Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. ir jo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas trejiems metams trims mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė E. A. sumažinta 1/3 dalimi, tai yra iki dviejų metų ir dviejų mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu bei 2023 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, (pakeistu 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu), paskirtomis bausmėmis jas iš dalies sudedant, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė - treji metai ir du mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo ir 34 MGL/BBND (1700 Eur) bauda. Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. sausio 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 28 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) esančių nukentėjusiojo J. B. namų kambaryje, tikslu pagrobti nukentėjusiojo turtą – prie savęs turimus pinigus, ir siekdamas atimti iš jo galimybę tam priešintis, papurškė J. B. į akis pipirinių dujų iš turėto su savimi balionėlio bei tyčia kumščiais sudavė jam ne mažiau 6 smūgius į veidą ir kt. galvos vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, atėmęs galimybę priešintis užpuolimui, ištraukė iš jo kelnių kišenės bei pagrobė 2000 Eur nukentėjusiojo J. B. pinigų.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

3. Nuteistasis E. A. prašo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, neįvertino paties nukentėjusiojo veiksmų, kurie išprovokavo E. A., nes nukentėjusysis jiems žaidžiant kortomis iš pinigų, pradėjo sukčiauti, todėl apeliantas ir užsipuolė nukentėjusįjį, papurškė pipirinių dujų, trenkė apie 6 smūgius į galvą ir pagrobė iš kišenės nukentėjusiojo turėtus pinigus, tačiau pažymi, kad tokius veiksmus jis atliko spontaniškai, iš anksto neplanuodamas. Nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis, kad jo veiksmuose vyravo savanaudiškumas, siekimas neteisėtai praturtėti. Teismo nebuvo įvertina tai, kad pats nukentėjusysis norėjo pasipelnyti, pasinaudodamas situacija, kad nuteistasis buvo neblaivus ir kiti jo draugai išėjo, o E. A. su nukentėjusiuoju liko vieni.

3.2. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai subendrino šiuo nuspendžiu paskirtą bausmę su ankstesnėmis jam skirtomis bausmėmis, ir skyrė jam labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. E. A. skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus, kad turi draugę, su kuria planuoja kurti šeimą. Jis sutinka, kad jo praeitis yra bloga, tačiau teigia, kad blaivus taip nebūtų pasielgęs. Skunde E. A. nurodo, kad nors nukentėjusysis ieškinio nepateikė, tačiau jis žada atlyginti visą jam padarytą žalą ir grąžinti pinigus.

4. Nuteistojo gynėjas, advokatas Mečislovas Norvaišas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendį ir sušvelninti E. A. paskirtą bausmę. Advokatas teigia, kad nors kaltinamasis teismo posėdyje iš esmės kaltu prisipažino, nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau teismas, skirdamas bausmę, šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir skyrė E. A. per griežtą bausmę. Skunde advokatas nurodo, kad šioje byloje buvo įrodinėtinos aplinkybės, ar E. A. pagrobė svetimą turtą ir ar naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą tuo atimdamas jam galimybę priešintis. Advokato vertinimu, būtent šias aplinkybes E. A. ir pripažino, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgta skiriant bausmę.

5. Atsiliepime į nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus prašo nuteistojo ir jo advokato apeliacinių skundų netekinti ir palikti galioti teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendį.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė ginamojo ir savo apeliacinių skundų argumentams ir prašė juos tenkinti. Prokurorė su skundais nesutiko, prašė juos atmesti.

Nuteistojo E. A. ir jo advokato Mečislovo Norvaišo apeliaciniai skundai atmestini

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo bei jo advokato apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama E. A. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su kai kuriomis teismo įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis bei teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma E. A. bei jo advokato M. Norvaišo apeliaciniuose skunduose.

8. Apeliantas E. A. skunde nurodo, kad teismas neįvertino paties nukentėjusiojo veiksmų, kurie išprovokavo E. A., t. y., to, kad nukentėjusysis pradėjo sukčiauti, dėl ko E. A. spontaniškai užsipuolė nukentėjusįjį. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, sutiko su visomis kaltinime nustatytomis aplinkybėmis, dėl ko byla apylinkės teismo buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

10. Kaip parodė E. A., jis pas nukentėjusįjį su šiuo namuose žaidė kortomis iš pinigų ir apeliantui pasirodė, kad nukentėjusysis žaidžia nesąžiningai, jis nukentėjusiajam jau buvo pralošęs apie 150 Eur, todėl ir užpuolė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad jo namuose buvo žaidžiama kortomis, ir kaip du jo draugai išėjo, ir jis su E. A. liko dviese, šis nieko jam nesakęs išsitraukė iš kišenės dujų balionėlį ir papurškė jam į akis, kumščiais sudavė smūgius į veidą, galvą ir kai laikinai prarado sąmonę, E. A. iš kelnių kišenės ištraukė 2000 eurų ir pasišalino. Iš nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų darytina išvada, kad iki pastarojo užpuolimo, tarp jų nekilo jokių ginčų ar nesutarimų, jie tik žaidė kortomis, todėl, įvertinus aptartą praktiką bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo J. B. veiksmai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme galėtų būti vertinti kaip provokuojantys ar rizikingi ir vertintini kaip E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

11. Nėra pagrindo sutikti su E. A. apeliacinio skundo teiginiu, kad jo veiksmuose nebuvo savanaudiškumo, siekimo neteisėtai praturtėti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo, išvadą, kad E. A. kaltinime nurodytus veiksmus – jog jis pagrobė iš nukentėjusiojo J. B. 2000 eurų atėmęs jam galimybę pasipriešinti, įvykdė veikdamas dėl mišrių – tiek savanaudiškų, tiek ir asmeninių paskatų, padarė įvertinęs ne tik byloje nustatytas faktines aplinkybes, bet ir paties kaltinamojo nurodytas tokio jo elgesio priežastis, t. y. tai, kad E. A., kerštaudamas dėl tariamai nesąžiningo nukentėjusiojo žaidimo, dėl ko apeliantas jau buvo pralošęs dalį savo pinigų, jis tyčia nukentėjusiojo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, o savanaudiškas paskatas įrodo tai, kad pavartojęs smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, E. A. iš nukentėjusiojo kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė 2000 Eurų. Kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę, vertintini ir kiti skundo teiginiai, kad pats nukentėjusysis norėjo pasipelnyti, pasinaudodamas situacija, kad nuteistasis buvo neblaivus ir kiti jo draugai išėjo, o E. A. su nukentėjusiuoju liko vieni, nes tokie vertinimai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pats apeliantas neneigė, kad jie su nukentėjusiuoju žaidė kortomis iš pinigų, todėl bet kuriuo atveju žaidėjas laimi arba pralošia, be to, žaidimas vyko pas nukentėjusįjį namuose, todėl E. A., supratęs, kad yra sukčiaujama, turėjo visas galimybes nutraukti žaidimą ir išeiti iš nukentėjusiojo namų.

Dėl bausmės

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas E. A. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

13. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

15. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas E. A. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. E. A. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jo nusikalstami veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, baigti. E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmingos įtakos jo apsisprendimui taip nusikalsti, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadas dėl to, kad teismas E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Skunde advokatas nurodo, kad E. A. pripažino įvykdęs šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes, t. y., tai, kad jis pagrobė svetimą turtą ir naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą tuo atimdamas jam galimybę priešintis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuri skundžiamame nuosprendyje išsamiai argumentuota.

16. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).

17. Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamajam pripažintina ne tik pripažinus padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailintis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje E. A. pozicija neduoda pagrindo išvadai, kad jis dėl padaryto nuoširdžiai gailėtųsi. Kaip teisingai nurodyta apylinkės teismo priimtame nuosprendyje, nors kaltinamasis ir teigė, kad gailisi dėl padaryto, tačiau jo elgesys nepagrindžia nuoširdaus galėjimosi, kadangi jis atsisakė nurodyti, kur yra paslėpęs likusią, dar neišleistą dalį nukentėjusiojo pinigų, juos grąžinti ir taip bent iš dalies kompensuoti nukentėjusiam nusikaltimu padarytą žalą, be to, teisme jis išsakė abejones dėl žalos atlyginimo prievolės vykdymo ir ateityje. Tai, kad apelianto gailėjimasis yra nenuoširdus, patvirtina ir aukščiau aptarti E. A. apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis siekia pateisinti savo elgesį ir dalį atsakomybės perkelti nukentėjusiajam. Byloje nustatytos ir dvi E. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y., kad jis nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo reikšmingos įtakos jo apsisprendimui taip nusikalsti, ką ir pats teisme pripažino ir būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus taip pat tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

18. Spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad E. A. teisiamas jau dešimtą kartą, buvo teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą (nužudymą), visi jo padaryti nusikaltimai buvo analogiško – smurtinio arba turtinio pobūdžio. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos įvairios bausmės, už pirmuosius nusikaltimus buvo skirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda, laisvės apribojimo bausmė, vėliau jau skirtos ir griežtesnės – areštas bei terminuotas laisvės atėmimas, tačiau ir tai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, jo daromi nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Be to, apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, nebuvo registruotas ir Užimtumo tarnyboje, bylos duomenys patvirtina, kad jis yra dirbęs tik epizodiškai ir labai trumpus laikotarpius, o beveik 10 metų nesiregistruoja ir Užimtumo tarnyboje, kas, vertinant su sistemingai daromų nusikaltimų pobūdžiu, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog E. A. pragyvenimo šaltinis susijęs su nusikalstamomis veiklomis. Švelninti paskirtos bausmės neduoda pagrindo ir E. A. prašymas atsižvelgti į jo jauną amžių, kad turi draugę, planuoja kurti šeimą, žada atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog E. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad jį charakterizuoja kaip linkusią nusikalsti ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedarančią asmenybę, todėl nėra pagrindo patikėti apeliantu ir spręsti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.

19. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinęs neigiamai jo asmenybę charakterizuojančiais aplinkybes, paskyrė E. A. laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. A. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

20. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems paskirtos bausmės yra bendrinamos tuomet, kai neatlikus paskirtos bausmės, padaroma nauja nusikalstama veika. Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, bausmės bendrinamos tuo atveju, kai naujojo nuosprendžio priėmimo metu nustatoma, kad nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra visiškai ar iš dalies įvykdyta. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. A. nebuvo atlikęs 2023 m. lapkričio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu bei 2023 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtų bausmių, todėl šioje byloje kaltinamajam paskirta bausmė pagrįstai pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisykles, buvo subendrinta su minėtomis neatliktomis bausmėmis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. A. ir jo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.