Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1751-302/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-24
Bylos Nr.: 2A-1751-302/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03468-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: V. R., L. Z.
Ieškovas: I. Z.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas
Išvadą teikia: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
74.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1751-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03468-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 20.3.10; 74.2.3; 75.6.2; 75.8; 114.2; 114.11; 121.21.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui L. Z., trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto bendro turto padalijimo ir kt.; pagal atsakovo L. Z. priešieškinį ieškovei I. Z., atsakovei V. R., trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus rajono savivaldybės administracija Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgyto bendro turto padalijimo ir kt. bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (t. 1, b.l. 128 - 134) atsakovui L. Z., kuriuo teismo prašė: 1) santuoką tarp jos ir atsakovo L. Z. nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę; 3) nustatyti sūnaus A. Z. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo L. Z. sūnaus A. Z. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės (teismo posėdžio metu patikslino, kad išlaikymo prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2013-12-02); vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtį ieškovę; 5) priteisti iš atsakovo L. Z. sūnaus A. Z. naudai išlaikymo įsiskolinimą – 1 500 Lt; 6) nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas ir kt.) pagal kredito gavėjų L. Z. ir I. Z. su AB SEB banku, sudarytą 2011-06-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 15A1118051027-E4 – po santuokos nutraukimo prisiima ir moka L. Z. ir I. Z. solidariai; 7) sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę padalinti ieškovės pateiktu būdu. Ieškovė paaiškino, kad santuoka su atsakovu sudaryta 1993-04-16, santuokos metu 1998-09-19 gimė sūnus A. Z.. Santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, vėliau santykiai nutrūko, keliai išsiskyrė. Dėl smurto šeimoje dar 2000 m. buvo paduoti dokumentai į teismą dėl skyrybų proceso, apie pusę metų tuo laikotarpiu atsakovas gyveno atskirai. Pasibaigus susitaikymo terminui, ji atsakovui atleido ir vėl pradėjo gyventi kartu. Atsakovas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, užėmė vadovaujančias pareigas. Atsakovas namuose elgėsi kaip kariuomenėje, visko buvo reikalaujama, o neprašoma, atsisakius vykdyti ir daryti ką atsakovas liepdavo, jos atžvilgiu buvo naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas (būdavo užlaužiamos rankos, kumščiu daužoma spinta, trankomos durys, mėtomi jos asmeniniai daiktai). Vėliau atsakovui išėjus į užtarnautą pensiją, namuose visiškai pasidarė nebeįmanoma gyventi. Su atsakovu bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, nebendrauja, todėl mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Kadangi ji tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, tad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja.

Atsiliepimas

Atsakovas L. Z. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškovės ieškinį prašė atmesti. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei I. Z. ir atsakovei V. R.. Priešieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) priteisti jam iš ieškovės 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) nenustatyti termino susitaikymui; 4) po santuokos nutraukimo palikti jam dabartinę pavardę – Z.; 5) pripažinti sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe; 6) po santuokos nutraukimo priteisti jam turto iš viso už 74 184,02 Lt; 7) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei I. Z. turto iš viso už 80 684,02 Lt; 8) priteisti jam iš ieškovės 2 017,93 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį; 9) priteisti jam iš ieškovės 5 697,45 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 10) palikti prievoles pagal 2011-06-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 14A1118051027-E4 su AB SEB banku nepakeistas, t.y. šalys toliau lieka solidariais skolininkais bankui; 11) ½ dalį 0.1600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 575 Lt, pripažinti jo asmenine nuosavybe; 12) nepilnamečio sūnaus A. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 13) iš atsakovo priteisti sūnaus A. Z. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas paaiškino, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji santuokos metu buvo neištikima. Atsakovas ieškovės telefone rado nuogo vyro nuotrauką ir po atviro pokalbio su ieškove, ji jam prisipažino, kad buvo neištikima. Kadangi jų santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tai ji turi jam atlyginti neturtinę žalą 5 000 Lt sumoje, kadangi ieškovės meilužis pavartojo smurtą jo atžvilgiu, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), ilgą laiką telefonu terorizavo, jam teko atsigulti į ligoninę. Jis dėl to patyrė ir tebepatiria stresą, pažeminimą, patyčias, pašaipas dėl ieškovės neištikimybės fakto. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kadangi šalių sūnus A. Z. neturi specialių poreikių, tad sprendžiant jo išlaikymo dydį reikia atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos dydį bei šalių turtinę padėtį. Atsakovas šiuo metu neturi darbo, todėl iš ieškovės atitinkamai turėtų būti priteista didesnė išlaikymo suma vaikui, o iš jo – 400 Lt. Atsakovas mano, kad šalys ras susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo jį auklėjant, todėl bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe atsakovas nurodė, kad ieškovė nutylėjo faktą, jog sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ant ieškovės mamai priklausančio žemės sklypo, tačiau už bendras sutuoktinių lėšas bei atsakovo jėgomis. Šiam namui pastatyti ir gerbūviui sutvarkyti buvo išleista iš viso 117 741,87 Lt. Be to, didžiąją dalį darbų atliko pats atsakovas. Tačiau namas buvo įregistruotas ieškovės motinos vardu, nors ji ir nebuvo statytoja. Tad šis namas turi būti pripažintas bendra jungtine šalių nuosavybe ir įtrauktas į bendro turto balansą, atitinkamai padalintas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė santuokos metu 2013-02-09 įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 394,90 Lt bei jį pardavė R. J. be atsakovo sutikimo ir panaudojo lėšas savo poreikiams tenkinti. Teigia, kad, remiantis CK 3.123 straipsnio 3 dalimi, jam iš ieškovės priteistina ½ dydžio kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, t.y. 5 697,45 Lt. Dėl kreditorių atsakovas nurodė, kadangi vartojimo paskola pagal 2011-06-30 vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku buvo paimta bendriems šeimos interesams tenkinti – gerbūviui aplink namą sutvarkyti, tad šalių įsipareigojimai pagal šią sutartį palikti nepakeisti, t.y. solidarūs.

Trečiasis asmuo - AB SEB bankas, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, kuriame paaiškino, neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo už visas prievoles pagal 2011-06-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 15A1118051027-E4 šalys atsakytų ir jas toliau vykdytų solidariai.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo L. Z. išlaikymą vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu bylą – dalyje dėl šalių, t. y. ieškovės I. Z. ir atsakovo L. Z., reikalavimų: po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei I. Z. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė apie 10 000 Lt, ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 1 500 Lt; palikti šalių solidarią prievolę pagal 2011-06-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 15A1118051027-E4 su AB SEB banku – nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl ieškovės I. Z. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei jos ikisantuokinę pavardę „K.“; priteisė atsakovui L. Z. 5 000 Lt neturinei žalai atlyginti; nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove I. Z.; priteisė iš atsakovo L. Z. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Z. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) (115.85 Eur) kas mėnesį nuo 2013-12-02 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę I. Z. uzufrukto teise paskiriant šių lėšų tvarkytoja; priteisė nepilnamečiam vaikui A. Z. 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą; ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.1600 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto atsakovo L. Z. vardu, po santuokos nutraukimo pripažinti L. Z. asmenine nuosavybe; sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės I. Z. ir atsakovo L. Z. bendrąją jungtine nuosavybe; atitinkamai padalino santuokos metu įgytą bendrą turtą, t. y. ieškovei I. Z. priteisė: ½ dalį sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį grindinio trinkelių, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovui L. Z. priteisė ½ dalį sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį grindinio trinkelių, esančių (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 3 500 Lt; automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 2 000 Lt; priteisė iš ieškovės I. Z. atsakovui L. Z. 1 250 Lt (veną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) kompensaciją bei pripažino, kad sutartinius įsipareigojimus, pagal atsakovo L. Z. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2014-06-30 sudarytą lizingo sutartį Nr. C406506117, po santuokos nutraukimo šalys - ieškovė I. Z. ir atsakovas L. Z., vykdo solidariai.

Atsakovas L. Z. prašė pripažinti sodo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4198-7064-4017, kuris registruotas V. R. vardu, bendrąją jungtine šalių – I. Z. ir L. Z., nuosavybe ir šį turtą padalinti nutraukiant santuoką; nurodė, kad šis sodo namas buvo pastatytas ant ieškovės mamai V. R. (atsakovei pagal priešieškinį) priklausančio žemės sklypo, tačiau už bendras sutuoktinių lėšas bei atsakovo jėgomis. Ieškovė I. Z. ir V. R. su tuo nesutiko. Byloje nustatyta, kad prašomas pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe minėtas sodo namas priklausė V. R.. Teismo nuomone, buvo susitarimas sukurti šį turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pabrėžė, kad šeimos santykiai pasižymi tam tikra specifika; dažnai sutuoktinių turtiniai interesai persipina su kitais giminystės ir svainystės šeimos teisiniais santykiais; dažnai sutuoktinių turto tikrasis teisinis režimas neatitinka išviešinto viešame registre. Atsakovas teigia, kad buvo susitarimas tarp jo ir sutuoktinės bei jos mamos, kad pastaroji leido jiems statytis sodo namą jai priklausančiame sodo žemės sklype su tuo tikslu, jog šis turtas bus jų (ieškovės I. Z. ir L. Z.). Šiuos atsakovo teiginius iš esmės patvirtina byloje esantys įrodymai: 2005-10-21 pirkimo – pardavimo sutarties su UAB „Alvivia3“ dėl rastinio namo su mansarda, jo pardavimo, surinkimo ir pan.. šalimi nurodytas būtent atsakovas L. Z., jis už šias paslaugas bei medžiagas taip pat ir apmokėjo; sutuoktiniai, pasistatę sodo namą, jame gyveno; atsakovas savo jėgomis prisidėjo prie šio namo statybų – šią aplinkybę nurodė ne tik pats atsakovas L. Z., bet ir kiti byloje apklausti liudytojai V. Z., E. J. ir kt., be to, teismo posėdžio metu šią aplinkybę pripažino ir V. R.; atsakovas buvo paėmęs keturias paskolas, kurias panaudojo sodo namo statybai ir įrengimui. Nors atsakovės V. R. atstovas abejoja šių įrodymų pagrįstumu, tačiau realiai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtus duomenis. V. R. tik už židinį sumokėjo 6 000 Lt, kitokių duomenų byloje nėra. V. R. teigė, kad ji pinigus duodavo atsakovui L. Z., kad šis atsiskaitytų su statytojais, be to, duodavo banko kortelę, jog žentas nuo jos nuimtų pinigus, tačiau tokie teiginiai abejotini, iš esmės nepagrįsti bylos duomenimis. Nors iš pateiktų sąskaitų išrašų (3 t., b.l. 9 - 14) matyti, kad tam tikri pavedimai buvo padaryti atsakovui, iš viso 26 000 Lt, tačiau šių pavedimų (juo labiau grynų pinigų nuiminėjimą iš kortelės) negalima susieti su tuo, kad pagrindinis statytojas buvo ji, o ne sutuoktiniai. Atsižvelgiant į išdėstytą, į įrodymų visumą, į šeimos turtinių teisinių santykių specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas minėtą sodo pastatą pripažinti būtent bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 1.138 str. 1 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė (atsakovė) V. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo ir prašo iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-03 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-237-860/2014 ir toje dalyje priimti naują sprendimą - atmesti atsakovo L. Z. priešieškinio reikalavimą – pripažinti sodo namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. Z. ir atsakovo L. Z. bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokos metu įgytą bendrą turtą padalinti lygiomis dalimis: priteisti ieškovei I. Z. ir atsakovui L. Z. po ½ dalį sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-11-03 sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš atsakovo L. Z. atsakovės V. R. naudai visas pirmojoje teismo instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors nei atsakovui L. Z., nei ieškovei I. Z. nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, t. y. pirmos instancijos teismas civilinėje byloje tarp sutuoktinių padalino trečiajam asmeniui, atsakovei V. R. priklausantį turtą. Apeliantė nesutikimą su teismo sprendimo dalimi grindžia šiais motyvais. Pirma, statinys (sodo namas) baigtas statyti 1987 m., 2009 m. atlikta to paties statinio rekonstrukcija, o ne naujo statinio statybos. Statybos rūšis, kurio metu keičiama esamo statinio kokybė nėra pagrindas pasikeisti nuosavybės teisės subjektui (statinio savininkui) be esamo statinio savininko žinios ir sutikimo. Net, jei byloje būtų buvus nustatyta aplinkybė, jog statinys rekonstruotas išimtinai sutuoktinių (atsakovo L. Z. ir ieškovės I. Z.) lėšomis, tai savaime nėra nuosavybės teisės perleidimo sandoris, o raštu ar žodžiu sandoris dėl nuosavybes teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo nebuvo sudarytas. Tiek atsakovas L. Z., tiek ieškovė I. Z. atsakovę V. R. nepaisant statinio rekonstrukcijos suvokė ir laikė esant sodo namo savininke. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. Z., jei ir gerino, tai gerino ne savo sutuoktiniui (ieškovei I. Z.) nuosavybės teise priklausantį turtą. Byloje atsakovas L. Z. naudojo netinkamą savo teisių gynimo būdą, o teismas jį tenkino. Daikto naujos kokybės sukūrimas negali būti pagrindu prarasti nuosavybės teisę. Antra, atsakovė V. R. rėmė atsakovą ir ieškovę. Iš pradžių L. Z. šeima gyveno atsakovei priklausančiame bute, kuris buvo parduotas tikslu rekonstruoti atsakovės V. R. sodo namą. Atitinkamai atsakovas L. Z. būdamas šeimos nariu, turėdamas laisvo laiko, galėjo imtis atlikti vyriškus su sodo namo rekonstrukcija susijusius darbus (organizuoti ir užsakyti paslaugas, medžiagas), be to jo giminaitis V. Z. dirbo statybų veikloje. Bylos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovas tarpininkavo tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų. Sodo namo rekonstrukcijos klausimai buvo derinami su atsakove ir tai patvirtina liudytojų parodymai. Atsakovas ir ieškovė neturėjo piniginių lėšų sodo namo rekonstrukcijai. Santaupų neturėjimą patvirtina liudytojų parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai apie L. Z. pajamas. L. Z. teigia, kad namą rekonstravo iš kredito būdu paimtų lėšų, tačiau atsakovas L. Z. negalėjo paaiškinti už ką atsakovė V. R. atliko 10 000,00 Lt, 16 000,00 Lt dydžio pavedimus į jo sąskaitą. Jei atsakovas nežino, kodėl gavo pinigus, tai atitinkamai turėtų juos grąžinti atsakovei V. R.. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokėjimų už statybos darbus metu, L. Z. neturėjo piniginių lėšų, kad už juos susimokėti. Pastebėtina, jog, pvz., sutuoktinių paimtas 15 000,00 Lt kreditas pagal vartojimo kredito sutartį nebuvo visa apimtimi panaudotas pagal paskirtį (trinkelėms kloti). Pagal priešieškinį atsakovas trinkeles vertino 18 368,04 Lt (15 000,00 Lt kredito suma + 3 368,04 Lt palūkanos), nors vėliau bylos nagrinėjimo metu teigė, jog trinkelėms išleido mažiau (teismas 2014-11-03 sprendime nurodo – 11 000,00 Lt) – duodamas paaiškinimus nurodė, jog vienas kvadratinis metras jam kainavo 60,00 Lt, atitinkamai 100 kvadratinių metrų trinkelių kaina turėjo siekti 6.000,00 Lt Tokios aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi ar neobjektyvūs. Be to atsakovė V. R. nedavė sutikimo dėl trinkelių klojimo. Tokios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos, tad, jei trinkeles galima atskirti be žalos daiktui, sutuoktiniai trinkeles gali pasiimti. Atsakovė turėjo žemės sklypą, sodo namą ir pinigines lėšas tokio sodo namo rekonstrukcijai atlikti, byloje taip pat yra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog rekonstrukciją atliko atsakovė V. R. – atsakovės V. R. mokėjimo pavedimai už langus (5.900,00 Lt), židinį (6.000,00 Lt). Vadovaujantis protingumo kriterijais nėra pagrindo spręsti apie tai, kad atsakovas ir ieškovė sukūrė bendrąją jungtinę nuosavybę. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą pateiktas gręžtinio šulinio pasas kaip rekonstrukcijai turėtas išlaidas patvirtinantis dokumentas, nors gręžtinis šulinys įrengtas 1993-03-04, dar prieš sudarant santuoką (santuoka sudaryta 1993-04-16). Tokį atsakovo nesąžiningą elgesį patvirtina ir 2014-07-15 teismo posėdžio metu paaiškėjusios aplinkybės apie tai, kad atsakovas prieš posėdį pasirašė „sumokėjau“ grafoje ant 2005-11-15 pinigų priėmimo kvito Nr. 5567958, tačiau nuslėpdamas tikrąsias aplinkybes teismui teikė kvito egzempliorių, tartum pasirašytą 2005-11-15. Trečia, atsakovas, įrodinėdamas savo reikalavimą, apsiriboja nurodymu, jog 2009 m. tarp atsakovo ir atsakovės buvo sudarytas apsimestinis sandoris. Koks apsimestinis sandoris sudarytas ir kokį sandorį norėta pridengti teismas nenagrinėjo. Ketvirta, vertinant atsakovės V. R. paaiškinimus reiktų atsižvelgti į jos senyvą amžių, byloje nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo laiką (vertinamos aplinkybės, atsiradusios nuo 2005 m.), taip pat atsižvelgti į tai, kad visus dokumentus pasiėmė atsakovas L. Z..

Atsiliepimas

Ieškovė I. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Sutuoktinių neatlygintinis naudojimasis ir valdymas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu (panauda) nesudaro pagrindo laikyti tokį turtą santuokoje įgytu turtu ir spręsti jo padalijimo klausimą.

Atsakovas L. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus. Pirma, atsakovė teigia, kad sodo namui buvo atlikta rekonstrukcija, o ne naujo statinio statybos rūšis, ir šio statinio statytoja buvo V. R.. Pagal byloje esamą medžiagą, V. R. priklausė 25 kv. m sodo namelis, kuris buvo nugriautas ir iš esmės padidinus pamatus, pastatytas naujas 150,55 kv. m sodo namas. Pagal tuo metų galiojusius teisės aktus didesniam nei 80 kv. m bendro ploto namų ūkio pastatui be gyvenamųjų patalpų, kurie buvo priskirti I grupės nesudėtingiems statiniams, turėjo būti rengiamas rekonstrukcijos projektas bei gaunamas kitas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 20 str., 23 str.), tačiau jų bylos nagrinėjimo metu, nors ir atstovaujama kompetentingo teisininko, į bylą atsakovė nepateikė. Statinio rekonstravimas galėjo būti laikomas tik tuo atveju, jei buvo statomi nauji aukštai (antstatai) nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad užstatytas plotas padidėjo nuo 25 kv. m iki 99 kv. m. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog namas buvo pastatytas bendromis I. Z. ir L. Z. lėšomis ir būtent jie buvo faktiškais sodo namo statytojais. Antra, V. R. apeliaciniame skunde nurodė, kad sodo namo statybą išimtinai finansavusi tik ji. Pažymėtina, kad V. R. neįrodė, jog gautus pinigus už savo parduotą butą panaudojo būtent sodo namo statybai. Kai tuo tarpu L. Z. paimta tikslinė paskola – namo statybai buvo panaudota pagal paskirtį. Be to, apie tai, kad namo statybos ir įrengimo darbus atliko ir L. Z. patvirtino ir byloje apklausti liudytojai ir pati V. R.. L. Z. nebūtų investavęs bendro turto (skolintų lėšų) ir savo darbo (o kartu ir laiko), kito asmens (V. R.) turtui sukurti. Kaip matyti iš 2014-05-28 NTR išrašo, būtent tuo metu, kai V. R. pardavė savo butą, kurio unikalus Nr. 1097-6001 - 1018:0055, adresu (duomenys neskelbtini), ji 2007-09-24 įsigijo kitą 315 000 Lt vertės nebaigtą statyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 11378/397100 dalis (31 432 Lt vertės) žemės sklypo, verto 1 097 000 Lt bei garažą 9 420 Lt vertės. Taigi, akivaizdu, jog V. R. turėtos piniginės lėšos buvo naudojamos kitam nekilnojamam turtui įsigyti, o ne sodo namo statybai. Atsakovės apeliacinio skundo argumentus paneigia jos pačios pridėti įrodymai.

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad atsakovė V. R. nutyli L. Z. turtinę padėtį. L. Z. gautas darbo užmokestis buvo pakankamas susitaupyti ir susimokėti 10000 Lt avansui už namo sienų rastus ir išsimokėti paskolą. Trečia, V. R. teigia, jog vertinant jos paaiškinimus reiktų atsižvelgti į jos senyvą amžių, byloje nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo laiką (vertinamos aplinkybės, atsiradusios nuo 2005 m.), taip pat atsižvelgti į tai, kad visus dokumentus neva pasiėmė L. Z.. Tačiau viena vertus neaišku, kaip teismas turėtų vertinti jos parodymus. Jei kritiškai, tai tuomet kritiškai turėtų būti vertinami visi be išimties jos parodymai, tarp jų ir tie, kuriais ji grindžia savo tariamas nuosavybės teises į sodo namą bei aplinkybės, jog ji panaudojo daugiau lėšų nei paskolino L. Z. ir aš šis pasiskolino iš banko. Kita vertus, visi statybinių prekių įsigijimo dokumentai buvo pateikti V. R. kartu su priešieškiniu, todėl atsakovė turėjo pakankamai (daugiau nei pusę metų) laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir atsikirsti į priešieškinio teiginius. Ketvirta, V. R. apeliaciniame skunde teigia, jog neaiškus koks apsimestinis sandoris buvo sudarytas. Pažymėtina, kad apsimestiniu sandoriu buvo prašoma pripažinti ne kokį nors sandorį tarp L. Z. ir V. R., kaip kad atsakovė bando suklaidinti teismą, bet būtent 2009-10-26 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2148 priėmimą ir vėlesnę statinio registraciją, kuri buvo atlikta siekiant nuslėpti tikrąją statinio priklausomybę Irmai ir L. Z.. Negali būti paneigta vieno iš sutuoktinių teisė į turtą, kuris, sutuoktiniams siekiant priešingų teisei tikslų, apsimestinai yra nurodoma kaip kitų asmenų nuosavybė, nes tai prieštarautų teisingumui - vienas sutuoktinis, nors jo veiksmais siekta vieningo su kitu sutuoktiniu tikslo, be teisėto pagrindo įgytų turtinį pranašumą, grindžiamą tiesioginės giminystės linija su sandoriuose įvardintu asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsakovas L. Z. kreipėsi į teismą su priešieškiniu vienu iš reikalavimų prašydamas atsakovei V. R. nuosavybės teise priklausantį sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindinio trinkeles, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine ieškovės I. Z. ir atsakovo L. Z. nuosavybe ir priteisti ieškovui bei atsakovei po ½ dalį šio turto.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-376/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos advokatūra, bylos Nr. 3K-3-43/2010).

Iš šalių procesinių dokumentų turinio bei pridėtų nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad apeliantei V. R. nuosavybės teisėmis priklauso sodo namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas savo priešieškinio reikalavimu prašo pripažinti bendrąja jungtine ieškovės I. Z. ir atsakovo L. Z. nuosavybe.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas priešieškinio faktinį bei teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismas turėjo išanalizuoti ar atsakovas L. Z. pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, t.y. kokiu būdu nenuginčijęs atsakovės V. R. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jis reikalauja nustatyti jo ir jo sutuoktinės jungtinės nuosavybės teisę į šį turtą, tačiau to nepadarė, ir tai yra pagrindas konstatuoti ieškinio pagrindo ir dalyko ydingumą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas negali sukelti teisėtų padarinių, nes tai prieštarauja nuosavybės neliečiamumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose įtvirtintos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Šie konstituciniai išaiškinimai suponuoja ir tai, kad teismas, sprendžiantis dėl pripažinto negaliojančiu sandorio teisinių pasekmių, kai dėl to statinio savininkas netenka nuosavybės teisių į statinį, įvertina visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, įstatymais ir jų išaiškinimais teismų jurisprudencijoje nustato nuosavybės teisių įstatinį praradimą. Tačiau, kad teismas nustatytų tokį nuosavybės teisių praradimą, ieškovas turi pareikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisių nuginčijimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) tik nurodė, kad pripažinti sandorį (pripažinimo tinkamu naudoti aktą), kuriuo pagrindu atsakovė V. R. įgijo nuosavybę į ginčo namą, negaliojančiu nereikia, nes jo teisės gali būti apgintos iš karto pripažinus ieškovės I. Z. ir jo jungtinės nuosavybės teisę į ginčo namą. Toks ieškovo argumentas yra nepagrįstas, o jo nurodyta kasacinio teismo suformuota išvada (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008), jog nėra teisinės būtinybės naikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius teisės aktus (jų dalis), nes pripažindamas bendrosios junginės nuosavybės teisę į 1/2 turto šalina materialinės subjektinės teisės pažeidimą kitu įstatymo leistinu būdu, savo faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis neatitinka nagrinėjamos situacijos šioje byloje. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje ieškovas ginčijo kitų asmenų nuosavybės teises, pareikšdamas reikalavimus pripažinti negaliojančius sandorius (turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartis) CK 1.87 straipsnio pagrindu, o reikalavimas pripažinti administracinį aktą valstybinės institucijų priimtą sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo, kurio pagrindu buvo sudaryta ieškovo ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis, būtent Aukščiausiojo Teismo ir įvertintas kaip aktas, kurio minimoje byloje nuginčijimas nėra būtinas.

Pažymėtina tai, kad šiuo atveju negali būti taikomos CK 3.90 straipsnio nuostatos ir ginčo turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, nes ginčo turtas nėra vieno iš sutuoktinio nuosavybė, o trečiųjų asmenų, t.y. ieškovės motinos nuosavybė.

Pagal suformuluoto priešieškinio reikalavimą neginčijant atsakovės V. R. nuosavybės teisės į sodo namą, ieškovas pagal priešieškinį nebent galėjo reikalauti kompensacijos už savo ir savo sutuoktinės įdėtas lėšas į ginčo objektą, nes kolegijos vertinimu teismas visiškai teisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus 2005-10-21 pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2, b.l. 13), kuriuo UAB „Alvivia3“ įsipareigojo dėl rastinio namo su mansarda, jo pardavimo, surinkimo ir t.t., atitinkamų statybos paslaugų ir medžiagų užsakymus ir apmokėjimus (t. 2, b.l. 11 – 12, 14 – 57, 105), paskolų paėmimo iš AB SEB banko faktus (3 t., b.l. 57), liudytojų parodymus, kurie patvirtino L. Z. nurodytas aplinkybes, kad namo statybos ir įrengimo darbus atliko L. Z., nustatytas kitas byloje aplinkybes apie sutuoktinių ir atsakovės V. R. santykius, apie sutuoktinių gyvenimą ginčo name po jo pastatymo, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent ginčo namą savo lėšomis statė sutuoktiniai. Teismas visus įrodymus aptarė ir įvertino teismo sprendime su šiais teismo motyvais kolegija visiškai sutinka, todėl jiems pritardama neatkartoja šioje nutartyje. Nors ieškovė nurodo, kad ji pirko statybines medžiagas ir ji finansavo ginčo namo statybą, tačiau įrodymų apie tokių medžiagų apmokėjimą ir statybos darbų finansavimą, išskyrus mokėjimą už langus ir už židinį, dėl kurių teismas sprendime pasisakė, kolegijai sutinkant su teismo motyvais, jie neatkartojami.

Apeliantės argumentas, kad buvo atlikta sodo namo rekonstrukcija, o ne naujo namo statyba nepagrįsta byloje esančiais įrodymai, o nustatyta aplinkybė, kad vietoje 25 kv.m. sodo namo yra pastatytas 155,55 kv.m. sodo namas, kurio statyba įteisinta 2009-10-26 pripažinimo tinkamu naudoti aktu (t,1, b.l. 73-74), yra nepaneigta apeliantės nei skundo argumentais, nei byloje esančiais įrodymais.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad ji turėjusi lėšų statyboms finansuoti, todėl būtent ji ir finansavo ginčo namo statybas. Kaip jau minėta teismas padarė teisingą išvadą, kad statybas finansavo būtent šios bylos buvę sutuoktiniai. Ta aplinkybė, kad apeliantė 2006-07-28 pardavė jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 134-135) ir dėl to turėjusi pinigų finansuoti sodo namo statybą dar nepatvirtina, kad tą jį atliko. Be to, iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 3, b.l. 15-16, 17-18, 19, 24) matyti, kad 2007-09-24 apeliantė pirko kitus nekilnojamojo turto objektus, t.y. trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, bei dalį žemės sklypo tuo pačiu adresu, kad šių objektų pirkimui nepanaudotos lėšos gautos už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, o kitos lėšos, turėtos apeliantės į bylą įrodymų nepateikta, o pateiktas išrašas iš apeliantės sąskaitos banke (t. 1, b.l. 141-149) apeliantės nurodytų apeliacinio skundo aplinkybių apie pinigų, jų kiekio gavimo už butą, mokėjimo iš šių pinigų už įgytus objektus neįrodo, nes jame nėra tokių mokėjimų. Tokiu būdu apeliantės argumentai, apie neteisingai vertintas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie leido daryti išvadą, kad ginčo namo statybą finansavo sutuoktiniai I. Z. ir L. Z. atmestini.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų, nesiūlydamas atsakovui L. Z. patikslinti savo priešieškinio reikalavimus, tenkindamas ieškinio reikalavimą ir priteisdamas atsakovui L. Z. bei I. Z. po ½ dalį sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei po ½ grindinio trinkelių, nesant nuginčytai apeliantės V. Z. nuosavybei į šį turtą, nepagrįstai netaikė CPK 115 straipsnio 2 dalies, 138 straipsnio nuostatų, neatskleidė ginčo esmės šioje dalyje (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl to priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Pirmiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), suteikiant ieškovui pagal priešieškinį procesinę galimybę ištaisyti pareikšto ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

Bylą dalyje grąžinant nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą, todėl teismo sprendimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje naikintinas ir perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, iš dalies tenkinant apeliantės V. R. skundą

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas atsakovo L. Z. priešieškinio reikalavimas dėl sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei grindinio trinkelių priteisimo po ½ dalį ieškovei I. Z. ir L. Z. bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Romualda JanovičienėEglė SurgailienėAlma Urbanavičienė