Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės J. L. (toliau – ieškovė) ieškinys (CBP-20526) atsakovui A. G. (toliau – atsakovas), kuriame ieškovė teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. G nepilnametei dukrai V. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 355 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo A. G. 10460 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą; 3) vaiko išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. L.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovui A. G. teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-170077), kurioje nurodė, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, šeimai niekada nebuvo ir nėra taikomas atvejo vadybos procesas.

6. Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu ir 2 nepilnamečiais vaikais gyvena 2 aukštų mūrinio namo dalyje su aptvertu kiemu. Namo dalies plotas apie 58 kv. m, 3 kambariai. Kieme yra sūpynės, smėlio dėžė, dviračiai ir kiti lauko baldai ir žaislai. Pasak ieškovės, būstas nuosavybės teise priklauso jai. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Namuose visi patogumai, baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Šeima laiko katiną ir triušį. Sudarytos sąlygos vaikų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Apsilankymo metu ieškovė nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), gauna vaiko priežiūros išmoką (iki 2024.11.07), gauna „vaikų pinigus“. Bendros Ieškovės mėnesio pajamos 1 601,5 Eur.

8. Nepilnametė V. G. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (apie 100 Eur/mėn.). Papildomai lanko keramiką (apie 27 Eur/mėn.) ir šokius (apie 30 Eur/mėn.). Pasak ieškovės, dukrai yra nustatytas ankstyvasis vaikų dantų ėduonis („buteliuko kariesas“), labai genda dantys, taip pat vaikui reikalinga nykščių operacija, nes nuo gimimo pirštai neatsilenkia. Apsilankymo Ieškovės gyvenamojoje vietoje metu vaiko namuose nebuvo, mažametė buvo darželyje. Dėl mažo vaiko amžiaus, mergaitės nuomonės nebūtų pavykę išklausyti.

9. Tarnybos vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo suma po 355 Eur/mėn. vaikui atitiktų nepilnametės interesus ir, manytina, jog būtų pakankama jos poreikiams tenkinti. Nustačius, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką arba vykdė ją netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

10. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

11. Atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir neprisijungė nuotoliniu būdu.

12. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) prašymas (DOK-188235) nagrinėti bylą tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. L. ir atsakovas A. G. yra nepilnamečio vaiko V. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove).

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

16. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

17. Bylos duomenimis, šalių nepilnametė dukra V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo yra prižiūrima ir gyvena su motina (ieškove). Tarnyba pateikė byloje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą kuriame nustatė, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos.

18. Teismo vertinimu, gyvenant motinos gyvenamojoje vietoje vaikui sudaryta saugi aplinka, atitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovės materialioji padėtis leidžia užtikrinti būtinus vaiko poreikius, ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog vaiko tėvas turi galimybes ir siekia, kad vaikas gyventu su juo. Byloje nėra duomenų, kad gyvenant su motina vaikui būtų trukdoma bendrauti su tėvu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nustačius nepilnametės V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, būtų geriausiai užtikrintos vaiko vystymosi sąlygos, todėl teismas nustato nepilnametės V. G. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) J. L. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. G. po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

20. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

21. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis 1038 Eur (atskaičius mokesčius - 777 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 355 Eur) yra mažesnis už orientacinį dydį, pagal kurį skyrium gyvenančio vieno iš tėvų mokėtina dalis nuo 2025 m. sudarytų 388,50 Eur (777 Eur : 2), vieno iš tėvų skirtiną vaikui, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus vaiko specialiuosius poreikius, Tarnybos pateiktą išvadą ir atsakovui nepareiškus prieštaravimo dėl prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš atsakovo A. G. nepilnametės dukters V. G. išlaikymui priteistina po 355 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

22. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir šių poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

23. Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė J. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

24. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, 200 Eur x 4 mėn. (2021 m.) + 225 Eur x 12 mėn. (2022 m.) + 275 Eur x 12 mėn. (2023 m.) + 305 Eur x 8 mėn. (2024 m.) = 10460 Eur (dešimt tūkstančių keturi šimtai šešiasdešimt eurų).

26. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

27. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nebuvo sudarę santuokos, gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi. Ieškovė nurodo, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, juo nesirūpina. Atsakovas prieštaravimo dėl ieškinio reikalavimo nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas. Iš atsakovo A. G. priteistinas 10460 Eur (dešimt tūkstančių keturi šimtai šešiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnametei V. G. įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

30. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

31. Nagrinėjamu atveju už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo žyminis mokestis sudaro 110 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 110 Eur žyminio mokesčio.

32. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 95,85 Eur (355x12x3x75) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą vaikui ir 235,35 Eur (10460x3x75) žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimą. Viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 441,20 Eur (110 Eur +95,85 Eur +235,35 Eur) žyminio mokesčio.

33. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7, 93 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos neviršija 8 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės J. L. ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. spalio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui V. G., asmens kodas(duomenys neskelbtini), 10460 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti nepilnamečiui vaikui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 441,20 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 20 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.