Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. Š. bei atsakovo R. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei A. Š. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „AS Inbank“ filialas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir Ž. V., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Š. (toliau – ir ieškovė) 2023 m. sausio 13 d. byloje pateikė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu. Ieškinio reikalavimo sumą nurodė 99 893,46 Eur.

2. Atsakovas R. Š. (toliau – ir atsakovas) prašė patikslintą ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, kadangi ieškovė patikslintame ieškinyje nėra nurodžiusi ieškinio sumos, mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu reiškiamas naujas reikalavimas ir prašoma iš atsakovo priteisti 65 193,46 Eur kompensaciją, ieškovei turi būti paskaičiuotas ir sumokėtas žyminis mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė už pirminiu ieškiniu pareikštus neturtinius reikalavimus 2021 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (kuris yra įskaitytas elektroninėje byloje), o dėl pradiniame ieškinyje nurodytų 27 500 Eur sumos turtinių reikalavimų ieškovė teismo paprašė 702 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus išnagrinėta civilinė byla.

5. Teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir atidėjo ieškovei 702 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovė 2023 m. sausio 12 d. patikslinusi ieškinio 9, 10 ir 12 punktų reikalavimus, nurodė, jog ieškinio suma yra 99 893,46 Eur, kadangi iš atsakovo ieškovė prašo priteisti atitinkamai 1 980,80 Eur, 3 250 Eur ir 65 193,46 Eur kompensacijas. Teismo vertinimu, bendra ieškovės turtinių reikalavimų suma yra 70 424,26, už kuriuos, pateikiant patikslintą ieškinį, ieškovė turėjo sumokėti 1 281 Eur žyminį mokestį.

6. Teismas nurodė, kad ieškovei teismo nutartimi 702 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas dėl pradinio ieškinio turtinių reikalavimų buvo atidėtas, tačiau patikslinusi ieškinį, už padidėjusią turtinių reikalavimų sumą ieškovė turėjo sumokėti atitinkamą žyminį mokestį. Ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, teismui mokėjimą patvirtinančio dokumento nepateikė, nenurodė, kad jis sumokėtas, neprašė atidėti ar atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

7. Nustatęs, kad ieškovė jokių duomenų apie mokėtino žyminio mokesčio sumą už byloje pareikštą patikslintą ieškinį nėra pateikusi, be to, nėra aiški ir pati patikslinto ieškinio reikalavimų suma, teismas įpareigojo ieškovę ištaisyti patikslinto ieškinio trūkumus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė nurodė, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo instituto tikslas – asmeniui, kurio turtinė padėtis yra sunki ir manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, užtikrinti teisę į teisminę gynybą, iš anksto nesumokėjus žyminio mokesčio. Dėl šios priežasties apeliantė 2021 m. lapkričio 15 d. pateikusi ieškinį, teismo prašė atidėti žyminio mokesčio, viršijančio jos įmokėto 75 Eur sumą, sumokėjimą iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašymą, 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi jį tenkino ir atidėjo ieškovei dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantė mano, kad skundžiama nutartis prieštarauja teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties esmei. Teismui tenkinus minėtą prašymą, ieškovei teikiant patikslintą ieškinį, būtinybės vėl kreiptis su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvo, kadangi 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis panaikinta nebuvo.

8.2. Ieškinio tikslinimas yra susijęs su aplinkybe, kad atsakovas nuo šeimos slėpė, jog jis savinosi bendrą turtą, šeimai užtraukė didelę skolą. Nors ieškovė jau anksčiau kelis kartus tikslino savo ieškinį, tačiau teismas, ieškovės patikslintus ieškinius priimdavo, nuosekliai vadovaudamasis savo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties suformuluotu sprendimu ir nereikalavo primokėti žyminį mokestį, nes tuo klausimų sprendimas jau buvo priimtas.

8.3. Atsakovas tik 2023 m. gegužės 2 d. atsiliepimu sureagavo į teismo priimtą, ieškovės dar 2023 m. sausio 12 d. pateiktą patikslintą ieškinį, kas, ieškovės vertinimu, turėtų būti vertintina kaip bylos vilkinimas. Ne atsakovas, bet teismas vadovauja bylos procesui ir teismui priėmus sprendimą tenkinant ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, jis nuosekliai buvo vykdomas. Tokią elgseną suponuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintas teisinio apibrėžtumo principas ir teismų praktika. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsniu, atsakovas piktnaudžiaujantis savo teisėmis, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, vilkina procesą, o savo teiginiuose nėra teisus. Remiantis jo logika, teismas turėtų grįžti nagrinėti teismo priimtus ieškovės ankstesnius, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d. arba 2021 m. lapkričio 15 d. ieškinius, kas tik sukeltų byloje sumaištį.

8.4. Šeimos bylose teismas gali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų, būti aktyvus. Be to, šalys pageidauja, kad visos trys dukros gyventų su ieškove, su kuria šiuo metu jos ir gyvena. Todėl ieškovei sumokėjus žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas iš esmės buvo atidėtas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, tai ženkliai pablogins jos finansines galimybes ir turės įtakos vaikų gerbūviui, kas prieštarautų CK 3.3 straipsnio principams. Atsakovas, ieškovės teigimu, yra pasisavinęs dideles bendras šeimos lėšas. Ieškinio tikslinimas iš esmės susijęs su šių lėšų išsireikalavimu, todėl teismui priėmus sprendimą, ieškovės galimybės sumokėti priteistą žyminį mokestį ar dar daugiau lėšų skirti vaikams ženkliai pagerėtų. Dėl įvardytų aplinkybių, apeliantė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą sieja ne tik su procese CPK 84 straipsnyje numatyta galimybe, bet ir su CK 1.2 straipsnio, 1.5 straipsnio ir 3.3 straipsnio principais.

9. Atsakovas atsiliepimu apeliantės atskirojo skundo prašė netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiai argumentais:

9.1. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Todėl jei ieškovės teikiamam procesiniam dokumentui nėra keliami imperatyvūs reikalavimai, numatyti CPK 135 straipsnyje, tai reiškia lygiateisiškumo principo tarp šalių pažeidimą. Atsakovas teikia minėto straipsnio nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus ir tokiu būdu neturi galimybės atsikirsti į ieškovės reikalavimus, kurie nėra tinkamai ir aiškiai suformuluoti. Todėl atsakovui nesuprantama apeliantės pozicija, kad vietoj ieškinio trūkumų šalinimo, ji teikia atskirąjį skundą ir taip vilkina bylos nagrinėjimą. Be to, įstatymų leidėjas nenustatė ribojimo taikyti CPK 115 straipsnyje nustatytą ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir po civilinės bylos iškėlimo, nes ieškinio trūkumai gali paaiškėti ir po ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo.

9.2. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, jokių argumentų, dėl ko skundžiama nutartis yra nepagrįsta, o patikslintas ieškinys turėtų būti vertinamas kaip pateiktas be esminių trūkumų.

9.3. Apeliantė nurodo, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas, kadangi prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą jau buvo tenkintas, žyminis mokestis nebuvo papildomai mokamas. Tačiau patikslintas ieškinys pateiktas, nenurodant nei ieškinio sumos (patikslintu ieškiniu yra reiškiami kiti turtiniai reikalavimai nei prieš tai teiktuose procesiniuose dokumentuose), nei mokėtino žyminio mokesčio dydžio, nei nuo kokios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo yra prašoma atleisti ieškovę ar prašoma atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Kaip numato CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ieškinio suma yra vienas iš būtinųjų ieškinio elementų.

9.4. Nors apeliantė nurodo, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus ir gali išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, tačiau tai nereiškia, kad tokiu būdu ieškovei negalioja imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Viešo intereso institutas negali būti taikomas santuokos nutraukimo visoje apimtyje, visais su santuokos nutraukimu susijusiais klausimais, civilinio proceso reglamentuojamų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir šalių procesinio elgesio atžvilgiu. Didesnis teismo aktyvumas ex officio yra skirtas viešo intereso apsaugai ir negali būti pagrindas apriboti dispozityviškumo ir rungimosi principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl ieškinio trūkumų, susijusių su ieškinio apmokėjimu žyminiu mokesčiu, nustatytų bylos nagrinėjimo teisme metu.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantei 2023 m. sausio 13 d. patikslinus ieškiniu reiškiamus turtinius reikalavimus 70 424,26 Eur sumai, teismas nustatė, kad už juos mokėtinas 1 281 Eur žyminis mokestis. Skundžiama nutartimi apeliantė buvo įpareigota ištaisyti patikslinto ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai nurodyti patikslinto ieškinio sumą ir pateikti duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.

14. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su teismo įpareigojimu sumokėti žyminį mokestį už padidintus turtinius reikalavimus, mano, kad skundžiama nutartis prieštarauja teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria jai buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, esmei, todėl teikiant patikslintą ieškinį, būtinybės jai vėl kreiptis su prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nebuvo.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, sutikti su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo. CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas žyminiu mokesčiu. CPK turtiniams reikalavimams numato proporcingą žyminį mokestį, t. y., didesnė ieškovo reikalavimo suma (ieškinio suma) reiškia didesnį mokėtiną žyminį mokestį. Žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vadovaujantis CPK 86 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pradiniu ieškiniu, be kitų reikalavimų, susijusių su santuokos nutraukimu, reiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, tai yra nekilnojamąjį turtą, butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) bei 33/104 dalį 0,0572 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, ieškovei priteisiant už jos turėtą nekilnojamojo turto dalį 25 000 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo nuosavybe pripažinti transporto priemonę – automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) 5 000 Eur rinkos vertės, ieškovei priteisiant 2 500 Eur piniginę kompensaciją.

17. Teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, įvertinęs prašymo nagrinėjimo metu ieškovės pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį bei aplinkybę, kad išnagrinėjus bylą, ieškovei galimai būtų priteista kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nutarė atidėti ieškovei 702 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.

18. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė po minėtos nutarties priėmimo savo ieškinio reikalavimus tikslino 2022 m. vasario 23 d., 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2023 m. sausio 13 d. Vertinant ieškovės patikslintus reikalavimus, pripažintina, kad ieškovės paskutiniu 2023 m. sausio 13 d. ieškiniu reiškiami reikalavimai, lyginant juos su pradiniu ieškiniu, yra iš esmės pasikeitę. Galutinai patikslinusi savo ieškinio reikalavimus, ieškovė butą bei žemės sklypą prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, atsakovui priteisiant piniginę 1 980,80 Eur dydžio kompensaciją. Be to, ieškovė padidino reikalavimą dėl priteistinos jai 3 250 Eur kompensacijos už automobilį bei papildomai įtraukė turtinį reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 65 193,46 Eur piniginę kompensaciją už bendro turto sumažėjimą.

19. CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. CPK 296 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

20. Teismų praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad ieškinys jau yra priimtas, savaime netrukdo pirmosios instancijos teismui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kai tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog egzistuoja CPK 296 straipsnyje nurodyti procesinio dokumento trūkumai, kurie galėtų būti ištaisyti per teismo suteiktą terminą. Tokiu atveju teisme nėra sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas iš naujo – tokiu atveju teismas rezoliucinėje nutarties dalyje nurodo, kad nepašalinus trūkumų ieškinys bus paliktas nenagrinėtas, o ne laikomas nepaduotu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1341-516/2015).

21. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad turi būti mokamas žyminis mokestis už paduotą ieškinį, tačiau jis (mokestis) nebuvo sumokėtas, gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o ne tik spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą.

22. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CPK 86 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo sumokėti žyminį mokestį už naujai reiškiamus turtinius reikalavimus, kadangi ieškovei padidinus ieškiniu reiškiamus turtinio pobūdžio reikalavimus, atitinkamai padidėjo ir už juos mokėtina žyminio mokesčio suma. Aplinkybė, kad apeliantei 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo už pradiniu ieškiniu pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovei šia nutartimi buvo išspręstas žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo klausimas visam bylos nagrinėjimo laikui. Tačiau jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą, jis gali prašyti teismo šią prievolę tam tikam terminui nukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-954/2008). Tam, kad būtų atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, tokį prašymą pateikiantis asmuo privalo ne tik pagrįsti savo sunkią dabartinę turtinę padėtį, bet turi ir įrodyti, kad jo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir teismo sprendimo priėmimo dieną jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Teismų praktikoje aiškinama, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu ir tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė ieškinio padavimo metu yra komplikuota, tačiau egzistuoja aplinkybės, rodančios, jog artimiausiu laiku sunki asmens turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019 ir joje nurodyta praktika).

23. Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad apeliantei manant, jog ji neturi galimybės kreipimosi metu, teikdama patikslintą ieškinį, sumokėti žyminio mokesčio, ji turi teisę teismui teikti prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už padidintus turtinius reikalavimus, nurodydama prašymo motyvus bei pateikdama įrodymus, pagrindžiančius patikslinto ieškinio teikimo metu žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumą. Juolab, kad nuo pradinio ieškinio byloje pateikimo 2021 m. lapkričio 22 d. iki paskutinio patikslinimo 2023 m. sausio 13 d. praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir šios aplinkybės galėjo pasikeisti.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas.

25. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti yra pasibaigęs, todėl nustatytinas naujas terminas patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. Š. 7 d. terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, sumokėti 1 281 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.