Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. patikslintą ieškinį atsakovei D. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 102,39 Eur turtinės ir 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 50,00 Eur už suteiktą nekokybišką paslaugą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. birželio 3 d. apie 16.00 val. kreipėsi į kirpyklą „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dėl plaukų dažymo paslaugų suteikimo. Atsakovei nudažius plaukus nekokybiškai (ne šviesaus, bet oranžinio atspalvio), kirpėja pabandė ištaisyti situaciją ir uždėjo ant ieškovės plaukų chemines medžiagas, nuo ko ieškovei pradėjo griaužti bei deginti galvos odą. Atsakovei blogai nudažius plaukus, plaukai buvo dažomi dar kartą, tačiau nesėkmingai. Ieškovė teigia, jog plaukai buvo sugadinti - suvelti, apdeginti taip, kad nebeišėjo nei jų išplauti, nei iššukuoti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, suvokusi, kad paslaugos broko nebeištaisys, pradėjo nervintis, stresuoti ir grubiai, bandydama juos išdžiovinti, savo rankos pirštu ieškovei įdūrė į akį, dėl ko ieškovei pasipylė ašaros. Tačiau atsakovė net neatsiprašiusi ir toliau bandė taisyti savo darbo broką ir išpešė dalį plaukų nuo viršugalvio. Ieškovei pradėjus verkti, atsakovė jos vis tiek nenorėjo išleisti, pasiūlė ateiti kitą dieną, tačiau ieškovė atsisakė. Ieškovė, nors ir verkdama, vis tiek sumokėjo atsakovei jos paprašytą 50,00 Eur sumą. Grįžus namo, už kelių valandų ieškovei pradėjo labai skaudėti akį. Prakentėjusi naktį, ryte, t. y. 2016 m. birželio 4 d. ieškovė kreipėsi į medicinos centrą „Lorna“, nes akis ištino, ieškovė nebegalėjo atsimerkti, be perstojo bėgo ašaros. Medicinos centre buvo diagnozuotas dešinės akies sužalojimas, nedidelė ragenos erozija bei paskirtas gydymas. Už suteiktą medicinos paslaugą ieškovė sumokėjo 30,00 Eur, o UAB „Optikos centras“ už silikoninę linzę 9,00 Eur. Ieškovė taip pat pirko vaistus „Tobrex sol.ophth“, „Corneregal“ akių gelį už 10,09 Eur. 2016 m. birželio 6 d. buvo kalbėtasi su atsakove dėl susidariusios situacijos. Atsakovė atsisakė geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, tačiau iš atlikto pokalbio garso įrašo matyti, kad atsakovė pripažino netinkamai suteikusi paslaugas. Iekovė 2016 m. birželio 6 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos Klaipėdos skyriaus specialistus/ekspertus, kurie nustatė, kad atsakovei minėtomis aplinkybėmis buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Už specialistų išvadą ieškovė nurodė sumokėjusi 23,30 Eur. Pablogėjus regėjimui, ieškovė 2016 m. birželio 17 d. kreipėsi ir į gydytoją V. K., dirbančią UAB „Lirema“. Ieškovė nurodė, jog iš viso patyrė 102,39 Eur nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovė. Ieškovė taip pat teigia, kad jai buvo padaryta ir neturtinė žala. Ieškovė išgyveno didelį fizinį skausmą, patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat sutriko bendravimas su žmonėmis. Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė jai suteikė netinkamą plaukų dažymo paslaugą, už kurią ieškovė sumokėjo 50,00 Eur, todėl ieškovė kaip vartotoja, reikalauja sugrąžinti jos sumokėtą kainą – 50,00 Eur.

Atsakovė D. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, ieškovė galimai turi tikslą pasipelnyti. Pažymi, kad kirpėja dirba daugiau kaip 30 metų, tačiau per šį laikotarpį nė karto nebuvo susiklosčiusi panaši situacija. Visos atsakovės klientės yra patenkintos suteikiamomis paslaugomis, pretenzijų nėra pareiškusios. Nurodė, kad ieškovė kirpykloje 2016 m. birželio 3 d. 16.00 val. lankėsi pirmą kartą, dėl teikiamų paslaugų – plaukų dažymo šviesiomis sruogelėmis, buvo sutarta iš anksto. Atvažiavusi į kirpyklą, ieškovė pasakė, kad atvažiavo tiesiai iš paplūdimio. Kadangi ieškovės galvoje buvo daug pleiskanų luobelių, atsakovė įspėjo ją, kad galvos oda gali būti jautresnė. Plaukai buvo pažeisti nuo ankstesnio balinimo. Atsakovė ketino išvis atsisakyti teikti paslaugas, tačiau ieškovė su viskuo sutiko, prašė paslaugas suteikti. Atsakovė pastebėjo, jog klientė buvo nerami, trynė akis, kurios buvo sudirgusios. Atsakovė atsiliepime teigė, kad darbas vyko sklandžiai, po dažymo panaudojo losjoną, kuris naikina pleiskanas ir apsaugo jautrią odą. Buvo dažomi ieškovės plaukai nuo šaknų, kurie anksčiau nebuvo dažyti, apie 5 cm. Po nudažymo ieškovė liko nepatenkinta plaukų spalva, sakė, kad ji per tamsi, norėtų šviesesnės. Jos pageidavimą atsakovė patenkino nudažydama kelias sruogeles šviesiau. Ieškovei buvo šviesinti tik nedažyti plaukai, todėl plaukų nudeginti ar nupešti atsakovė negalėjo. Paslaugos ieškovei buvo teikiamos apie 2 valandas, už jas buvo paprašyta susimokėti 50,00 Eur, dėl ko ieškovė tapo labai nepatenkinta. Jokių pretenzijų dėl akies sužalojimo ar plaukų pešimo paslaugų teikimo metu ieškovė nereiškė. Atsakovė nurodė pasiūliusi klientei ateiti pas ją pirmadienį, jeigu norėtų pašviesinti plaukus. Atsakovės nuomone, plaukai buvo nudažyti gražiai ir profesionaliai. 2016 m. birželio 5 d. atsakovė pati paskambino klientei dėl susitikimo pirmadienį, ir susitarė, kad ieškovė ateis į kirpyklą pirmadienį apie 13.00 val. 2016 m. birželio 6 d. į kirpyklą atėjo ne tik ieškovė, bet ir dar vienas vyras ir moteris, kurie agresyviai bendravo, grasino iškviesti žurnalistus, uždaryti įmonę ir pareikalavo sumokėti 3000,00 Eur. Atsakovė patyrė didelį stresą, buvo išgasdinta, todėl pasiūlė grąžinti ieškovės sumokėtus 50,00 Eur, tačiau jie pinigų neėmė ir, grasindami susidorojimu, išėjo. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atskovė nurodė, jog nepripažįsta, kad būtų netinkamai suteikusi ieškovei plaukų dažymo paslaugas, t. y. nudažiusi plaukus ne šviesia spalva, bet oranžine. Be to, nurodė, kad nepagrįstas ieškovės teiginys, jog tą pačią 2016 m. birželio 3 d. dieną buvo antrą kartą dažomi plaukai. Atsakovės teigimu, ieškovės pageidavimu buvo tik įdėtos papildomos šviesios sruogelės. Plaukai buvo dažomi itin profesionalia kosmetika, pagaminta Suomijoje - specialiais KCProfessional KC Bleach plaukų šviesinimo milteliais (be amoniako) ir KC Oxid emulsija (6 proc.), skirtais sruoginiam plaukų dažymui, todėl nudeginti plaukų ar kitaip juos pažeisti atsakovė negalėjo. Atsakovė taip pat neigė dūrusi ieškovei į akį. Nurodo, jog specialisto išvadoje konstatuota, jog vokas nesužalotas, regėjimas abejomis akimis yra 1,0. Pažymi, jog ieškovė nėra pateikusi medicinos centro „Lorna“ medicinos dokumentų išrašo, „Alcain“ tirpalo pirkimo įrodymų, taip pat nėra galimybės įskaityti UAB „Lirema“ medicinos dokumento išrašo. Nurodė, jog tikrai nedūrė pirštu ieškovei į akį, tačiau pirmadienį (2016 m. birželio 6 d.) prasidėjus psichologiniam puolimui prieš atsakovę, iš atsakovės buvo reikalaujama 3000,00 Eur. Nors tokio fakto neprisiminė, pradėjusi galvoti, kad galbūt akį prilietė, nes negalvojo, jog ieškovė išsigalvoja, o dažymo metu ieškovė buvo nerami, sukinėjosi, muistėsi. Atsakovė pažymi, kad nusiraminusi ir viską apgalvojusi bei prisiminusi tikrai gali patvirtinti, kad jokio akies sužalojimo negalėjo padaryti.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Pažymėjo, jog atsakovei nesisekant ieškovei tinkamai nudažyti plaukus, atsakovė pradėjo jaudintis, pešti plaukus bandydama juos iššukuoti ir netyčia įdūrė pirštu į akį. Nurodė, jog atsakovė matė, kad įdūrus į akį ieškovei pasipylė ašaros, palaukė 15 minučių ir tęsė šukavimą. Ieškovė nenorėjo mokėti atsakovei pinigų, tačiau, atsakovei reikalaujant, padėjo 50,00 Eur ant stalo ir apsiverkusi išėjo namo, mokėjimo kvito iš atsakovės negavo. Grįžus namo po maždaug dviejų valandų prasidėjo akies skausmai. Ryte atsikėlus, akis buvo ištinusi, ieškovė negalėjo atsimerkti, todėl važiavo į miesto ligoninę, į priėmimo skyrių, tačiau ten buvo didelės eilės žmonių, dėl ko ieškovė kreipėsi į privatų medicinos centrą „Lorna“, kur ieškovė buvo priimta be eilės. Ieškovė nurodė, jog keturias dienas negalėjo išeiti iš namų dėl ryškios dienos šviesos, namuose nešiojo akinius nuo saulės. Pabrėžė, kad skausmai buvo „nežmoniški“. Susitikus su atsakove, ši savo kaltę kaip ir pripažino, bet nenorėjo atlyginti žalos. Ieškovė teigė, jog 2016 m. birželio 3 d., kai buvo dažomi plaukai, atsakovė pasiūlė susitikti pirmadienį, ištaisyti „broką“, tačiau ieškovė atsisakė, buvo susitikta tik tartis dėl žalos atlyginimo. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog po kokių trijų savaičių buvo nuėjusi į kitą kirpyklą „(duomenys neskelbtini)“, kur jai buvo tinkamai nudažyti plaukai. Be to, po 2016 m. birželio 3 d. įvykio naudojo įvairias kaukes plaukams, kad pagerintų jų būklę. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys nebuvo pažįstamos, ieškovės materialinė padėtis buvo gera, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė iki 2016 m. biržėlio mėnesio dirbo Norvegijos Karalystėje, todėl nepagrįsta atsakovės pozicija, jog ieškovė siekia pasipelnyti.

Atsakovė teismo posėdžiu metu paaiškino, jog nesutinka su ieškovės teiginiu, jog plaukai buvo nudažyti oranžinėmis sruogelėmis. Nurodė, jog dažė tik ataugusią dar nedažytą plaukų dalį. Ieškovei atvykus pas ją dažytis plaukų, pastebėjo, kad klientės galvos oda pleiskanota, todėl po dažymo išplovusi ieškovės galvą, uždėjo gydomąjį toniką nuo pleiskanų. Tonikas turėjo šaldomąjį poveikį. Vėliau šukavo ieškovei plaukus, paklausė jos, ar nepeša plaukų. Klientė nurodė, jog plaukų jai nepeša. Po dažymo, ieškovei netiko nudažytų plaukų atspalvis. Atsakovės manymu, plaukai buvo nudažyti šviesiai, tačiau vis tiek dar pašviesino kelias plaukų sruogeles priekyje, kad įtiktų klientei. Po antrojo dažymo, klientei plaukų atspalvis vis tiek netiko. Kadangi klientė nebeturėjo daugiau laiko, atsakovė pasiūlė jai ateiti pirmadienį, pamėginti dar pažviesinti plaukus. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė reiškė pretenzijas tik dėl nudažytų plaukų spalvos, tačiau dėl akies nieko nesakė. Atsakovė taip pat teigia, kad neprisimena, jog būtų įdūrusi ieškovei į akį. Susitikusi su ieškove primadienį, atsakovė pasiūlė jai grąžinti pinigus – 50,00 Eur sumokėtą sumą už suteiktas paslaugas, tačiau ieškovė atsisakė, nes norėjo, kad jai būtų atlyginta daugiau, nei siūloma. Susitikimo metu atsakovė jautė didelį spaudimą iš ieškovės bei su ja kartu buvusių asmenų: ieškovės sužadėtinio L. Š. ir jos motinos. Nurodė, jog tik tada sulaukė pretenzijų dėl sužalotos akies. Sutinka su ieškovės reikalavimu grąžinti 50,00 Eur sumą, jeigu būtų sudaryta taikos sutartis – ieškovė atsisakytų kitų ieškinio reikalavimų, tačiau nurodo, jog paslaugas ieškovei suteikė tinkamai, nors ieškovė ir nebuvo jomis patenkinta. Nurodė, jog jos stažas, kaip kirpėjos, yra virš trisdešimties metų, naudoja tik profesionalią kosmetiką, turi nuolatines savo klientes. Ieškovė jai buvo nauja klientė, jos nepažinojo. Pažymėjo, kad per visą savo darbo praktiką tokių atvejų, kai klientas būtų likęs nepatenkintas suteiktomis paslaugomis, nėra buvę.

Liudytojas L. Š. (ieškovės sužadėtinis) teisme paliudijo, jog 2016 m. birželio 3 d. G. Č. grįžo iš kirpyklos apsiverkusi. Vėliau vakare jis nuvyko į suplanuotą vakarėlį, tačiau netrukus iš jo grįžo, nes G. Č. pradėjo skaudėti akį. Nurodė, jog ieškovei buvo išpešti plaukai, atrodė, kaip nudeginti. 2016 m. birželio 4 d. ryte kartu su ieškove važiavo į miesto ligoninę, nes ieškovė negalėjo atsimerkti, akis buvo užtinusi. Liudytojas taip pat nurodė, kad turėjo nuvykti į vaistinę nupirkti ieškovei vaistų. Nuvažiavus į ligoninę, paaiškėjo, kad šeštadieniais joje nedirbo akių gydytojai. Ligoninėje buvo pasiūlyta kreiptis į medicinos centrą „Lorna“, kur liudytojas su ieškove nuvyko. Ten buvo nurodytas gydymas, teko pirkti gydytojo išrašytus vaistus. Pažymėjo, jog ieškovės sveikata buvo bloga kelias dienas, niekur negalėjo išeiti iš namų dėl ryškios šviesos, net ir namie nešiodavo tamsius akinius, ieškovei net keletą savaičių trūkčiojo akis. Pirmadienį, 2016 m. birželio 6 d., susitikus su atsakove D. M., buvo bandyta išsiaiškinti situaciją, tačiau atsakovė net neatsiprašė, neigė savo kaltę. Dar prieš susitikimą, liudytojas skambino atsakovei du kartus. Pirmojo pokalbio metu pranešė apie susidariusią problemą, o antrojo – susitarė dėl susitikimo pirmadienį. Po susitikimo pirmadienį, liudytojas su ieškove vyko pas advokatą, o vėliau pas ekspertus/specialistus. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog G. Č. patyrė neigiamus išgyvenimus negalėdama išvykti iš namų karštomis vasaros dienomis, taip pat jiedu buvo suplanavę kelionę, tačiau į ją taip pat nebeišvyko.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. apie 16.00 val. kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atsakovė, būdama kirpėja, ieškovei, kaip klientei, teikė plaukų dažymo paslaugas. Iš į bylą pateiktos 2016 m. birželio 3 d. sąskaitos faktūros matyti, jog už paslaugas (plaukų dažymas sruogelėmis, plaukų galų kirpimas bei papildomos paslaugos – pleiskanų naikinimas) ieškovė atsakovei sumokėjo 50,00 Eur. Ieškovė teigia, kad plaukų dažymo metu atsakovė netyčia įdūrė ieškovei pirštu į dešinę akį. Nustatyta, kad dėl sužalotos akies ieškovė sekančią dieną, t. y. 2016 m. birželio 4 d. kreipėsi į medicinos centrą „Lorna“. Ieškovė į bylą pateikė medicinos centro „Lorna“ išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad ieškovei nustatyta nedidelė dešinies akies ragenos erozija bei paskirtas gydymas – nešioti silikoninę linzę, vartoti vaistus „Tobrex sol.ophth“ ir „Corneregal“, nurodytas regėjimo aštrumas abiejų akių 1,0. Už suteiktą medicinos paslaugą ieškovė sumokėjo 30,00 Eur. Ieškovė taip pat patyrė išlaidų UAB „Optikos centras“ už silikoninę linzę 9,00 Eur, bei pirko vaistus - „Tobrex sol.ophth“, „Corneregal“ akių gelį, už 10,09 Eur. Iš 2016 m. birželio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1017/2016(03) matyti, kad ieškovei buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė dešinės akies obuolio sumušimu ir ragenos erozija. Specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimas atitinka pareiškėjos nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, sužalojus dešinę akį buku daiktu, galimai rankos pirštu ar nagu. Specialisto išvadoje nurodomas įvykio laikas ir aplinkybės – G. Č. ekspertui nurodė, kad 2016 m. birželio 3 d. apie 19.00 val. Klaipėdos senamiestyje kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“ kirpėja savo rankos pirštu sužalojus dešinę akį. Už specialisto išvadą ieškovė sumokėjo 23,30 Eur. Ieškovė 2016 m. birželio 17 d. taip pat kreipėsi ir į akių kliniką UAB „Lirema“, kurioje medicinos paslaugas jai suteikė gydytoja V. K.. Iš UAB „Lirema“ medicinos dokumentų išrašo matyti, jog ieškovei diagnozuotas dešinės akies ragenos jautrumas, regos pablogėjimas (regėjimo aštrumas – dešniosios akies od-0,8, kairiosios akies os-0,9), voko trūkčiojimas bei nurodyta tęsti gydymą, 3-4 mėnesius nesilenkti, sunkiai nekelti.

Dėl ieškovės reikalavimų

Ieškovė reiškia trejopo pobūdžio reikalavimus: pirma, priteisti turtinę žalą, padarytą sveikatos sužalojimu; antra, priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl sveikatos sužalojimo; trečia, priteisti nuostolius, padarytus sumokėjus už nekokybiškai suteiktas paslaugas.

Dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo ir nuostolių atlyginimo

Ieškinys grindžiamas atsakovės atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės paslaugos (Civilinio kodekso 6.292-6.300 straipsniai). Ieškovė prašo atlyginti 50,00 Eur nuostolius, padarytus sumokėjus už nekokybiškai suteiktas plaukų dažymo paslaugas. Teigia, kad paslaugos buvo netinkamos kokybės, nes atsakovė nudažė jai plaukus ne šviesiu, o oranžiniu atspalviu, be to, labai pešė plaukus, juos sugadino, plaukai viršugalvyje išretėjo.

Paslaugų sutartimi laikoma sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ (Civilinio kodekso 6.716–6.724 straipsniai) normos. Kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės (Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 4 dalis – redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.). Šiuo metu galiojanti Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 4 dalies redakcija nustato, kad vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Paslaugos netinkamos kokybės sampratą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.294 straipsnis. Civilinio kodekso 6.295 straipsnis nustato atsakomybės sąlygas – žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad žalos padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys. Tai reiškia, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, kyla be kaltės (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, žala, atsiradusi dėl netinkamos kokybės paslaugos, atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybiškumą), žalos faktą bei jos dydį ir priežastinį ryšį tarp produkto nekokybiškumo ir atsiradusių nuostolių.

Teismas nustatė, kad atsakovė kaip verslo subjektas teikė plaukų dažymo paslaugas kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, todėl laikytina verslininke (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 3 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 8 punktas), o ieškovė savo asmeniniams poreikiams tenkinti nusipirko atsakovės teikiamas paslaugas, todėl laikytina vartotoja (Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 2 dalis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 19 punktas). Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis, tačiau tarp šalių yra susiklostę vartojimo paslaugų teisiniai santykiai. Teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams, mutatis mutandis yra taikomi CK XVIII1 skyriuje, 6.716 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, esant vartojimo teisiniams santykiams, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.249, 6.250, 6.299 straipsniai).

Ieškovė teigia, kad atsakovė suteikė jai netinkamos kokybės paslaugas – nudažė plaukus ne šviesomis, bet labiau oranžinio atspalvio sruogelėmis, buvo gautas ne toks rezultatas, kokio tikėjosi ieškovė, bet to, plaukai buvo sugadinti, nupešti ir išretinti, ieškovė turėjo po kurio laiko kreiptis į kitą kirpyklą, naudoti plaukų kaukes, gerinančias plaukų būklę. Ieškovė mano, jog iš jos neturėjo būti reikalaujama sumokėti 50,00 Eur už netinkamai suteiktą paslaugą, todėl prašo priteisti šią sumą iš atsakovės.

Atsakovė atsikirsdama į ieškovės argumentus dėl netinkamų paslaugų suteikimo pateikė į bylą įrodymus apie ieškovės plaukų dažymo metu naudotas priemones. Nurodo, kad buvo naudotos tik kokybiškos priemonės, kurių naudojimas neturėjo pažeisti ieškovės plaukų. Dar prieš plaukų dažymą, atsakovė įspėjo ieškovę apie tai, kad jos galvoje yra pleiskanos, norėjo atsisakyti teikti ieškovei dažymo paslaugas, tačiau ieškovė su viskuo sutiko. Atsakovė teiravosi ieškovės, ar jai nepeša plaukų, tačiau klientė nurodė, jog ne, todėl plaukai buvo šukuojami toliau. Be to, atsakovė teigia, jog, jos manymu, plaukai buvo nudažyti profesionaliai, gražiai ir šviesiai. Sutinka, kad ieškovės netenkino po dažymo buvusi plaukų spalva. Atsakovė teigia, kad ieškovė norėjusi šviesesnių plaukų atspalvio, bei pažymi, kad sruogelės, ieškovės nuomone, buvo per tamsios, todėl atsakovė į tarpus įdėjusi dar porą šviesesnių sruogelių. Atsakovė patvirtino, kad ir po antro šviesinimo ieškovė nebuvo patenkinta plaukų spalva, todėl atsakovė pasiūlė ieškovei ateiti kitą dieną dar kartą pataisyti plaukų spalvą. Atsakovė nurodo, kad su ieškove susitarė, kad ji ateis pirmadienį, t.y. 2016 m. birželio 6 d. Abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš tai pažįstamos nebuvo, ieškovė pas atsakovę lankėsi pirmą kartą.

Pagal Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Paslaugų teikėjo pareiga tinkamai informuoti klientą dar reikšmingesnė yra tuo atveju, kai klientas yra vartotojas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civilinio kodekso ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nurodė, kad prieš plaukų dažymą apžiūrėjusi ieškovės galvos odą pamatė, kad joje yra riebių pleiskanų, įspėjo ieškovę, kad dėl to galvos oda gali būti jautresnė, ją cheminės priemonės gali sudirginti, teigia, kad plaukai buvo pažeisti ankstesnio balinimo. Atsakovė nurodė, jog ketino išvis atsisakyti teikti paslaugas ieškovei, tačiau ji su viskuo sutiko ir prašė nekreipti dėmesio į pleiskanas. Atsakovė nurodo, jog ji dirba tik su kokybiška, plaukus tausojančia kosmetika, savo darbą išmano, todėl buvo tikra, kad klientei jokiu būdu nepakenks. Atsakovė paaiškino, jog darbas vyko sklandžiai, pasiruošė dažus plaukų dažymui sruogelėmis, juos uždėjo ant plaukų. Po nudažymo, savo iniciatyva naudojo losjoną, kuris naikina pleiskanas ir apsaugo jautrią odą. Pažymi, kad ši procedūra buvo įtraukta į galutinę paslaugų kainą, tai patvirtina ir į bylą pateikta 2016 m. birželio 3 d. sąskaita-faktūra. Atsakovė nurodo, kad teikiant ieškovei plaukų dažymo paslaugas ji naudojo profesionalią kosmetiką KC Professional, bei pateikia į bylą PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias, kad ji šias priemones įsigijo iš UAB „Meistro pasaulis“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų supažindinusi ieškovę su jos plaukų dažymui naudotomis plaukų dažymo priemonėmis, pleiskanų šalinimui naudoto losjono instrukcija ir jos galimu šalutiniu poveikiu. Pažymėtina, kad kiekvienas žmogus yra individualus ir plaukų dažų bei kitų plaukų priežiūros produktų ingredientai gali sukelti alergines reakcijas, pavyzdžiui, odos išbėrimus, odos/akių sudirgimą ar kt. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad nėra įrodyta, jog ieškovei plaukų dažymo procedūros metu ir po jos naudojant pleiskanų naikinimo losjoną buvo naudota būtent profesionali kosmetika KC Professional, kurią nurodė atsakovė.

Prieš sudarydamas grožio paslaugų teikimo sutartį, paslaugų teikėjas vartotojui turi suteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.719 straipsnyje numatytą informaciją. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje“. Taip pat pažymėtina, kad ypatingai svarbu, jog paslaugas teikiančios įmonės supažindintų vartotojus su teikiamų paslaugų galimomis pasekmėmis (pvz., kad paslaugos nepavyks atlikti pagal vartotojo pageidavimus, dėl tam tikro odos tipo paslaugos negalima atlikti, priešingu atveju galimas šalutinis poveikis, odą gali išberti ir pan). Teisės į informaciją įgyvendinimo užtikrinimas – vienas pagrindinių vartotojų apsaugos tikslų tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniame vartotojų apsaugos teisiniame reguliavime. Tik turėdamas pakankamai informacijos vartotojas turi galimybę priimti sąmoningą sprendimą dėl prekių ar paslaugų įsigijimo. Pareiga įrodyti, kad prieš sudarant sutartį informacija buvo suteikta vartotojui, tenka verslininkui (Civilinio kodekso 6.228⁶ straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai neįgyvendino pareigos teikti vartotojui (ieškovei) informaciją apie siūlomas paslaugas tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 punktas numato, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas. Saugia paslauga gali būti laikoma tokia paslauga, kuri jos teikimo metu ar vėliau nekelia jokios rizikos arba kelia ne didesnę, negu leidžia teisės aktai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 2 dalimi, daiktai (taip pat ir suteikta paslauga) turi būti tinkamos kokybės. To paties straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Taigi, remiantis minėto straipsnio nuostatomis, grožio paslauga bus laikoma kokybiška, jeigu grožio paslaugos atlikimui naudojamos kokybiškos ir tinkamos priemonės, grožio paslauga teikiama laikantis teisės aktų reikalavimų bei kliento interesų ir atitinka paslaugų teikėjo viešai skelbiamą informaciją apie paslaugos pobūdį, rezultatus ir panašiai, o vartotojas yra tinkamai informuotas apie siūlomas paslaugas. Tai, kad po ieškovei suteiktų plaukų dažymo paslaugų ieškovė liko nepatenkinta suteiktomis paslaugomis (plaukų spalva), pripažino ir pati atsakovė. Teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus pripažino, kad siūlė ieškovei atvykti kitą dieną jeigu norėtų šviesesnio atspalvio. Ieškovei atvykus pas atsakovę pakartotinai 2016 m. birželio 6 d., atsakovė sutikusi atiduoti ieškovei 50,00 Eur už suteiktas plaukų dažymo paslaugas. Į teismo pateiktą klausimą kodėl sutiko grąžinti ieškovei 50,00 Eur už suteiktas plaukų dažymo paslaugas, atsakovė atsakė nurodydama, jog ieškovė plaukų dažymo paslaugomis nebuvo patenkinta. Byloje atsakovės paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės oda dėl pleiskanų luobelių galėjo būti jautresnė, plaukai buvo pažeisti ankstesnio balinimo, todėl atsakovė dirbdama 30 metų kirpėja (teikdama grožio paslaugas) turėjo įvertinti jos atliekamų paslaugų galimą riziką ir turėjo teisę atsisakyti teikti paslaugas ieškovei numatydama, kad kaip ji nurodė, galvos oda gali būti jautresnė, cheminės priemonės ją gali dar labiau sudirginti, o balinimo priemonės dar labiau gali pažeisti plaukų struktūrą, tačiau sutikdama teikti grožio paslaugas ieškovei prisiėmė iš šių veiksmų galimai kilsiančią riziką. Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad grožio paslaugų teikimas esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kėlė vartotojui (ieškovei) didesnę riziką dėl galimų neigiamų padarinių atsiradimo. Netinkamas įgyvendinimas pareigos teikti vartotojui informaciją apie siūlomas paslaugas apribojo vartotojo galimybes įvertinti su paslauga susijusią riziką. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad plaukų dažymo ir pleiskanų naikinimo procedūroms buvo panaudoti atsakovės nurodyti produktas. Dėl visų šių aptartų aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškovei buvo suteiktos netinkamos kokybės paslaugos. Pažymėtina, kad atsakovė teigdama, jog tinkamai nudažė ieškovei plaukus, pažymi, kad broko faktą paneigia fotonuotraukos interneto tinklalapyje „Facebook“. Susipažinus su atsakovės į bylą pateiktomis ieškovės „Facebook“ socialinio tinklalapio nuotraukomis nustatyta, kad ieškovės nuotraukos buvo publikuotos „Facebook“ socialiniame tinklalapyje gegužės 24 d. ir 29 dienomis, t.y. iki atsakovei suteikus paslaugas ieškovei, bei birželio 21, 25 dienomis ir liepos 1, 17 dienomis, t.y. praėjus virš 2 savaičių nuo ieškovės apsilankymo pas atsakovę, taip pat nėra duomenų kada šios nuotraukos yra padarytos (jų įkėlimo socialiniame tinkle dieną, ankščiau ar vėliau). Pažymėtina taip pat, kad ieškovė nurodė, jog maždaug po 3 savaičių ji kreipėsi į kitą kirpėją, kuri jai plaukus perdažė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės argumentas, jog „Facebook“ socialiniame tinklalapyje paviešintos ieškovės nuotraukos paneigia jos darbo broką, atmestinas kaip nepagrįstas.

Jeigu paslaugų teikėjas suteikė vartotojui nekokybišką grožio paslaugą, vartotojas gali remtis Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalimi ir savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš grožio paslaugos teikėjo: 1) nemokamai pašalinti paslaugos trūkumus; 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės paslaugą tinkamos kokybės paslauga; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės ieškinys dalyje dėl 50,00 Eur už suteiktą netinkamos kokybės paslaugą priteisimo tenkintinas visiškai (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas).

Dėl turtinės žalos atlyginimo, padarytos sutrikdžius sveikatą

Ieškovė teigia, jog 2016 m. birželio 3 d. apie 19 val. kirpykloje atsakovė šukuodama ieškovei plaukus įdūrė jai pirštu į akį, dėl ko ieškovei buvo sutrikdyta sveikata bei padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovė teismo posėdžio metu neigė įdūrusi ieškovei pirštu į akį, nurodo, jog tokios aplinkybės neatsimena, nes tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas tik dėl suteiktų paslaugų dažant plaukus. Be to, pažymi, jog ieškovė jokių pretenzijų dėl sužalotos akies jai 2016 m. birželio 3 d. nereiškė. Taigi, šioje byloje nustatinėjama aplinkybė – ar atsakovė atliko veiksmus, sukėlusius ieškovei sveikatos sutrikdymą, t. y. įdūrė pirštu į akį. Šios aplinkybės nustatymas byloje lemia priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą sprendžiant klausimą dėl atsakovės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovei turtinę ir neturtinę žalą, padarytą minėtu sveikatos sutrikdymu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 2 dalis). Teismas vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas

Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekso nurodytas išimtis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.

Pagrindiniai įrodymai byloje, kuriais remiasi ieškovė, įrodinėdama, jog būtent atsakovės veiksmai sukėlė jai sveikatos sutrikdymą, yra 2016 m. birželio 6 d. Valstybinės teismo medicinos Klaipėdos skyriaus specialistų/ekspertų išvada, kurioje nustatytas ieškovės sveikatos sutrikdymo mastas bei rašoma, jog įvykio aplinkybės ir laikas atitinka ieškovės nurodytas aplinkybes ir laiką, liudytojo L. Š. parodymai bei į bylą pateikti garso įrašai.

Atsakovės atstovas advokatas S. Č. prašo teismo nelaikyti į bylą pateikto garso įrašo leistina įrodinėjimo priemone ir grąžinti šį garso įrašą ieškovei. Atsakovė teigia, jog garso įrašas yra padarytas pažeidžiant įstatymo nuostatas. Prašo teismo vadovautis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 punkto nuostata, pagal kurią Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Atsakovės atstovas taip pat remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jam priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose.

Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, jie turi atitikti leistinumo kriterijų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), – teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas ir kitas įstatymų nuostatas, kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti ginčijamus įrodymus, nuotraukų, garso bei vaizdo įrašų padarymo aplinkybes, ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (2013-12-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, kurių balsai užfiksuoti vaizdo įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 straipsnis). Teisės į privatų gyvenimą pažeidimas gali būti suprantamas kaip privataus asmens filmavimas jo privačioje valdoje be jo sutikimo, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas privatus asmuo, platinimas ar paviešinimas be jo sutikimo ir panašiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, tai pripažįsta tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek pokalbyje dalyvavęs liudytojas L. Š., jog 2016 m. birželio 6 d. garso įrašas buvo darytas kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje atsakovė teikia grožio paslaugas. Atsakovės teigimu, garso įrašas buvo daromas kirpykloje, kaip privačioje atsakovės erdvėje šiai darant spaudimą atsakyti į naudingus ieškovei klausimus.

Šiuo atveju netaikomas Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose, nes kirpykla nelaikoma nei fizinio asmens gyvenamoji patalpa, nei kitokia privati namų valda ar teritorija, kuriai būdingas privatumas. Į kirpyklą turi teisę užeiti kiekvienas asmuo, kaip ir į parduotuvę, banką ar kitokią prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką be įrašomojo asmens žinios ir sutikimo padarytas pokalbio garso įrašas, kaip leidžiamas įrodymas, turi būti: (1) padarytas neprasiskverbiančio pobūdžio (nespecializuotos sekimo) priemonės pagalba, (2) padarytas ne įrašomojo asmens privačioje teritorijoje, t.y. viešoje vietoje, (3) turėti tikslą ne pažeisti kito asmens privatumą, bet turėti tikslą viešame teismo posėdyje apginti įrašiusio pokalbį asmens teises ir geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, (4) pokalbio turinys turi būti susijęs su tarpusavyje siejančiais teisiniais santykiais, pavyzdžiui su šalių atsiskaitymais pagal sutartį. Tiek ieškovė, tiek liudytojas L. Š. pripažino, kad pokalbis buvo įrašinėjamas ne nuo pradžių, atsakovės apie pokalbį neįspėjant ir buvo padarytas 2016 m. birželio 6 d. Atsakovė pripažino, kad garso įraše yra jos balsas. Teismas įvertinęs į bylą pateiktą 2016 m. birželio 6 d. garso įrašą, konstatuoja, jog ieškovės į bylą pateiktas garso įrašas atitinka visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytus įrodinėjimo leidžiamumo kriterijus: (1) įrašas buvo padarytas buitinio naudojimo priemone (mobiliuoju telefonu), (2) įrašas buvo padarytas viešoje vietoje (kirpykloje), (3) įrašas buvo padarytas siekiant apginti ieškovės teises ir geriau įrodyti jai palankias bylai reikšmingas aplinkybes, (4) pokalbio turinys buvo tiesiogiai susijęs su atsakovės ir ieškovės sutartiniais santykiais bei jų tinkamu įvykdymu, (5) ieškovė dalyvavo pokalbyje laisva valia.

Spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos šioje civilinėje byloje, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal šį principą išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojo paaiškinimus, į bylą pateiktą garso įrašą, atsakovės paaiškinimus, jog dažymo metu ieškovė buvo nerami, sukinėjosi, muistėsi, į atsakovės paaiškinimus, kad ji galvojusi jog galbūt akį netyčia prilietė, įgalina teismą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė teikdama ieškovei plaukų dažymo paslaugas galimai rankos pirštu ar nagu sužalojo ieškovei dešinę akį, ko pasekoje ieškovei buvo nustatytas dešinės akies obuolio sumušimas ir ragenos erozija (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Turėtos išlaidos turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį.

Ieškovė prašo priteisti jai turtinę žalą, padarytą sveikatos sužalojimu - įdūrus ieškovei pirštu į akį. Nurodo, jog turtinę žalą sudaro 30,00 Eur išlaidos už suteiktą medicinos paslaugą medicinos centre „Lorna“, 30,00 Eur už suteiktą medicinos paslaugą akių klinikoje „Lirema“, 9,00 Eur už silikoninę linzę, pirktą UAB „Optikos centras“, 10,09 Eur už akių gelį „Corneregal“ ir 23,30 Eur už specialistų išvadą, iš viso prašo priteisti 102,39 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad „Tobrex sol.ophth“ ir „Corneregal“ ieškovė įsigijo 12.47 val., kai tuo tarpu į medicinos centrą UAB „Lorna“ atvyko tik apie 14.00 val., tačiau byloje nepaneigti ieškovės ir liudytojo paaiškinimai apie tai, kad vaistai buvo pirkti liudytojo L. Š. atvykus į vaistinę prieš važiuojant pas gydytoją vaistininkės patarimu nurodžius ieškovės akies pažeidimo pobūdį, o atvykus į medicinos centrą UAB „Lorna“ gydytoja patvirtinusi, kad nupirkti vaistai yra tinkami naudoti (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai). Konstatavus priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos gydymo išlaidos - 102,39 Eur suma.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė taip pat prašo jai priteisti 700,00 Eur neturtinę žalą, padarytą atsakovei sužalojus ieškovės akį pirštu.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5-6 punktai numato, kad vartotojas turi teisę ne tik į pažeistų teisių gynimą, tačiau ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Deliktinės atsakomybės už netinkamos kokybės prekių ir paslaugų tiekimą taikymo klausimu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Civilinio kodekso 6.299 straipsnyje įtvirtintą žalos, padarytos dėl netinkamos kokybės paslaugos suteikimo, atlyginimo principą neturtinė žala turi būti atlyginama ne tik kaip sveikatos sužalojimu asmens patirtų skausmo, išgyvenimų padarinys, bet ir tuo atveju, kada netinkamos kokybės paslaugos suteikimu tiesioginė žala asmens sveikatai nėra padaroma, bet apskritai pažeidžiamos asmens neturtinės vertybės (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis); reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar neatsirado.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus). Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės veiksmų jai buvo sutrikdyta sveikata – ieškovei buvo sukeltas ne tik akies patinimas, trūkčiojimas (apie 3 savaites), bet ir suprastėjo rega, ieškovės akis tapo jautri šviesai, ji tris dienas vengė išeiti iš namų, net ir namuose nešiojo tamsius akinius. Tai ieškovei sukėlė nemalonius pojūčius, išgyvenimus, sutrikdė jos bendravimą su aplinkiniais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį–kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT nutartis bylose Nr. 3K-3-170/2010; Nr. 3K-3-236/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti neturtinės žalos nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.

Iš teismui pateiktų neturtinę žalą pagrindžiančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė pirmą kartą į gydytojus kreipėsi 2016 m. birželio 4 d., kada jai buvo nustatyta dešinės akies nedidelė erozija ir paskirti vaistai gydymui. Pakartotinai ieškovė į gydytojus kreipėsi 2016 m. birželio 17 d. (į medicinos centrą UAB „Lirema“), kur jai buvo nustatytas regėjimo pablogėjimas, konstatuota, kad dešinės akies ragena kiek paburkusi, gydytoja V. K. nurodžiusi gydymą tęsti dar 1 savaitę, o dirbtines ašaras naudoti dar 1 mėnesį, rekomenduota 3-4 mėnesius nesilenkti, sunkiai nekelti.

Teismas pripažįsta, kad ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, tačiau pakenkimas sveikatai nebuvo didelis. Iš 2016 m. birželio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1017/2016(03) nustatyta, kad ieškovei buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, tačiau jie buvo laikini, ieškovės patirta neturtinė žala negali būti tapati neturtinei žalai, esant pastovaus pobūdžio liekamiesiems padariniams. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė ir nurodė, jog dėl akies sužalojimo dar ir šiandien pilnai nėra atsistatęs regėjimas, akis šlapiuoja, ašaroja yra paraudusi, o dėl padidėjusio akies jautrumo šviesai ji privalo nešioti tamsius akinius, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu jaučiasi gerai, akies būklė pagerėjo, nejaučia jokio diskomforto. Nors ieškovė nurodė, kad kurį laiką vengė išeiti iš namų, tačiau teismas mano, kad būtent dėl atsakovės teiktų netinkamų grožio procedūrų pasekmių ir akies sužalojimo ieškovės bendravimo galimybės galėjo būti ieškovei apsunkintos ir fizinis skausmas, bei neigiami išgyvenimai galėjo būti jaučiami tik iš karto po akies sužalojimo, tačiau vėliau, akies būklei gerėjant, ieškovei, jos teigimu, po 3 savaičių persidažius plaukus kitoje kirpykloje, teismo nuomone, tai ieškovės bendravimui su aplinkiniais neturėjo trukdyti.

Esant nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai reikalauja teismo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, tačiau vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, kasacinio teismo suformuota praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovės veiksmai nebuvo tyčiniai, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 700,00 Eur suma nagrinėjamu atveju yra neadekvati ir per didelė. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, ieškovei priteistina 200,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, laikytinas adekvačiu ir protingu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 16,00 Eur vertimo išlaidų ir 200,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 231,00 Eur. Atsakovė duomenų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas byloje nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo klausimas nespręstinas. Kadangi teismas tenkino 41,34 procentų ieškovės ieškinio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 95,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 80, 88, 93 straipsniai).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 178, 185, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės G. Č. patikslintą ieškinį atsakovei D. M. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M. 50,00 Eur už suteiktą netinkamos kokybės paslaugą, 102,39 Eur turtinės žalos, 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 95,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. Č..

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.