- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-905-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36055-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- UAB „AC invest“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį atsakovui UAB „AC invest“, trečiasis asmuo - antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „AC invest“ 2014 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų teisme gavimo, prašydamas sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0015/14/27524, 0015/14/27525/ 0015/14/27526, 0015/14/27527, 0015/14/27528, 0015/14/27529 vykdymą iki skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės ir ginčo tarp bylos šalių nagrinėjimo pabaigos Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-8584-580/2014. Nurodo, jog 2014 m. spalio 14 d. gavo antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymus ir raginimus, priimtus nurodytose vykdomosiose bylose dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjo įsitikinimu minėti patvarkymai ir raginimai buvo priimti neteisėtai, todėl juos skundžia.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 14 d. gavo antstolės patvarkymus su raginimais per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolės nurodytą sąskaitą 3 060,11 Lt skolą ir 600,02 Lt vykdymo išlaidų, o laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikytina tuomet, kai priverstinio vykdymo procesas jau yra prasidėjęs. Priverstinio vykdymo proceso pradžia sietina su raginime numatyto 10 dienų termino įvykdyti sprendimą geruoju pabaiga. Antstolės raginimai buvo priimti 2014 m. spalio 8 d., pareiškėjas teigia, juos gavęs 2014 m. spalio 14 d., tačiau teismui nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas negalėjo nustatyti, kada pasibaigia 10 dienų terminas geruoju įvykdyti sprendimą ir prasideda priverstinio vykdymo procesas. Be to pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė teismui tik skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį, tačiau nepateikė nei vykdomųjų dokumentų kopijų, nei skundžiamų antstolės patvarkymų, raginimų, todėl teismas neturėjo galimybės nustatyti minėtų dokumentų turinio bei patikrinti pareiškėjo dėstomų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kodėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, nes, teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus patvarkymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, pareiškėjui jokių neigiamų padarinių neatsirastų – vykdymo išlaidos nebūtų iš jo išieškotos; netgi nesustabdžius vykdymo veiksmų ir skundo nagrinėjimo eigoje susidarius daugiau vykdymo išlaidų, skundo patenkinimo atveju, atsižvelgus į vieną iš skundo reikalavimų – nepagrįstai priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus – jos nebūtų išieškomos iš skolininko, kadangi būtų konstatuotas pats proceso pradžios neteisėtumas. Bet kokiu atveju, teismui patenkinus pareiškėjo skundą, visos priverstinio vykdymo priemonės, išieškotos sumos, jeigu iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo jos ar jų dalis būtų išieškota, būtų grąžintos pareiškėjui. Teismas nurodė ir tai, kad pareiškėjas laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti iki to laiko, kol bus išnagrinėta administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau tokį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas turėtų reikšti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki skundo dėl antstolės veiksmų ir ginčo tarp bylos šalių nagrinėjimo pabaigos Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-8584-580/2014. Nurodo, kad pareiškėjas skundė antstolės veiksmus, nes antstolė nepagrįstai pradėjo vykdymo procesą. Tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų būtų atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas buvo teisėtas, todėl, siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo prašymas dėl vykdymo sustabdymo vykdomosiose bylose turėjo būti tenkintas. Teismas nutartį netinkamai motyvavo, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo tikslas iš esmės buvo siekis išvengti priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmų, nes pareiškėjas siekė tik sustabdyti fondo priimtą nesąžiningą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, nes pareiškėjas 2014 m. spalio 14 d. gavo registruotą laišką su antstolės patvarkymais ir tinkamai pasirašė gavimo dokumentuose, todėl priverstinio vykdymo procesas 2014 m. spalio 24 d. dieną jau buvo prasidėjęs. Taip pat teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas turėjo, bet nepateikė teismui nei vykdomųjų dokumentų kopijų, nei skundžiamų antstolės patvarkymų, raginimų. Pagal CPK 510 straipsnį antstolis, nesutikdamas su skundu dėl antstolio veiksmų, persiunčia skundą ir vykdomąją bylą teismui. Skunde pareiškėjas išsamiai pateikė visas faktines šios bylos aplinkybes ir teisinius argumentus dėl fondo ir antstolės pradėto išieškojimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei reikalaujamų sumų nesąžiningumo, todėl teismui, nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėjo būti palankus pareiškėjui, įvykdymas pasunkėjo. Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės teismo turėjo būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Antstolės raginime nurodyta skola atsirado tik fondui neteisėtai ir nesąžiningai anksčiau suderinto laiko kreipusis dėl išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrįsto pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „AC invest“, pasinaudodamas CPK 510 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikiamas ne tik antstolei, bet ir apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė, pateikė teismui 2014 m. spalio 21 d. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/27524, 0015/14/27525/ 0015/14/27526, 0015/14/27527, 0015/14/27528, 0015/14/27529 dėl 3 060,11 Lt skolos ir 600,02 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo, kuriuo pareiškėjas nesutiko su antstolės priimtais patvarkymais priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, raginimais vykdyti sprendimus bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu, o taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki skundo dėl antstolės veiksmų ir ginčo tarp bylos šalių nagrinėjimo pabaigos Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. 1-8584- 580/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03021-2014-6). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas su teismo nutartimi ir jos motyvais iš esmės sutinka.
CPK 510 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Taigi įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalinga, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnyje, taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo UAB „AC invest“ prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kol nebus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir iki šalių ginčo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėjimo, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas šiuo atveju neatitiktų tokia priemone siekiamų įstatyme įtvirtintų tikslų. UAB „AC invest“ (skolininkas), prašydamas sustabdyti vykdymo veiksmus, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia jo (skolininko) interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Skolininkas UAB „AC invest“, teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teiginių dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, o vien jo argumentai, susiję su išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų nepagrįstumu, savaime, neteikiant jokių kitų įrodymų ir motyvų, nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to skundu dėl antstolės veiksmų yra skundžiami raginimai, kurie pagal vykdymo procesą reglamentuojančias proceso teisės normas yra vienas iš pradinių antstolio vykdymo veiksmų, atliekamų vykdymo procese, kai yra priimamas vykdymui vykdomasis raštas ar kitas vykdytinas dokumentas (CPK 655 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino esant reikalingu sustabdyti vykdymo veiksmus esant tokio turinio ir reikalavimo skundui dėl antstolio veiksmų, kuomet priverstinio vykdymo procedūros dar nėra pradėta arba tik prasidėjo ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad priverstinio pobūdžio priemonės, kurios bus pritaikytos ateityje, padarys žalos UAB „AC invest“.
Pažymėtina, kad vykdymo proceso šalys turi pareigą vykdymo procese bendradarbiauti su antstoliu, vykdančiu vykdomąją bylą. Atskirojo skundo argumentai, kad dėl to, jog antstolė, priėmusi patvarkymus ir raginimus įvykdyti sprendimą, neįsigilino į šalių tarpusavio santykius, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi skolininkas, matydamas, kad antstolė pradėjo vykdymo veiksmus netinkamai, turi teisę reikšti antstolei prašymus netęsti tokių vykdymo veiksmų bei pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, kad antstolė, išanalizavusi tokį prašymą, galėtų spręsti, kokių imtis priemonių, kad institucijos, konkrečiu atveju - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimti sprendimai būtų įvykdyti tinkamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visų pareiškėjo (skolininko) procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su išieškotojo ar antstolio veiksmų neteisėtumu, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netiria ir nevertina, nes šalių ginčas šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės. Svarbu pažymėti ir tai, kad informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra išnagrinėta administracinė byla (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03021-2014-6) pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, joje 2015 m. sausio 27 nutartimi UAB „AC invest“ pareiškėjo skundas buvo atmestas (CPK 179 str. 3 d.).
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai taip pat neįtakoja apskųstosios teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.