Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-03 · Administracinė byla Nr. I2-3800-983/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-03Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
I2-3800-983/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01864-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
P. K. R.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyrius
Trečiasis asmuo
UAB "Capitaldist"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-3800-983/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01864-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės,

dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Capitaldist“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 50U-2073 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo” (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 1–4).

Nurodo, kad yra Indijos Federacijos pilietis nuo 2016 m. gyvenantis Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog siekė įgyti aukštąjį mokslą, tačiau nepavykus apsiginti baigiamojo magistro darbo, turėjo pristabdyti savo studijų pabaigimą 2019 m. Paaiškina, kad 2019 m. balandžio mėn. susipažino su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Capitaldist“ (toliau – ir Bendrovė) atstovu, o po mėnesio pradėjo dirbti Bendrovėje vadybininku užsienio rinkoms. Pažymi, jog nesutinka su Departamento Sprendime nurodomomis aplinkybėmis, kad leidimo laikinai gyventi (toliau – ir LLG) įgijimas yra fiktyvaus pobūdžio ir tikrieji pareiškėjo tikslai nėra susiję su darbu Bendrovėje. Akcentuoja, kad pareiškėjo pagrindinis tikslas šiuo metu – darbas ir finansinis stabilumas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje gyvena ne vienerius metus, o atvykimas buvo sietinas su studijomis Lietuvos aukštojoje mokykloje. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas beveik keturis metus yra Lietuvos Respublikoje, nebuvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą, neturėjo kitų drausminių nuobaudų, todėl ir tolimesni pareiškėjo tikslai sietini su šalimi, tik jau dirbant ir išlaikant save.

Pareiškėjo teigimu, Bendrovėje jam buvo mokamas mažesnis darbo atlygis ir atitinkamai mokesčiai nei buvo spręsta pačioje darbo pradžioje ir pasirašytoje darbo sutartyje bei jos prieduose, tačiau tai nereiškia, jog Bendrovė fiktyvi ir nevykdo veiklos. Bendrovėje dirba 7 asmenys, kas mėnesį darbo našumas yra skirtingas, nuo 2020 m. pradžios ženkliai sumažėjo, o ypatingai paskelbto karantino metu. Pažymi, jog visi kolegos deda maksimalias pastangas, kad pritrauktų klientų bei partnerių. Be to, Bendrovė įsiskolinimų neturi.

Bendrovės darbo vieta ir forma nuo 2020 m. sausio mėn. pasikeitė, t. y. Bendrovė yra tame pačiame pastate adresu: Laisvės pr. 60, Vilnius, tik nuomoja didesnes patalpas – ofisą 12-tame aukšte, o ne 8-tame, kaip iki 2019 m. pabaigos. Iki Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. oficialiai paskelbto karantino, ofise reguliariai buvo pareiškėjas bei kolegos Kristijanas (Christian) ir Ana. Nors reguliariai dirba ofise, tačiau nuo 2020 m. sausio mėn. buvo papildyta pareiškėjo darbo sutartis su pakeitimais, tarp kurių numatoma darbo vieta ir atlikimas – nuotoliniu būdu. Šiuo atveju keičiantis pareiškėjo ir Bendrovės vidiniams susitarimams bei laiku neinformujant Departamento nėra pažeidimo. Akcentuoja, kad Departamento neinformavimas nėra pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Departamentas nustatęs, kad Bendrovėje dirba darbuotojai ir dirba ilgą bei nepertraukiamą periodą, vis tiek savo vertinimuose teigia apie fiktyvumo požymius tiek pareiškėjo kaip darbuotojo, tiek ir Bendrovės atžvilgiu. Remiantis vien teisinėmis gairėmis, pareiškėjo statusas kurį laiką neatitiko nustatytų reikalavimų, keliamų užsienio piliečiams, tačiau bet koks darbas ar verslas yra susijęs su rizika, bet kuri bendrovė gali išgyventi augimo, pakilimo, nuosmukio fazes ir tai yra neginčityni, nenuspėjami veiksniai. Departamento argumentai, kad pareiškėjas, kaip Bendrovės darbuotojas, iš tikrųjų nedirba, o tik yra fiktyviai/formaliai įdarbintas, yra paremtas suabsoliutinta prielaida, o ne tikrovę atitinkančiu turiniu. Departamento darbuotojai niekada tiesiogiai į pareiškėją nesikreipė, nesiteiravo kaip dirba, kaip vykdoma Bendrovės veikla ir organizuojamas pareiškėjo darbas, kuriama interneto svetainė ir kt., o rėmėsi tik formaliomis, dažnu atveju nekompetentingų pareigūnų, iki galo nepatvirtintomis išvadomis. Be to, Departamento darbuotojai, priimdami Sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardintais principais, asmenų lygybės principu, įtvirtintu tarptautinėse konvencijose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Pažymi, jog pareigūnų veiksmuose galimai įžvelgiamas savivaliavimas, iškreiptos informacijos fiksavimas. Tikėtina, kad buvo tinkamai nesilaikoma patikrinimo instrukcijos. Sprendime išdėstyti faktai buvo vertinti tendencingai nepalankiai tiek pareiškėjo, tiek ir visos Bendrovės atžvilgiu. Nebuvo atsižvelgiama į tikrąjį pareiškėjo, kaip užsienio piliečio, socialinį-ekonominį, tęstinį santykį su Lietuvos Respublika dėl ko buvo priimtas klaidingas, atsakingo valdymo principą pažeidžiantis, nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų Sprendimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–30).

Nurodo, kad pareiškėjas 2019 m. birželio 27 d. tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d.) 44 straipsnio nuostatas Bendrovės produkto vadybininko (tarptautinei rinkai) pareigose, tuometinei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Švenčionių grupei (dabar – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) ir kartu su juo papildomus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pagal tuo metu turėtus duomenis nenustatyta, todėl 2019 m. rugpjūčio 7 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.

Vykdant užsieniečių kontrolę, 2020 m. gegužės 5 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie Bendrovės darbuotoją – pareiškėją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovėje pareiškėjas buvo įdarbintas tik 2019 m. rugsėjo 24 d., o aktualiausiais Sodros duomenimis, už 2020 m. vasario ir kovo mėn. Bendrovės darbuotojui – pareiškėjui – buvo mokamas 610 Eur/mėn. darbo užmokestis; už 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. – 700 Eur/mėn. darbo užmokestis; už 2019 m. spalio – lapkričio mėn. – 650 Eur/mėn. Bendrovės direktorės A. N. 2019 m. birželio 26 d. pasirašytame rašte nurodoma, jog produkto vadybininko pareigoms mokamas ne mažesnis negu 930 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Tokia pati sąlyga dėl darbo užmokesčio dydžio sulygta ir pareiškėjo Departamentui pateiktame 2019 m. birželio 27 d. Bendrovės tarpininkavimo rašte ir 2019 m. birželio 25 d. darbo sutartyje Nr. 8. Pagal šią darbo sutartį pareiškėjas priimtas eiti Bendrovės produkto vadybininko (tarptautinei rinkai) pareigas, jam nustatyta 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę darbo laiko norma, o už tai sulygta, kad jam bus mokamas 930 Eur/mėn. darbo užmokestis, jo darbo vieta nustatyta įmonės biuro adresu: Laisvės pr. 60-809, Vilnius. Taip pat pareiškėjas darbo sutartyje su Bendrove nustatytas darbo sutarties terminas – vieneri metai nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos.

Sodros informacinės sistemos duomenis, Bendrovės darbuotojui – pareiškėjui - niekada nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, kurį pagal įsipareigojimo raštą, tarpininkavimo raštą bei darbo sutartį buvo įsipareigojęs mokėti darbdavys – t. y. 930 Eur/mėn. Sodros informacinės sistemos duomenis, Bendrovės darbuotojui pareiškėjui nuo pat įdarbinimo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (paskutiniai duomenys Bendrovės Sodrai deklaruoti už 2020 m. kovo mėn.) buvo mokamas ženkliai mažesnis darbo užmokestis negu įsipareigojimo rašte, tarpininkavimo rašte ir darbo sutartyje nurodytas 930 Eur/mėn. darbo užmokestis: už 2020 m. vasario-kovo mėn. jam buvo mokamas 610 Eur/mėn. darbo užmokestis, o nuo įdarbinimo dienos jam per mėnesį mokėtas darbo užmokestis niekada nesudarė daugiau negu 700 Eur/mėn (pažymi, kad įsidarbinimo Bendrovėje metu pareiškėjui nedraudiminių laikotarpių suteikta nebuvo). Pažymi, kad, kaip nurodė Bendrovės direktorė, pareiškėjas įdarbinimo Bendrovėje metu (darbo sutartis sudaryta 2019 m. birželio 25 d.) kitų tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančių darbuotojų, kurie būtų Lietuvos Respublikos gyventojai, nebuvo, todėl jam nustatytas darbo užmokestis negalėjo būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, kuris 2019 m. birželio 25 d. sudarė 1063,20 Eur/mėn. Sodros informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjui už 2020 m. vasario-kovo mėnesius mokėtas darbo užmokestis buvo net 453,20 Eur/mėn. mažesnis negu pagal teisės aktus buvo nustatytas privalomo mokėti mažiausio darbo užmokesčio dydis. Nustatyta, kad Departamentui buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pareiškėjo darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, buvo nustatyti veiksniai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, jog pareiškėjas Bendrovėje yra įdarbintas fiktyviai (t. y. pagrindinis tikslas buvo Bendrovėje įdarbintiems trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje), taip pat buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys dėl Bendrovės veiklos ir jo darbo sąlygų bendrovėje, kyla pagrįsti įtarimai dėl bendrovės vykdomos veiklos ir jos teisėtumo: Bendrovės direktorė negalėjo konkrečiai atsakyti į esminius klausimus, susijusius su bendrovės veikla, darbo organizavimu, klientais, verslo partneriais, bendrovėje įdarbintais darbuotojais, jų atliekamomis funkcijomis, negalėjo nurodyti bendrovės biuro adreso, kuriuo įmonė įsikūrusi ir vykdo veiklą, ir pan.; užsieniečių, kurie yra įdarbinti Bendrovėje, atvykimo tikslas nėra darbas Bendrovėje, kadangi nustatyta, kad jų darbo sutartyse nėra sulygta dėl darbo nuotoliniu būdu, o Bendrovėje jiems nėra įrengtos darbo vietos, be to, patikrinimų metu užsieniečių darbuotojų nebuvo rasta nei nurodytu Bendrovės biuro adresu, nei jų darbo sutartyse nurodytais adresais, kai kurie darbuotojai apskritai randasi užsienio šalyse; pateikti įmonės dokumentai neįrodo steigimo dokumentuose, finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, kadangi nei vienas apklaustas įmonės darbuotojas negalėjo įvardinti nė vieno Bendrovės kliento, negalėjo atsakyti, kas Bendrovėje tiesiogiai dirba su klientais, juos konsultuoja, pasirašo sutartis; įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, kadangi Departamentui gerai žinomas tiek Bendrovės nurodytas registracijos adresas: Tauro g. 5-522, Vilnius, tiek ir nurodytas Bendrovės neva biuro adresas: Laisvės pr. 60, Vilnius; įmonė neturi jokių patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose, steigimo dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti, bendrovės darbuotojams iš viso neįrengtos darbo vietos, o bendrovės direktorė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl Bendrovės biuro turėjimo ir ten darbuotojams įrengtų trijų darbo vietų, nors nurodytos patalpos tuo metu iš viso jokiais pagrindais nebepriklausė Bendrovei; yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje, yra fiktyvus, pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, direktorė nežino savo pavaldinių vardų, pavardžių, taip pat nežino jų pagrindinių darbinių atsakomybių, akivaizdžiai nekontroliuoja bei neorganizuoja jų darbo funkcijų vykdymo, be to, kiti darbuotojai apklausos vengė, o apklaustieji į klausimus atsakinėjo itin abstrakčiai, painiojosi savo duodamuose paaiškinimuose, teikė prieštaringus duomenis, negalėjo nurodyti klientų, paaiškinti, kurio darbuotojo kokios darbinės funkcijos ir pan.; yra kitų požymių dėl siekio piktnaudžiauti migracijos procedūromis, pavyzdžiui, bendrovės direktorės teikti akivaizdžiai melagingi paaiškinimai dėl bendrovės biuro turėjimo ir ten nuolat dirbimo darbuotojams įrengtose darbo vietose.

Departamento teigimu, pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, Bendrovėje yra įdarbintas fiktyviai ir prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu siekė tiesiog formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, kad galėtų legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjas privalėjo pranešti Departamentui, kad jam nėra mokamas sulygtas darbo užmokestis, dėl ko jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, ir kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi kitu pagrindu. Departamento duomenimis, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo nei informavęs kompetentingų migracijos institucijų, kad jam nėra mokamas sulygtas darbo užmokestis, nei kreipęsis su nauju prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pagal pasikeitusias aplinkybes, nors aplinkybės yra pasikeitusios, t. y. pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis pagal tas Įstatymo sąlygas, pagal kurias buvo įvertinti pareiškėjo pateikti duomenys ir išduotas leidimas laikinai gyventi.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam buvo mokamas mažesnis nei nustatytas darbo sutartyje atlyginimas dėl tokių priežasčių, kad kiekvieną mėnesį skyrėsi darbuotojų našumas, atitinkamai dėl to mažesnis atlygis, pažymi, kad ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas neatitiko jam išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo. Pabrėžia, kad pareiškėjas turi pareigą užtikrinti, kad jis atitiks leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą visą leidimo laikinai gyventi išdavimo laikotarpį. Nurodo, jog taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas į pareiškėją nesikreipė, kadangi pareiškėjo bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į apklausą, tačiau į ją neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo. Pažymi, kad ginčijame Sprendime yra aiškiai aprašytos visos nustatytos faktinės aplinkybės tiek dėl Bendrovės, tiek dėl jų darbuotojų, įskaitant pareiškėją. Departamentas atliko išsamų patikrinimą, t. y. patikrino Sodros duomenis, apklausti Bendrovės direktorė ir darbuotojai (kaip minėta, pats pareiškėjas neatvyko), susisiekta su „Spaudos rūmų“, kur Bendrovė naudojasi patalpomis, administratore, atlikti patikrinimai Bendrovėje nurodytais registracijos ir veiklos vykdymo adresais.

Visuose įmonės dokumentuose kaip Bendrovės pagrindinis kontaktinis el. pašto adresas yra nurodomas balticlex@gmail.com, o šį el. pašto adresą kaip savo kontaktinį nurodė ir pareiškėjas. Departamentui žinoma, kad šis el. pašto adresas yra nurodomas ir kitų užsieniečių, kurie siekia piktnaudžiaudami migracijos procedūromis ar kitais neteisėtais būdais legalizuoti savo buvo buvimą Lietuvos Respublikoje, pavyzdžiui, įsigydami fiktyvias įmones, bylose. Apklausos metu Bendrovės direktorė nurodė, kad Bendrovė teikiamų paslaugų viešai nereklamuoja. Visgi, Departamento žiniomis, internete taip pat galima rasti informacijos, kad Bendrovė, pasivadinusi „Baltic Lex“ siūlo už piniginį atlygį suteikti paslaugas verslui, taip pat imigracijos teisės paslaugas, be to, siūlo lengvą migraciją „online“. Bendrovė teikia tarpininkavimo paslaugas trečiųjų šalių piliečiams imigracijos klausimais, Bendrovė prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos. Pažymi, kad išsamūs patikrinimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Bendrovėje yra įdarbintas fiktyviai ir prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu siekė tiesiog formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, kad galėtų legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Be to, Departamentas nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl Bendrovės veiklos, yra rimtas pagrindas manyti, kad minėtoje Bendrovėje trečiųjų šalių piliečiai, įskaitant ir pareiškėjas yra įdarbinti fiktyviai, t. y. tam, kad galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir tokiu būdu legalizuotų savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Bendrovės atstovai, tiek pats užsienietis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl darbo sąlygų bendrovėje, taip pat vertintina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.

Ginčijamą Sprendimą Departamentas priėmė įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir visą surinktą medžiagą bei informaciją. Be to, ginčijame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, bet priešingai, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, kurių turinys atskleistas pareiškėjui, todėl, Departamento nuomone, ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas bei nepažeidė gero administravimo principo reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. (15/5-2) 50U-2073 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo” teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Indijos Respublikos pilietis, kuris turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7484293, galiojantį iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 7–8).

Pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuolatine (dienine) forma studijuoja Elektros ir elektronikos fakulteto magistrantūros studijų 2 kurse. Numatoma studijų baigimo data – 2019 m. birželio 30 d. (b. l. 61).

Pagal 2019 m. birželio 25 d. darbo sutartį Nr. 8 pareiškėjas Bendrovėje priimtas dirbti produkto vadybininku (tarptautinei rinkai), jam nustatytas 930 Eur darbo užmokestis. Taip pat šioje darbo sutartyje nustatyta, jog darbo sutarties terminas vieneri metai nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos (b. l. 59–60).

Bendrovės 2019 m. birželio 26 d. darbdavio įsipareigojime (toliau – ir Įsipareigojimas) nurodyta, kad įmonėje Lietuvos Respublikos gyventojų, panašaus profilio darbą darbą dirbančių darbuotojų neturi, atsižvelgiant į rinkos sąlygas bei LR Statistikos departamento teikiamus duomenis, šioms pareigoms, t. y. produkto vadybininko, eiti įsipareigoja mokėti ne mažesnį negu 930 Eur per mėnesį darbo užmokestį (b. l. 57–58).

Pareiškėjas 2019 m. birželio 27 d. pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 32–43).

Bendrovės direktorės 2019 m. birželio 27 d. Tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi nurodyta, jog pareiškėjas Bendrovėje dirbs produkto vadybininku, o jo mėnesinio darbo užmokesčio dydis yra 930 Eur (b. l. 50–55).

Departamentas Sprendime nustatė, jog patikrinus Sodros duomenis, pareiškėjo darbo užmokestis Bendrovėje neatitinka Bendrovės 2019 m. birželio 27 d. tarpininkavimo rašte ir 2019 m. birželio 25 d. darbo sutartyje Nr. 8 nustatyto darbo užmokesčio, t. y. pareiškėjui mokėtas mažesnis nei nustatytas darbo užmokestis. Taip pat Departamentas nustatė, kad Bendrovė biuro patalpų su joje įdarbintiems darbuotojams įrengtomis darbo vietomis neturi. Be to, Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl Bendrovės vykdomos veiklos, galimai yra fiktyvi įmonė. Sprendime pažymėta, jog Bendrovės darbotojų paaiškinimai buvo prieštaringi. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovės kontaktinis el. paštas nurodomas balticlex@gmail.com, kurį kaip kontaktinį nurodė ir pareiškėjas, tačiau Departamentui yra žinoma, kad šis el. pašto adresas nurodomas ir kitų užsieniečių, kurie siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis ar kitais neteisėtais būdais legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Departamentas Sprendimu panaikino Indijos Respublikos piliečiui, t. y. pareiškėjui, išduotą leidimą laikinai gyventi LT7484293, galiojantį iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 181–190).

Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Atsižvelgus į tai, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui klausimas, būtina įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (LVAT 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).

Pareiškėjo teigimu, pagrindinis tikslas Lietuvoje yra darbas, o išmokėtas mažesnis atlyginimas nei nurodyta darbo sutartyje sietinas su darbo našumu.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui pagal 2019 m. birželio 25 d. darbo sutartį Nr. 8, Įsipareigojimą ir pagal Bendrovės direktorės 2019 m. birželio 27 d. Tarpininkavimo raštą Bendrovėje nustatytas darbo užmokestis sudaro 930 Eur (b. l. 50–55, 57–58, 59–60). Vadovaujantis Sodros duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo sumokėta 560 Eur suma, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjui buvo sumokėta 650 Eur suma, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui buvo sumokėta 650 Eur suma, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo sumokėta 700 Eur suma, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo sumokėta 700 Eur suma, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. pareiškėjui buvo sumokėta 610 Eur suma (b. l. 89). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Departamento Imigracijos skyrius 2019 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu Nr. (15/4-15) 10K-35340 informavo pareiškėją apie tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 71). Pažymėtina, jog atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, nustatyta, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas bei galiojantis nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., o pareiškėjas Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., nors pagal 2019 m. birželio 25 d. darbo sutartį Nr. 8, pareiškėjas Bendrovėje turėjo pradėti dirbti nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo datos. Taip pat pareiškėjui nebuvo išmokėtas nustatytas 930 Eur darbo užmokestis.

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, nurodydamas, kad jo darbo užmokestis neatitinka 2019 m. birželio 25 d. darbo sutartimi Nr. 8 bei Įsipareigojimu nustatyto ir Bendrovės direktorės 2019 m. birželio 27 d. Tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 3 dalį, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad darbo užmokestis sietinas su darbo našumu, tačiau pagal Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, 2019 m. birželio 25 d. sudarė 1 063,20 Eur. Šiuo atveju Bendrovė turėjo užtikrinti pareiškėjui darbo užmokesčio dydį imperatyviai nustatytą Įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje, tačiau pareiškėjui nei karto nebuvo išmokėtas šio Įstatymo nuostatas atitinkantis darbo užmokestis. Pažymėtina, jog Įstatyme nenumatyta darbo užmokesčio išlyga, kuri sietina su darbo našumu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas šiuo aspektu atitinka sąlygas turėti leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamento darbuotojai niekada tiesiogiai į jį nesikreipė, nesiteiravo apie pareiškėjo darbą, rėmėsi nepatvirtintomis išvadomis, nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardintais principais, asmenų lygybės principu. Taip pat pareigūnų veiksmuose galimai įžvelgiamas savivaliavimas, iškreiptos informacijos fiksavimas, o Sprendimas neatitinka atsakingo valdymo principo bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo aspektu paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs „<...>, kad duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neatitikimas tikrovei, savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4902-1062/2018).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Departamentas į pareiškėją niekada tiesiogiai nesikreipė, kadangi Departamentas, atlikdamas tyrimą, 2020 m. vasario 3 d. išsiuntė pareiškėjui kvietimą atvykti į Departamento Vilniaus skyrių Nr. (15/18)-6-S-21-1821 2020 m. vasario 6 d. 10.00 val. apklausai (b. l. 84), tačiau teismas nenustatė, jog pareiškėjas būtų atvykęs į apklausą. Be to, Departamentas, atlikdamas tyrimą, atliko Bendrovės direktorės A. N. apklausą (b. l. 81), Bendrovės darbuotojo K. R. (C. R.) apklausą (b. l. 82), kreipėsi į ,,Spaudos rūmų“ administratorę dėl Bendrovės nuomojamų patalpų adresu: Laisvės pr. 60 (b. l. 83), taip pat pateikė Bendrovės darbuotojui S. O. V. (S. O. W.) 2020 m. vasario 3 d. kvietimą atvykti į Departamento Vilniaus skyrių Nr. (15/18-6)-S-21-1820 2020 m. vasario 6 d. 9.00 val. apklausai (b. l. 85), tačiau S. O. V. 2020 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku informavo Departamentą, jog į apklausą atvykti negalės, nes šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje (b. l. 86). Taip pat Departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2020 m. kovo 16 d. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl Bendrovės veiklos patikrinimo“ Nr. (15/18-7)-IL-21-71 nustatyta, jog įmonė neturi veikiančio biuro su įrengtomis darbo vietomis, deklaruojamos veiklos realiai nevykdo (b. l. 78–80). Tyrimo metu Departamentas vertino ir Sodros duomenis susijusius su pareiškėju ir Bendrove (b. l. 62–69, 87–89, 94–103, 107–115, 144–157, 171–180). Be kita ko Departamentas ginčijamame Sprendime nustatė, kad Bendrovės veiklos pobūdis nurodytas Įsipareigojime ir Bendrovės 2019 m. verslo plane skiriasi, Bendrovės direktorė negalėjo įvardinti Bendrovės darbuotojų, nurodyti Bendrovės klientų, o Bendrovės nurodomas kontaktinis el. pašto adresas: balticlex@gmail.com nurodomas ir paties pareiškėjo, kuris Departamentui yra žinomas kaip nurodomas užsieniečių, kurie siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis ar kitais neteisėtais būdais siekia legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje (b. l. 181–190). Taigi, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Departamentas kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į Bendrovės direktorę, tiek į Bendrovės darbuotojus, bei vertino gautų duomenų visetą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas skunde teigia, jog Bendrovė veiklą vykdo tuo pačiu adresu tik nuomoja patalpas 12-tame aukšte, o darbo sutartis buvo pakeista dėl įvesto šalyje karantino, t. y. įvesto nuotolinio darbo, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Įvertinus tai akcentuotina, jog vien tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu.

Teismo vertinimu, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. (15/5-2) 50U-2073 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo” yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. K. R. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė