Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su įsiteisėjusiu Vilniaus regono apylinkės teismo Vilniuas rajono rūmų 2019-01-30 teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-2019-01-10 įsakymas) šio teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-328-269/2019 (toliau-byla) bei ir su pastarąja byla, nerengiant viešojo teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjos, nuteistosios D. K. (pavardė iki pakeitimo B.), (toliau-nuteistoji), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021-01-08 prašymą, (toliau-prašymas ) dėl paskirtos galutinės bausmės mokėjimo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. sausio 30 d. įsakymu, nuteistoji pripažinta kalta ir nuteista pagal ankščiau galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281 straipsnio 7 dalį ir jai paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda (toliau-bausmė). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda (toliau-galutinė bausmė, galutinė bauda) ir nustatytas dviejų metų terminas ją sumokėti (b.l. 52).

Teisme gautas prašymas paskirtos 1700 Eur baudos mokėjimą atidėti dar dviejų metų laikotarpiui, kadangi kaip nuteistoji nurodo neturi galimybės iš karto apmokėti visą sumą, nes šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki. Nurodo, kad šiuo metu yra bedarbė, nuo 2019 m. spalio 17 d registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir ministerijos (toliau-Užimtumo tarnyba). Prašo atsižvelgti į sunkią padėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 362 straipsnio 5 dalimi teikimas išnagrinėtas nerengiant viešojo teismo posėdžio. Apie šio klausimo nagrinėjimą buvo pranešta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (toliau-skyrius) prokurorui ir pasiūlyta pateikti atsiliepimą.

Iš skyriaus negautas atsliepimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio metu vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiam nuosprendžio esmė.

Iš BPK esmės teistomo baudžiamasis įsakymas prilygintnas prie nuosprendžio.

Baudžiamasis įstatymas nenumato teismui galimybės atidėti baudos sumokėjimą ar išdėstyti jį tam tikram laikotarpiui. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas savo iniciatyva gali tik nustatyti ilgesnį savarankiškos bausmės sumokėjimo terminą nei du mėnesiai. Įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Teismų praktikoje pažymima, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino atidėjimo nustatymo gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-93-1020/2018).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad įsakymas įsiteisėjo 2019 m. vasario 26 d. (b.l. 55).

Nuteistoji su prašymu dėl baudos termino atidėjimo nustatymo kreipėsi dar nepraėjus teismo nustatytam dviejų metų laikotarpiui, per kurį baudą gali būti sumokėta savanoriškai ir priverstinis baudos išieškojimo procesas dar nepradėtas, todėl toks nuteistosios prašymas laikomas savanorišku noru įvykdyti jai teismo paskirtą galutinę bausmę. Spręsdamas ar reikia nustatyti ilgesnį galutinės baudos įvykdymo laikotarpį teismas turi atsižvelgti į nuteistosios pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jai skirtą galutinę baudą savanoriškai per dviejų metų laikotarpį yra neįmanoma. Savo prašyme nuteistoji nurodo, kad jos finansinė padėtis sunki, kadangi ji dabar nedirba, nuo 2019 m. spalio 17 d registruota Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ji praeityje būtų vengusi vykdyti mokestinius įsipareigojimus. Teismas pažymi, kad 1700 eurų dydžio galutinės baudos sumokėjimas šalyje pasklebto karantino metu neturinčiai legalaus darbo ar kitų lešų ar turto iš kurių galima nukreipti jos išieškojimą nuteistajai būtų išties neįmanomas.

Atsižvelgiant į nuteistojo prašyme išdėstytus argumentus ir į galiojantį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką galutinės baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojant nuo 2021-02-26, atidėtinas dar dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,-

nutarė:

Nuteistosios D. K. 2021-01-08 prašymą tenkinti.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajai D. B. (pavardė po pakeitimo K.) paskirtos 34 MGL (1700 eurų) dydžio galutinės baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant nuo 2021-02-26, atidėti dar (dvidešimt keturių) mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.