Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. R., ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui, atsakovei D. R., atsakovės atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, atsakovei S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovei D. R. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės D. R. priešieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirkėjo teisių perkėlimo ir nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Fjord Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „AS Inbank filialas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas E. R. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, tačiau santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Mano, jog nekilnojamąjį turtą – namą tikslinga dalinti į tris dalis. Jis su atsakove nusprendė įsigyti nekilnojamąjį turtą – namą. Pinigus nekilnojamajam turtui įsigyti skolinosi iš draugo. Tuo metu, kai įsigijo namą, jis gyveno užsienyje, santuoka tuo metu sudaryta nebuvo. Už namą mokėjo jis. Namo aplinką tvarkė jo mama, už namo aplinkos priežiūrą mamai jokių pinigų nemokėjo. Namas kainavo 10 000 Eur, o sutartyje įrašyta namo kaina – 3 000 Eur. Namą registrų centre įregistravo ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o mamos vardu, kadangi tuo metu jie negyveno Lietuvoje, buvo susitarimas, jog kai grįš į Lietuvą, namą persiregistruos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vardu ir jis sutinka, jog minėtas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Kol jis gyveno su atsakove, iš bendrų lėšų investavo į namo aplinkos tvarkymą. Pažymėjo, jog iš savo lėšų jis nugriovė kaminus, kambaryje išardė sienas, vamzdžius, radiatorius, nuleido lubas, paleido namo įrangą. Kai metų pabaigoje buvo atliekamas turto vertinimas, visi šie išvardinti darbai jau buvo atlikti. Nurodė, jog už dujinio šildymo įrangą sumokėjo 4 000 Eur ir paėmė 10 000 Eur paskolą šiai įrangai pajungti. Kvitų, patvirtinančių 10 000 Eur išlaidas, patirtas namo pagerinimams, neturi. Sutiktų atsakovei sumokėti 10 000 Eur dydžio kompensaciją. Nesutinka sumokėti 1 500 Eur kompensaciją atsakovei už automobilį, kadangi atsakovė jau gyveno atskirai, o automobilį jis įsigijo asmeninėms reikmėms. Už telefoną, kuri pirko atsakovei, vis dar moka paskolą, ragino atsakovę už telefoną susimokėti pačiai, tačiau ji nesutiko, telefono vertė yra 1 000 Eur. Telefonas buvo dovana atsakovei. Pažymėjo, jog santuokos nutraukimo teisines pasekmes prašo taikyti būtent nuo 2022 m. gegužės 20 d., kadangi tuo metu atsakovė paliko šeimą. Kai buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, jis nedalyvavo. Kol gyveno su atsakove namui buvo pakeista elektros instaliacija ir įvadas, iki kol įsigijo namą, jis buvo šildomas elektriniais radiatoriais, o atliekant namo vertinimą, katilas buvo pajungtas, elektrinį boilerį jis pirko savo lėšomis gyvenant kartu su atsakove. Gyvenant atskirai nuo atsakovės buvo ištapetuotos sienos, sudėtas parketas, langus namui padovanojo draugas, kuriuos sudėjo jis pats (ieškovas), šarvuotas duris taip pat atidavė draugas, pinigų už jas nemokėjo. 10 000 Eur kreditą gavo pavedimu į banko sąskaitą, tačiau didžiąją dalį pinigų jis išsigrynino. Nurodė, jog turi transporto priemonę – motociklą, kurį įsigijo šių metų vasaros pradžioje, o kitą motociklą įsigijo išsikrausčius atsakovei, šių transporto priemonių neprašo dalinti, nes įgijo jau šalims pradėjus gyventi skyrium.

Teismo posėdžio metu ieškovo E. R. atstovas advokatas Mindaugas Klemenis palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, priešieškinį tenkinti dalyje dėl pirkėjo teisių perkėlimo, o kitą priešieškinio dalį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas ieškovo mamos vardu. Pažymėjo, jog ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra. Šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Ieškovas ieškojo namo įsigijimui, kad galėtų gyventi kartu su atsakove. Atsakovės pateikta konsultacinė išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl teismas turėtų remtis ieškovo pateikta vertinimo išvada, kurioje nurodyta, jog namo vertė yra 27 000 Eur. Už automobilį sumokėta nebuvo, todėl piniginė kompensacija – 1500 Eur už automobilį negali būti sumokėta. Ieškovas įsipareigoja toliau dengti kreditorinius įsipareigojimus, prašo palikti santuokines pavardes bei taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo 2022 m. gegužės 20 d.

Teismo posėdžio metu atsakovė D. R. prašė priešieškinį tenkinti. Sutiko, jog santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Papildomai paaiškino, kad įsigijus namą, priestatą ir vandens sistemą sutvarkė jos tėtis. Pažymėjo, jog su ieškovu priėmė sprendimą išeiti gyventi į namą, ieškovas namo ieškojo, vėliau jis pakalbėjo su draugu, kad bus paskolinta tam tikra pinigų suma namui įsigyti. Namą savo vardu įsigijo draugas, vėliau jie (ieškovas ir atsakovė) už šį namą jam mokėjo pinigus, pinigų grąžinimo terminui nusimatė 5 metų laikotarpį, o išmokėjus šią sumą namą jie galės perregistruoti savo vardu. Namas buvo įsigytas už 10 000 Eur sumą ir 2 000 Eur traktorius žolei pjauti. Visą bendrą 12 000 Eur sumą įsipareigojo grąžinti dalimis. Pirmuosius metus, kai įsigijo namą ir mokėjo įmokas, jokių namo pagerinimo darbų neatliko. Kol gyveno Vokietijoje, ieškovas už namo paskolą siuntei savo mamai pinigus, o mama šiuos pinigus perduodavo ieškovo draugui. Tie pinigai, kurie buvo siunčiami mamai, buvo ieškovo ir jos bendri pinigai. Kai grįždavo iš Vokietijos, atlikdavo namo pagerinimo darbus. Sienų tapetavimo darbai, laminatas bei kamino nugriovimo darbai buvo atlikti, kai ji su ieškovu nebegyveno. Ji atliekant turto vertinimą nedalyvavo, kadangi jos neįleido. Nesutinka su ieškovo siūloma 10 000 Eur kompensacija, kuri būtų išmokėta jai, kadangi ieškovui lieka namas, o jai – nieko. Automobilį taip pat pirko iš bendrų lėšų. Nurodė, jog ieškovas jai mobiliojo ryšio telefoną padovanojo Kalėdų proga, o ji jam pasiūlė už telefoną grąžinti pinigus. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 20-24 dienomis pradėjo gyventi atskirai nuo ieškovo. Kai pradėjo gyventi skyrium nuo ieškovo, įsigijo automobilį, už kurį sumokėjo jos tėtis. Šio turto neįtraukė į dalintino turto balansą, nes įsigijo jau gyvenant su ieškovu atskirai.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. R. paaiškino, jog ji šešis metus gerino visą ieškovo ir atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą. Jai sūnus (ieškovas) už paskolą namui pervesdavo iš savo asmeninės sąskaitos, o atsakovė lėšas iš savo sąskaitos pervedė tik tada, kai jos sūnus buvo pametęs banko kortelę. Namo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta po vestuvių, tuo metu už namą mokėtinos sumos buvo išmokėtos. Namas buvo registruotas jos vardu, kadangi ieškovo ir atsakovės nebuvo, sutinka, jog namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kol šalys gyveno Vokietijoje, visą aplinką tvarkė ji, ji tai darė šalių susitarimu, ji reikalavimo nereiškė, jog būtų įneštas indėlis už namo tvarkymą. Kai šalys išėjo gyventi skyrium, name buvo įrengtos šildomos grindys, išgriautos sienos, sutvarkytas langas. Sutinka, kad priešieškinio reikalavimas būtų patenkintas, kad turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. J. paaiškino, jog atsakovės tėtis prisidėjo prie namo statybų – pastatė priestatą, statybines medžiagas šalys namui pirko iš bendro biudžeto. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė viską pirko kartu. Šalys atskirai kartu pradėjo gyventi praeitų metų gegužės – birželio mėnesį.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. paaiškino, jog ieškovo ir atsakovės name atliko grindų betonavimo, namo priestato statymo darbus, vonioje atliko grindų šildymo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. M. Marijos parapijoje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) apskaityta Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje, akto įrašo Nr. 111. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Byloje ginčo dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra. Taip pat byloje nėra ginčo dėl santuokos metu atsakovės S. R. vardu įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių E. R. ir D. R. nuosavybe ir pirkėjo teisių perkėlimo sutuoktiniams bei šio turto padailijimo būdo, tačiau byloje kilo ginčas nekilnojamojo turto vertės ir kompensacijos dydžio.

Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, jokių ryšių nebepalaiko. Šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už CK 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kadangi teismas negali nutraukti santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą, panaikintinas (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas santuokos apskaitos įrašas Nr. 111, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai bažnyčioje sudaryta santuoka tarp D. R. ir E. R., dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, t. y. ieškovei paliktina santuokinė pavardė „R.“, atsakovui – jo pavardė „R.“.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium momento

CK 3.67 straipsnio 2 dalis nustato, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei iškeliama santuokos nutraukimo byla. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium pradžios. Analogiškai šį išaiškinimą galima taikyti ir iš sutuoktinių sudaromų sandorių kylančioms prievolėms.

Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai sutiko, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės būtų taikomos nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, pripažintina, kad santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas ieškovo E. R. ir atsakovės D. R. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 20 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio metu šalių pateiktų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas E. R. ir atsakovė D. R. dar iki santuokos sudarymo daugiau nei penkerius metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Šalys, gyvendamos kartu, susitarė įsigyti nekilnojamąjį turtą (toliau – ginčo turtas): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius, esančius Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys neturėjo pakankamai piniginių lėšų minėtam turtui įsigyti, be to, buvo išvykę dirbti į Vokietiją, susitarė, kad mokės už turtą dalimis, pervesdami lėšas į ieškovo mamos S. R. sąskaitą, kuri ieškovo E. R. ir atsakovės D. R. vardu atsiskaitinėjo su turto pardavėju. Tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas bendromis ieškovo ir atsakovės D. R. lėšomis patvirtina tiek šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys piniginių lėšų pervedimus atsakovei S. R., ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra.

Iš pateiktos į bylą nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad jau šalims sudarius santuoką ir sumokėjus visą sutartą nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, 2020 m. birželio 25 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1R20-2560, pagal kurią ginčo turtą įgijo atsakovė S. R., nekilnojamojo turto registre ginčo turtas įregistruotas kaip asmeninė atsakovės S. R. nuosavybė. Nors pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, jog bendra nekilnojamojo turto kaina yra 3000 Eur, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas už 10 000 Eur ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovės S. R. vardu, nes sutuoktiniai vis dar dirbo ir gyveno užsienyje, tačiau tarp šalių buvo susitarimas grįžus į Lietuvą šį turtą įregistruoti kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymų nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamu atveju atsakovė patikslinusi priešieškinį prašė perkelti pirkėjos S. R. teises į ginčo turtą sutuoktiniams D. R. ir E. R. bei pripažinti, jog ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priklausanti jiems po ½ dalį.

CK 1.87 straipsnis numato, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo nekilnojamąjį turtą surado ir sutarė bendrai įsigyti būtent ieškovas E. R. ir atsakovė D. R., už ginčo turtą taip pat buvo sumokėta bendromis ieškovo ir atsakovės D. R. lėšomis, tačiau pirkimo pardavimo sandoris buvo sudarytas atsakovės S. R. vardu, nes sutuoktiniai sandorio įforminimo metu gyveno ir dirbo užsienyje. Šių aplinkybių neginčijo ir atsakovė S. R., patvirtinusi, jog tikroji sandorio šalis buvo sutuoktiniai D. R. ir E. R.

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog 2020 m. birželio 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas pridengiant tikrąją šios sutarties šalį – ieškovą E. R. ir D. R., todėl yra pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą ir pirkėjos – atsakovės S. R. teises bei pareigas pagal 2020 m. birželio 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį perkelti D. R. ir E. R.

Sutinkamai su CK 3.88 straipsniu 1 dalies 1 punktu bendrąja jungtine nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų. Taip pat CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo turto įgijimo sandoris sudarytas santuokos metu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog 2020 m. birželio 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartimi įgytas turtas ieškovui E. R. ir atsakovei D. R. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, po ½ dalį įsigyto turto kiekvienam.

Dėl atsakovės S. R. daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą panaikinimo

Atsakovė D. R. priešieškiniu taip pat prašė panaikinti S. R. daiktines teises, įregistruotas į nekilnojamą turtą, t. y. žemės sklypą, adresu: Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jei pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 69 punkte nurodyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu perkėlus pirkėjo teises ieškovui E. R. ir D. R. ir pripažinus ginčo nekilnojamąjį turtą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei padalijus jį tarp sutuoktinių daiktinės teisės turėtojas į ginčo nekilnojamąjį turtą bus pakeistas, nėra pagrindo atskirai spręsti reikalavimo panaikinti S. R. daiktines teises, įregistruotas į ginčo nekilnojamą turtą nekilnojamojo turto registre, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl daiktinių teisių turėtojo pakeitimo į ginčo nekilnojamąjį turtą bus pagrindas išregistruoti nekilnojamojo turto registre įregistruotas S. R. daiktines teises į ginčo turtą ir įregistruoti naują daiktinių teisių turėtoją.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo

Pagal CK 3.127 straipsnį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Nagrinėjamu atveju atsakovė D. R. prašė pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalyti jį priteisiant turtą natūra ieškovui E. R., o atsakovei D. R. priteisiant 15 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią D. R. turto dalį. Ieškovas E. R. sutiko, kad ginčo turtas būtų padalytas priteisiant jį natūra ieškovui, o atsakovei D. R. priteisiant kompensaciją, tačiau nesutiko su prašomos priteisti kompensacijos dydžiu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo būdo, sprendžia, jog yra pagrindas padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius, esančius Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui E. R., o atsakovei D. R. priteisiant kompensaciją už E. R. tenkančią turto dalį.

Dėl kompensacijos dydžio

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl dalijamo turto vertės ir turto vertės nustatymo būdo bei mokėtinos kompensacijos.

Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys už ginčo turtą sumokėjo 10 000 Eur. Taip pat ieškovas E. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad įgytas nekilnojamas turtas buvo pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir bendromis lėšomis įgyto bei pagerinto turto vertė galėtų būti 20 000 Eur, tačiau nurodė, jog sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, jis turtą dar pagerino savo asmeninėmis lėšomis, ne mačiau kaip 10 000 Eur, todėl atsakovės D. R. prašoma priteisti 15 000 Eur kompensacija turėtų būti mažinama.

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas su kitos šalies pateiktu turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016 46 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Ieškovas E. R. pateikė į bylą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. MŽ22/12-521, pagal kurią ginčo turto vertė 2022 m. gruodžio 13 d. sudarė 27 000 Eur. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog vertinamą turtą sudaro žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Prie nekilnojamojo turto objekto priklausinių, kurie yra vertinami kartu su vertinamu turtu ir yra laikomi nekilnojamojo turto vertės dalimi ir atskirai jie negali būti parduodami, priskiriami: elektros įvadas ir elektros instaliacija, vietinis šildymas (elektra, yra sumontuotas bet nepajungtas šildymo sistemos katilas „Bosch“), vietinis vandentiekis (šulinys) ir vietinis nuotekų šalinimas (valymo įrenginys), karštas vanduo šildomas elektriniu boileriu. Vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad gyvenamojo namo ir priklausinių būklė – vidutinė, aprašyta gyvenamojo namo vidaus apdaila: sienos – tapetai, blokeliai; grindys – laminatas, linoleumas; lubos – dažytos, kai kur apdailos nėra; langai – plastikiniai su stiklo paketu, durys: lauko – šarvo, vidaus – nėra.

Atsakovė D. R. į bylą pateikė 2023 m. sausio 27 d. konsultaciją dėl turto kainos Nr. S-004, pagal kurią ginčo turto vertė 2023 m. sausio 25 d. sudarė 30 000 Eur. Konsultacijoje nurodoma, jog įvertintas gyvenamasis namas su priklausiniais, taip pat bendroje namų valdos komplekso kainoje įvertintas žemės sklypas ir sklype esantis iškastinis tvenkinys.

Ieškovo E. R. atstovas teismo posėdžio metu prašė vadovautis ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, o ne atsakovės pateikta konsultacija, nes atsakovės pateiktas dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsakovės D. R. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės pateiktoje konsultacijoje yra įvertintas ir iškastas tvenkinys, kas akivaizdžiai didina nekilnojamojo turto vertę, todėl atsakovės pateikta nekilnojamojo turto vertė yra tikslesnė ir teisingesnė.

Kaip matyti iš atsakovės pateiktos 2023 m. sausio 27 d. konsultacijos dėl turto kainos Nr. S-004, joje nurodyta, kad šis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos turtą ir verslą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nurodytų turto vertinimo dokumento (ataskaitos) turinio bei formos reikalavimų, dėl to tai yra rekomendacinio pobūdžio informacija, o turto vertei nustatyti, kaip to reikalauja galiojantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas turi būti paruošta turto vertinimo ataskaita.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo E. R., tiek atsakovės D. R. pateikti dokumentai dėl turto vertės vertinimo laikotarpiu skiriasi truputi daugiau nei vienu mėnesiu, atsakovės pateikta konsultacija nepripažįstama turto vertinimu pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir yra konsultacinio pobūdžio informacija užsakovui, o ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita atitinka norminiuose aktuose numatytus turto vertinimo dokumento (ataskaitos) turinio bei formos reikalavimus, teismas vadovaujasi ieškovo pateikta turto verte ir pripažįsta, kad sutuoktinių įgyto nekilnojamojo turto vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje sudarė 27 000 Eur. Vien tai, kad ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje atskirai nenurodoma, jog buvo vertinamas iškastinis tvenkinys, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nustatant tikrąją nekilnojamojo turto vertę šis objektas nebuvo vertinamas, nes turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais) vertinamas kaip vientisas objektas, sudarantis užbaigtą visumą.

Ieškovas prašė mažinti atsakovei mokėtiną kompensaciją atėmus iš jos ieškovo asmeninį indėlį bei atsakovei atitekusį mobilųjį telefoną. Ieškovas nurodė, kad jo pateikti kvitai ir sąskaitos išrašai patvirtina jo išlaidas 984,25 Eur sumai, taip pat 734,31 Eur išleista bankiniais pavedimais, o taip pat ieškovas paėmė 10 000 Eur kreditą, kurį panaudojo namo remontui, bei už 3712 Eur įsigijo dujinę šildymo sistemą.

Iš ieškovo pateiktų mokėjimo kvitų ir banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas po to kai šalys pradėjo gyventi skyriumi pirko įvairių statybos ir remonto prekių bendrai už 1652,57 Eur sumą. Pažymėtina, jog teismas nevertino mokėjimo kvitų, kurie yra neįskaitomi, taip pat į šią sumą neįtraukė prekių ir paslaugų pagal 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. užsakymus UAB „Statmenas“ bei krovinio važtaraštį UAB „Mažeikių varduva“, nes šiuose dokumentuose nenurodytas užsakovas arba užsakovu nurodytas kitas asmuo, todėl teismas negali daryti išvados, jog už šias prekes ir paslaugas mokėjo ieškovas E. R., be to, teismui nėra pateikti minėtų užsakymų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai patvirtina ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu apie tai, kad šalims pradėjus gyventi skyrium jis toliau remontavo gyvenamąjį namą savo asmeninėmis lėšomis ir šie darbai buvo atlikti iki turto vertinimo dienos, atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad jiems pradėjus gyventi skyrium, ieškovas atliko tam tikrus remonto darbus, teismas sprendžia, jog ieškovas pagerino nekilnojamąjį turtą asmeninėmis lėšomis, todėl dalintino turto vertė mažintina iš jos atėmus asmeninį ieškovo indėlį, t. y. 1652,57 Eur.

Taip pat iš turto vertinimo ataskaitos matyti, kad atliekant turto vertinimą gyvenamajame name jau buvo sumontuotas, nors ir nepajungtas šildymo sistemos katilas, kurį ieškovas įsigijo pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį su „AS Inbank filialas” už 3712 Eur. Teismo vertinimu tai, kad atliekant turto vertinimą name jau buvo sumontuotas šildymo sistemos katilas, padidino nekilnojamojo turto vertę, todėl dalintino turto vertė mažintina iš jos atėmus šildymo sistemos katilą, kurį ieškovas įgijo asmeninėmis lėšomis, t. y. 3712 Eur.

Taip pat ieškovas prašė iš dalintino turto vertės atimti 10 000 Eur, kuriuos jis gavo pagal kredito sutartį su AB „Fjord Bank“ ir, pasak ieškovo, investavo į namo remontą, tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas be to, kas nurodyta aukščiau, investavo į gyvenamojo namo remontą dar 10 000 Eur, todėl pagrindo mažinti dalintino turto vertę šia suma, nėra.

Taip pat nėra pagrindo ir mažinti dalintino turto vertę atsakovei padovanoto telefono verte, t. y. 991,16 Eur. CK 3.89 straipsnis numato, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, o CK 3.70 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Nagrinėjau atveju ieškovas pripažino, jog telefoną, kurio vertė 991,16 Eur jis atsakovei padovanojo, santuoka šiuo atveju nutraukiama ne dėl atsakovės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti dovaną ar jos vertę pinigais, mažinant dalintino nekilnojamojo turto vertę, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bendra dalintino turto vertė sudaro 21635,43 Eur (27 000 Eur – 3712 Eur - 1652,57 Eur), todėl ginčo turtą priteisus natūra ieškovui, atsakovei D. R. iš ieškovo priteistina 10 817,72 Eur kompensacija, už ieškovui E. R. tenkančią turto dalį.

Dėl kompensacijos už parduotą automobilį priteisimo

CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Patikslintu priešieškiniu atsakovė D. R. prašė priteisti jai iš ieškovo 1500 Eur kompensaciją už be atsakovės sutikimo parduotą santuokoje įgytą automobilį BMV X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai buvo įsigiję automobilį BMV X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas E. R. šį automobilį pardavė savo seseriai už 3000 Eur. Visuose procesiniuose dokumentuose ieškovas sutiko, kad automobilis buvo įgytas santuokos metu ir atsakovei priklauso pusės automobilio vertės kompensacija ir tik teismo posėdžio metu tvirtino, kad automobilį pirko asmeninėms reikmėms bei nesutinka mokėti atsakovei kompensacijos už automobilį.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir pateiktus į bylą įrodymus, tai, kad automobilis BMV X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas santuokos metu ir dėl to pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovui neįrodinėjus ir neįrodžius, kad už automobilį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, juolab, kad automobilio pardavimo metu šalys jau gyveno skyrium, sprendžia, kad ieškovas E. R. už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį automobilį gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl jis privalo kompensuoti atsakovei D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovei D. R. iš ieškovo E. R. priteistina 1500 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas E. R. 2022 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su AB „Fjord Bank“, 10 000 Eur sumai. Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, jog kreditas suteikiamas asmeninėms reikmėms, ir pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 43 punktą, už šios vartojimo kredito sutarties vykdymą atsako tik kredito gavėjas, t. y. ieškovas E. R.

Taip pat ieškovas E. R. 2022 m. rugsėjo 21 d. sudarė tikslinės paskolos vartojimo kredito sutartį su „AS Inbank filialas” 3712 Eur sumai, dujinei šildymo sistemai įsigyti. Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaroma vartojimo kredito gavėjo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. šia sutartimi suteiktas vartojimo kreditas laikomas asmenine kredito gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar vartojimo kredito gavėjas yra/nėra sukūręs šeimos teisinius santykius.

Ieškovas E. R. atsiliepime į patikslintą priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad minėti kreditai paimti jau nutrūkus šalių santykiams, asmeniniams poreikiams tenkinti, lėšos panaudotos S. R. priklausančio gyvenamojo namo remontui bei dujinei šildymo sistemai įsigyti, todėl kreditoriniai įsipareigojimai nedalintini ir po santuokos nutraukimo šiuos įsipareigojimus vykdys E. R. Atsakovė sutiko, jog minėti kreditoriniai įsipareigojimai yra asmeninės ieškovo prievolės, ieškovo kreditoriai prieštaravimų dėl to, kad šias prievoles po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo vykdys asmeniškai ieškovas E. R. nereiškė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad šiuo sprendimu pripažintina, jog santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas ieškovo E. R. ir atsakovės D. R. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 20 d., o kreditoriniai įsipareigojimai prisiimti jau šalims pradėjus gyventi skyrium, be to pačiose kredito sutartyse yra aiškiai apibrėžta, jog tai yra asmeninės ieškovo E. R. prievolės, nustatytina, jog po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo kreditorinius įsipareigojimus pagal E. R. 2022 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Fjord Bank“ ir 2022 m. rugsėjo 21 d. tikslinę paskolos vartojimo kredito sutartį su „AS Inbank filialas” vykdys asmeniškai ieškovas E. R.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas šioje byloje už ieškinio reikalavimą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Už atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei patikslinto reikalavimo dėl kompensacijos atsakovei priteisimo priešieškinio pateikimo teismui metu mokėtinas žyminis mokestis sudarė 585 Eur. Kadangi atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, nesumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro 435 Eur.

Kadangi ieškovo E. R. ieškinio reikalavimas dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovės D. R. priteistinas jo sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis.

Kadangi atsakovės D. R. priešieškinio reikalavimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkintinas visiškai, iš ieškovo E. R. ir atsakovės S. R. atsakovei D. R. priteistina lygiomis dalimis po 75 Eur jos sumokėto 150 Eur žyminio mokesčio, o likusi žyminio mokesčio dalis (64 Eur) už šį reikalavimą lygiomis dalimis po 32 Eur priteistina iš ieškovo E. R. ir atsakovės S. R. valstybės naudai.

Kadangi atsakovės D. R. reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkintinas iš dalies (75 proc.), 75 proc. žyminio mokesčio už šį reikalavimą, t. y. 278,25 Eur, kurio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas, priteistina iš ieškovo E. R. valstybės naudai, o 25 proc. žyminio mokesčio, t. y. 92,75 Eur, proporcingai atmestai reikalavimo daliai priteistina iš atsakovės D. R. valstybės naudai.

Ieškovas pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius 1110 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sudaro 250 Eur už ieškinio parengimą; 100 Eur išlaidos už pasiruošimą ir atstovavimą parengiamajame posėdyje; 210 Eur už atstovavimą parengiamuosiuose posėdžiuose; 200 Eur išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir pateikimą; 200 Eur išlaidos už konsultacijas, papildomų dokumentų teikimą; 150 Eur išlaidos už atsiliepimą rengimą, papildomų įrodymų rinkimą ir pateikimą.

Atsakovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius 1550 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sudaro 200 Eur išlaidos už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje; 350 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose; 500 Eur išlaidos už priešieškinio parengimą, atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje; 500 Eur išlaidos už atsiliepimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje. Taip pat atsakovė prašė priteisti 200 Eur išlaidų už konsultaciją dėl turto vertės nustatymo.

Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių sutikimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog dalintino turto neturi ir dėl to atsakovė pareiškė priešieškinį dėl pirkėjo teisių perkėlimo bei turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo, su kuriuo ieškovas iš dalies sutiko ir kurį teismas taip pat patenkino, taip pat teismas iš dalies patenkino atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, darytina išvada, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys patenkinti iš dalies (50 proc.), todėl ieškovui iš atsakovės D. R. priteistina 50 proc. jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 555 Eur, o atsakovei D. R. iš ieškovo E. R. priteistina 50 proc. jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 775 Eur. Atsakovės D. R. išlaidos už pateiktą konsultaciją dėl turto vertės nustatymo nepriteistinos, kadangi priimant teismo sprendimą teismas rėmėsi ne šia konsultacija, o ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita.

Iš ieškovo atsakovei D. R. (850 Eur (75 Eur + 775 Eur)) ir atsakovės D. R. ieškovui E. R. (655 Eur (100 Eur + 555 Eur)) priteistą žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti tarpusavyje įskaičius, iš ieškovo E. R. atsakovei D. R. priteistina likusi bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 195 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje padarytą santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 111, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijos parapijoje sudaryta santuoka tarp E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovui palikti jo pavardę „R.“, atsakovei jos santuokinę pavardę – „R.“.

Nustatyti, kad santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 20 d., kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Pripažinti 2020 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1R20-2560 apsimestiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento ir perkelti pagal šią sutartį atsakovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjos teises ir pareigas ieškovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti, jog 2020 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1R20-2560 įgytas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas - kiemo rūsys, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas – pirtis, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai, esantys adresu: Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė E. R. ir D. R. nuosavybė.

Padalinti E. R. ir D. R. santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir priteisti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) bei kitus inžinerinius statinius, esančius Mažeikių r. sav., (duomenys neskelbtini), ieškovui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 817,72 Eur (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų septyniolikos eurų 72 ct) kompensaciją už ieškovui E. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Priteisti iš ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 27 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Fjord Bank“ ir 2022 m. rugsėjo 21 d. tikslinę paskolos vartojimo kredito sutartį su „AS Inbank filialas” vykdys asmeniškai ieškovas E. R.

Priteisti iš ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310,25 (tris šimtus dešimt eurų 25 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės D. R. 92,75 Eur (devyniasdešimt du eurus 75 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.