Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-20 · Civilinė byla Nr. e2S-927-565/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-03-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-04-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
e2S-927-565/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02058-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
E. M.
Kategorijos
  • 3.1.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-763-565/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02058-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6.; 3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyti tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kuria ieškovė yra įpareigota įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2021 m. lapkričio 12 d. teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ ir T. O., bei panaikinti antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turtinių teisių į išvaržytą turtą perleidimo“; 2) panaikinti 2021 m. lapkričio 15 d. antstolės Daivos Milevičienės surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą; 3) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), priteisti iš antstolės D. Milevičienės 1 765,40 Eur atsakovui T. O., priteisti iš ieškovės 35 734,60 Eur atsakovui T. O..

2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Buto savininkui atsakovui T. O. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su disponavimu Butu, Buto perleidimu kitiems asmenims, ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimu. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovui T. O. išduotas vykdomasis raštas dėl ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimo iš Buto, atsakovas perrašė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais jo vardu. Butą atsakovas gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai apsunkintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos į teismo depozitinę sąskaita įmokėti 1 650 Eur užstatą galimų atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2 000 Eur dydžio užstatą, skirtą galimų atsakovo T. O. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokį procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad ieškovės veiksmuose galima įžvelgti piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį dėl Buto grąžinimo ieškovei nuosavybės teise. Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti nepakeistą 2022 m. vasario 22 d. nutartį;

3.2. per nustatytą terminą ieškovė užstato neįmokėjo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nenagrinėtą;

3.3. ieškovė 2022 m. rugsėjo 7 d. pakartotinai padavė Vilniaus miesto apylinkės teismui tokį patį ieškinį, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 2 000 Eur dydžio užstatą, skirtą galimų atsakovo T. O. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sumažino ieškovei nurodyto įmokėti užstato dydį nuo 2 000 Eur iki 1 650 Eur. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad ieškovės atliekami procesiniai veiksmai turi piktnaudžiavimo požymių;

3.4. ieškovė per nustatytą terminą užstato neįmokėjo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliko ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenagrinėtą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 2 d.;

3.5. faktiškai yra susiklosčiusi situacija, kai ieškovei yra nustatomas įpareigojimas, ji jo neįvykdo, o kai ieškinys dėl to paliekamas nenagrinėtas, pakartotinai paduoda teismui tokį patį ieškinį. Sąmoningai ignoruodama teismų procesinius sprendimus, ieškovė veikia taip, kad jos veiksmai prilygsta piktnaudžiavimui teise kreiptis į teismą dėl teisminės savo teisių ir interesų gynybos;

3.6. ieškovės pareiga sumokėti užstatą buvo konstatuota dviejose Vilniaus apygardos teismo nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai ir nekartojant tų pačių motyvų, kuriais buvo pagrįsti ankstesni teismų procesiniai sprendimai įpareigoti ieškovę įmokėti užstatą, ieškovei nustatomas septynių dienų terminas į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1 650 Eur dydžio užstatą, skirtą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 straipsnio 3 dalis);

Šalies argumentai

3.7. ieškovė prašo taikyti dvi savarankiškas laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti Buto savininkui atsakovui T. O. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su disponavimu Butu; 2) uždrausti atsakovui T. O. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimu iš Buto;

3.8. pirma iš nurodytų laikinųjų priemonių negali būti taikoma, nes ieškovė nurodė tik abstrakčius teiginius, kad atsakovas T. O. gali perleisti Butą tretiesiems asmenims. Tai, kad tokie teiginiai patys savaime nėra pakankami taikyti ieškovės prašomą pirmąją laikinąją apsaugos priemonę, yra nurodęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria netenkintas analogiškas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones;

3.9. antra iš nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių negali būti taikoma, nes ji nėra susijusi su ieškiniu pareikštais reikalavimais.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, taip pat priimti ieškinį netaikant užstato. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl savo pažeistų teisių, įgyvendina konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kuri negali būti apribojama. Savo iniciatyva teismui priėmus nutartį sumokėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą, nors to net neprašė atsakovas, buvo apribota ieškovės teisė kreiptis į teismą;

4.2. tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas;

4.3. todėl teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė įrodinėti atsakovo T. O. nesąžiningumą ir ignoravo faktą, kad Butas gali būti perleistas ir nesant atsakovo nesąžiningumo, o Buto grąžinimas ieškovei taptų neįmanomas;

4.4. ieškovė pateikė konkrečių duomenų apie atsakovo T. O. elgesį, atliekamus veiksmus, bandant perimti, o gal net ir perleisti tretiesiems asmenims Butą. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. O. išduotas vykdomasis raštas dėl ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimo iš Buto, atsakovas perrašė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais savo vardu. Ieškovės žiniomis, atsakovas T. O. turi tiek turto, tiek gyvenamąją vietą, dėl to Butas, tikėtina, bus naudojamas ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o bus perleistas tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

5. Atsakovas T. O. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas T. O. nurodė, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl įpareigojimo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti

8. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į teisminę gynybą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

9. Asmenys privalo savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.

10. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

11. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018 ir kt.). Taigi byloje turi būti įrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma. Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės tokį patį ieškinį teismui padavė trečią kartą. Pirmus du kartus ieškiniai buvo palikti nenagrinėti, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą nesumokėjo užstato, skirto bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškovė trečią kartą reiškia teismui iš esmės tokį patį ieškinį, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , tiek civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas, konstatavęs galimą ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir aplinkybę, kad ieškovė dėl savo turtinės padėties gali neturėti galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, buvo įpareigojęs ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, ieškovė per teismo nustatytą terminą nesumokėjo užstato ir vėl kreipėsi į teismą su tokiu pačiu ieškiniu. Nėra duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos šiame punkte nurodytos aplinkybės būtų pasikeitusios.

14. Atsižvelgus į tai, ieškovei pagrįstai nustatytas įpareigojimas per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos į teismo depozitinę sąskaita įmokėti 1 650 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo

15. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui T. O. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su disponavimu Butu, Buto perleidimu kitiems asmenims, ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovės prašymą motyvuodamas, kad ieškovė nurodė tik abstrakčius teiginius, jog atsakovas T. O. gali perleisti Butą tretiesiems asmenims, bei kad ieškovės prašymas uždrausti atsakovui T. O. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimu iš Buto, neturi jokio ryšio su ieškinio faktiniu pagrindu.

16. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, tai yra, jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai (prima facie) pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. Kai ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai arba prašoma pripažinti galiojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir areštuoti ginčo objektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

18. Preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

19. Kaip minėta aukščiau, ieškovė iš esmės analogišką ieškinį teismui padavė trečią kartą. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartyje civilinė byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl įpareigojo ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Ieškovei neįvykdžius šio įpareigojimo, jos pareikšti ieškiniai buvo palikti nenagrinėti.

20. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad ieškovės nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo inicijuoti net 8 teismo procesai ginčo teisenos tvarka, teikta net 11 skundų dėl antstolių veiksmų, taip pat teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, kurie visi iš esmės pasibaigę nepalankia ieškovei procesine baigtimi (atmesti ar apskritai nenagrinėti iš esmės). Visi šie teismo procesai buvo vienaip ar kitaip susiję su išieškojimo iš Buto, vykstančio nuo 2016 metų, sustabdymu.

21. Ta pačią išvada pakartojo Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - ieškovės sisteminis ieškinių, skundų, prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimas, iš esmės siekiant to paties rezultato – kuo ilgiau naudotis jai nepriklausančiu Butu, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu bei turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas ieškovės skundas dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, surašant 2021 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl to paties antstolės 2021 m. lapkričio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo, grįsdama jį iš esmės analogiškomis aplinkybės, kaip ir skundą dėl antstolės veiksmų.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai neperspektyvus, t. y. nenustatyta pirmoji būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – preliminarus ieškinio pagrįstumas.

24. Pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei E. M. naują terminą per 7 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaita įmokėti 1 650 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Teisėja Rūta Burdulienė