Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs M. S. prašymą dėl paskirtos bausmės – 5 573 eurų baudos mokėjimo išdėstymo per 2 metus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 148 MGL (5 573 Eur) (baudos dydis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu) dydžio bauda. Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 7 d.

Motyvuojamoji dalis

M. S. prašymas tenkinamas.

Teismas, įvertinęs prašymą bei su juo pateiktus dokumentus, taip pat išanalizavęs aktualią šiam klausimui išspręsti baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra nustatytos kliūtys nuteistajam M. S. paskirtą baudą išmokėti dalimis per 2 metų laikotarpį.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

Minėtos teisminės praktikos kontekste, apygardos teismas pabrėžia, jog M. S. praeityje nėra teistas, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje būtų vengęs vykdyti mokestinius įsipareigojimus. Po nuosprendžio praėjus beveik metams, šio asmens pajamos yra vidutinio dydžio, ir beveik 6 tūkstančius eurų siekiančios baudos sumokėjimas per 2 mėnesius jam būtų išties sudėtingai įgyvendinamas. Taigi įvertinus dabartinę M. S. finansinę padėtį ir jo prašyme išdėstytus argumentus apie nuoširdžias pastangas mokėti baudą dalimis, sprendimas dėl baudos išdėstymo dalimis gali būti priimtas ir užtikrintų teisingumą. Teismas pastebi, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistasis prašo leisti baudą mokėti dalimis, nuo 2018 m. balandžio mėnesio sumokant po 240 Eur kiekvieną mėnesį (23 mėnesius) ir 1 mėnesį sumokant likusią baudos dalį 53 Eur. Tokią nuteistojo poziciją teismas laiko nuoširdžia, visgi atsižvelgiant į šio klausimo nagrinėjimo laiką turi koreguoti, įpareigojant nuteistąjį sumokėti visą baudą per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo datos, t. y. nuo 2018 m. kovo 7 d., tačiau nustatant pareigą sumokėti po 240 eurų ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 7 dieną, nuo šios nutarties įsiteisėjimo, o visą likusią baudos dalį sumokant iki 2020 m. kovo 7 d. Tokiu atveju, nuteistajam mokant nustatyto dydžio baudos dalį kiekvieną mėnesį per ilgesnį laiką ir šį laiką nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nuteistajam skirta bausmės rūšis ir jos dydis nepasikeis. Teismas pastebi, kad nuteistajam nesilaikant pareigos sumokėti nustatytą baudos dalį kiekvieną mėnesį ir atitinkamai nepateikus teismui tą patvirtinančių dokumentų, bauda gali būti išieškoma priverstinai, nelaukiant galutinio visos baudos sumokėjimo termino, t. y. 2020 m. kovo 7 d.

Teismas, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalies nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. prašymą tenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, nuteistajam M. S. paskirtos 148 MGL (5 573 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminą pratęsti ir nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, įpareigojant nuteistąjį:

sumokėti baudą dalimis, t. y. po 240 eurų kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 7 dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, ir visą likusią baudos dalį sumokėti iki 2020 m. kovo 7 d., t. y. per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.mokėjimą patvirtinančius dokumentus, kiekvieną mėnesį pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.