Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, S. T., UAB „Ridiva“, AB „Swedbank“, A. T., UAB „Žalia rūta“, UAB „Sergel“, antstolei Astai Pliuškevičienei, antstoliui Kęstučiui Košiui, antstolei Santai Selezniovienei, antstolei N. G., VSDFV Klaipėdos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašo iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti I. L.; nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo; patvirtinti 181,50 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 650 Eur sumą kas mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti. Nurodė, kad yra nemokus. Jo nemokumą iš esmės sukėlė bankrutavę jo verslai prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei. Jis buvo uždarųjų akcinių bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei direktorius. Šioms įmonėms 2008-07-11 bei 2013-10-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis buvo iškeltos bankroto bylos. Dėl šių aplinkybių jis neteko savo pajamų. Vykstant bankroto procedūroms, iš jo buvo priteistas nuostolių atlyginimas, kurių jis nepajėgė atlyginti. Praradęs verslus bandė ieškotis gerai apmokamo darbo, tačiau jam nepavyko, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku ir jo pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 773,98 Eur. Jis jokio turto neturi. Pareiškėjas yra skolingas kreditoriams 28558,63 Eur, taip pat toliau skaičiuojamos metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos antstoliams.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie LR FM, VMI) atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, VMI atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas pateiks teismui pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi pareiškėjas buvo nesąžiningas, nedėjo jokių pastangų vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, todėl prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nepalaiko pareiškėjo prašymo, kadangi pareiškėjo nurodyta suma jo būtiniems poreikiams tenkinti bei bankroto procedūroms atlikti viršija jo gaunamas pajamas, todėl nebus galimybių padengti kreditorinių įsipareigojimų, prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo S. T. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti, kadangi pareiškėjas nėra sąžiningas, siekia išvengti skolų mokėjimo.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Tam, kad nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma kreditoriams sudaro daugiau nei 28588,63 Eur ir viršija 25 MMA (nuo 2020-01-01 MMA – 607 Eur).

Pareiškėjas dirba, jo pajamos yra 773,98 Eur per mėnesį. Pareiškėjas jokio nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto, santaupų kredito įstaigose neturi. Pareiškėjas išsituokęs, išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Įvertinus pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimų skolinių įsipareigojimų santykį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA, taigi jis yra nemokus.

Pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, lėmusius skolų atsiradimą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą ( FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), jo tapimą nemokiu dėl žalingų įpročių (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas) ar dėl padarytų nusikalstamų veikų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Taip pat byloje nėra jokių duomenų ir apie FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5, 6 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes gaunamos pajamos neleistų padengti kreditorinių įsiskolinimų. Iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą ir kt.). Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, pareiškėjui iškeltina bankroto byla.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 11 straipsnį, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratore pasiūlė skirti I. L., kreditoriai kitų kandidatūrų nepasiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos kandidatūros neišreiškė. FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti I. L. bankroto administratoriumi, nenustatyta. I. L. pateikė sutikimą dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo pareiškėjui, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto administratoriaus administravimo lėšų sumos pagrindimą bei administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą.

Įvertinus I. L. pateiktą administravimo išlaidų sumos pagrindimą, bylos apimtį (pareiškėjo skolinius įsipareigojimus, kreditorių skaičių), laikytina, kad nurodyta 181,50 Eur suma fizinio asmens bankroto administravimui yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatytina 181,50 Eur lėšų suma bankroto procedūroms atlikti, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti laikotarpyje nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pareiškėjas nurodė, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 650 Eur suma, iš jų 120 Eur maistui ir 110 Eur būstui (komunalinėms paslaugoms, ryšio), 30 Eur transporto paslaugoms, 30 Eur higienos priemonėms, vaistams, 30 Eur drabužiams, avalynei, kitoms nenumatytoms išlaidoms, 330 Eur vaikų išlaikymui).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pareiškėjo prašoma nustatyti suma būtinųjų poreikių tenkinimui yra neženkliai didesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos dydį.

Įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, pareiškėjo prašoma patvirtinti 650 Eur lėšų suma būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, yra protinga, todėl nustatytina, kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma yra 4650 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (LR FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Nustatytinas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti pareiškėjui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti V. Č. bankroto administratoriumi I. L., adresas Galinio pylimo g. 26-1, Klaipėda.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 181,50 Eur (įskaitant mokesčius) lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. Č. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 650 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį V. Č. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui I. L..

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Būsto paskolų draudimas“, S. T., UAB „Ridiva“, AB „Swedbank“, A. T., UAB „Žalia rūta“, UAB „Sergel“, antstolei Astai Pliuškevičienei, antstoliui Kęstučiui Košiui, antstolei Santai Selezniovienei, antstolei N. G., VSDFV Klaipėdos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir paskirtam bankroto administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.