Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klausučių kredito unijos ieškinį atsakovams A. D., O. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo notarė R. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Klausučių kredito unijos ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams O. D. ir A. D., trečiasis asmuo Jurbarko 1-ojo notarų biuro notarė R. P., kuriuo ieškovė prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. kovo 24 d. Dovanojimo sutartį Nr. RP-2214, sudarytą tarp O. D. ir A. D., dalyje dėl: 1) 2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) dėl 12.4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) dėl 2.000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) dėl 3.3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) dėl 2.3800 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo; taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo A. D. atsakovei O. D. natūra minėtus žemės sklypus.Reikalavimų įvykdymui užtikrinti, ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės O. D. atsakovui A. D. 2016 m. kovo 24 d. dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą. Prašymą grindė didele kreditorinio reikalavimo suma atsakovei O. D., kuri didėja kas mėnesį apie 600 Eur (palūkanos ir delspinigiai) suma, bei tuo, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją natūra. Ieškovės nuomone, atsakovas A. D., siekdamas apsunkinti sprendimo įvykdymą, gali perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, dėl ko yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui A. D. ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu perleistą nekilnojamąjį turą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu actia Pauliana pagrindu dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kartu ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčijamo dovanojimo sandorio pagrindu atsakovui A. D. perleistą nekilnojamąjį turtą. Minėtą prašymą skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismui tenkinus, apeliantas (atsakovas) dėl jos pateikė atskirąjį skundą. Atskiruoju skundu apeliantas kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigdamas, kad šiuo atveju nėra abiejų sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. ieškinys yra nepagrįstas, tuo pačiu ieškovė neįrodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra, galbūt, nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-625/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-363/2013; 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-79-196/2015). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Nors apeliantas teigia, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes neatitinka actio Pauliana sąlygų, tačiau šiuo metu toks atskirojo skundo teiginys savaime nėra pagrindas išvadai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, įrodo reikalavimo pagrįstumą. Todėl bylos duomenys, preliminariai įvertintas ieškinys bei kartu su juo pateikti įrodymai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti patenkintas.Apeliantas ginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Pažymėtina, jog actio Pauliana tikslas – pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad laikinosios apsaugos priemonės bylose, kuriose sandoriai ginčijami actio Pauliana pagrindu, ieškinio reikalavimui užtikrinti taikomos turto, kurio perleidimo sandoris ginčijamas, atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1505/2014; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-739-180/2016; kt.). Iš to seka, kad pats ginčo pobūdis leidžia teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai netekti prasmės, atsižvelgiant į turto perleidimo atveju kylančias pasekmes. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja abi būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.