- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-242-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Green admin“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,T&D idėja“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Green admin“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Green admin“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,T&D idėja“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) ,,Langų parkas“ dėl įpareigojimo pašalinti defektus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakoves UAB „T&A idėja“ ir UAB „Langų parkas“ ne vėliau, kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos defektus dėl vandens iš pastato išorės prasiskverbimo į pastato ir jo patalpų vidų, įskaitant defektus nurodytus ieškinio prieduose Nr. 7 ir Nr. 9 ir nustatyti, kad per nustatytą terminą atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo, defektus turi teisę pašalinti ieškovė UAB „Green admin“ atsakovių UAB „T&A idėja“ ir UAB „Langų parkas“ sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės UAB ,,Green admin“ ieškinį. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismas iš pateikto ieškinio nustatė, kad ieškinį pasirašė V. B.
2.2. Teismas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2024 m. gruodžio 21 d. išplėstinio išrašo nustatė, kad ieškovės UAB ,,Green admin“ vadovas (direktorius) nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. yra M. S., todėl konstatavo, jog tik jis turi teisę įmonę atstovauti teisme.
2.3. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad V. B. nėra tinkamai įgaliotas asmuo atstovauti ieškovę, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Green admin“ ieškinį priimti arba perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Apeliantas teigia, kad ieškinį ieškovės vardu, pagal kartu su ieškiniu pateiktą 2023 m., sausio 3 d. įgaliojimą Nr. C2023/04 pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo – UAB „Green admin“ direktorius plėtrai V. B., kuris įgaliotas atstovauti įmonės interesus ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su ieškovės veikla (ieškinio priedas Nr. 11).
3.2. Apelianto nuomone, ieškovės pateiktas įgaliojimas atitinka CPK 2.140 straipsnio 1 dalies reikalavimus formai ir turiniui: įgaliojimas pasirašytas juridinio asmens vadovo M. S. ir patvirtintas įmonės antspaudu, nurodyta įgaliojimo apimtis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
8. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį, pažymėjo, jog ieškinį pareiškė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas pažymėjo, kad ieškinį pasirašė V. B., tačiau iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2024 m. gruodžio 21 d. išplėstinio išrašo nustatė, kad ieškovės UAB ,,Green admin“ vadovas (direktorius) nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. yra M. S.. Teismo vertinimu, kadangi tik vadovas yra vienasmenis vadovas, todėl konstatavo, jog tik jis turi teisę įmonę atstovauti teisme.
9. Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas, atsisakydamas priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, šią aplinkybę įvertino pernelyg formaliai, todėl neužtikrino ieškovės teisės į teisminę gynybą. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškinį pasirašė ieškovės vadovo tinkamai įgaliotas asmuo – direktorius plėtrai V. B., o atstovu pagal pavedimą atstovauti ieškovę teisme yra nurodytas advokatas S. T.. Apeliantė mano, kad teismas netinkamai vertino visus kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus dėl ieškovės atstovavimo, nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, kuris sudaro galimybę ieškovei ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
11. Kaip žinoma, CPK 137 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
12. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 55 straipsnyje įtvirtinta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
13. Svarbu tai, jog kasacinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad vienas iš teisės į tinkamą procesą principo aspektų – galimybė vesti bylą per atstovą (CPK 51 straipsnis). Jei tokia procesinė teisė įgyvendinama netinkamai, įstatymas nustato galimybę pašalinti su teisės į tinkamą atstovavimą įgyvendinimu susijusius trūkumus, pvz., tuo atveju, kai, teismo nuomone, byloje dalyvaujantis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, teismas gali jam pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu byloje (CPK 161 straipsnis), kai byloje dalyvaujančio asmens vardu procesinį dokumentą pasirašo asmuo, neturintis įgaliojimų atstovauti teisme (negalintis būti atstovu pagal pavedimą), taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnio 2 dalis), ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, vadovavosi Juridinio asmens registro išrašu, tačiau neįvertino su ieškiniu pateikto 2023 m. sausio 3 d. tuo metu galiojusio įgaliojimo (ieškinio 11 priedas) ir jo turinio, dėl to ieškinio priėmimo klausimą (atstovavimą) įvertino pernelyg formaliai, todėl neužtikrino ieškovės teisės į teisminę gynybą. Iš minėto įgaliojimo matyti, kad ieškinį pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo – UAB „Green admin“ direktorius plėtrai V. B., įgaliojimas pasirašytas juridinio asmens vadovo M. S. ir patvirtintas įmonės antspaudu, nurodyta įgaliojimo apimtis. Spręstina, kad jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl įgaliojimo turinio ir(ar) jame nurodytų teisių apimties, turėjo ieškinį pateikusiam asmeniui nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba įpareigoti ieškovę pateikti papildomus įrodymus ir tik po to spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik ieškinį pateikusiam asmeniui atsisakius vykdyti teismo nurodymą pašalinti ieškinio trūkumus, nevykdant byloje dalyvaujančių asmenų pareigos bendradarbiauti, siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, teismas turėtų ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis). Priešingu atveju kyla grėsmė nepagrįstai apriboti asmenų teises į teisminę gynybą.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, skundžiamos nutarties motyvus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ginčui aktualiais aspektais, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui atsisakyti priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, dėl to atskirasis skundas tenkinamas ir ieškinio priėmimo klausimas pagal įstatymų leidėjo deleguotą kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.