- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- 1-2773-836/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10428-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- R. G., V. L. G.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.14.9.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.8Specialiosios teisės sustabdymas (BPK 1341 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. spalio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 70 MGL (2 636,20 Eur) bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. kovo 18 d. apie 7.40 val., M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė savo šeimos narei - sugyventinei V. L. G. už kairės rankos, ištempė ją iš automobilio „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsodino į automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei važiuojant vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį petį ir vieną kartą į kairę koją, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. L. G. sveikatą.
Be to, 2024 m. kovo 18 d. apie 10.00 val., M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., petimi tyčia nulaužė R. G. priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 15.07 val., tyčia pradūrė R. G. priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinę ir galinę padangas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, sulankstė kairės pusės priekines dureles, taip tyčia sugadino nedidelės 370 Eur vertės svetimą turtą, priklausantį R. G..
Be to, 2024 m. kovo 18 d. apie 11.00 val., M . K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilyje „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusiame miškelyje, Kruopių g., Kėdainių m., siekdamas įbauginti, tyčia iškėlė atlenkiamą peilį savo sugyventinei V. L. G. virš galvos ir pagrasino ją nužudyti, tai išreikšdamas žodžiais „aš tave užmušiu, papjausiu“, dėl to nukentėjusiajai V. L. G. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Be to, 2024 m. kovo 18 d. apie 16.30 val., M. K., (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo M. G. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0059, patikros sertifikato Nr. 2056732, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 2,04 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. K. dėl visų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad dėl neblaivumo neatsimena kas vyko 2024 m. kovo 18 d., tačiau neneigia, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. sugriebė sugyventinei V. L. G. už kairės rankos, ištempė ją iš automobilio įsodino į kitą automobilį ir važiuojant vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairį petį ir vieną kartą į kairę koją; taip pat, kad tyčia nulaužė R. G. priklausančio automobilio dešinės pusės veidrodėlį bei pradūrė dešinės pusės priekinę ir galinę padangas, sulankstė kairės pusės priekines dureles; taip pat, kad siekdamas įbauginti, tyčia iškėlė atlenkiamą peilį savo sugyventinei virš galvos ir pagrasino ją nužudyti, sakydamas, kad ją užmuš, papjaus; taip pat, kad būdamas neblaivus vairavo M. G. priklausantį automobilį. Su L. buvo sugyventiniai ir kartu gyveno 8 metus. Įvykio metu buvo susipykę. Nepamena dėl ko kilo konfliktas tarp jų. Žalą nukentėjusiosioms atlygino, atsiprašė. Vėliau vairavo draugo automobilį. Draugas sėdėjo šalia. Gailisi dėl įvykių. Vairuotojo pažymėjimą praradęs, įvykio metu vairuotojo pažymėjimo jau nebeturėjo. Dirba, pajamos nedidelės, bet užtenka.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Nukentėjusioji V. L. G. parodė, kad su M. K. kartu gyveno apie 5-6 metus. 2024 m. kovo 17 d. po pietų ji išvažiavo pas mamą, nes M. K. buvo neblaivus. 2024 m. kovo 18 d. apie 07.40 val., ji atvažiavo į darbą. Automobilį pastatė Pramonės gatvėje, netoli darbovietės (duomenys neskelbtini). Matė, kad netoli to paties pastato automobilyje „Audi A6“ sėdi M. K.. Ji sustojo už pastarojo automobilio. M. K. išlipo, priėjo prie vairuotojo durelių, jas atidarė, pradėjo šaukti ant jos, viena ranka sugriebė jai už kairio riešo, kita ranka sugriebė už striukės viršutinėje nugaros dalyje ir jėga ištraukė ją iš automobilio. Traukimo metu juto stiprų fizinį skausmą kairio riešo srityje. Kai M. K. ją ištraukė iš automobilio „Kia“, spyrė į vairuotojo dureles ir jas įlenkė. M. K. ją nusitempė prie savo automobilio ir atidarė dešinės pusės priekines dureles. Ji pati įsėdo į automobilį, nes bijojo dar labiau nenukentėti. Važiuojant M. K., neprivažiavus antro žiedo, esančio šalia prekybos centro „Moki-Veži“, atėmė iš jos darbinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį telefoną „Samsung Galaxy A54“ ir išmetė iš važiuojančio automobilio. M. K. jai kumščiu smogė vieną kartą į kairę šlaunį ir vieną kartą į kairį petį. Smūgių sudavimo metu ji juto stiprų fizinį skausmą. M. K. apie 10 val. sugrįžo prie palikto jos mamos automobilio „Kia Sorento“, nuo minėto automobilio galinės sėdynės paėmė jos kuprinę, ištraukė užvedimo raktelius iš spynelės ir sugrįžo prie savo automobilio. M. K. eidamas pro automobilį „Kia Sorento“, petimi nulaužė dešinės pusės veidrodėlį. Veidrodėlis nulūžo ir liko kaboti ant laidų. Po to, M. K. sustojo miško keliuke, iš jos kuprinės ištraukė jos darbinį kompiuterį, jį sulaužė ir numetė į kitą keliuko pusę. Kuomet jis buvo išlipęs iš automobilio, ji bandė pabėgti, iš keleivio priekinės sėdynės greitai šoko į vairuotojo vietą, bandė važiuoti, bet automobilis užgeso, o M. K. ją iš vairuotojo vietos bandė išstumti atgal į keleivio vietą, stūmė į ranką. Ji prašė ją paleisti, tačiau M. K. sakė, kad ją užmuš. M. K. gėrė degtinę, neleido jai išlipti. Po to, jis pradėjo važiuoti link upės kranto, link skardžio, sakydamas, kad įvažiuos į upę, užrakino mašinos centrinį užraktą, kad ji neiššoktų. M. K. nuo kranto nenuvažiavo, sustojo, o po to važiavo atbulas, nuvažiavo į kitą vietą ant kranto ir vėl grasino nuvažiuoti į upę, sakė, jog kitoje vietoje giliau. Tai sukėlė jai didelę baimę, paniką, siaubą, labai nemalonius jausmus, sukėlė jai dvasinę kančią ir išgyvenimus. Po to, apie 11 val., stovint ant miško keliuko, automobilyje M. K. iš dešinės savo striukės kišenės išsitraukė lenktinį peilį, jį atlenkė, dešinę ranką su peiliu pakėlė virš jos galvos ir piktai sušuko „Aš tave užmušiu, papjausiu“. Ji rankomis užsidengė galvą. M. K. kita ranka sugriebė jai už striukės kaklo srityje ir patampė, sakydamas, kad ją užmuš. Tai jai sukėlė didžiulę baimę, pagalvojo, kad M. K. gali jai smogti peiliu. Ji labai išsigando. Po to pastebėjo, kad M. K. kairė ranka kraujuoja, nes laužydamas kompiuterį susižalojo, tai pamatęs, jis nuleido peilį ir įsidėjo atgal į striukės dešinę kišenę, ir vėl pradėjo važiuoti. M. K. iš jos piniginės pasiėmė 40 Eur, kuriuos išleido alkoholiui ir maisto prekėms. Į parduotuvę kartu turėjo eiti ir ji, nes M. K. jos vienos nepaliko, kad vėl nebandytų pabėgti. Tada M. K. nuvažiavo pas savo draugą M. G., jie kartu išgėrė ir nusprendė važiuoti į Lifosą pavalgyti. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės automobilį vairavo ji, M. K. ir jo draugą paleido, kad jie nueitų pavalgyti, o ji pasiliko automobilyje, sakydama, kad jų palauks. Kuomet jie nuėjo, ji pabėgo - nuvažiavo pas mamą. Kadangi neturėjo jokio telefono, paprašė kaimyno, kad paskambintų jos mamai. Vos spėjus grįžti, į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Su pareigūnais surado sudaužytą darbinį kompiuterį. Jos darbinį telefoną surado kažkokia moteris. M. K. daugiau nei tris valandas ją pralaikė savo automobilyje, visur vežiodamas, stovėdamas, neleisdamas jai iš automobilio išlipti. Ji M. K. labai bijojo. Pastarasis buvo neblaivus nuo pat pradžių, o po to visą laiką gėrė degtinę ir darėsi vis neblaivesnis bei agresyvesnis. Įvykio metu buvo sugadintas 100 eurų vertės jos mobiliojo ryšio telefonas „Red Mi Poco“, viso jai padaryta 140 eurų žala (1 t., b. l. 34-37, 143-147, 150-151).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 582/2024 (02) nurodyta, kad V. L. G. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje padarytos kietais, bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje (kaltinime) bei tiriamosios nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir kumščiais. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 171-172).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant V. L. G. kairio riešo matyti paraudimas, kraujosruva, ant kairės blauzdos matyti kraujosruva. Daugiau vizualiai sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 87-91).
Nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2024 m. kovo 17 d. apie 16 val. pas ją į namus pernakvoti atvažiavo dukra V. L. G., nes pastarosios sugyventinis M. K. buvo neblaivus. Tuo metu jos automobilis „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį buvo davusi naudotis dukrai, buvo tvarkingas. 2024 m. kovo 18 d. apie 7.00 val. ryto, V. L. G. jos automobiliu išvažiavo į darbą. Apie 9.00 val. jai paskambino J. ir pranešė, kad jos dukra neatvyko į darbą, o peržiūrėjus įmonės vaizdo įrašus matė, jog V. L. G. atvažiavo prie įmonės, pastatė automobilį, prie jos automobilio atvažiavo pilkos spalvos automobilis, iš jo išlipęs vyras jėga įsitempė V. L. G. į pilkos spalvos automobilį ir nuvažiavo. Ji suprato, kad tai buvo M. K.. J. pasakė, kad apie įvykį pranešta policijai. Ji bandė skambinti dukrai, tačiau niekas neatsiliepė. Apie 12.30 val. iš nežinomo numerio paskambino dukra ir pasakė, kad ji yra jos namuose. Vėliau nuvažiavusi prie savo automobilio „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikto (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių mieste, pastebėjo, kad automobilis apgadintas. Suprato, kad automobilį apgadino M. K.. Nežino, kada jis apgadino automobilį. Nulaužtas jos automobilio dešinės pusės veidrodėlis. Naudoto veidrodėlio atstatymo vertė - 170 eurų. Subadytos dešinės pusės priekinė ir galinė padangos. Reikėjo keisti visas keturias padangas, kurių naudotų bendra vertė - 300 eurų. Sulankstytos kairės pusės priekinės durelės, kurių atstatymo vertė - 50 eurų. Dėl automobilio apgadinimo jai padaryta 520 eurų žala (1 t., b. l. 43-44, 175, 178-180).
Liudytojas A. Č. parodė, kad 2023 m. kovo 18 d. 9.59 val., važiavo keliu Jonava-Kėdainiai-Šeduva nuo Pelėdnagių žiedo link Josvainių žiedo. Privažiavus netoli Nevėžio tilto, pastebėjo ant kelio važiuojamosios dalies gulintį raudonos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kurį jis paėmė. Sutuoktinė į Facebook įdėjo skelbimą, kad rastas telefonas. Po to sutuoktinei paskambino iš policijos ir pranešė, kad ieškomas minėtas telefonas (2 t., b. l. 3).
Liudytoja J. G. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės Kėdainiuose personalo vadove. Jų įmonėje dirba ir V. L. G.. 2024 metų kovo mėnesį, dienos tiksliai nepamena, ryte sužinojo, kad jų įmonės darbuotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas klausė, kam priklauso (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis, nes matė, kaip vyras iš to automobilio ištraukė moterį, ją jėga įsisodino į kitą automobilį ir išsivežė link Kėdainių. Darbuotojas pasakojo, kad po kiek laiko vyras su minėtu automobiliu grįžo, nuėjo prie automobilio, iš kurio buvo ištraukta moteris, išjungė automobilio šviesas, lyg tai spyrė į automobilį, lyg tai uždarė langus ir išvažiavo. Šią informaciją darbuotojas papasakojo surinkimo padalinio vadovui, kuris suprato, kad kalbama apie V. L. G.. Surinkimo padalinio vadovas bandė skambinti V. L. G., tačiau nepavyko su ja susisiekti. Jie nuėjo pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuris papasakojo, kad atvažiavo V. L. G., iš kito automobilio, kuris stovėjo gatvėje, išlipo vyras, kuris priėjo prie V. L. G., jo manymu, naudodamas jėgą, įsitempė V. L. G. į savo automobilį ir išsivežė. Darbuotojas papasakojo, kad po keleto minučių tas pats vyras grįžo, nuėjo prie V. L. G. automobilio, išjungė šviesas, uždarė langus, lyg tai įspyrė kažkur į automobilį, o po to išvažiavo. Darbuotojas nematė, ar automobilyje tuo metu buvo V. L. G.. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį (2 t., b. l. 8-9).
Liudytojas M. G. parodė, kad M. K. pažįsta daug metų, pažįsta ir pastarojo sugyventinę V. L. G.. 2024 m. kovo 18 d. apie 13 val. pas jį į svečius atvažiavo V. L. G. ir M. K.. Jis tuo metu buvo neblaivus. Neatsimena ar M. K. jo namuose gėrė alkoholį. M. K. pasiūlė važiuoti į Lifosą nusipirkti maisto. Juos nuvežė V. L. G. su M. K. automobiliu „Audi A6“. Jis su M. K. nuėjo į valgyklą, o V. L. G. pasakė, kad jų palauks. Po 10 minučių su M. K. grįžo, tačiau V. L. G. ir automobilio jau neberado. Apie M. K. konfliktą su V. L. G. nieko nežinojo. Jis su M. K. pėsčiomis grįžo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). M. K. pasakė, kad reikia važiuoti ieškoti V. L. G.. Jis leido M. K. vairuoti jam priklausantį automobilį „Seat Toledo“. Kiek prisimena, iš pradžių važiavo į Pramonės gatvę prie dviračių gamyklos. Ten buvo V. L. G. automobilis „Kia“. M. K. išlipo ir nuėjo prie automobilio „Kia“, atidarė automobilio dureles, kažką pasiėmė iš salono, kažką darė prie minėto automobilio. Nežino, ar M. K. kaip nors apgadino automobilį „Kia“ ir ką pastarasis konkrečiai darė. Dėl girtumo negali atsakyti. M. K. prie automobilio buvo neilgai, vos keletą minučių. Po to jie važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pamena, kad jam paskambino policijos pareigūnai ir liepė grįžti į Kėdainius. Tada M. K. jam pasakė, kad yra neblaivus ir reikia kažkur pastatyti automobilį. Jie automobilį paliko brolio draugo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ir eidami laukė Bolt vairuotojo. Eidami abu gėrė alų ir degtinę, kol juos pasivijo policijos pareigūnai. Automobilio „Seat Toledo“ pirkimo-pardavimo sutartį deklaravo Regitroje, tačiau automobilio neregistravo savo vardu. Buvo neblaivus ir nežinojo bei nesuprato, kad M. K. jo automobilį vairavo neblaivus (2 t., b. l. 102-103, 106-107).
Iš 2024 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas namo kieme stovintis automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atidarius vairuotojo pusės dureles, ant slenksčio ir ant priekinės vairuotojo sėdynės matosi raudonos spalvos dėmės. Apžiūros metu paimtas automobilis (1 t., b. l. 60-69).
Iš 2024 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Šalia šaligatvio ant kelio stovi automobilis „Kia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio dvi dešinės pusės padangos yra tuščios. Ant priekinio dešinės pusės rato matosi pradūrimas. Nulaužtas automobilio dešinės pusės veidrodėlis. Ant kairės pusės priekinių durelių matosi įlenkimas ir purvas. Ant dešinės pusės galinio sparno, šalia kuro bako dangtelio matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Netoli automobilio, apie 10 m atstumu, kitoje pusėje rastas telefonas „Pone“ su subraižytu ekranu. Važiuojant nuo įvykio vietos, už 4 kilometrų rastas išmestas darbinis telefonas. Kėdainių mieste, Kruopių gatve atvažiavus iki miško keliuko ir juo pavažiavus apie 300 m, rastas sulaužytas, pilkos spalvos kompiuteris ir kompiuterio ekranas. Apžiūros metu paimtas biologinis pėdsakas, mobiliojo ryšio telefonas „Pone“ ir kompiuteris (1 t., b. l. 71-85).
Žemesnės instancijos teismas
Iš daiktų apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti neveikiantis mobiliojo ryšio telefonas „Red Mi Poco“, kurio ekranas suskaldytas, taip pat sudaužytas, neveikiantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ ir sudaužytas, neveikiantis nešiojamas kompiuteris „Dell“ (1 t., b. l. 93-97, 104-114).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ infrastruktūros vadovo K. Z. pateikti (1 t., b. l. 121) keturi vaizdo įrašai, kuriuose matyti kaip 2024 m. kovo 18 d. 7.40 val. atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris apsisuka ir sustoja už šviesios spalvos automobilio. 7.41 val. iš šviesios spalvos automobilio išlipa asmuo ir prieina prie tamsios spalvos automobilio vairuotojo pusės, atidaro vairuotojo dureles, pasilenkia ir iš tamsios spalvos automobilio išlaipina asmenį, kurį laikydamas, nusiveda ir įsodina į šviesios spalvos automobilį. Šviesios spalvos automobilis dideliu greičiu nuvažiuoja kryptimi, kuria atvažiavo tamsios spalvos automobilis. Vaizdas filmuojamas iš toli, todėl nėra galimybės įžiūrėti, kaip atrodo asmenys ir automobiliai. Tamsios spalvos automobilis lieka stovėti. 15.06 val. atvažiuoja ir sustoja šviesios spalvos automobilis. Matyti, kad 15.07 val. iš šviesios spalvos automobilio išlipa asmuo, prieina prie automobilio, kurio modelio ir spalvos nėra galimybės įžiūrėti. Matyti, kad šalia tamsios spalvos automobilio padaro ne mažiau penkis mostus ranka iš viršaus į apačią. Nėra galimybės įžiūrėti, kokius veiksmus asmuo atlieka. 15.08 val. šviesios spalvos automobilis apsisuka ir nuvažiuoja kryptimi, iš kurios atvažiavo (1 t., b. l. 125-127).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra E. K. (1 t., b. l. 133).
Iš 2024 m. kovo 18 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorija. Tarp ūkinių pastatų rastas ir paimtas automobilis „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 39-50). Automobilis apžiūrėtas, ant automobilio kairės pusės priekinių durelių apdailos ties rankena, ant dėtuvės krašto, ant vairo ir ant kairės priekinės sėdynės užvalkalo rastos raudonos spalvos dėmės. Apžiūros metu paimti trys biologiniai pėdsakai (2 t., b. l. 52-59).
Alkoholio kiekio matuokliu M. K. 2024 m. kovo 18 d. 17.00 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas, 17.22 val. nustatytas 2,04 promilių girtumas (2 t., b. l. 69).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad M. K. negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (2 t., b. l. 71).
Automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko deklaravimo kodas 2024 m. sausio 19 d. suteiktas M. G. (2 t., b. l. 76).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė automobilio „Seat Toledo 2.0 TDI Reference M6“, pagaminto 2006 m., kaina Lietuvoje su PVM yra 2 250 Eur (2 t., b. l. 77).
Liudytojas A. I., policijos pareigūnas, parodė, kad 2024 m. kovo 18 d. dirbo su vyr. patrule G. R. ir 8.59 val. gavo pranešimą dėl nusikaltimo asmeniui. Ieškant dingusios merginos, paaiškėjo, kad M. K. vairavo baltos spalvos automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o šalia keleivio vietoje sėdėjo M. G., kuris su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną. Nustačius M. G. mobiliojo ryšio telefono koordinates, paaiškėjo, kad automobilis juda link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis kartu su kitais policijos pareigūnų ekipažais vyko ieškoti nurodyto automobilio. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo einančius ieškomus M. K. ir M. G., kuriuos sulaikė. Pokalbio metu M. K. prisipažino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo pas draugą M. G., o po to važiavo „Seat Toledo“ automobiliu, kurį pastatė (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, už ūkinio pastato rado automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangtis dar buvo šiltas. Ant vairuotojo durelių ir vairo matėsi kraujo žymės. Apžiūrėjus asmenis, pastebėjo, kad M. K. ranka buvo kruvina (2 t., b. l. 96-97).
Specialisto išvadoje Nr. T-N 849/2024(01) nurodyta, kad M. K. šlapime rasta amfetamino, pėdsakų 3-hidroksibromazepamo, pėdsakų nordazepamo. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (2 t., b. l. 116).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Dėl veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).
Kaltinamasis nors ir nurodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad galėjo sužaloti savo sugyventinę bei panaudodamas peilį, grasinti ją nužudyti. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji V. L. G. nurodė, kad kaltinamasis sugriebęs jai už rankos, ištempė ją iš automobilio, įsodino į savo automobilį ir važiuojant sudavė jai vieną kartą kumščiu į kairį petį ir vieną kartą į kairę koją, jai skaudėjo. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis iškėlęs atlenkiamą peilį jai virš galvos, grasino ją užmušti, papjauti ir tai jai sukėlė didelę baimę, paniką, siaubą, ji galvojo, kad kaltinamasis gali jai smogti peiliu. Liudytoja J. G. parodė, kad iš pašalinio asmens sužinojo, jog šis matė kaip vyras iš automobilio ištraukė moterį, jėga įsodino į kitą automobilį ir išsivežė. Ji suprato, kad ta moteris V. L. G.. Nukentėjusioji R. G. nurodė, kad po J. G. pranešimo apie dukros įtempimą į kitą automobilį, ji iškart suprato, kad dukrą V. L. G. išsivežė kaltinamasis. Vaizdo įrašuose iš įvykio vietos, užfiksuota kaip kaltinamasis išlaipina nukentėjusiąją iš automobilio, nusiveda į savo automobilį ir išvažiuoja. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiajai V. L. G. ant riešo matomi sužalojimai. Specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajai V. L. G. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat nurodyta, kad sužalojimai galimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis.
Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajai bei peiliu grasindamas nužudyti, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus sveikatai bei sukels realų išgąstį dėl gyvybės, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Nukentėjusioji buvo jėga ištraukta iš savo automobilio vežiojama, jai nebuvo leidžiama išlipti, prieš ją buvo naudojamas fizinis skurtas, grasinama užmušti, papjauti, iškėlus peilį virš galvos, todėl nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ji buvo išsigandusi, įbauginta ir manė, kad kaltinamasis tikrai gali durti jai peiliu. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padaryto sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, išgąsčio dėl savo gyvybės, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį – prieš šeimos narį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinęs aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.
Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 Eur sumą, bet neviršija 500 Eur sumos. Šiuo atveju buvo sugadintas nukentėjusiajai R. G. priklausantis 370 Eur vertės turtas, todėl kaltinamajam šiuo atžvilgiu BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika inkriminuota tinkamai.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis M. K. tyčia petimi nulaužė R. G. priklausančio automobilio „Kia Sorento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės veidrodėlį, tyčia pradūrė dešinės pusės priekinę ir galinę padangas bei sulankstė kairės pusės priekines dureles, taip tyčia sugadino nedidelės 370 Eur vertės svetimą turtą, priklausantį R. G..
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, nors ir teigė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, bet patvirtino, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus ir taip apgadinti nukentėjusiosios R. G. automobilį, apgadinto turto vertės neginčijo. Tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, įrodo ir: nukentėjusiosios R. G. parodymai, kad pamačiusi apgadintą savo automobilį, žinodama apie ankstesnius dienos įvykius, ji suprato, kad automobilį apgadino kaltinamasis; nukentėjusiosios V. L. G. parodymai, kad kai kaltinamasis ją ištraukė iš mamos automobilio, spyrė į vairuotojo dureles ir jas įlenkė, vėliau buvo grįžęs prie automobilio, paėmė iš jo kuprinę, raktus ir eidamas pro šalį petimi nudaužė dešinės pusės veidrodėlį; liudytojo M. G. parodymai, su kuriuo kaltinamasis buvo atvykęs prie nukentėjusiosios automobilio ir šis matė, kaip kaltinamasis kažką darė prie to automobilio; vaizdo įrašų apžiūros protokolo turinys, kuriame užfiksuota kaip asmuo (bylos duomenimis – kaltinamasis) atvykęs prie nukentėjusiosios automobilio padaro prie jo nemažiau kaip penkis mostus ranka iš viršaus į apačią; įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apgadintas automobilis bei galimai kraujo dėmės ant jo.
Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad savo tyčiniais veiksmais sugadins svetimą turtą, ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Veika baigta, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis automobilio savininkei padarė turtinę žalą. Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. dėl jam inkriminuojamos minėtos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis 2024 m. kovo 18 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo M. G. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0059, patikros sertifikato Nr. 2056732, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, tai yra 2,04 promilių neblaivumas. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad galėjo taip pasielgti. Kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviam patvirtina ir liudytojo – policijos pareigūno parodymai, kuriam kaltinamasis prisipažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, nurodė, jog alkoholį vartojo pas draugą M. G., nurodė vietą kur paliko automobilį. Policijos pareigūnas taip pat nurodė, kad kaltinamojo ranka buvo kruvina, o ant automobilio vairuotojo durelių ir vairo matėsi kraujo žymės, ką patvirtina ir įvykio vietos bei automobilio apžiūros protokolai. Liudytojas M. G. parodė, kad leido kaltinamajam vairuoti savo automobilį, važiavo kartu su kaltinamuoju, o šiam pasakius, kad yra neblaivus, automobilį nuvarė ir paliko pas draugą kieme. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, jog kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir gailisi bei kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei ta, kad nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). Kaltinamasis padarė tris nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs (bauda sumokėta, 3 t., b. l. 116), teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka (3 t., b. l. 2-4), dirba kaip nurodė pagal verslo liudijimą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nuo 2024 m. balandžio 18 d. yra VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo; Psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas (3 t., b. l. 40). Teismas kaltinamajam bausmes skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtinos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, artimos bausmės vidurkiui, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį artimą šios rūšies bausmės minimumui. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridėti švelnesnių laisvės apribojimo bausmių dalis (kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiosioms žalą) ir skirti M. K. subendrintą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo) ir baudą.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Įvertinus baudos dydį, bei tai, kad kaltinamasis yra dirbantis iš jo žodžių pagal verslo liudijimą, nurodė, jog gaunamos pajamos pakankamos, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.
Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam. Kadangi kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis anksčiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteistas, taip pat įvertina ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytinas didesniam nei minimaliam 2 metų terminui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 75 straipsnio 5 dalis). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui M. G.. Liudytojas M. G. tvirtino, jog leisdamas kaltinamajam vairuoti savo automobilį, jis nežinojo, kad pastarasis yra neblaivus, tuo neįsitikino, taip pat tvirtino, kad kai jie buvo kartu ir jis pats vartojo alkoholį, neva nepastebėjo ar ir kaltinamasis vartojo alkoholį, todėl nežinojo kad šis yra neblaivus. Tačiau teismas tokius liudytojo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti galimo turto konfiskavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas M. G. kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, tai jiedu nurodė ir liudytojui pareigūnui A. I., tai patvirtino ir nukentėjusioji V. L. G., kuri vos susitikusi su kaltinamuoju suprato, kad šis yra neblaivus, ji matė kaip jis vartojo alkoholį ir jiems būnant kartu mašinoje, ir vėliau liudytojo M. G. namuose kartu su pastaruoju. Be to, kaip nurodė pats M. G., jis kaltinamajam net gi pasiūlė vietą, kur būtų galima paslėpti automobilį, kad policijos pareigūnai nesužinotų, jog kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus. Teismo vertinimu, liudytojas M. G., nors ir būdamas neblaivus, suvokė, jog automobilį perduoda vairuoti neblaiviam kaltinamajam ir, jog šis jį panaudos įstatymo uždraustai veikai daryti, todėl kaltinamojo vairuotas M. G. priklausantis automobilis „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalies 1 punktas).
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusioji V. L G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 140 Eur turtinę žalą, kurią sudaro sugadinto jos mobiliojo ryšio telefono vertė – 100 Eur ir kaltinamojo iš jos paimti 40 Eur (1 t., b. l. 164).
Nukentėjusioji R. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 520 Eur turtinę žalą, kurią sudaro kaltinamojo apgadinto automobilio sutvarkymas, t. y. naudoto veidrodėlio atstatymo vertė – 170 Eur, pakeistos keturios naudotos padangos, kurių bendra vertė 300 Eur, sulankstytų durelių atstatymo vertė – 50 Eur (1 t., b. l. 193).
Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutiko, juos atlygino.
Nukentėjusiosios V. L G. ir R. G. pateikė teismui patvirtinimą, jog kaltinamasis jų atsiprašė ir joms žalą atlygino, todėl civilinių ieškinių atsisako (3 t., b. l. 115).
Kadangi žala atlyginta, procesą dėl civilinių ieškinių dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai V. L. G. ir nukentėjusiajai R. G. nutraukti.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 18 d. 17.00 val. iki 2024 m. kovo 19 d. 15.55 val. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas (2 t., b. l. 186-188, 190-192, 194-196), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
2024 m. balandžio 2 d. prokuroro nutarimu taikytas ir vėliau iki 2024 m. spalio 4 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. G. automobiliui „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 79-80, 83-85) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)2, saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 132), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas faktiniam savininkui M. K.;
2) keturi biologiniai pėdsakai, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b. l. 116), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;
3) mobiliojo ryšio telefonas pagal pakvitavimą grąžintas V. L. G. (1 t., b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra;
4) mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, nešiojamas kompiuteris „Dell“, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b. l. 116), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai V. L. G.;
5) vienas kompaktinis diskas su įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 124), paliktinas saugoti byloje;
6) automobilis „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (2 t., b. l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
-pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo).
-pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – nubausti jį 60 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 3 000 Eur dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridėti švelnesnių laisvės apribojimo bausmių dalis ir skirti M. K. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo) ir 60 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 3 000 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti M. K. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines/psichotropinės medžiagas, kurios nepaskirtos gydytojo) ir 40 MGL (minimalaus gyvenimo lygio), tai yra 2 000 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti M. G. priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Į laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 18 d. 17.00 val. iki 2024 m. kovo 19 d. 15.55 val. (2 laisvės apribojimo dienos).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
2024 m. balandžio 2 d. prokuroro nutarimu skirtą ir vėliau pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. G. automobiliui „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Procesą dėl civilinių ieškinių ir turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai V. L. G. ir nukentėjusiajai R. G. nutraukti, kadangi žala atlyginta.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti faktiniam savininkui M. K.;
2) keturis biologinius pėdsakus, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
3) mobiliojo ryšio telefoną pagal pakvitavimą grąžintą V. L. G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai disponuoti savo nuožiūra;
4) mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, nešiojamą kompiuterį „Dell“, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai V. L. G.;
5) vieną kompaktinį diską su įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje;
6) automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba laisvės apribojimą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis). Taip pat išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.