PVM (1 t., e. b. l. 148), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., e. b. l. 41-44). Iš 2013-10-04 Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akto (1 t., e. b. l. 34-35) matyti, jog galimai 2013-10-02 vagys, uždengę dėže stebėjimo kameras, prakirpo tvorą ir pavogė 188 vnt. saulės elementų. Nurodoma, jog po apžiūros, pridavus signalizaciją, pajudinus tvoros judesio apsaugos dalelę jokios reakcijos nebuvo, t. y. nebuvo fiksuotas judesys. Atidarius vartus, signalizacija įsijungė, tačiau judinant tvorą signalizacija nereagavo. 2013-10-04 Apžiūros protokolas (1 t., e. b. l. 36-43).

Iš D. G. (1 t., e. b. l. 51-60) parodymų stenogramos nustatyta, kad 2013-10-02 gavus Objekto signalizacijos aliarmą ir prisijungus per kamerą rodomas vaizdas buvo tamsus, nes neapšviesta teritorija, tačiau kažkiek matėsi, t. y. nebuvo aklinos tamsos, jeigu būtų buvusi - būtų siunčiamas ekipažas. Atsakingi asmenys informuojami tik esant pažeidimui, šiuo atveju to nebuvo – todėl informuotas atsakingas asmuo apie signalizacijos suveikimą nebuvo. Ankstesnėje civilinėje byloje duoti šio asmens parodymai iš esmės atitinka ir šioje byloje posėdžio metu duotus aukščiau aprašytus parodymus.

2013-12-06 sprendimu (1 t., e. b. l. 142-146) draudikas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, konstatavęs, kad vagystės metu Objekte įrengta apsauginė signalizacijos sistema buvo netinkama ir nepakankama (tvoros perimetro apsauga neveikė arba buvo nejautri, stebėjimo kamera neapėmė viso saulės elektrinės ploto, be to, jos duomenys nėra nuolat stebimi) taip pat, jog ieškovas nesilaikė pareigos informuoti draudiką apie rizikos padidėjimą bei pareigos atlikti visus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes ir už žalą atsakingus asmenis, laikė juos esminiais draudimo sutarties pažeidimais, - sumažino mokėtiną draudimo išmoką iki 20 736,12 Lt. Dėl ko 2016-09-15 UAB „Investiciniai energetikos projektai“ pateikė ieškovui Pretenziją dėl nuostolių, kilusių vykdant 2012-10-29 Sutartį Nr. SP12/10-12 atlyginimo (1 t., e. b. l. 70-73), kurioje nurodoma, kad Objektą apdraudęs draudikas išmokėjo tik 6 005,60 EUR draudimo išmoką, todėl pareikalavo atlyginti patirtus nuostolius, t. y. 28 366,69 EUR sumą, kuri nebuvo padengta išmokėta draudimo išmoka. 2016-09-29 ieškovas atlygino UAB „Investiciniai energetikos projektai“ 28 366,60 EUR dydžio nuostolius (1 t., e. b. l. 74). Tad viso šioje byloje prašomų atlyginti nuostolių suma sudaro 34 372,29 EUR sumą.

Po vagystės, 2013-11-16 atsakovas ieškovui pateikė Apsaugos sistemos tobulinimo pasiūlymą (duomenys neskelbtini), saulės jėgainės (2 t., e. b. l. 62), kuriame nurodė, jog atlikus saulės jėgainės apsaugos ir vaizdo patikrą nustatyti sistemų pagrindiniai trūkumai: apsaugos sistemoje rasti ženkliai užkelti jautrumo parametrai, esantis kabelis nėra įtemptas, o esanti vaizdo sistema mato tik 40-60 proc. jėgainės teritorijos, tamsiu paros metu nieko nesimato, nes nėra apšvietimo, o kameros yra be naktinio matymo ar IR spindulių. Atsakovo darbuotojo darytos Objekto teritorijos apsaugos sistemos nuotraukos (2 t., e. b. l. 18-26) po įvykio.

2015-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-571-819/2015, kuris 2016-05-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-482-653/2016 paliktas nepakeistas, nustatytos faktinės aplinkybės nėra tiesiogiai reikšmingos šioje byloje, kadangi nesutampa nagrinėjimo dalykas. Nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas draudėjo (turto savininko UAB „Investiciniai energetikos projektai“) ir draudiko tarpusavio atsakomybės klausimai pagal sudarytą turto draudimo sutartį. Teismas darė išvadą, kad netikėti liudytojo D. G. parodymais nėra pagrindo. Į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, kad šis liudytojas turėtų kokį nors suinteresuotumą nepranešti UAB „Renvia“ apie nematomą ar nepilnai matomą vaizdą per vaizdo stebėjimo kameras, kad teikdamas paaiškinimus tiek iš karto po įvykio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu būtų nenuoseklus. Šios išvados, teismo manymu, nepaneigia ir byloje nustatyta aplinkybė, kad 2013-10-03 atvykus į teritoriją K. K. viena iš vaizdo stebėjimo kamerų buvo uždengta kartonine dėže. Teismas taip pat nustatė, kad draudikas, atlikdamas žalos reguliavimo procedūrą, 2013-10-16 raštu Nr. IF/IT/001471 kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti vaizdo kamerų filmuotą medžiagą įvykio dieną. Į šį prašymą ieškovas atsakė tik 2013-11-08 raštu Nr. 2013-17, nurodydamas, kad pateikti prašomos įvykio medžiagos ieškovas negali. Ieškovas kreipėsi į UAB „Staltika“, o ši – į UAB „Telekonta“ prašydami pateikti prisijungimo kodus prie vaizdo įrašymo sistemos, tačiau šie kodai buvo pateikti 2013-11-06, kai įvykio dienos įrašai jau buvo ištrinti iš sistemos. Teismas pažymėjo, kad saulės elektrinės (duomenys neskelbtini), teritorijos vaizdo įrašas įdiegtos signalizacijos suveikimo momentu 2013-10-02 neabejotinai priskirtinas įrodymams, kurie padėtų išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir nustatyti kaltus asmenis. Todėl veiksmų šį įrašą atkurti, gauti kiekvienas protingas ir atidus asmuo būtų ėmęsis iš karto. Nagrinėjamu atveju ieškovas realių veiksmų gauti tokius duomenis ėmėsi ne iš karto, o tik gavęs atsakovo 2013-10-16 prašymą, o negaudamas prašomų duomenų nei iš UAB „Staltika“, nei iš UAB „Telekonta“ jokių kitų būdų šiems vertingiems įrodymams gauti nesiėmė, nors galėjo ir turėjo jų imtis. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad dėl įvykdytos vagystės ieškovo pareiškimo pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl ieškovas galėjo prašyti tokius duomenis išreikalauti pareigūnų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles, byloje nenustatyta.

2015-10-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1659-129/2015, kuris 2016-10-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1119-580/2016 paliktas nepakeistas, yra reikšmingas šioje byloje, kadangi nurodytoje byloje buvo sprendžiamas atsakomybės už padarytą turtinį nuostolį klausimas. Teismas nustatė, jog ieškovas draudikas, atlyginęs savininkui turtui padarytą žalą, kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Renvia“ priteisti 6005,60 EUR (20 736,12 Lt) žalos atlyginimo regreso tvarka, 68,08 EUR (235,00 Lt) išlaidas už įvykio vietos apžiūrą, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinį patenkino ir nustatė, kad UAB „Renvia“ ir UAB „Apsaugos komanda“ Stebėjimo sutartimi numatė, kad atsakovas įsipareigoja teikti nuotolinės apsaugos su reagavimu paslaugą ištisą parą. Tai, kad atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Apsaugos komanda“ nesuponuoja, kad pastarasis turėtų būti atsakovu. Apsaugos sutarties nuostatos nedraudė atsakovui sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis. Stebėjimo sutartimi UAB „Apsaugos komanda“ įsipareigojo teikti tik reagavimo paslaugas, tačiau ne kliento turto pasaugą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo atsakingas už tinkamą įrangos veikimą, jos priežiūrą, remontą, kiekį, pakankamumą (kamerų skaičių, apšvietimą ir kt.) ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šias funkcijas perleidęs UAB „Apsaugos komanda“. Atsakovas privalėjo rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis, atsakingai pasirašyti sutartis ir kontroliuoti, ar sutartys vykdomos tinkamai. UAB „Renvia“ sutartimi su UAB „Investiciniai energetikos projektai“ susitarė dėl nuolatinės turto apsaugos su reagavimu, o atsakovas su UAB „Apsaugos komanda“ susitarė, kad pastarojo paslaugos apims tik reagavimą, neapimant turto pasaugos. Atsakovui tinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus užtikrinti nuolatinę apsaugą su reagavimu, tikėtina nebūtų įvykusi vagystė. Kadangi dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo buvo padaryta žala, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja ir priežastinis ryšys.

Šioje byloje nagrinėjamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės klausimas pagal šalių sudarytą Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 00513031866. Sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti (įrodyti) civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų ir kaltę. Neteisėti veiksmai taikant sutartinę civilinę atsakomybę suprantami kaip sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (CK 6.246 str., 6.256 str. 2 d.). Neįrodžius neveikimo ar netinkamo veikimo pagal sutartį, nekyla ir sutartinė civilinė atsakomybė. Šioje byloje ieškovas teigė, kad atsakovas netinkamai reagavo į aliarminius signalo suveikimus, nes, ieškovo manymu, buvo būtina skambinti ieškovo patikėtiniui ir vykti į saugomą objektą. Teismas sutinka su atsakovo ir jo civilinės atsakomybės draudiko pozicija, kuri paremta sutartimi šalių sutartomis reagavimo paslaugų teikimo sąlygomis. Visų pirma, sutarties dalykas buvo reagavimo į nurodytoje teritorijoje ir pastate įrengtos signalizacijos suveikimus paslauga (1.1 p.), o ne turto pasauga ar apsauga. Paslaugų sutartimi paslaugos teikėjas įsipareigoja pagal kitos šalies užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už tai sumokėti (CK 6.716 str.). Paslaugos privalo būti teikiamos pagal kliento nurodymus (CK 6.718 str. 3 d.). Sutarties 4.2 punkte, kurio pagrindu reikalaujama atsakovo civilinės atsakomybės, numatyta, jog atsakovas, teikdamas reagavimo paslaugas:

1) nuolat nepertraukiamai stebės į CVP specializuotą kompiuterinę įrangą perduodamus teritorijos ir (arba) pastato signalizacijos duomenis, juos fiksuos ir saugos ne trumpiau kaip 3 mėnesius;

2) gavus bet kurį iš šios Sutarties specialiojoje dalyje pažymėtų teritorijos signalizacijos aliarminio suveikimo signalų:

a) nedelsiant nuotoliniu būdu prisijungs prie teritorijos vaizdo sistemos ir peržiūrės šios sistemos perduodamą momentinį (tiesioginį, gyvą, live) vaizdą siekdama nustatyti signalizacijos aliarminio suveikimo priežastį;

b) per vaizdo stebėjimo sistemą pastebėjęs teritorijoje asmenis ar kitas akivaizdžias grėsmes teritorijoje esančiam turtui: nedelsiant atsiųs prie teritorijos savo apsaugos darbuotojus, kurie pagal galimybes, nepatekdami į teritoriją ją apžiūrės iš išorės, siekdami nustatyti signalizacijos suveikimo priežastį, o nustatę akivaizdų neteisėtą pavojingą kėsinimąsi į teritoriją ar joje esantį turtą, imsis priemonių tokį kėsinimąsi nutraukti; ir telefonu iškvies ieškovo patikėtinį, kad atvyktų nuodugniam teritorijos apžiūrėjimui iš vidaus; ir paliks prie teritorijos betarpiškai budėti savo apsaugos darbuotoją iki atvyks ieškovo patikėtinis, be ne ilgiau kaip 2 val.

Arba

c) negavęs visų ar dalies vaizdo stebėjimo sistemos kamerų perduodamo vaizdo: nedelsiant paskambins ir praneš apie tai ieškovo patikėtiniui Sutarties 4.3 p. nurodyta pranešimo patikėtiniams tvarka; ir ieškovo patikėtiniui nurodžius arba kliento patikėtiniams neatsiliepus, atsiųs prie teritorijos savo apsaugos darbuotojus, kurie pagal galimybes, nepatekdami į teritoriją ją apžiūrės iš išorės siekdami nustatyti signalizacijos suveikimo priežastį; ir jei nustatoma, kad teritorijai pavojus negresia, atšauks savo apsaugos darbuotojus, ir jei nustatomas akivaizdus neteisėtas pavojingas kėsinimąsis į teritoriją ar joje esantį turtą, imsis priemonių tokį kėsinimąsi nutraukti ir telefonu iškvies ieškovo patikėtinį, kad atvyktų nuodugniam teritorijos apžiūrėjimui iš vidaus; ir paliks prie teritorijos betarpiškai budėti savo apsaugos darbuotoją iki atvyks ieškovo patikėtinis, bet ne ilgiau kaip 2 val.

Nustatyta, kad atsakovo darbuotojas D. G. stebėjo kompiuterinės įrangos perduodamus teritorijos ir (arba) pastato signalizacijos duomenis, ir gavęs teritorijos signalizacijos aliarminio suveikimo signalus nedelsdamas nuotoliniu būdu prisijungė prie teritorijos vaizdo sistemos ir peržiūrėjo šios sistemos perduodamą momentinį (tiesioginį, gyvą, live). Kadangi per vaizdo stebėjimo sistemą nepastebėjo teritorijoje jokių asmenų ar kitų akivaizdžių grėsmių teritorijoje esančiam turtui, tuo paslaugos teikimas ir baigėsi. Pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimais, kurie nuoseklūs ir nesiskiria nuo kitoje byloje jo duotų kaip liudytojo parodymų, teismas ir šioje byloje nemato pagrindo. Ieškovas neįrodė, kad situacija prisijungus prie kompiuterinės įrangos perduodamų teritorijos ir (arba) pastato signalizacijos duomenų galėjo būti kitokia, t. y. kad teritorijoje būtent signalų suveikimo metu buvo pašalinių asmenų, kitokių turtui akivaizdžių grėsmių arba kad nebuvo gaunamas vaizdo stebėjimo sistemos kamerų signalas (vaizdas). Vienintelis tinkamas ir reikšmingiausias ieškovo teiginių įrodymas būtų neišlikęs ir būtent paties ieškovo žinioje buvęs įvykio nakties vaizdo kamerų video įrašas, kurio tinkamu išsaugojimu nebuvo pasirūpinta. Tai patvirtino ir apsaugos sistemą objekte įrengusios įmonės atstovo A. P. parodymai. Be to, priešingai nei bando įteigti ieškovas, sutiktina su trečiojo asmens draudiko atstovo paaiškinimais, kad iki šiol nėra tiksliai nustatyta, kada visgi vagystė vyko: būtent dviejų aliarminių signalų suveikimo metu (2013-10-02 00:32:48 val. ir 03:03:00 val.) ar kitu laiku (kuomet jutikliai teritorijoje apskritai nesuveikė). Tuo tarpu už tinkamą apsaugos ir stebėjimo sistemos įrangą ir jos veikimą atsakingas pats ieškovas. Iš liudytojo K. K. parodymų matyti, kad saulės elektrinėje esantys invektoriai pradėjo nebesiųsti signalų dar 2013-10-01 dieną. Tuo tarpu į objektą buvo nuvykta tik 2013-10-03 ir tuomet jau buvo pastebėti apsaugos sistemos, už kurią atsakingas pats ieškovas, trūkumai. Pats liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vagystės pradžia galėjo būti 2013-10-01. Po vagystės nustatyti apsaugos sistemos trūkumai, dėl kurių atsiradimo laiko nėra aiškių duomenų. Turto draudimo apsaugą teikęs draudikas būtent dėl to atsisakė išmokėti visą draudimo išmoką, ją sumažindamas. Tai, kad apsaugos sistema per laikotarpį nuo jos įrengimo ir pridavimo eksploatuoti galėjo pasikeisti rodo ir Perimetro apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos (duomenys neskelbtini) Saulės jėgainėje projekto (toliau – Projektas) (2 t., e. b. l. 27-38) duomenys, liudytojų A. P. ir V. N. parodymai, kurių pastarasis po įvykio nuvykęs į objektą nurodė eilę apsaugos sistemos trūkumų. Pagrindo taikyti sutarties 4.3 punkte numatytą reagavimo tvarką nėra pagrindo, nes šioje byloje nėra duomenų, kad būtų 2013-10-01—2013-10-03 gautas pastato signalizacijos aliarminio suveikimo signalas. Sutartyje šalys atskirai susitarė dėl skirtingos reagavimo tvarkos į teritorijos ir pastato signalizacijos aliarminio suveikimo signalus (4.2 ir 4.3 p.).

Ieškovas taip pat prašo aiškinti sutarties 4.2 punkte sutartą stebėjimo ir reagavimo tvarką taip, kad atsakovas (paslaugos teikėjas) visais atvejais privalėjo informuoti ieškovo nurodytą patikėtinį apie visus aliarminio suveikimo signalus. Toks ieškovo prašymas neatitinka esminio sutarčių teisės principo – pagarbos šalių sudarytai sutarčiai principo. Sutartys aiškinamos remiantis CK 6.193 str. taisyklėmis tuomet, kai jos sąlygos yra neaiškios ar nepakankamai aiškios. Ieškovas teismui taip ir nenurodė, kuri gi sutarties nurodytame punkte sąlyga yra neaiški, nes sutarties 4.2 punktas išdėstytas nuosekliai. Be to, sistemiškai aiškinant sutartį svarbios ir kitos sutarties sąlygos, kurios atskleidžia, kad ieškovas pasirinko tokią stebėjimo ir reagavimo (o ne objekto apsaugos) paslaugą ekonomiškumo sumetimais. Tai patvirtina sutarties 3.2, 3.3, 4.7, 4.8, 4.10 punktų sisteminė analizė. Sutarties 4.7 p. ieškovas patvirtino, jog suprato ir sutiko, kad atsakovo darbuotojai vaizdo stebėjimo sistemą naudos kaip papildomą pagalbinę priemonę teikiant reagavimo į teritorijos signalizacijos suveikimus paslaugą, t .y atsakovo darbuotojai prie vaizdo stebėjimo sistemos jungsis ir jos perduodamą vaizdą žiūrės tik gavę teritorijos signalizacijos aliarminio suveikimo signalą. Atsakovas nevykdys nuolatinio ir periodinio teritorijos vizualaus stebėjimo. Be to, Sutarties 4.8 p. ieškovas patvirtino, jog nuo teritorijos signalizacijos suveikimo momento iki prisijungimo prie teritorijoje įrengtos vaizdo sistemos ir vaizdo gavimo atsakovo centralizuoto stebėjimo pulto kompiuteryje objektyviai praeina tam tikras laiko tarpas. Prie vaizdo sistemos stebėjimo prisijungę atsakovo darbuotojai vaizdo įrašų neperžiūrinės ir matys tik tokį vaizdą, kuris vaizdo sistemos bus fiksuojamas ir perduodamas nuo prisijungimo prie sistemos momento. Todėl ieškovas sutinka, kad tuo atveju, jei vaizdo stebėjimo sistema bet kokias grėsmes bus užfiksavusi (įrašiusi) signalizacijos aliarminio suveikimo momentu ar bet kuriuo kitu momentu iki vaizdo perdavimo į atsakovo CVP, tačiau atsakovo CVP kompiuteryje gavus vaizdą grėsmės nesimatys, ir dėl to atsakovas nereaguos į gautą teritorijos signalizacijos aliarminį suveikimo signalą, tai nebus laikoma netinkamu reagavimo paslaugų teikimu ar atsakovo sutartinių prievolių pažeidimu ir atsakovui nekils civilinė atsakomybė už bet kokias dėl to kilusias pasekmes. Be to, sutarties 4.10 p. ieškovas suprato ir sutiko, kad teritorijoje įrengta vaizdo stebėjimo sistema yra priemonė, skirta sumažinti apsaugos darbuotojų siuntimo į teritoriją atvejus. Todėl net ir tuo atveju, jei bus gautas daugiau kaip vieno teritorijos jutiklio signalizacijos aliarminis suveikimo signalas arba bus gautas pakartotinis nuo signalizacijos įjungimo aliarminis suveikimo signalas, tačiau atsakovo CVP kompiuteryje gavus vaizdą grėsmės nesimatys, ir dėl to atsakovas nereaguos į gautą teritorijos signalizacijos aliarminį suveikimo signalą, tai nebus laikoma netinkamu reagavimo paslaugų teikimu ar atsakovo sutartinių prievolių pažeidimu ir atsakovui nekils civilinė atsakomybė už bet kokias dėl to kilusias pasekmes. Be to, sutartyje nurodyta, jog nustatytos paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos aptartos individualiai. Iš 2012-11-15 bei 2013-01-11 susirašinėjimo tarp V. Š. ir J. B. (2 t. e. b. l. 39-40; 4 t., e. b. l. 7-9) matyti, jog atsakovas ieškovui siūlė net kelis reagavimo variantus, kai siunčiamas ekipažas į Objektą. Tarp pateiktų variantų nebuvo kalbama, jog kiekvienu atveju siunčiamas ekipažas ir skambinama patikėtiniui, išskyrus suveikus patalpos signalizacijai (šioje byloje kalbama apie teritorijos signalizacijos suveikimus). 2013-01-11 elektroniniame laiške iš esmės siūlytos sąlygos atitinka Sutartyje numatytas, taip pat minėtu laišku ieškovui buvo pateiktas Sutarties šablonas su komentarais dėl diskutuotinų sąlygų (4 t., e. b. l. 10-16). Visgi nepaisant to, kokios buvo šalių derybos dėl sutarties, jos baigėsi šalims sudarius sutartį. Šalių derybų medžiaga būtų svarus įrodymas aiškinant neaiškias sutarties sąlygas, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, nėra tokios situacijos. Kitokios sutarties vykdymo praktikos (kad visais atvejais apie aliarmo suveikimus būdavo informuojami patikėtiniai) ieškovas taipogi neįrodė. Neįrodytas ir atsakovo nesąžiningas, priešingas kliento interesams veikimas.

2013-03-18 ieškovas su atsakovu sudarė Susitarimą prie stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 00513031866 papildymo (1 t., e. b. l. 137), kurio 1 p. susitarė, jog atsakovas, gavęs objekte įrengtos signalizacijos veikimo sutrikimo (gedimo) signalą, reiškiantį, kad perimetro signalizacijos sistema funkcionuoja netinkamai ir / arba iš vis nustos funkcionuoti nedelsiant apie tai Sutartyje nustatyta tvarka turi informuoti ieškovą ir / ar jo patikėtinį. Šis sutarties papildymas taipogi neduoda pagrindo taikyti esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės, kadangi nenustatyta, kad būtų buvęs gautas signalizacijos veikimo sutrikimo (gedimo) signalas. Už apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos įrangos tinkamą veikimą atsakingas ieškovas.

Tad neįrodyta, kad atsakovas neįvykdė savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar vykdė juos netinkamai, kadangi nėra duomenų, jog signalizacijos aliarminio suveikimo metu 2013-10-02, atsakovo darbuotojui M. G. prisijungus nuotoliniu būdu prie sistemos, būtų vaizdo kameromis perduodamas kitoks vaizdas nei M. G. nurodytas, kuris rodytų Teritorijoje esant pašalinius asmenis, kitas akivaizdžias grėsmes, ir atsakovas būtų nereagavęs sutartyje nurodytu būdu. Taip pat neįrodyta, kad 2013-10-02 buvo negaunamas stebėjimo sistemos kamerų vaizdas ir dėl to taipogi nebuvo pagrindo reikalauti iš atsakovo veikti pagal sutarties 4.2 2 punkto c papunktį. Ieškovo pamąstymai apie tai, kad ant kamerų 2013-10-02 buvo uždėtos dėžės nėra patvirtinti jokiais įrodymais, kadangi liudytojas K. K., pirmasis 2013-10-03 atvykęs į įvykio vietą, parodė matęs vieną kamerą uždengtą. Tačiau tai nereiškia, kad ir teritorijos signalizacijos aliarminio suveikimo metu 2013-10-02 kamerų perduodamas vaizdas buvo blokuojamas. 2013-10-03 apskritai signalizacijos suveikimų nebuvo. Kiekviena šalis privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 str.). D. G. nurodė, kad nebuvo signalizacijos suveikimo metu visiškos tamsos, kas galėtų būti aiškinama „dalies ar viso kameros perduodamo vaizdo negavimui“. Jo paaiškinimus ir parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Ieškovo argumentas, kad policijos surašyti pranešimai apie ikiteisminį tyrimą laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais ir vertintini kaip didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai nepagrįsti, kadangi pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (eigos) pateikiami pirminiai duomenys, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šie pranešimai neskirti ikiteisminio tyrimo metu tiriamų faktinių aplinkybių konstatavimui, nustatymui. Ikiteisminio tyrimo metu faktinės aplinkybės ištiriamos ir nustatomos (konstatuojamos) prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ar teismo procesiniame dokumente (nuosprendyje, nutartyje). Tad nėra pagrindo svarstyti apie atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės kilimą ir pagal sutarties 4.2 2 c papunktį.

Ieškovo teiginiai apie atsakovo pareigą per 30 s prisijungti prie vaizdo stebėjimo sistemos kamerų nėra pagrįsti sutarties sąlygomis. Pagal sutartį susitarta nedelsiant, skubiai prisijungti ir 2013-10-02 prisijungimo prie vaizdo stebėjimo kamerų duomenys patvirtina, kad atsakovo darbuotojai galimai prisijungė per ~1,5 min, kas nelaikytina delsimu. Tai, kad Pulto koordinatorių darbo instrukcijoje (1 t., e. b. l. 118-126) numatytas reagavimo į signalizacijos suveikimą terminas 30 s nereiškia, kad prisijungimas prie kamerų turi įvykti per tą patį 30 s laikotarpį. Taipogi darbuotojo instrukcijos pažeidimas nesudaro pagrindo reikalauti ieškovui sutartinės atsakovo civilinės atsakomybės pagal šalių sudarytą sutartį.

Be to, nors yra aiški ir nustatyta objektui padaryta žala ir jos dydis (ieškinio suma), tačiau šioje byloje nebuvo įrodytas ir priežastinis ryšys tarp vagystės metu padarytų nuostolių ir atsakovo darbuotojų veiksmų/neveikimo. Kaip minėta aukščiau visų pirma nėra aiškus vagystės laikas ir pati vagystės schema. Iki šiol nurodoma kaip galima realiausia tikėtina vagystės schema – vaizdo kamerų uždengimas dėžėmis, iš esmės paremta liudytojo K. K. parodymais, nėra nei patvirtinta, nei paneigta. Kiti ieškovo pateikti argumentai ar rašytiniai dokumentai nėra reikšmingi sprendžiant ieškinio pagrįstumą ir nesudaro pagrindo teismui spręsti priešingai nei išdėstyta aukščiau.

Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo ieškinio dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo tenkinti, nes neįrodytos visos atsakovui sutartinės civilinės atsakomybės pagal šalių sudarytą stebėjimo ir reagavimo paslaugų sutartį sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistini kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CK 93 str. 2 d., 98 str.). Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 815,00 EUR atstovavimo išlaidos (2 t., e. b. l. 50, 4 t., e. b. l. 80-82). Trečiojo asmens BTA bylinėjimosi išlaidas sudaro 480,00 EUR dydžio atstovavimo išlaidos (2 t., e. b. l. 58, 4 t., e. b. l. 74-76). Įvertinus nurodytų asmenų atstovų byloje atliktus atstovavimo veiksmu, surašytus procesinius dokumentus, dalyvavimą posėdžiuose ir tai, kad ieškovas neginčijo atstovavimo išlaidų dydžio, šios išlaidos nėra didesnės nei rekomenduojami civilinėse bylose dydžiai, - nėra pagrindo nepriteisti šalių patirtų atstovavimo išlaidų pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo UAB „Renvia“ (kodas 301557546) atsakovui UAB „Apsaugos komanda“ (kodas 122668722) 1815,00 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika EUR 00 ct) ir trečiajam asmeniui Latvijos įmonei BTA Insurance Company SE (kodas V40003159840) veikiančiai per filialą Lietuvoje (kodas 300665654) 480,00 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt EUR 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jovita Einikienė