Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-833-485/2015

Teisėja Irma Blekaitienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26123-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2015 m. lapkričio 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo P. M. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. B. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš P. M. priteista 100 eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 3 d. už tai, kad jis 2015 m. gegužės 5 d., apie 21 val., 30 min., (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje, sudavė diržu nemažiau 5 kartus savo mažametei dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinės kraujosruvos dešinio klubo sąnario šoniniame paviršiuje, dešinio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrate, dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, kairio sėdmens apatiniame išoriniame kvadrate.

Apeliaciniu skundu P. M. prašo peržiūrėti Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir skirtos bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 str. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nepagrįstai vadovavosi BK 56 str. nuostatomis ir nurodė, kad nuteistasis yra recidyvistas, nors naujai įsigaliojusi BK 56 str. redakcija realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą numato tik pavojingam recidyvistui. O pagal BK 27 str. 2 d. nuteistasis nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl teismas turėjo svarstyti galimybę atidėti bausmės vykdymą BK 75 str. nuostatomis.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o pagrindinis įrodymas byloje būtent ir buvo nuteistojo prisipažinimas. Pažymėtina, kad po nuosprendžio priėmimo P. M. susituokė su nukentėjusios dukters įstatymine atstove J. B., kuri atleido nuteistajam ir posėdžio metu prašė neskirti griežtos bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Jie susilaukė dviejų vaikų, todėl jei nuteistasis turės realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, tai žmonai vienai bus sunku su mažamečiai vaikais. Teismas turėtų atsižvelgti į mažamečių interesus bei įvertinti tai, kad nuteistasis suprato netinkamai pasielgęs ir daugiau ketina to nekartoti, todėl yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą taikant BK 75 str. nuostatas.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteitojo skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš nuteistojo P. M. skundo nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. M. padarė BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Tačiau kolegija daro išvadą, kad šis prašymas negali būti patenkintas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įvertino nuteistojo pavojingumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, o bausmės vykdymo neatidėjo. Paskirtos bausmės rūšis ir dydis nėra aiškiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 75 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų. Teismas, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).Kita vertus pabrėžtina, kad bausmės sušvelninimas atidedant bausmės vykdymą nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo laisvės atėmimo bausmės. Asmuo, kuriam yra atidėtas bausmės vykdymas yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

P. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, pritaikius BK 64¹str. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytos veikos pobūdis nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis P. M. anksčiau 3 kartus teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nepraėjus nei vieniems metams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad P. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 str. nuostatas.

Pažymėtina, kad apeliantas savo skunde pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1154 nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 56 str. redakcija, pagal kurią reglamentuojamas bausmės skyrimas tik pavojingam recidyvistui, o kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio P. M. buvo pripažintas tik recidyvistu pagal BK 27 str. 1 d. Tačiau tai nekeičia nuosprendžio esmės dėl paskirtos bausmės P. M. ir nėra pagrindas taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamas Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nuosprendis yra pagrįstas, todėl nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. M. apeliacinį skundą atmesti.