Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį dėl domeno pripažinimo negaliojančiu atsakovui A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Lietuvos advokatūra ieškinyje prašė pripažinti domeno „advokatūra.lt“ registraciją atsakovo advokato A. M. vardu negaliojančia. Nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 30 d. atsakovo vardu įregistruotas domenas „advokatura.lt“ (toliau – ginčo domenas). Įėjus į interneto svetainę www.advokatura.lt vartotojas iškart nukreipiamas į advokatų kontoros ADVERSUS tinklalapį www.adversus.lt. Ginčo domeno vardas atitinka ieškovės pavadinimą, todėl klaidina visuomenę, pažeidžia viešąją tvarką, ieškovės ir jos narių interesus; ginčo domenas įregistruotas ir naudojamas nesąžiningai, siekiant pritraukti interneto vartotojus, ieškančius advokatų paslaugų. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino: pripažino domeno „advokatura.lt“ registraciją, atliktą 2015 m. birželio 30 d. A. M. vardu, negaliojančia.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 1 042,63 Eur išlaidų atlyginimą už advokato pagalbą. Atsakovas A. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos, pagal ieškovo Lietuvos advokatūros ieškinį dėl domeno pripažinimo negaliojančiu atsakovui A. M., nagrinėjimą.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą dėl prašymo priėmimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos, pagal ieškovės Lietuvos advokatūros ieškinį dėl domeno pripažinimo negaliojančiu atsakovui A. M., procesą. Ieškovė atsiliepime prašė atmesti atsakovo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių ir 2015 m. spalio 19 d. papildomo sprendimo panaikinimo.Nurodė, jog ginčo domenas reiškia ieškovės, kaip visų advokatų asociacijos, pavadinimą, o atsakovas veikia savo vardu, o ne visų advokatų, todėl ginčo domenas klaidina visuomenę. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nesirėmė bei netaikė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio. Lietuvos advokatūra su atsakovu nekonkuruoja, o gina visų advokatų interesus nuo nesąžiningų asmenų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių bei 2015 m. spalio 19 d. papildomą sprendimą; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 480 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl domeno vardo klaidinančio pobūdžio, šalių konkurencinių santykių buvimo, domeno įregistravimo teisėtumo ir naudojimo sąžiningumo. Teismas konstatavo, kad domeno vardas atitinka tiek ieškovo pavadinimą (ieškovo pavadinimas ir domeno vardas iš esmės yra tapatūs), tiek atspindi ieškovo vykdomas funkcijas. Tokiu būdu domeno vardas, kurį atsakovas naudojo jo profesinės veiklos tikslais, nebuvo suprantamas kaip bendrinis žodis ir šiuo konkrečiu atveju galėjo klaidinti visuomenę, nes buvo siejamas su ieškove. Dėl to, teismo vertinimu, bei atsižvelgus į Lietuvos advokatūros ankstesnio įsteigimo faktą (2004-04-06) , vadovaujantis Prekių ženklų įstatymu, Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamentu (EB) Nr. 874/2004, bei CK 2.42 straipsnio 1 dalimi, buvo pagrįstai nuspręsta pripažinti domeno registraciją negaliojančia. Teismas iš teismo sprendimo už akių nustatė, kad ginčo išsprendimui nebuvo taikytinas Konkurencijos įstatymas, todėl atsakovo argumentus apie šalių konkuravimo santykių nebuvimą vertino kaip perteklinius. Kita vertus, teismas, atsižvelgęs į ieškovės įstatuose nurodytą Lietuvos advokatūros tikslą atstovauti advokatų interesams ir juos ginti, padarė išvadą, kad ieškovas yra įgaliotas ginti visų advokatų interesus ir nuo nesąžiningų Konkurencijos įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Kadangi domeno vartotojai buvo nukreipiami ne į visų praktikuojančių advokatų sąrašą, o tik į advokatų kontoros M., K., K. ir partneriai ADVERSUS svetainę, todėl tokiu būdu atsakovas įgijo nesąžiningą pranašumą prieš kitus praktikuojančius advokatus, kas patvirtino Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktų pažeidimą. Atsakovas nenurodė argumentų, paneigiančių teismo sprendime nustatyto domeno vardo klaidinančio pobūdžio bei sąmoningo jo naudojimo komercinei pelno siekiančiai veiklai vykdyti. Šiuo atveju domenas nebuvo naudojamas visų advokatų profesinės veiklos pristatymo visuomenei tikslais, nes, sukurdamas painiavą su ieškovės pavadinimu, atsakovas siekė pritraukti interneto vartotojus, ieškančius advokato, ir juos nukreipti tik į ir vienos advokatų kontoros svetainę, ir taip suteikti tik advokatų kontorai, kurios partneriu jis yra, komercinę naudą. Dėl to teismas pripažino atsakovą nesąžiningu užregistruojant ir naudojant visuomenę klaidinantį ginčo domeną. Pažymėjo ir tai, kad įrodymų apie kitą domeno naudojimo tikslą atsakovas nepateikė. Kadangi domenas klaidino visuomenę, bet atsakovas atsisakė ginčo domeną geranoriškai išregistruoti ar perleisti ieškovui iki ieškinio pareiškimo, o domeno registracija buvo panaikinta tik įvykdžius teismo sprendimą už akių, taip pat įvertinus atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentus, teismas sprendė, jog, nepriklausomai nuo šalių 2012 m. balandžio 20 d. neatlygintino naudojimosi domenu sutarties sudarymo fakto, pažeistos teisės, ieškovui įgyvendinant įstatuose bei Advokatūros įstatymo 56, 57 straipsniuose nurodytas viešąsias funkcijas, turėjo būti ginamos. Kita vertus, šioje faktinėje situacijoje ieškovas neturėjo galimybės tinkamai naudotis domenu, dėl ko jo naudojimosi domenu teisė taip pat buvo pažeista. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog teismas priėmė sprendimą dėl neįtraukto į bylą asmens UAB „Adversus group“ teisių ir pareigų. Šioje byloje procesas buvo atnaujintas atsižvelgus į CPK 117 straipsnio taikymo klaidą. Dėl to, atnaujinus procesą, atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir atsakovas buvo išklausytas, turėjo galimybę paaiškinti visas nesutikimo su ieškiniu argumentus bei pateikti su tuo susijusius įrodymus. Taigi, atnaujintus procesą, CPK normos taikymo klaida buvo pašalinta. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių išsprendė ginčą teisingai, todėl nėra pagrindo naikinti arba keisti teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės apie mokėjimą už domeno administravimą nėra susijusios su šios bylos dalyku, todėl nepaneigia atsakovo prievolės atlyginti ieškovei jos patirtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis byloje nėra, todėl teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad: a) ginčo domenas atsakovo vardu buvo registruotas 2015-06-30, o ieškinys teisme pareikštas 2015-07-09, todėl per 10 dienų atsakovas negalėjo pasinaudoti ginčo domenu, juolab, kai visos naudojimosi ginčo domenu teisės 2012-04-20 buvo perleistos ieškovei, ji turi teisę šiuo domenu naudotis ir jo teisės nebuvo pažeistos; b) ginčo domenas priklausė ne trečiajam asmeniui, o atsakovui, kurio vardu domenas registruotas tik 2015-06-30; c) ginčo domeno registracija antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu atsakovo vardu nebuvo atlikta; d) atsakovas 2015-05-21 rašte informavo ieškovę, jog planuoja įsigyti ir naudoti domeną „advokatura.lt“ visų advokatų ir teisininkų bei visos visuomenės interesais, kuriant internetinės žiniaskaidos portalą; e) atsakovas jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų neatliko, ieškovė ir atsakovas nėra konkurentai.Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė Lietuvos advokatūra prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.Nurodo, jog: a) iki 2016-01-11 ginčo domenu Lietuvos advokatūra nesinaudojo, juo naudojosi atsakovas (jo advokatų kontora); pasinaudojus nuoroda www.advokatura.lt vartotojas buvo nukreipimas į Advokatų kontoros M., K., K. ir partneriai ADVERSUS tinklalapį www.adversus.lt; b) 2012-04-20 neatlygintinio naudojimosi domenu sutarties, kuri šalių nebuvo vykdoma, sudarymo faktas nepaneigia aplinkybės, jog domeno registracija atsakovo vardu atlikta pažeidžiant Prekių ženklų įstatymą, Komisijos 2004-04-28 reglamentą (EB) Nr. 874/2004 ir CK 2.42 straipsnio 1 dalį; c) dėl ginčo domeno perleidimo į ieškovę nebuvo kreiptasi; d) ginčo domeno perregistravimas atsakovo vardu jokios įtakos jo naudojimui neturėjo, nes ir toliau buvo naudojamas advokatų kontoros veiklai pristatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

UAB „ADVERSUS GROUP“ įregistruota nuo 2005 m. gegužės 27 d.; susijungus Advokatų A. M. ir N. K. kontorai ir Advokato A. K. kontorai buvo įsteigta Advokatų kontora M., K., K. ir partneriai ADVERSUS; 2013 m. kovo 7 d. sprendimu pakeistas kontoros pavadinimas iš Advokatų kontoros M., K., K. ir partneriai į advokatų kontora A., M., M. ir partneriai ADVERSUS.2012 m. balandžio 20 d. neatlygintinio naudojimosi domenu sutarties pagrindu UAB „ADVERSUS GROUP“ (panaudos davėjas) susitarė su Lietuvos advokatūra (panaudos gavėju) dėl neatlygintino naudojimosi ginčo domenu. Domenas www.advokatura.lt (toliau – ir ginčo domenas) įkurtas 2004 m. liepos 11 d., iki 2015 m. birželio 30 d. buvo registruotas UAB „ADVERSUS GROUP“ vardu, o nuo 2015 m. birželio 30 d. – atsakovo A. M. vardu. Antstolio I. G. 2015 m. gegužės 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-15-1531 nurodyta, jog įėjus į interneto svetainę www.advokatura.lt vartotojas nukreipiamas į advokatų kontoros www.adversus.lt. tinklalapį, kurios partneriu yra atsakovas A. M..

Dėl pripažinimo ginčo domeno registracijos negaliojančia pagrįstumo ir teisėtumo

Tarp šalių ginčo dėl 2012 m. balandžio 20 d. neatlygintinio naudojimosi ginčo domenu sutarties teisėtumo nėra. Taigi, nuo 2012 m. balandžio 20 d. visos ginčo domeno valdymo teisės priklauso ieškovei ir, kaip teisingai nurodo apeliantas, panaudos davėjo pasikeitimas (2015-06-30 domeno registracija atsakovo vardu) panaudos sutarties nenutraukia. Nustatyta, jog ginčo domenas buvo neaktyvus iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių įsiteisėjimo (2016-01-11) (ieškovė juo nesinaudojo). Kaip minėta, 2015 m. gegužės 26 d. buvo nustatytas faktas, jog internetinės paieškos sistemoje įėjus į internetinį tinklalapį „www.advokatura.lt“, buvo nukreipiama į advokatų kontoros „www.adversus.lt“ internetinį tinklalapį. Apelianto teiginiai, jog atsakovas per dešimt dienų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos nespėjo domenu pasinaudoti atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ginčo domenas tiek iki domeno perregistravimo, tiek ir po jo perregistravimo atsakovo vardu buvo naudojamas teikiant advokatų kontoros paslaugas, kurios nėra analogiškos Lietuvos advokatūros veiklai, t. y. vartotojai buvo nukreipiami į su atsakovu susijusios advokatų kontoros interneto svetainę. Duomenys, kad iki 2016-01-11 įvedus adresą www.advokatura.lt vartotojas buvo nukreipiamas į advokatų kontoros tinklalapį www.adversus.lt., taip pat paneigia apelianto teiginį, jog ginčo domenu nespėjo pasinaudoti. Pažymėtina, jog nei pradinis panaudos davėjas UAB „Adversus Group“, nei pasikeitęs panaudos davėjas (apeliantas) ginčo domenu, kuris 2012 m. balandžio 20 d. neatlygintinai perleistas naudotis ieškovei, negalėjo naudotis (nukreipti į advokatų kontoros tinklalapį). Nagrinėjamojoje byloje ieškovė suformulavo reikalavimą pripažinti ginčo domeno registraciją apelianto vardu negaliojančia, nes ieškinio pareiškimo teismui dienai (2015-07-10) jai buvo žinomos aplinkybės apie: a) 2015 m. gegužės 26 d. ginčo domeno neteisėtą naudojimą (nukreipiamą į advokatų kontoros www.adversus.lt. tinklalapį) ir, b) 2015 m. birželio 30 d. ginčo domeno perregistravimą apelianto vardu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2014; kt.). Ginčo dalyką pasirenka ir apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas faktines aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama apginti visų advokatų teisėtus interesus, įgyvendino Lietuvos advokatūros įstatuose nustatytą tikslą bei pareiškė ieškinį dėl atsakovo vardu atliktos ginčo domeno vardo registracijos pripažinimo negaliojančia; ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo iš ginčo domeno neteisėto naudotojo, todėl apelianto teiginiai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo momento ginčo domenas jam nepriklausė ir nebuvo registruotas A. M. vardu, nagrinėjamai bylai nereikšmingi. Domeno pagalba identifikuojamas jo vartotojas, todėl šiuo atveju gali būti taikomas panašius intelektinės nuosavybės santykius dėl prekių ženklų reglamentuojantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-380/2010; 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-90/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-899/2013). Be to, Lietuvos teismų praktikoje pasisakoma, jog interneto svetainės yra tapusios neatskiriama įvairių rinkos dalyvių, kitų juridinių asmenų įvaizdžio dalimi, reikšminga reprezentavimo bei informacijos platinimo priemone. Domeno vardas, be savo tiesioginės techninės funkcijos, atlieka ir įmonės identifikavimo funkciją bei yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009). Pagal Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą, žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies. Nagrinėjamu atveju ginčo domeno vardas tapatus ieškovės pavadinimui „Lietuvos advokatūra“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčo domeno vardas, kurį atsakovas naudojo savo profesinės veiklos tikslais (advokatų kontorai ADVERSUS pristatyti), nebuvo suprantamas kaip bendrinis žodis ir dėl ieškovės ir apelianto (advokato, advokatų kontoros) vykdomų funkcijų skirtumo galėjo klaidinti visuomenę tuo požiūriu, jog buvo nukreipiama ne į visas Lietuvos advokatų kontoras, o tik į vieną advokatų kontorą, kurioje dirba advokatas A. M. ir, kurio vardu buvo perregistruotas ginčo domenas.Apeliantas teigia, jog šalys nėra konkuruojantys asmenys, nes vykdo skirtingas veiklas bei turi skirtingus tikslus. Su šia nuomone apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla <…>. Be to, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia ar neleistina lyginamąja reklama, naudojimą. Reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia pateikti reklamą, kurios pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos poveikį. CK 2.42 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo. Įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda (lot. k. ex injuria jus non oritur).Terminas ,,advokatas“ yra siejamas su asmeniu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą; advokatai gali veikti įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją (Advokatūros įstatymo 21 str. 1 d. 3 p.); advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.). Terminas „advokatūra“ plačiąja prasme yra advokatų ir advokatų padėjėjų, jų organizacijų, veiklos visuma, sistema; teisinės sistemos dalis, o siaurąja prasme – advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo. Taigi, bendrinis elementas „advokatūra.lt“ nelaikytinas informuojančiu, nei apie advokatų, nei apie jų įsteigto juridinio asmens (advokatų kontoros) paslaugų teikimo būdą. Apeliantas, esantis advokatų kontoros A., M., M. ir partneriai ADVERSUS partneriu, neturi teisės verstis Lietuvos advokatūros veikla, todėl ginčo domeno naudojimas (nukreipimas) advokatų kontoros teikiamoms teisinėms paslaugoms žymėti laikytinas neteisėtu, prieštaraujančiu ūkinės veiklos sąžiningai praktikai. Be to, kaip minėta, domenas atlieka ne tik techninę, bet ir identifikavimo funkciją, todėl tokia situacija, kuomet įėjus į interneto svetainę www.advokatura.lt vartotojas nukreipiamas į advokatų kontoros www.adversus.lt. tinklalapį, gali klaidinti vartotojus dėl tinklalapių priklausymo ir atitinkamai paslaugų teikėjo identifikavimo. Tokie veiksmai atitinka nesąžiningos konkurencijos požymius (Konkurencijos įstatymo 16 str.).Europos Sąjungos teisėje, konkrečiai – 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus, 21 straipsnyje reglamentuojami ginčytini ir piktnaudžiavimo atvejai, sudarantys pagrindą panaikinti registruotą domeno vardą. Pagal Reglamento 874/2004 1 straipsnyje apibrėžtą jo dalyką, Reglamentas tiesiogiai taikytinas, sprendžiant ginčus, susijusius su .eu plėtiniais. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su plėtiniu .lt, taigi nurodytas Reglamentas nėra tiesiogiai taikytinas teisės aktas, tačiau jo nuostatos aktualios vertinant tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nacionalinių teisės normų kontekste ir atitinkamai formuojant nacionalinių teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-686/2015). Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamento (EB) Nr. 874/2004, 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Tai reiškia, jog domeno registracijos neteisėtumui pripažinti yra būtinas šių sąlygų visetas: a) domeno vardas yra tapatus ar klaidinančiai panašus į anksčiau pradėtą saugoti vardą, pavadinimą ar kitą žymenį; b) domeno savininkas domeno vardo atžvilgiu neturi teisių ir / ar teisėtų interesų arba domenas buvo registruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Ginčo atveju apeliantas ginčo domeną naudojo nesąžiningai. Ginčo domeno registracijos neteisėtumui pripažinti yra visų sąlygų visetas: a) ginčo domeno vardas yra tapatus ieškovės pavadinimui, b) ginčo domenas buvo registruotas ir naudojamas nesąžiningai.Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Lietuvos advokatūra 2015 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 203, prašė perleisti ginčo domeno vardą ieškovei, o nesutikus su minėtu prašymu – domeną „advokatura.lt“ išregistruoti. Apeliantas 2015 m. gegužės 21 d. rašte atsakė, jog ieškovės reikalavimų neketina tenkinti. Bylos duomenimis, tarp ieškovės ir apelianto vyko derybos dėl domeno perleidimo, tačiau šalys nesusitarė. Taigi, apeliantas ginčo domeną 2015 m. birželio 30 d. perregistravo savo vardu žinodamas apie ieškovės teisių pažeidimą, todėl tokie apelianto veiksmai taip pat negali būti vertinami kaip sąžiningi.Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl nėra teisėto pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl apelianto argumentų, susijusių su absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais dėl netinkamos ieškovės pateiktos atstovavimo sutarties, pažymėtina, kad ieškovo atstovė advokatė B. V. atsiliepime į apelianto rašytinius paaiškinimus nurodo, jog 2015 m. birželio 22 d. atstovavimo sutartis suteikia teisę advokatei B. V. parengti, pasirašyti ir pateikti teismui ieškovės vardu ieškinį dėl ginčo domeno registracijos panaikinimo atsakovui UAB „ADVERSUS GROUP“, 2015 m. liepos 9 d. atstovavimo sutartis suteikia teisę advokatei B. V. parengti, pasirašyti ir pateikti teismui ieškovės vardu ieškinį dėl ginčo domeno registracijos panaikinimo atsakovui A. M., tačiau per klaidą teismui buvo pateikta ne 2015 m. liepos 9 d., o 2015 m. birželio 22 d. atstovavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą yra pateikta tinkama atstovavimo sutartis, patvirtinanti advokatės B. V. atstovavimą ieškovei, spręstina, vadovautis CPK 328 straipsnyje suformuluotu draudimu apeliacinės instancijos teismui iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą naikinti vien formaliais pagrindais. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir nutartį, kurios panaikinti arba pakeisti atskirajame skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamu atveju atsakovo atskirasis skundas atmestas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovė prašo priteisti 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (už atsiliepimo į rašytinius paaiškinimu parengimą bei pateikimą), kurias pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (2017-03-22 sąskaitą bei 2017-03-22 mokėjimo nurodymą). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po įsakymo (2015-03-19) Nr. 1R-77 įsigaliojimo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijas rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalus dydis sudaro 317,32 Eur (apskaičiuojant taikant koeficientą, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) (793,30 Eur × 0,4) Rekomendacijų 7 p., 8.16. p.). Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Rekomendacijomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 100,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Lietuvos advokatūrai, j. a. k. 300099149, iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.