Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1119-580/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-10-04
Bylos Nr.: e2A-1119-580/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20360-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas
Atsakovas: UAB „Renvia“
Ieškovas: „If P&C Insurance AS“
Trečiasis asmuo: UAB „Investiciniai energetikos projektai“, UAB „Apsaugos komanda“, „BTA Insurance Company“ SE

Kategorijos

2.5.11.5Energijos pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-1119-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20360-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.5.; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Renvia“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Renvia“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Investiciniai energetikos projektai“, UAB „Apsaugos komanda“, „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo UAB „Renvia“ priteisti 6 005,60 Eur (20 736,12 Lt) žalos atlyginimą, 68,08 Eur (235 Lt) išlaidas už įvykio vietos apžiūrą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su UAB „Investiciniai energetikos projektai“ 2013-09-06 sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (toliau – Turto draudimo sutartis), kuria buvo apdrausti saulės elektrinės įrenginiai (saulės energijos moduliai, keitikliai, montavimo sistema, sujungimo laidai, transformatoriai, statiniai – inventorinė, transformatorinė, kiti statiniai, esantys Trakių k., Kaišiadorių r.). 2013-10-02 įvyko dalies turto vagystė, kurios metu buvo pavogti 188 vienetai saulės energijos modulių. Apie įvykį ieškovas informuotas 2013-10-03, o įvykio vietą apžiūrėjo 2013-10-04. Pavogtų saulės energijos modulių vertė – 34 372,29 Eur (118 680,64 Lt) be PVM. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui UAB „Investiciniai energetikos projektai“ 6 005,60 Eur (20 736,12 Lt) draudimo išmoką. Ieškovas taip pat sumokėjo UAB „Smart claims“ 68,06 Eur (235 Lt) išlaidas už įvykio vietos apžiūrą.

Pagal 2012-05-15 Įrangos pirkimo-pardavimo ir rangos darbų sutartį Nr. 29 saulės įrenginius pastatė UAB „Staltika“, saulės elektrinės perimetro apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbus atliko UAB „Staltika“ subrangovas UAB „Telekonta“ pagal 2012-06-19 Rangos sutartį Nr. 1.10.VS-V-12/29-2. Atsakovas 2012-10-29 sutartimi Nr. SP12/10-02 (toliu – Apsaugos sutartis) įsipareigojo teikti saulės šviesos elektrinės techninės eksploatacijos bei remonto paslaugas ir ištisą parą teikti nuolatinės apsaugos su reagavimu paslaugą. Sutarties vykdymui atsakovas pasitelkė saugos tarnybą UAB „Apsaugos komanda“, su kuria 2013-03-18 sudarė Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 00513031866 (toliau – Stebėjimo sutartis).

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad atsakovas kaltas dėl netinkamos turto apsaugos. Pažymi, kad vagystės dieną ne kartą suveikė turto draudimo vietoje įrengta signalizacija, signalą perduodanti į UAB „Apsaugos komanda“ centralizuoto valdymo punktą, tačiau nei atsakovo, nei UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojai neatvyko į turto buvimo vietą ir neužkirto kelio vagystei. UAB „Apsaugos komanda“, siekdama pateisinti savo nevykimą į įvykio vietą, 2013-11-04 rašte Nr. 20113-03346 nurodė, kad po gautų signalizacijos aliarminių signalų prisijungus prie vaizdo stebėjimo sistemos grėsmių nesimatė, todėl į teritoriją nevyko.

2013-10-04 ieškovo atstovui atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad keliose vietose pažeista apsauginė tvora, tvoros perimetro apsauga neveikia arba yra nejautri, stebėjimo kamera neapima viso saulės elektrinės ploto, jos duomenys nėra nuolat stebimi. Ieškovas nurodo, kad neturi duomenų, ar UAB „Apsaugos komanda“ suveikus signalizacijai pranešė atsakovui. Pažymi, kad tarp aliarminių signalizacijos suveikimų buvo 2,5 val. laiko tarpas (pirmas suveikimas 00:32:48 val., antras – 03:03:00 val.), per kurį galėjo būti pavogta dalis saulės modulių. Laiku sureagavus į pirmąjį aliarminį signalizacijos suveikimą ir atvykus į įvykio vietą, būtų užkirstas kelias tolimesnei vagystei. Atsakovas privalėjo ne tik rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis savo įsipareigojimams vykdyti, atsakingai pasirašyti su jais sutartis, tačiau ir kontroliuoti, ar pasirašytos sutartys tinkamai vykdomos.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Renvia“ prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis pagal su UAB „Investiciniai energetikos projektai“ sudarytą Apsaugos sutartį neįsipareigojo teikti nuotolinės apsaugos su reagavimu paslaugos.

UAB „Investiciniai energetikos projektai“ ir atsakovas priklauso tai pačiai „Modus“ įmonių grupei. UAB „Modus energija“ yra UAB „Investiciniai energetikos projektai“ ir atsakovo vienintelė akcininkė. Tai pačiai įmonių grupei taip pat priklauso ir UAB „Bioinvest“, UAB „Energie group“, UAB „Tvari energija“, UAB „Baltic sun energy“, eksploatuojančios joms priklausančias saulės elektrines. Siekiant optimizuoti įmonių sąnaudas, 2012 m. nuspręsta skirtingų grupės įmonių įgyvendinamų saulės elektrinių projektų valdymą pavesti atsakovui. UAB „Investiciniai energetikos projektai“ bei kitos įmonės su atsakovu sudarė analogiškas sutartis, kurių pagrindu atsakovas įsipareigojo valdyti įmonių įgyvendinimo saulės elektrinių projektus, organizuoti saulės elektrinių techninės ir aptarnavimo paslaugų teikimą įmonių naudai sudarant su trečiaisiais asmenimis atitinkamas sutartis.

Kadangi UAB „Apsaugos komanda“ teikiamų paslaugų nauda tenka grupės įmonėms, laikytina, kad Stebėjimo ir reagavimo sutartis sudaryta trečiojo asmens (draudėjo) naudai, todėl draudėjas turi teisę savarankiškai reikalauti, kad UAB „Apsaugos komanda“ įvykdytų Stebėjimo ir reagavimo sutartimi prisiimtą prievolę teikti stebėjimo ir reagavimo paslaugas ir reikalauti žalos atlyginimo iš UAB „Apsaugos komanda“.

Subrogacija negalima, kadangi atsakovo vienintele akcininke yra UAB „Modus energija“. Ieškovui apdraudus draudėjo, o tuo pačiu ir UAB „Modus energija“ turtinius interesus ir išmokėjus draudimo išmoką, jos reikalaujant iš atsakovo, praranda prasmę draudimo sutarties sudarymas. Išmokėjus draudimo išmoką UAB „Investiciniai energetikos projektai“, kaip draudėjui, regresas į grupės įmones negali būti taikomas. Draudimo sutartis įtvirtina numanomą sąlygą, kad subrogacija į atsakovą, kuris kaip ir UAB „Investiciniai energetikos projektai“ priklauso tam pačiam akcininkui, negalima.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad jis siekė sudaryti sutartį su saugos bendrove dėl nuotolinės apsaugos su reagavimu. Pažymi, kad pagal Apsaugos sutarties 5.2.1 punktą atsakovas neįsipareigojo prižiūrėti UAB „Investiciniai energetikos projektai“ pasitelktų trečiųjų asmenų įrengtos perimetro apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistemos ir kitų teritorijos apsaugą turinčių užtikrinti priemonių, todėl nėra atsakingas už sistemos trūkumus ar netinkamą funkcionavimą.

Pareiga atlyginti žalą tenka UAB „Apsaugos komanda“, kadangi ji pažeidė Stebėjimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes gavusi ne vieną suveikimo signalą, nereagavo. UAB „Apsaugos komanda“ 2013-10-29 raštu Nr. 20113-03288 patvirtino, kad signalizacijos aliarminius signalus 2013-10-02 gavo du kartus – 00:32:48 ir 03:03:00 ir prisijungė prie teritorijos stebėjimo sistemos, peržiūrėjo momentinį vaizdą. Perimdama draudėjo saulės elektrinės teritorijoje įrengtą apsaugos sistemą UAB „Apsaugos komanda“ jokių pastabų dėl įrengtos perimetro apsaugos signalizacijos, vaizdo kamerų sistemos ir teritorijos apšvietimo nepateikė. Ant vaizdo kamerų uždėjus kartotines dėžes, UAB „Apsaugos komanda“ turėjo matyti, kad vaizdo stebėjimo sistemos perduodamas vaizdas yra ne toks. UAB „Apsaugos komanda“ įsipareigojo nedelsiant paskambinti atsakovo patikėtiniui ne tik jeigu negauna visų ar dalies vaizdo stebėjimo sistemos kamerų perduodamo vaizdo, bet ir jeigu teritorijoje neveikia apšvietimas.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su 235 Lt (68,06 Eur) išlaidomis už įvykio vietos apžiūrą, kadangi jos nėra ieškovo žala, taip pat nelaikytinos ir išlaidomis, skirtomis žalos prevencijai ar jai sumažinti. Pažymi, kad ieškovas UAB „Smart claims“ paslaugomis naudojasi siekdamas taupyti savo patiriamas draudžiamųjų įvykių administravimo išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos komanda“ prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad nedalyvavo atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Investiciniai energetikos projektai“ teisiniuose santykiuose sudarant Apsaugos sutartį, su sąlygomis nesupažindintas. Prievolės dėl turto apsaugos buvo nustatytos tik tarp UAB „Apsaugos komanda“ ir atsakovo sudaryta Stebėjimo sutartimi. Sudarant Stebėjimo sutartį UAB „Apsaugos komanda“ nebuvo informuota, kad jos sąlygos turi atitikti kitos sutarties sąlygas, todėl jai negali tekti atsakomybė dėl sutarčių nesutapimo.

Trečiasis asmuo nurodo, kad jam neatsirado pareiga atsiųsti prie turto savo apsaugos darbuotojus ar apie įvykį pranešti atsakovui. Įvykio metu UAB „Apsaugos komanda“ savo įsipareigojimus pagal Stebėjimo sutartį (4.2.1, 4.2 punktai) įvykdė tinkamai. Gavusi teritorijos perimetro signalizacijos suveikimus, abu kartus prisijungė prie teritorijos vaizdo kamerų ir peržiūrėjo jų tiesiogiai transliuojamą (momentinį) vaizdą. Grėsmių teritorijoje esančiam turtui per vaizdo kameras nebuvo fiksuota, todėl ekipažo į teritoriją nesiuntė, apie suveikimus atsakovui nepranešė. Nesutinka, kad turėjo pastebėti, jog viena iš kamerų uždengta kartotine dėže, kadangi nėra įrodymų, kad vaizdo kamera buvo uždengta įvykio metu. Įvykis vyko tamsiu paros metu, o apšvietimo nebuvo, todėl abi kameros rodė tamsą ekrane ir atskirti, kokios priežasties vaizdo kamera nieko nefiksuoja, neįmanoma. Stebėjimo sutarties 4.2. punkto 3 papunktis trečiajam asmeniui pareigas nustato tik esant pastato, o ne teritorijos perimetro signalizacijos, suveikimui.

Stebėjimo sutartis su atsakovu buvo specifinė, nes saugotinas turtas buvo toli nuo miestų, kuriuose organizuotas apsaugos darbuotojų ekipažų budėjimas ir patruliavimas. Buvo pavesta stebėti signalizaciją, kuri įrengta ne patalpų viduje, o lauko teritorijoje, kas lemia dažnesnius klaidingus signalizacijos suveikimus, todėl techninės apsaugos teikimas įprastais būdais ir priemonėmis būtų brangus. Atsakovas ieškojo būdų, kaip paslaugą atpiginti, todėl buvo susitarta, kad gavus aliarmą, teritorija bus apžiūrima vaizdo kamerų pagalba, o apsaugos darbuotojų ekipažas bus siunčiamas, jei bus nustatyta grėsmė arba neveiks kameros. Pažymi, kad neįrenginėjo teritorijos apsaugos sistemų ir nebuvo įsipareigojęs jas tikrinti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam, kaip draudėjui, civilinė atsakomybė kilti negali, nes jis yra apdraudęs trečiojo asmens UAB „Apsaugos komanda“ bendrąją civilinę atsakomybę ir neturi teisinių santykių su ieškovu ir atsakovu. UAB „Apsaugos komanda“ įsipareigojo stebėti atsakovo jų pačių įsirengtų ir priklausančių signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos perduodamus signalus bei vaizdą, UAB „Apsaugos komanda“ šių sistemų nei rengė, nei projektavo. Pagal sutartį UAB „Apsaugos komanda“ atskiru šalių susitarimu už papildomą mokestį galėjo atlikti atsakovo įsirengtų sistemų atitikties projektams, sistemų pakankamumo, įrengimo kokybės patikrinimą, teikti rekomendacijas teritorijos saugumo požiūriu, tačiau tokio pageidavimo nebuvo.

UAB „Apsaugos komanda“ įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovas įsipareigojo užtikrinti tinkamą teritorijos apšvietimą tamsiu paros metu, o ant namelio įrengti žibintai įsijungia nuo veikimo zonoje esančio judesio, t. y. suveikus signalizacijai apšvietimas ant namelio neįsijungia. Vieta, per kurią buvo įsilaužta į teritoriją bei pavogti saulės energijos moduliai, nepateko į vaizdo kamerų stebėjimo lauką bei į žibintų judesio veikimo zoną. UAB „Apsaugos komanda“ prisijungus prie teritorijos vaizdo stebėjimo kamerų veikimo zonoje grėsmių nematė ir negalėjo matyti, todėl neturėjo pagrindo vykdyti procedūrų. Atsakovas privalėjo pasirūpinti fiksuoti duomenis apie UAB „Apsaugos komanda“ prisijungimą prie teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos ir tokius duomenis saugoti. Įvykio metu pačios signalizacijos veikimo sutrikimų nebuvo užfiksuota, dėl ko UAB „Apsaugos komanda“ nekilo pareiga informuoti atsakovą ar jo patikėtinį. UAB „Apsaugos komanda“ ekipažo nenusiuntimas į teritoriją neturi priežastinio ryšio su žala.

Nors atsakovas nurodo, kad trečiajam asmeniui UAB „Investiciniai energetikos projektai“ neįsipareigojo teikti turto nuotolinės apsaugos su reagavimu paslaugos, tačiau šias aplinkybes paneigia tarp jo ir minėto trečiojo asmens sudarytos sutarties nuostatos, taip pat tai, kad atsakovas sutarties vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Apsaugos komanda“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Renvia“ ieškovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, naudai 6 005,60 Eur žalos atlyginimą, 68,06 Eur išlaidas už įvykio vietos apžiūrą, 6 proc. metines palūkanas ir 1 005,56 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad Apsaugos sutarties šalys numatė, kad atsakovas įsipareigoja teikti nuotolinės apsaugos su reagavimu paslaugą ištisą parą. Tai, kad atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Apsaugos komanda“ nesuponuoja, kad pastarasis turėtų būti atsakovu. Apsaugos sutarties nuostatos nedraudė atsakovui sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis. CK 6.38 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Stebėjimo sutartis sudaryta trečiojo asmens UAB „Investiciniai energetikos projektai“ naudai. Stebėjimo sutartimi UAB „Apsaugos komanda“ įsipareigojo teikti tik reagavimo paslaugas, tačiau ne kliento turto pasaugą. UAB „Investiciniai energetikos projektai“ ir UAB „Apsaugos komanda“ nesiejo sutartiniai santykiai, Stebėjimo sutartis nebuvo sudaryta UAB „Investiciniai energetikos projektai“ naudai.

Turto draudimo sutartimi nesusitarta, kad žalos atlyginimo atveju, ieškovas negalėtų nukreipti regresinio reikalavimo į kitą, nors ir tai pačiai įmonių grupei priklausančią, įmonę. Teismas vertino, kad mažai tikėtina, jog ieškovas, sudarydamas Turto draudimo sutartį, būtų siekęs sąmoningai apriboti subrogacijos teisę, žinodamas, kad tarp atsakovo ir UAB „Investiciniai energetikos projektai“ yra sudaryta Apsaugos sutartis. Ieškovas buvo suinteresuotas, kad turtas būtų saugomas tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo atsakingas už tinkamą įrangos veikimą, jos priežiūrą, remontą, kiekį, pakankamumą (kamerų skaičių, apšvietimą ir kt.) ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šias funkcijas perleidęs UAB „Apsaugos komanda“. Atsakovas privalėjo rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis, atsakingai pasirašyti sutartis ir kontroliuoti, ar sutartys vykdomos tinkamai. UAB „Renvia“ sutartimi su UAB „Investiciniai energetikos projektai“ susitarė dėl nuolatinės turto apsaugos su reagavimu, o atsakovas su UAB „Apsaugos komanda“ susitarė, kad pastarojo paslaugos apims tik reagavimą, neapimant turto pasaugos.

Atsakovui tinkamai vykdžius sutartinius įsipareigojimus užtikrinti nuolatinę apsaugą su reagavimu, tikėtina nebūtų įvykusi vagystė. Kadangi dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo buvo padaryta žala, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja ir priežastinis ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Renvia“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išvadą dėl Turto draudimo sutarties sąlygos, jog subrogacija į atsakovą negalima, nebuvimo. Taip aiškinant sutartį, praranda prasmę sutarties sudarymas ir paneigiamas sutarties tikslas apsaugoti UAB „Investiciniai energetikos projektai“ ir jo akcininkės turtinius interesus. Teismas nenustatinėjo atsakovo pareigos teikti nuotolinės apsaugos su reagavimo paslaugos apimties ir turinio. Nenustačius pareigos apimties ir turinio, neįmanoma įvertinti, ar ši pareiga buvo pažeista.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo ir UAB „Investiciniai energetikos projektai“ valia sudarant Apsaugos sutartį buvo susitarti, jog atsakovas įsipareigojo teikti saulės šviesos elektrinės, 10 kv kabelinių linijų bei transformavimosi įrengimų techninės eksploatacijos bei remonto paslaugas, teikti nuolatinės apsaugos reagavimo paslaugos atsakovas neketino, o tik tarpininkauti sudarant sutartį su UAB „Apsaugos komanda“.

UAB „Apsaugos komanda“ artimiausią postą turi Kaišiadoryse už 0,5 val. kelio, todėl reagavimas galėjo tik užkirsti kelią tolimesnei vagystės eigai ir sumažinti žalos dydį, tačiau negalėjo sutrukdyti. Draudimo išmoka apskaičiuota darant prielaidą, kad net tinkamai sureagavus, būtų patirta dalis žalos, kuri nėra priežastiniu ryšiu susijusi su netinkamu reagavimu.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė kokiu būdu ir per kiek laiko turėjo reaguoti atsakovas ir nevertino, kad atsakovo buveinė yra Vilniuje, o atsakovo darbuotojas nėra profesionalus apsaugos darbuotojas. Žala atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų (vagystės), o ne dėl netinkamo reagavimo. Ar tinkamas reagavimas galėjo sumažinti atsiradusią žalą ir kokia apimtimi tai galėjo būti padaryta, galima būtų atsakyti tik tinkamai nustačius atsakovo pareigos teikti nuotolinės apsaugos su reagavimu paslaugos turinį.

Sprendime konstatuodamas, kad vagystė įvyko 2013-10-01, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik liudytojo K. K. parodymais. Kiti byloje esantys įrodymai (2013-10-29 UAB „Apsaugos komanda“ raštas) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vagystė įvykdyta 2013-10-02 UAB „Apsaugos komanda“ centralizuoto stebėjimo pulte aliarminius signalus gavo 2013-10-02 00 val. 32 min. 48 s. ir 3 val. 3 min. 00 s. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiame P. Š. apklausos protokole užfiksuota, kad 2013-10-02 apie 4 val. apklaustasis važiavo į A. J. priklausančią fermą, matė tamsiai mėlynos spalvos automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nusuko nuo kelio ir dideliu greičiu nuvažiavo link Rusonių kaimo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas supainiojo techninės eksploatacijos bei remonto paslaugą su nuotolinės apsaugos su reagavimu paslauga, todėl sprendime padarė klaidingą išvadą, kad atsakovo darbuotojas, gavęs informaciją apie bet kokio lygio elektrinės, kabelinių linijų ir transformatorinės įrangos techninį gedimą, neva turėjo reaguoti taip lyg būtų gavęs elektrinės apsaugos signalizacijos perduodamą aliarminį signalą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos komanda“ su apeliaciniu skundu sutiko. Teigė, kad pakankamai apdairus ir rūpestingas asmuo (verslininkas), prisiėmęs pareigą visą parą teikti turto nuotolinės apsaugos su reagavimu paslaugą, šios paslaugos teikimui pasitelkęs trečiąjį asmenį – saugos tarnybą, tačiau pavedęs jam teikti iš esmės siauresnės apimties apsaugos funkcijas, pats gavęs informacijos, kurios pagrindu jam kilo įtarimai dėl turto saugumo, turėjo nedelsdamas imtis priemonių tikrajai padėčiai išaiškinti. Teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Apsaugos sutarties nuostatas.

Trečiasis asmuo sutiko, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuotolinės apsaugos su reagavimu esmės, taip pat to, kad ieškovė, apskaičiuodama dėl pagrobto turto išmokėtiną draudimo išmoką vadovavosi taisykle, kad privalo atlyginti tik tą pavogtą turto dalį, kurios išsaugoti nebuvo galima.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliacinį skundą prašė atmesti. Ieškovas nesutiko su apelianto teiginiu, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.196 straipsnio nuostatas bei padarė klaidingą išvadą dėl subrogacijos nebuvimo. Draudimo liudijime vieninteliu draudėju nurodyta UAB „Investiciniai energetikos projektai“, o vieninteliu naudos gavėju AB DNB bankas. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo sutarties sąlygas galima keisti tik trišaliu draudiko, draudėjo ir AB DNB bankas susitarimu. Tam, kad būtų papildomai susitarta ir dėl kitų juridinių ar fizinių asmenų įtraukimo į apdraustųjų ar naudos gavėjų sąrašą, buvo reikalingas trišalis rašytinis draudimo sutarties šalių susitarimas.

Kadangi draudiko teisė taikyti subrogaciją yra numatyta įstatymu (CK 6.1015 straipsnis), todėl draudimo sutarties sąlyga, draudžianti subrogaciją, privalo būti rašytinė.

Turto draudimo sutartis buvo pasirašyta tarpininkaujant draudimo brokeriui UADBB „Aon Baltic“. Nei draudimo brokeris, nei draudėjas neišreiškė noro įtraukti sąlygos dėl subrogacijos netaikymo. Turto draudimo sutartimi buvo draudžiamas konkrečios įmonės, o ne tam tikros įmonių grupės turtas. Sudarant Turto draudimo sutartį, ieškovas neturėjo informacijos apie tai, kad atsakovas priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip ir draudėjas bei nežinojo, kad tarp UAB „Renvia‘ ir draudėjo 2012-10-29 buvo pasirašyta Apsaugos sutartis.

Apeliantas įsipareigojęs UAB „Investiciniai energetikos projektai“ teikti nuotolinę apsaugą, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, gavęs pranešimą apie saulės jėgainių veiklos sutrikimus, atsakovo darbuotojas nesiėmė pareigos nedelsiant reaguoti ir išsiaiškinti sutrikimų priežastis, jis tik 2013-10-03 po dviejų dienų, nusprendė nuvykti į įvykio vietą. Ieškovas pažymėjo, kad apsaugos sistema įvykio metu tinkamai nefunkcionavo, įvykio metu, net ir prisijungus prie vaizdo stebėjimo sistemos, nebuvo įmanoma ką nors pamatyti. Dėl vaizdo sistemos nefunkcionalumo tamsiu paros metu, vieninteliu teisingo reagavimo veiksmu buvo vykimas į įvykio vietą.

Nesutinka, kad Apsaugos sutarties 5.2.1 punkte minima įranga reiškia ne apsaugos sistemos įrangą, o saulės elektrinės įrangą ir kad apeliantas nebuvo įsipareigojęs užtikrinti tinkamo apsaugos sistemos įrangos funkcionavimo. Įrenginėjant saulės energijos parką, kartu buvo įrengta ir apsaugos sistema su vaizdo stebėjimo kamera. Apsaugos sutartyje vartojama įrangos sąvoka apima visą saulės energijos parką, tame tarpe ir šiame parke sumontuotą apsaugos sistemą.

Teigė, kad vagystės dieną (2013-10-02) ne vieną kartą (00 val. 32 min. 48 s., 00 val. 33 min. 00 s., ir 3 val. 3 min. 00 s., 3val. 3 min. 13 s., 3 val. 3 min., 16 s.., 3 val. 3 min., 17 s.) suveikė turto buvimo vietoje įrengta perimetro apsaugos signalizacija. Tačiau nei UAB „Renvia“, nei UAB „Apsaugos komanda“ darbuotojai nenuvyko į turto buvimo vietą ir neužkirto kelio turto vagystei. Pažymėjo ir tai, kad tarp signalizacijos suveikimų buvo 2 val. 30 min. laiko tarpas, per kurį, tikėtina, iš įvykio vietos buvo išnešti 188 vnt. saulės modulių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas byloje kilo dėl subrogacijos taikymo, kai asmuo, į kurį nukreipiamas žalos išieškojimas, priklauso tai pačiai įmonių grupei, kaip ir draudimo išmoką gavęs asmuo, apsaugos tarnybos pareigų bei draudimo ir turto apsaugos sutarčių nuostatų aiškinimo.

Dėl subrogacijos galimumo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė taikyti subrogaciją, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, kurią jis patyrė išmokėdamas draudimo išmoką su trečiuoju asmeniu UAB „Investiciniai energetikos projektai“ 2013-09-06 sudarytos Turto draudimo sutarties pagrindu. Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėmis Nr. 004 (toliau – Draudimo taisyklės Nr. 004), kurios yra sudėtinė Turto draudimo sutarties sąlygų dalis. Draudžiamuoju pripažinto įvykio metu buvo pavogti 188 vnt. saulės energijos modulių, kurių vertė 118 680,64 Lt be PVM. Draudimo išmoka sudarė 20 971,12 Lt.

Atsakovo teigimu, ieškovui negalėjo pereiti subrogacijos teisė į atsakovą dėl to, kad draudimo išmoką gavęs draudėjas UAB „Investiciniai energetikos projektai“ ir atsakovas UAB „Renvia“ priklauso tai pačiai įmonių grupei. Iš į bylą pateiktų abiejų juridinių asmenų akcininkų sąrašų matyti, jog UAB „Modus energija“ 2012-07-31 įgijo 100 proc. UAB „Renvia“ akcijų, o 2012-08-09 – 100 proc. UAB „Investiciniai energetikos projektai“ akcijų.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti draudiko teisę į subrogaciją, nurodo, kad, tuo atveju, kai draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teisės normos sandara rodo, jog išimtis dėl subrogacijos netaikymo gali būti šalių susitarta ir numatyta draudimo sutartyje.

Ieškovo bei trečiojo asmens UAB „Investiciniai energetikos projektai“ sudarytoje draudimo sutartyje nėr jokių subrogacijos teisių ribojimų. Vien tai, kad ieškovas žinojo ar turėjo žinoti, jog įmonės priklauso tam pačiam akcininkui, jokios teisinės reikšmės neturi. Iš pateikto draudimo sutarties šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovas galėjo suprasti, kad draudėjas ir UAB „Renvia“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, tačiau jokiu būdu ieškovui nebuvo praneštas įmonių akcininkų sąrašas. Priklausymas įmonių grupei yra teisės aktais nenustatyta sąvoka, todėl vien iš duomenų elektroniniame laiške daryti išvados apie turtinių interesų bendrumą negalima.

Atsakovo teigimu, Turto draudimo sutartyje sąlyga dėl subrogacijos draudimo buvo numanoma. Turto draudimo sutarties turinys aiškinamas vadovaujantis bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje. Konstatuotina, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog draudikas Turto draudimo sutarties sudarymo buvo išreiškęs valią, jog apribos savo teisę į subrogaciją ir reikalavimo atlyginti žalą nenukreips į to paties, kaip draudėjo, akcininko turimus juridinius asmenis. Ieškovas nedelsė reikšti reikalavimus turto apsaugą užtikrinusiems asmenims, siunčiamuose raštuose dėl žalos atlyginimo nenurodė, jog yra susitaręs žalos atlyginimo nereikalauti iš UAB „Renvia“.

Negalima teigti, jog analogiški šalims protingi asmenys būtų galėję tartis dėl subrogacijos ribojimo tokiomis sąlygomis, kokias siekia įrodyti atsakovas. Sąlygos dėl subrogacijos į susijusius asmenis draudimo nustatymas yra akivaizdžiai susijusios su galimais didesniais draudiko praradimais ir sudaro labai paprastas sąlygas piktnaudžiauti išimtimi, todėl subrogacijos draudimo sąlygos įtraukimas didina draudiko riziką.

Draudimo teisiniuose santykiuose nėra įtvirtinta, jog tos pačios grupės įmonės sudaro vieną ūkinį vienetą, dėl ko teisės į žalos atlyginimą nukreipimas į kitą įmonę nėra žalos atlyginimo reikalavimas iš nukentėjusio asmens. Atsakovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-76/2008 priimta esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, todėl ja šioje byloje nesiremtina.

Dėl Turto draudimo sutarties sąlygų užtikrinant turto apsaugą

Draudimo taisyklių Nr. 004 40 punkte nurodoma, jog draudėjas privalo laikytis saugumo reikalavimų, išdėstytų taisyklių 92-147 punktuose. Tarp saugumo reikalavimų nurodyti ir reikalavimai turto saugai (137-138, 140-144 punktai) bei nustatyta, kokie veiksmai atliktini įsijungus signalizacijai (145-146 punktai). Draudimo taisyklių Nr. 004 137-138 punktai pažymi, jog apsauginės signalizacijos sistema turi būti naudojama taip, kad asmeniui neteisėtai įėjus į patalpą iš jos išėjus ir pagrobus turtą, suveiktų signalizacija ir būtų perduotas pavojaus signalas. Taip pat nurodyta, kad signalizacijos įranga būtų tinkama eksploatuoti, t. y. kad kilus pavojui suveiktų ir signalas būtų perduotas saugos bendrovei.

Pagal Draudimo taisyklių Nr. 004 145-146 punktus įsijungus signalizacijai draudėjo atstovas privalo nedelsdamas atvykti į draudimo vietą ir ją kruopščiai apžiūrėti. Šias pareigas reikalinga vykdyti ir tuo atveju, kai nėra išorinių įsilaužimo žymių.

Ieškovas 2013-12-06 sprendime Nr. IF/IT/0001471 nurodė, jog Turto draudimo sutartis sudaryta remiantis atsakovo pateiktu Draudimo vietoje sumontuotų saulės elektros įrenginių bei įrengtos apsauginės signalizacijos sistemos aprašu (toliau – Aprašas). Šio Aprašo 4.5 punkte įtvirtinta, jog draudimo vietoje įrengtos apsauginės signalizacijos sistemą sudaro apsauginė tvora, tvoros perimetro apsauga, greito reagavimo kamera bei apsaugos tarnybos teikiama stebėjimo ir reagavimo paslauga.

UAB „Renvia“ projektų vadovas J. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Rusonių saulės elektrinėje įrengta apsaugos sistemą sudaro: 1,8 m apsauginė tvora, ant kurios sumontuotas liberacinis kabelis, tvorą sujudinus ar bandant ją perlipti, suveikia signalizacija, taip pat įrengtos dvi vaizdo kameros, turinčios pritraukimo funkciją, be naktinio matymo funkcijos, teritorijoje yra apšvietimas, kuris įsijungia suveikus signalizacijai. Rusonių saulės elektrinėje kameros yra valdomos, t. y. jos gali suktis 360 laipsnių aplink save, taip pat turi galimybę nusileisti ir pasikelti į viršų, turi funkciją pritraukti vaizdą už 100 metrų.

Sudarydamas Turto draudimo sutartį ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog ieškovas tinkamai vykdys Draudimo taisyklių Nr. 004 reikalavimus ir tinkamai užtikrins Turto draudimo sutarties sąlygas, išdėstytas šiose taisyklėse.

Dėl atsakovo pareigų vykdant draudėjo pareigas pagal Turto draudimo sutartį

Vykdydamas keliamus apdrausto objekto apsaugos reikalavimus UAB „Investiciniai energetikos projektai“ sudarė Apsaugos sutartį su UAB „Renvia“ Apsaugos sutarties dalyku 3 straipsnyje nurodytas atsakovo įsipareigojimas teikti saulės šviesos elektrinės, 10 kV kabelinių linijų bei transformatorinės įrengimų, esančių Rusonių k., Kaišiadorių r. techninės eksploatacijos bei remonto paslaugas. Vykdytojų teikiamų paslaugų apimtys bei paslaugų teikimo metu atliekami darbai detalizuoti priede Nr. 1. Priede Nr. 1 pažymėta, kad atsakovas įsipareigoja teikti nuotolinę apsaugą su reagavimu.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis Apsaugos sutartimi tarėsi teikti tik kabelinių linijų bei transformavimosi įrengimų techninės eksploatacijos bei remonto paslaugas, tačiau neįsipareigojo teikti nuotolinės apsaugos ir reagavimo paslaugų, laikomas nepagrįstu. CK 6.193 straipsnio nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtina, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjant šalių ketinimus, kitas svarbias aplinkybes, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Apsaugos sutartyje atsakovo įsipareigojimas nustatytas tiesiogiai.

Taip pat atsakovo veiksmai patvirtina, jog jis realiai vykdė Apsaugos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl nuotolinės apsaugos vykdymo užtikrinimo. Vykdydamas Apsaugos sutartį atsakovas sudarė Stebėjimo sutartį su UAB „Apsaugos komanda“. Stebėjimo sutarties 1.1 punktu nurodyta, jog saugos bendrovė įsipareigoja teikti reagavimo į jo nurodytoje teritorijoje ir pastate įrengtos signalizacijos suveikimo paslaugas. Stebėjimo sutarties 4.2 punkto 2 papunktyje nustatytos UAB „Apsaugos komanda“ pareigos gavus signalizacijos aliarminio suveikimo signalą. Gavusi tokį signalą saugos tarnyba įsipareigoja prisijungti prie teritorijos vaizdo sistemos ir peržiūrės perduodamą momentinį vaizdą. Pastebėjusi teritorijoje asmenis ar kitas akivaizdžias grėsmes, saugos tarnyba atsiųs savo darbuotojus, kurie apžiūrės teritoriją, iškvies kliento patikėtinį nuodugniam teritorijos apžiūrėjimui iš vidaus ir paliks apsaugos darbuotoją iki atvyks kliento patikėtinis.

Stebėjimo sutartimi (3.2 punktas) atsakovas įsipareigojo pats užtikrinti, kad UAB „Apsaugos komanda“ galėtų operatyviai nuotoliniu būdu prisijungti prie vaizdo sistemos ir gauti aiškų momentinį vaizdą iš teritorijos ir pastato. Toks pareigų paskirstymas rodo, jog dalį pareigų pagal Apsaugos sutartį atsakovas vykdė pats, o kitai daliai pasitelkė trečiąjį asmenį.

Stebėjimo sutartyje nurodytas UAB „Apsaugos komanda“ veiksmų turinys patvirtina, jog trečiasis asmuo pasitelktas vykdyti ne savo pareigas UAB „Investiciniai energetikos projektai“, bet atsakovo pareigas, kurios jam kyla pagal Apsaugos sutartį su UAB „Investiciniai energetikos projektai“. Atsakovas nebuvo gavęs jokių UAB „Investiciniai energetikos projektai“ įpareigojimų jo vardu sudaryti apsaugos sutartį, todėl Stebėjimo sutartis vertinama tik kaip saugos tarnybos pasitelkimas vykdyti atsakovui pagal Apsaugos sutartį kylančias pareigas, o ne kaip sutartis trečiojo asmens naudai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, jog atsakovo teiginiai, jog trečiasis asmuo UAB „Investiciniai energetikos projektai“ pagal CK 6.191 straipsnį turi reikalavimo teisę į UAB „Apsaugos komanda“ nepagrįsti, kadangi Stebėjimo sutartis nebuvo sudaryta UAB „Investiciniai energetikos projektai“ naudai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santykių sureguliavimui taikytina CK 6.38 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo.

Dėl UAB „Apsaugos komanda“ atsakomybės

Trečiasis asmuo UAB „Apsaugos komanda“ patvirtino, jog UAB „Apsaugos komanda“ savo centralizuoto stebėjimo pulte 2013-10-02 gavo signalizacijos aliarminius signalus 2013-10-02 00:32:48 val. ir 03:03:00 val. Prisijungimo metu grėsmių nepastebėta, todėl apsaugos darbuotojai į teritoriją nebuvo siųsti. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2013-10-14 rašte Nr. 20-63-S-10168 patvirtinta, jog vagystę pastebėjo 2013-10-03 atvykęs UAB „Renvia“ darbuotojas, kuris pastebėjo, jog dviejose vietose pažeista saulės elektrinės apsauginė tvora bei pavogti saulės moduliai.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. K. parodė, kad apie įvykį sužinojo 2013-10-03 ar 2013-10-04 nuvykęs įprastiniam patikrinimui į įvykio vietą ir pamatęs, kad tvora prapjauta, taip pat, kad trūksta įrangos, ant artimiausios kameros prie įėjimo uždėta kartotinė dėžė.

Turint omenyje UAB „Renvia“ projektų vadovo J. B. parodymus, sujudinus tvorą, turėjo suveikti signalizacija ir teritorijoje įsijungti apšvietimas. Įvykus šioms aplinkybėms, tinkamas Stebėjimo sutarties 4.2 punkte nurodytų pareigų vykdymas būtų veiksminga priemonė apsaugant turtą. Atsižvelgiant į pavogto turto ypatybes, vagystė turėjo užtrukti pakankamai ilgą laiką, nes reikėjo numontuoti elektrinės modulius, juos pakrauti ir išvežti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra UAB „Renvia“ ir UAB „Apsaugos komanda“ kaltų veiksmų įvardinimas ir atskyrimas. Tokius faktus būtų reikalinga nustatyti tik tada, jei UAB „Renvia“ reikštų pretenzijas UAB „Apsaugos komanda“ dėl tinkamų Stebėjimo sutartimi nustatytų pareigų vykdymo.

Dėl atsakovo atsakomybės sąlygų

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apsaugos funkcija vykdant Turto draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl signalizacijos veikimo užtikrinimo vykdyta netinkamai, kadangi signalizacija nebuvo tinkama naudoti (Draudimo taisyklių Nr. 004 138 punktas) ir suveikus signalizacijai draudėjo atstovas neatvyko į įvykio vietą (Draudimo taisyklių Nr. 004 145 punktas).

Atsakovas buvo įsipareigojęs ištisą parą teikti nuotolinės apsaugos su reagavimo paslaugą. Tai, kad nupjovus tvorą neįsijungė ar įsijungimo metu nebuvo pastebėtas įsijungęs apšvietimas, rodo, jog nuotolinės apsaugos su reagavimo paslauga teikta netinkamai. Pačios priežastys, dėl ko signalizacijos sistema tinkamai nesuveikė, ar buvo blogai sureguliuotas apšvietimas, ar sudarytos sąlygos netrukdomai patekti prie kamerų, ar kitos priežastys, o taip pat aplinkybės, dėl ko UAB „Apsaugos komanda“ įvykio situaciją įvertino kaip nekeliančią pavojaus ir nevykdė tolesnių pareigų pagal Stebėjimo sutarties 4.2 punkto 2b papunkčio pareigų, ar dėl netinkamo signalizacijos pajungimo, ar dėl neatidaus reagavimo į signalus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Paskirstant įrodinėjimo naštą pažymėtina, jog Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė yra preziumuojama. Tuo remiantis atsakovas turėjo pats įrodyti, jog nėra kaltas dėl netinkamo signalizacijos suveikimo, kai tvoros nukirpimo metu galėjo neįsijungė apšvietimas arba atsakovo UAB „Investiciniai energetikos projektai“ prisiimtas pareigas vykdanti UAB „Apsaugos komanda“ netinkamai reagavo į signalizacijos suveikimą.

Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, jog netinkamas nuotolinės apsaugos vykdymas buvo UAB „Investiciniai energetikos projektai“ patirtos žalos atsiradimo priežastimi. Kadangi atsakovas yra pagal Apsaugos sutartį įsipareigojęs šią paslaugą teikti draudėjui, tai jo netinkamai – neatidžiai ir nerūpestingai vykdant civilines sutartines pareigas atlikti veiksmai priežastiniu ryšiu susieti su draudiko turėtais nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl atsakovo atsakomybės.

Dėl draudimo išmokos sumažinimo

Byloje neginčijama, jog pavogtų modulių vertė sudaro 118 680,64 Lt. Ieškovas 2013-12-06 sprendimu Nr. IF/IT/0001471 sumažino draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad signalizacijos sistema buvo pajungta netinkamai, kadangi 2013-10-04 apžiūrint įvykio vietą, tvoros signalizacija neveikė taip, kaip turėjo, signalizacijos pajungimo trūkumai buvo nustatyti ir UAB „Apsaugos komanda“ 2013-11-15 raštu, o taip pat draudėjas neužtikrino vaizdo įrašų pateikimo.

Sutiktina, jog iš dalies draudiko sprendimu draudimo išmoka sumažinta remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir įrodinėjamos šioje byloje. Visgi, abiejuose teisiniuose santykiuose yra įrodinėjami kito asmens neteisėti veiksmai. Ginče dėl draudimo išmokos sumažinimo vertinamas netinkamas paties draudėjo pareigų neatlikimas, o byloje dėl subrogacijos – atsakovo.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovo atstovas prašė priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidų. Išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, neviršijančiomis rekomenduojamų, todėl priteisiamos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl 2015 m. spalio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

UAB „Renvia“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Renvia“ „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Andrius IgnotasJūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė