Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1209-961/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-22
Bylos Nr.
1-1209-961/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43530-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
R. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1209-961/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43530-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam V. B. (V. B.), jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nukentėjusiajam R. Š. (R. Š.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-25 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 6 MGL bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 64 straipsnio tvarka bausmė subendrinta su 2011-11-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 6 MGL bauda. BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-11 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-02 nutartimi ši bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrinta su 2013-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams ir 6 MGL bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2013-06-11 nuosprendžiu ir 2014-01-02 nutartimi paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams;

5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės atėmimas 20 dienų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2014-07-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 25 dienoms. 2017-12-07 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-19 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-09 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, su įpareigojimais būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022-11-15 apie 19.50 val. prie daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su R. Š. metu tyčia dūrė aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu R. Š. penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas šiam žaizdą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, dvi žaizdas dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje ir vieną pjautinę žaizdą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bei vieną durtinę žaizdą pilvo bambos srityje, kuri atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, ir taip sunkiai sutrikdė R. Š. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje V. B. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad ėjo pas draugę A. Paskambino jai, ji pasakė, kad pas ją neitų. Tada lijo, atsistojo į laiptinę po stogeliu, galvojo, kur eiti, kam paskambinti. Tada iš namo išėjo R. ir pradėjo prie jo kabinėtis. Keikėsi, varė jį (V. B.) iš ten. Jie užėjo už namo, R. jam trenkė į kairį skruostikaulį. Vos nepargriuvo. Jie stumdėsi, ir jis (V. B.) pasakė, kad eina, ir atsitraukė nuo jo. R. Š. nuėjo už namo, kur išeina A. langai, o jis (V. B.) nuėjo prie mašinų. R. Š. sušvilpė A. ir ji numetė raktus. Manė, kad tuo viskas ir baigėsi, stovėjo su telefonu, manė, kad R. nueis pas A., tačiau šis vėl priėjo. Negalėjo pabėgti, R. Š. klausė, ar jis dar čia, vėl prasidėjo konfliktas. R. Š. čiupo jam už striukės. Šalia buvo statybinės šiukšlės, jis (V. B.) paėmė tą pjūkliuką. Rodė jį R. Š., bet šis neišsigando, bandė smūgiuoti, laikė už striukės ir bandė paguldyti ant žemės. Jis (V. B.) buvo pasilenkęs, matė tik jo kojas, bandė kelis kartus smūgiuoti į kojas, tada R. Š. jį paleido. Jam buvo šoko būsena, neskaičiavo, kiek kartų dūrė. R. Š. nuėjo link A. namo. Jis (V. B.) išmetė tą daiktą ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir laukė laiptinėje. Buvo išsigandęs, galvojo apie tai, kas atsitiko. Jam skambino nepažįstami numeriai, paskui paaiškėjo, kad tai buvo pareigūnai.

Buvo išgėręs tą dieną. R. irgi. Išėjęs R. iš pradžių pasakė, kad liepė čia nevaikščioti. Jis (V. B.) kažką jam atsakė, tada R. pradėjo keiksmažodžiais varyt, nes jis išgėręs būna agresyvus. Jie pradėjo eiti už to namo link tos pusės, kur viskas įvyko. V. B. ėjo link savo namų pusės, o R. Š. jį lydėjo, buvo už nugaros. Jie ėjo už namo kampo. Kai ėjo, tarp jų vyko kažkoks pokalbis. Jis (V. B.) ėjo namo, o R. Š. matyt ėjo tam, kad A. jam raktus išmestų. Matė, kaip R. Š. sušvilpė ir per langą jam raktus išmetė. Jo manymu, R. Š. išėjo, kad su juo pasiaiškintų. Nežino, kodėl jis išėjo iš A. be raktų. Jiems beeinant R. Š. buvo priekyje jo (V. B.) ir nieko nesakydamas jam trenkė. Kažkuriuo momentu R. Š. jį aplenkė. Kai trenkė, jis (V. B.) vos nenugriuvo. Tada jis (V. B.) nuėjo viena kryptimi, o R. Š. – už kito kampo. Ten yra tokia automobilių aikštelė, ten jis stovėjo su telefonu ir svarstė, ką čia veikti. Tada ateina R., jo žodžiai tu dar čia ir vėl pradėjo lįsti, bandė jam (V. B.) smūgiuoti ranka, nesigavo, čiupo už striukės, bandė nuverst. Jis (V. B.) buvo pasilenkęs, matė tik jo kojas ir kelis smūgius trenkė su tuo daiktu. Tą daiktą paėmė, kai R. Š. už striukės pačiupo. Ten buvo kažkokios šiukšlės. R. Š. bandė ant žemės jį paguldyti, tada pamatė tą daiktą ant žemės ir jį paėmė. R. Š. jį su viena ranka laikė, jo (V. B.) kita ranka buvo laisva, tuo metu ir paėmė tą daiktą. Bandė mojuoti tuo daiktu, bet R. neišsigando. Buvo grumtynės, vietoje nestovėjo. Daiktas buvo geležinis pjūkliukas. Dūrė R., kad paleistų. Neturėjo tikslo sužaloti R. Taip pasielgė, nes jam buvo baisu. Ne kartą yra nukentėjęs nuo R. Jam sulaužė žandikaulį 2 kartus. Darė operaciją visai neseniai. Dabar jis prieš R. Š. irgi parašė pareiškimą. R. buvo jį sumušęs rugsėjo mėnesį. Tas konfliktas buvo dėl to, kad jis (V. B.) nedavė R. pinigų alui. Nesikreipė į ekspertus dėl sužalojimų, bet turi išrašą iš ligoninės dėl žandikaulio. Konfliktai su R. ne pirmą kartą. Vengia jo, bando nesusitikti, bet netyčia gaunasi. Jie gyvena viename rajone, labai lengva susitikti. Nesitikėjo, kad R. vėl lįs. Kaip ir smūgių nebuvo, tik grūmėsi. Jam buvo šokas, nežino kaip paaiškinti savo veiksmus. Norėjo, kad jį paleistų. Jis sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad demonstravo tą daiktą. Ne tai kad rodė, bet bandė pamojuoti, kad R. išsigąstų, bet šis neišsigando. R. pats nurodė, kad matė daiktą, panašų į peilį. Tai matė vadinasi. Atmintis pagerėjo, nes dabar yra blaivus. Per pirmą apklausą buvo dar girtas.

Su A. draugiški santykiai. Kokie R. su A. santykiai, nežino. Draugiški, bet R. prieš ją irgi kėlė ranką. R. nėra nuo jo nukentėjęs be šio įvykio. R. fiziškai stipresnis. Dūrė R., kad jis paleistų. Kaltę pripažįsta, sudavė jam, bet norėdamas, kad jį paleistų, ką tai reiškia, nesupranta. Nesivijo R. Nespyrė į nugarą. Tą vakarą viskas vyko spontaniškai. Nenorėjo veltis į konfliktą, o ypač su R. Nori pabrėžti, kad tą vakarą neturėjo jokių įrankių su savimi. Supranta, kad peržengė savigynos ribas, bet tai padarė netyčia. Nelankė jokių savigynos kursų. Buvo paimtas kraujo mėginys nuo jo striukės ir padarytas DNR tyrimas. Nustatyta, kad tas kraujas yra jo (V. B.). Tai įrodo, kad jis sako tiesą, kad R. jam trenkė ir buvo jį sužalojęs. Pas jį buvo išdraskyta prie kairio smilkinio, skruostikaulio. Tai įrodymas, kad jis irgi buvo sužalotas. Kai užėjo už namo, tada jam sudavė ranka. Nepamena, ar delnu, ar kumščiu. Jis nenorėjo patirti dar kartą kažkokių lūžių. Pats ant R. nešoktų ir nežalotų jo. Prie savęs neturėjo jokių įrankių. Net nežinojo, kad R. ten yra. Kitaip neapsigintų nuo R. Kaip galėjo, taip apsigynė. Jam žandikaulį iki šiol dar skauda. Jau 3 operacijas padarė. Darys ketvirtą. Nežino, kodėl su R. nesutaria. Jo draugas prieš 4 mėnesius mirė ir R. bando pasinaudoti tuo ir apkaltinti draugą. Jam (kaltinamajam) tai skaudu. Jis yra įsitikinęs, kad R. specialiai išėjo į lauką, kad juo atsikratytų. R. sužinojo apie kaltinamojo santykius su A. ir pradėjo keršyti. Nori iš kaltinamojo pinigų, nori, kad jis sėdėtų kalėjime. R. pirmas tą incidentą išprovokavo, o jis (V. B.) tik gynėsi, nenorėjo vėl ligoninėje gulėti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Š. parodė, kad buvo pas draugę A. B. priėjo prie lango, pradėjo šaukti. A. išlindo per langą ir liepė jam eiti iš čia. Po keleto minučių jis (R. Š.) išėjo į lauką. V. B. stovėjo prie durų. Pasakė V. B., kad eitų namo, A. jo nenori čia, ir nuėjo. V. B. ėjo paskui jį, gąsdino, šūkavo kažką. Vienas kitam kažką sakė. V. B. jį pastūmė, jis (R. Š.) tada kažkaip priartėjo prie jo ir šis ištraukė peilį. Dūrė į ranką, nes jis (R. Š.) pakėlė taip rankas, tada į koją dūrė. Skausmo nepajuto. Pamatė kraują. Nuėjo pas A., kad iškviestų greitąją. Priėjo po langais ir šūktelėjo, kad išmestų raktą. Ji numetė raktą. B. nuėjo, o jis nuėjo pas A. Striukė buvo kraujuota. Bandė nusiplauti. Paprašė, kad iškviestų greitąją. Pasakė, kad jam dūrė peiliu. Greitoji nuvežė į Lazdynus. Policija nuvažiavo pas A., ji nurodė vardą ir viską kitą. Pas jį naktį atvažiavo policija, parodė nuotrauką.

Jis sakė B., kad A. nenori, jog jis eitų pas ją. V. B. ėmė keiktis, jis (R. Š.) irgi. Jis (R. Š.) ėjo už namo link stotelės, o V. B. ėjo paskui jį. Atsikirtinėjo B. Buvo sustojęs, kažką kalbėjo. V. B. kažką sakė, jie vos nesusimušė, tada V. B. jį pastūmė. Dūrė į petį, jis pakėlė ranką. Į pilvą dūrė jam dar bestovint. Nepamena, ar buvo nukritęs. Vieną kartą į petį, tada į pilvą, tada dūrė į abi kojas. Dūrė ta pačia ranka. Į dešinę koją 2 kartus dūrė, iš viso 5 kartus. Tada pamatė kraują, bėgantį per striukę. V. B. stovėjo, žiūrėjo, o jis (R. Š.) nuėjo pas A. Po įvykio nekalbėjo su B. Jis neatsiprašė. Anksčiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl B. ir nutrauktas vasario 27 d. Buvo sužalotas B., bet jis jau buvo sužalotas, kai atėjo ir bandė jį (R. Š.) apkaltinti. V. B. sužalojo žmogus, kuris jau miręs.

Įvykio dieną iš A. ėjo namo, gal ir V. B. nuvaryti nuo namų norėjo. Nesudavė V. B. smūgių. V. B. pradėjo jį provokuoti. Peilis buvo. Greitai viskas įvyko, gal iš kišenės ištraukė peilį, gal jau buvo pasiruošęs jį. A. išmetė raktus pro langą jau po to, kai jie susimušė. Pradėjus kraujuoti ji numetė raktą, kad užeitų pas ją nusiprausti ir iškviesti greitąją. Ne iš karto prašė, kad raktus numestų. Po įvykio praėjo gal 20 min. Buvo sugadinti rūbai, padarytas sunkus kūno sužalojimas. Nežino, kaip tai atsilieps ateityje. Pora centimetrų ir būtų į kepenis pataikęs. Su kaltinamuoju nesutaria dėl A. Po dviejų mėnesių buvo nuvykęs į ligoninę, ten patikrino pilvą ir pasakė, kad viskas gerai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. B. parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažįsta pilnai. Ligų priklausomybių centre gydytas nebuvo, psichinių sutrikimų neturi, šiuo metu yra sveikas. 2022-11-15 gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), tikslios vietos bei su kuo gėrė, neprisimena, kiek išgėrė, taip neprisimena. Prisimena, kad buvo jau tamsu, kai nuėjo pas draugę A. M. adresu (duomenys neskelbtini). Eidamas skambino A. telefonu, tačiau ši pasakė, kad pas ją neitų. Buvo prie jos namų, bet A. neskambino į namo domofoną, kadangi pas ją namuose jo nėra. Kol buvo prie A. namų, nekonfliktavo su A., su ja gerai sutarė ir yra draugai bei pažįstami jau 2 metus. Būdamas prie A. namų minėtu adresu pastebėjo, kaip iš minėto namo išeina R. (daugiau duomenų jo nežino). R. pats priėjo prie jo bei pradėjo išvarinėti, sakė, jog dingtų iš čia, tada pradėjo stumdyti, bei jie susigrūmė. Kadangi buvo streso būsenoje, paėmė tą, kas buvo po ranka. Kas tiksliai tai buvo, nežino, bet galimai daiktas, panašus į geležies atraižą, kuris gulėjo ant žemės, todėl paėmė ją nuo žemės ir su ja dūrė R. Į kokias tiksliai kūno vietas dūrė, neprisimena, kiek kartų dūrė, taip pat neprisimena, kadangi buvo streso būsenoje. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, tačiau tai buvo tik jo savigyna, kadangi R. pirmas užpuolė. Po visko daiktą, panašų į geležies atraižą, išmetė kažkur netoli įvykio vietos, tačiau kur tiksliai, negali pasakyti, nes neprisimena. Peilio prie savęs tuo metu neturėjo ir su peiliu R. nedūrė, negali paaiškinti, kodėl R. taip sako. Po visko nuėjo į namo laiptinę, adresu (duomenys neskelbtini), ten prisidegė cigaretę ir rūkė. Atėjo į šio namo laiptinę, kadangi buvo šalta bei buvo išsigandęs ir šoko būsenoje, slėpėsi, kad niekas jo nerastų. Nežino, kuriuo laiku, tačiau policijos pareigūnai jį rado, po ko buvo sulaikytas. Tyrėjai paklausus, ar patyrė sužalojimus grumtynių metu, tai gali pasakyti, kad R. jį laikė ir stumdė tik už viršutinių drabužių, tačiau kūno sužalojimų nepatyrė ir fizinio skausmo nejuto tuo metu. Nežino, kodėl griebėsi tokių veiksmų ir dūrė R. į įvairias kūno vietas, galimai dėl to, kad jį supykdė, jog buvo pas jo draugę A., bei dėl to, jog jį pradėjo stumdyti ir išvarinėti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Sutinka atlyginti padarytą žalą R. (2 t., b. l. 2, 4).

2022-11-23 patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota V. B. parodymų patvirtinimo vietoje eiga (2 t., b. l. 17-18).

2023-02-23 V. B. parodė, kad 2022-11-15 gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), tikslios vietos bei su kuo gėrė neprisimena, kiek išgėrė jis taip pat pasakyti negali, nes neprisimena. Prisimena, kad buvo jau tamsu, kai nuėjo prie draugės A. M. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Eidamas paskambino A. į jos mobilųjį telefoną. Atsiliepusi A. pasakė jam, kad jis pas ją neitų. Jis tuo metu jau buvo prie jos namo, stovėjo prie A. laiptinės durų. Kai kalbėjo su A., jie su ja nekonfliktavo, nesibarė, jie su ja gerai sutarė, yra geri draugai. Jis pažįsta A. nuo 2018 metų. Jam stovint prie A. namo ir mąstant ką daryti, kur dabar eiti, maždaug po 1-2 minučių iš A. laiptinės išėjo vyras vardu R. Jo pavardės ar kitų jo duomenų jis nežinojo, bet jie buvo pažįstami. Jis R. pažinojo kelis metus, būdavo, kad kartų išgerdavo. Tačiau, kai 2022 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje R. jį užpuolė ir sumušė, kai jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, jis su juo nutraukė bendravimą. Tąkart R. sulaužė jam žandikaulį dviejose vietose ir dėl to šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas 2-ame policijos komisariate. Jis įtarė, kad R. buvo pas A., todėl ji pasakė jam pas ją neužeiti, kad tarp jų su R. nekiltų konfliktas. Priėjęs prie jo R. pradėjo jį užpuldinėti žodžiais, varyti nuo A. namo, sakė, kad dingtų. Jis pradėjo eiti link namo kampo, kryptimi link gelsvos spalvos plytų neaukšto pastato. R. pradėjo eiti paskui jį, stumdė jį. Kai jie užėjo už namo kampo, jis atsisuko į R. Tuomet jis (R.) griebė rankomis jį už jo striukės, pradėjo jam grasinti, jie susigrūmė, po ko dešinės rankos kumščiu R. trenkė jam į veido kairę pusę. Jam pavyko išsilaisvinti ir jis pradėjo trauktis nuo jo prie gelsvos spalvos plytų pastato. R. iš pradžių pradėjo eiti link kitos pusės, už (duomenys neskelbtini) namo kampo. Pagalvojo, kad tuo jų konfliktas ir baigėsi. Tačiau R., paėjęs biški į priekį, apsisuko ir pradėjo vėl artintis prie jo. Tuo metu jis jau buvo prie gelsvos spalvos plytų pastato, pastebėjo šalia to pastato sienos krūvą statybinių šiukšlių, tarp kurių pamatė geležtę, kurią griebė, norėdamas apsiginti nuo R. Jis nenorėjo, kad jis vėl jį sumuštų, kaip rugsėjo mėnesį. Priėjęs prie jo, R. grubiai paklausė: „Tu dar čia?“, o tada vėl griebė jį už striukės, pradėjo jį tampyti. Bijodamas, kad jis vėl jam ką nors sulaužys, jis geležte, kurią laikė dešinėje rankoje, kelis kartus dūrė R. į įvairias jo kūno vietas, kokias tiksliai, pasakyti negali, atrodo į kairę koją ir į kairį petį. Kiek kartų dūrė, irgi pasakyti negali, neprisimena, nes buvo šoko būsenoje, buvo išsigandęs. Jis nenorėjo R. sužaloti, tiesiog gynėsi ir norėjo, kad jis jį paleistų. Kai jam dūrė, R. jį paleido ir jis pradėjo eiti toliau nuo jo, kiemais link (duomenys neskelbtini) gatvės. Praeidamas pro vieną iš namų, stovinčių arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, namo numerio nurodyti negali, numetė prie to namo geležte, kur ji nukrito, nežiūrėjo, ir nuėjo toliau. Priėjęs prie bendrabučio adresu (duomenys neskelbtini), įėjo į namo laiptinę, kadangi buvo šalta, pakilo į (duomenys neskelbtini)-ą aukštą ir ten sėdėjo ir rūkė. Buvo išsigandęs ir šoke dėl to, kas įvyko, nežinojo ką daryti, norėjo pasislėpti. Praėjus kelioms valandoms jam į mobilųjį telefoną paskambino kažkas iš policijos pareigūnų, paklausė, kur jis yra. Jis pasakė, kad sėdi laiptinėje bendrabutyje. Netrukus pareigūnai atėjo į bendrabutį, kur (duomenys neskelbtini) aukšte jis sėdėjo, ir jį sulaikė, nuvežė į policijos įstaigą T. Ševčenkos gatvėje. Jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklaustas. Jam atrodo kitą dieną, jis buvo apžiūrėtas teismo medikų, kadangi tyrėjai pasakė, kad irgi nukentėjo nuo R. Š., kai jis jam trenkė į veidą. Nori pažymėti, kad R. jis sužalojo įvykio vietoje rasta geležte, jokio peilio su savimi neturėjo ir kodėl R. sako, kad dūrė jam peiliu, paaiškinti negali, gal jam taip pasirodė. Savo kaltę pripažįsta, gailisi. Tik nori paaiškinti, kad tai padarė besigindamas nuo agresyvių R. veiksmų, dėl baimės, kad jis vėl jį sužalos. Daugiau neturi ką paaiškinti (2 t., b. l. 9-10, 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2022-11-15 apie 19.45 val. buvo pas savo pažįstamą A. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Būnant pas A. M., vartojo alkoholinius gėrimus. Kokiame bute A. M. gyvena, neatsimena, žino tik, kad butas yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo aukšte, durys pakilus yra tiesiai. Jiems būnant išgirdo, kaip kažkas rėkauja lauke po A. M. langais. A. M. priėjusi prie lango pamatė, kad ten yra jos pažįstamas, vardu „V.“, jam pasakė, jog jis yra bute nepageidaujamas, todėl siūlė jam eiti savo keliais. Jis A. M. nepaklausė ir pradėjo skambinti į telefonspynę, tačiau ji jam durų neatidarė. 2022-10-15 apie 20.00 val. nusprendė eiti namo. Išeidamas iš A. M. laiptinės pamatė prie laiptinės durų stovintį akivaizdžiai apsvaigusį nuo alkoholinių gėrimų ar narkotinių medžiagų „V.“. Jis skambino laiptinės gyventojams, kad pastarieji jį įleistų. Išėjęs į lauką „V.“ pasakė, kad A. M. nenori jo matyti, kad jis eitų namo. „V.“ pradėjo jam kažką sakyti, apie ką jie kalbėjo, šiuo metu neprisimena, tačiau greičiausiai tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Tam, kad išvengti konflikto, jis nusisuko nuo jo ir nuėjo link savo namų. Jis ėjo priekyje, o „V.“ ėjo jam iš paskos. Jiems einant ta pačia kryptimi pajuto, kaip kažkas jam įspyrė į nugarą. Atsisukęs pamatė, kad tai padarė „V.“. Po spyrio iš kojos jis pradėjo jį pulti rankoje laikydamas peilį. Koks tai buvo peilis, tiksliai nurodyti negali, nes lauke buvo tamsu, tačiau, kiek prisimena, tai buvo nedidelis peilis, galimai apie 20 cm dydžio, tamsios spalvos rankena. Iš kur „V.“ paėmė peilį, nežino, tuo metu, kai jis („V.“) jį puolė, jis bandė gintis, bandė nustumti jį nuo savęs, tačiau tuo metu „V.“ peiliu jam sužalojo kairę ranką. Liko pjautinė žaizda peties srityje. Sužalojęs jį, „V.“ nenusiramino ir toliau puolė jį peiliu. Bendrai peiliu „V.“ jam sužalojo dešinę koją, liko dvi pjautinės žaizdos, kairę koją, liko viena pjautinė žaizda, ir vieną kartą dūrė į pilvą, kiek žino, prapjovė ir kažkokią žarną. Kadangi tuo metu galimai buvo susijaudinęs, iš pradžių pamatė tik kraują, kuris tekėjo jam iš rankos, skausmo nejuto, tačiau šiuo metu jaučia stiprų fizinį skausmą. Kai jam pavyko pasitraukti nuo „V.“, šis pasišalino jam nežinoma kryptimi, o jis nubėgo pas A. M. Ten nusiplovė rankas, atidavė jai striukę ir džemperį, kurie buvo kruvini, prašė A. M., kad pastaroji juos išskalbtų, po ko ji iš jo telefono jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jo su A. M. jokie artimi santykiai nesieja, ši yra tiesiog jo pažįstama, tačiau mano, kad „V.“ mano kitaip ir jis užpavydėjo, dėl to jį ir užpuolė. Šiuo metu yra gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kada jį iš ligoninės išleis, nežino. Mano, kad tyrimo metu pareikš civilinį ieškinį, tačiau iš pradžių norėtų pabendrauti su „V.“ ir paklausyti, ką pastarasis jam pasakys, gal jis pats kaip nors jam atlygins padarytą žalą. Daugiau nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. parodė, kad anksčiau su juo kartu gyveno jo vaikystės draugas V. B. Butą jie nuomojosi kartu. Šių metų pavasarį jis buvo nuteistas ir pusę metų (6 mėnesius) praleido Pravieniškėse. Kai šių metų spalio 5 d. grįžo namo, butą rado visiškai apleistą, purviną. O savo draugą V. B. rado prasigėrusi. Labai supyko dėl to ant V. Pasakė, kad jis turi tvarkytis bute ir turi nustoti gerti. Tačiau praėjus kažkur dviem savaitėms niekas nepasikeitė ir jis V. išvarė iš buto. Kur jis po to gyveno, jis tiksliai nežino. Lyg tai pas kažkokią draugę, kuri irgi labai prasigėrusi. Tačiau koks jos vardas ir kur ta jo draugė gyvena, jis nežino. Gali tik pasakyti, kad kažkur (duomenys neskelbtini). 2022-11-15 vakare, tiksliai laiko negali nurodyti, nes neatsimena, kažkur 17-18 val. išėjo iš namų, ketindamas eiti į parduotuvę. Prie namo laiptinės sutiko V. Jis buvo girtas. V. pasakė jam, kad jis peiliu sužalojo kitą žmogų. Ką jis sužalojo, jis jam nepasakė. Tai išgirdęs, jis juo nelabai patikėjo. Pasakė V., kad eitų iš čia, kad į butą jo neįleis. Savo rakto nuo buto, kuriame jie gyveno, V. neturėjo. Pas juos nuo to buto buvo vienas raktas ir anksčiau, kai V. irgi gyveno su juo, jei kas nors iš jų išeidavo, raktą palikdavo po buto kilimėliu. Tačiau po to, kai jis V. išvarė iš buto dėl jo pastovaus gėrimo, raktą jis pradėjo nešiotis su savimi. Jis nuėjo į parduotuvę, o V. liko prie laiptinės. Kai grįžo iš parduotuvės, prie laiptinės V. jau nebuvo. Kažkur po 3 valandų, kai jau buvo gana vėlu, pas jį į duris pasibeldė policijos pareigūnai. Kai atidarė duris, pareigūnai įėjo į vidų, apžiūrėjo jų kambarį, paklausė, kur V. Pasakė, kad nežino, kad jis kurį laiką čia negyvena, nes jis jį išvarė. Policijos pareigūnams paaiškino, kad nežino, kur gali būti V., bet padiktavo jo telefono numerį. Po šito pareigūnai išėjo. Dar vėliau tie patys pareigūnai grįžo ir pasiėmė V. daiktus, kuriuos jis vis dar laike pas jį bute. Daugiau jis nieko neturi papasakoti, nes nieko nežino (1 t., b. l. 109-110).

Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių duomenimis, 2022-11-15 tikrinant informaciją apie įvykį, nustatyta, kad policijos pareigūnai atvykę į vietą rado išvažiuojantį Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilį, jame buvo nukentėjusysis R. Š., kuris paaiškino, kad buvo pas draugę A. M., kai į namo domofoną paskambino jos draugas, kuris norėjo užeiti į butą, kai jo neįsileido, pradėjo reikalauti, kad R. Š. išeitų į kiemą. R. Š. išėjus iki parduotuvės, priėjo iš nugaros vyriškis, kuris jam spyrė, po to ne mažiau trijų kartų dūrė daiktu, galimai peiliu, į ranką, pilvą ir koją. Užėjus minėtu adresu A. M. nurodė, kad tai V., kurio pavardė arba pravardė B., o pavardė B., jam apie (duomenys neskelbtini) metai. Kieme už namo pareigūnai rado kelias nedideles kraujo dėmes bei kraujo pėdsakus, vedančius iki buto durų (1 t., b. l. 4).

Analogiška informacija nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime. Papildomai nurodyta, kad užėjus į (duomenys neskelbtini) butą, jame buvo akivaizdžiai neblaivi moteris A. M., ji teigė konflikto nemačiusi, tačiau pas ją į namus iš parduotuvės sugrįžo jau sužalotas R. Š., kuris bute išsikvietė specialiąsias tarnybas. Jis jai pasakė, kad jį užpuolė jos pažįstamas, kuris prieš tai prašėsi pas ją į svečius. Vaikino vardas V., jo pavardės ir kur jis gyvena ji nežino. Ieškant įtariamojo buvo nustatyta jo buvimo vieta ir jis sulaikytas (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje. Asmenį apžiūrėjus, prie jo jokio šaltojo ginklo, peilio ar daikto, panašaus į peilį, nerado. V. B. drabužiai buvo akivaizdžiai kruvini (1 t., b. l. 14).

2022-11-15 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lauke esantis takas, tarp gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint įvykio vietą ir lyjant lietui ant tako, šalia padėto skersai bortelio rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Iš šios vietos su nuoplova buvo paimta rausvos spalvos dėmė, panaši į kraujo pėdsakus. Toliau apžiūrint taką ir šaligatvio trinkeles ant jų rastos lašų formos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Šie pėdsakai veda link gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės durų, ant kurių yra butų numeracijos lentelė ((duomenys neskelbtini)). Ant gyvenamojo namo nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 18).

2022-12-23 Kitų objektų - BPC pateikto 2022-11-15 pranešimo garso įrašo - apžiūros protokole nurodyta, kad įrašo pavadinimas „2022_11_15_19-54-04_37060360200“. Įrašo trukmė 2 minutės 56 sekundės. Įrašas padarytas 202211-15 d. Skambučio pradžios laikas - 19:54:04. Skambina moteris, praneša, kad (duomenys neskelbtini) peiliu sužalotas žmogus, visas kraujuoja. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad sužalotas žmogus yra jos draugas, jį sužalojo lauke, ji nematė, kas sužalojo. Tada kalba vyras, prisistatęs R. Š. Jis praneša, kad prieš dvidešimt minučių ranką, koją ir į bambą. Sužalojęs asmuo pasišalino. Nurodo, kad buvo pas pažįstamą, jis atėjo čia, baladojosi, skambino. Pažįstama pasakė, kad nereikalingas jis čia. Jis (R. Š.) išėjo į lauką, norėjo namo eiti, o tas pradėjo (1 t., b. l. 130-132).

2022-12-02 Kitų objektų - GMP pateikto garso įrašo - apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktas garso įrašas, pavadinimu „2208111131.mp3“. Pranešėjas praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini) sužalotas asmuo. Durta į ranką, koją ir pilvą, peiliu (1 t., b. l. 140-141).

2022-12-06 Kitų objektų – įrenginiu „Body Camera“ Nr. 1912 padarytų vaizdo įrašų - apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti minėti 6 įrašai:

Įrašas Nr. 2022_1115_201156_001. Įrašo trukmė 5 minutės 1 sekundė. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:11:56“. Įraše matyti pareigūnai, atvažiuojantys į įvykio vietą. Įraše girdėti, kaip automobiliui sustojus, kažkas sako pareigūnams, kad veža į ligoninę. Pareigūnas, kurio „Body Camera“ daromas vaizdo įrašas, eina prie GMP automobilio, įlipa į jį, informuoja sužalotą apie tai, kad viskas filmuojama, prašo jo papasakoti kas įvyko. Sužalotas papasakoja, kad buvo pas draugę, per langą kvietė kažkoks jos pažįstamas, norėjo į svečius užeiti, kai draugė nesutiko, jis pradėjo skambinti iš apačios. Jis pats jau ėjo namo. Kai buvo apačioje, tam pažįstamui pasakė, kad jis eitų namo. Tas vyras buvo išgėręs. Sužalotam einant priekyje, minėtas vyras ėjo paskui jį ir spyrė jam, po ko sužalotas atsisuko. Kai jis atsisuko, išgėręs vyras ištraukė peilį ir dūrė jam tris kartus. Jį užpuolusį vyrą pažįsta iš matymo, bet jo vardo pavardės nežino, gali žinoti jo draugė, pas kurią prieš tai buvo. Ar turi pretenzijų jį užpuolusiam vyrui, kol kas nežino, galvoja. Sužalotas vyras prisistatė kaip R. Š., nurodo gimimo datą. Paklaustas, kaip atrodė užpuolikas, R. Š. pasakė, kad jis jo ūgio, gal truputį aukštesnis, liesas, buvo apsirengęs juodos spalvos treningais, buvo su striuke. R. Š. taip pat pranešė, kad jos draugės vardas A., ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, butas tiesiai, telefono neturi. Pareigūnai išlipa iš GMP automobilio, eina ieškoti namo ir buto, kuriame gyvena A. Įrašo pabaiga.

Įrašas Nr. 2022_1115_201656_002. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:16:55“. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnai ieško A. buto, suradę tinkamą namą, bando patekti į jį. Patekę į laiptinę, kyla į (duomenys neskelbtini) aukštą ir įeina į (duomenys neskelbtini)-ą butą, kur vienas iš pareigūnų bendrauja su moterimi, vardu A., kitas apžiūri butą. Pareigūno bendravimas su A. aprašytas 2022-11-06 apžiūros protokole Nr. IBPS-S-3250531-22 įrašo Nr. 2022_1115_201726_002 apžiūroje. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Įrašas Nr. 2022_1115_202155_003. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:21:53“. Įraše užfiksuotos tos pačios aplinkybės, kaip 2022-11-06 apžiūros protokole Nr. IBPS-S-3250531-22 įrašo Nr. 2022_1115_202225_003 apžiūroje. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_202654_004. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:26:52“. Įraše matyti, kad pareigūnai vaikšto kiemais, ieško pasišalinusio asmens, vardu V., peilio, informuoja budėtoją apie padėtį, papasakoja nustatytas aplinkybes. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_203153_005. Įrašo trukmė 3 minutės 9 sekundės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:31:52“. Įraše matyti, kaip pareigūnai toliau vaikšto kiemais ir ieško pasišalinusio asmens. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_234035_010. Įrašo trukmė 2 minutės 55 sekundės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 23:40:34“. Įraše matyti, kaip pareigūnai patenka į butą, kuriame randa vyrą, kaip paaiškėja, tai V. Ž. Vyras paaiškina, kad V. matė vakar, padiktuoja pareigūnams jo telefono numerį. Iš savo telefono V. Ž. paskambina V., paklausia, kur jis. V. nerišliai atsako, kad jis kažkur laiptinėje, bet aiškiai paaiškinti, kur jis, negali. V. Ž. pakomentuoja, kad V. neadekvatus. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 119-120).

2022-12-06 Kitų objektų - įrenginiu „Body Camera“ Nr. 1904 padarytų vaizdo įrašų - apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 8 įrašai:

Įrašas Nr. 2022_1115_201226_001. Įrašo trukmė 5 minutės 4 sekundės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:12:22“. Įraše matyti pareigūnai, atvykę į įvykio vietą. Įvykio vietoje jau stovi GMP automobilis, kuriame guli pusnuogis (be marškinėlių) vyras, kurio pilvo apačioje užklijuotas pleistras. Vyras sąmoningas. Jis pasakoja, kad jį užpuolė iš matymo pažįstamas vyras. (Ką vyras pasakoja, girdisi blogai, girdisi tik kai kurios frazės, žodžiai). Paprašytas nurodyti savo duomenys, vyras prisistato, kad jis R. Š. Vyras parodo, kad sužalotas jo pilvas, koja (parodo į dešinę koją). Įraše girdėti, kaip pareigūnai sako R. Š., kad eina pakalbinti jo draugę A. Vyras sako, kad jos butas (duomenys neskelbtini) aukšte, tiesiai. Pareigūnai išlipa iš GMP automobilio ir nueina adresu, kurį nurodė R. Š. Pakeliui sutinka du jaunuolius, kurie papasakoja, kad kraujas yra ant takelio už namo. Paklausti, ar matė patį incidentą, vaikinai atsako, kad ne. Priėję prie tarnybinio automobilio pareigūnai pasitikslina adresą, kuriuo gyvena R. Š. draugė A., po to nueina prie atitinkamos laiptinės. Įrašo pabaiga.

Įrašas Nr. 2022_1115_201726_002. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:17:25“. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnai stovi prie laiptinės ir klausia budėtojo, ar šis gal žino (duomenys neskelbtini) laiptinės, kur butai (duomenys neskelbtini), durų kodą. Budėtojas atsako, kad patikrins. Pareigūnai skambina į kitus butus, kol viena iš gyventojų juos įleidžia. Pakilę į viršutinį aukštą, pareigūnai įeina į (duomenys neskelbtini)-ą butą. Buto virtuvėje randa sėdinčią girtą moterį. Ji patvirtina, kad yra A. Įėjus pareigūnams ir pradėjus klausinėti, kas čia įvyko, moteris atsistoja, paaiškina, kad R. buvo, bet išėjo ieškoti kažko išgerti. Paklausta pareigūno, kodėl R. grįžo kruvinas, moteris, vardu A., atsako, kad R. lauke susimušė su V. - „B.“. A. paaiškina, kad V. gyvena kitame bendrabutyje. Moteris taip pat papasakoja, kad R. buvo grįžęs, ji išplovė čia (rodo į virtuvės grindis) kraują, jis pats save nuprausė. Paklausta, ar žino V. „B.“ gimimo metus, moteris atsakė, kad nežino, jam kažkur (duomenys neskelbtini) metai. A. taip pat papasakoja, kad V. pažįsta „nuo senų laikų“. Paklausta, ar žino V. telefono numerį, moteris atsakė, kad pati neturi telefono. Pareigūno paprašyta ji paduoda pareigūnui savo asmens dokumentą.

Įrašas Nr. 2022_1115_202225_003. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:22:25“. Įraše matyti, kaip pareigūnai toliau bendrauja su moterimi, tikrina jos dokumentus, klausinėja apie V. „B.“. Moteris paaiškina, kad V. pas ją buvo ryte, po to išėjo, o vakare atėjo R. Pareigūnai atsisveikina su moterimi ir išeina iš buto į lauką, ieško kito bendrabučio. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_202724_004. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:27:24“. Įraše matyti, kad pareigūnai vaikšto kiemais, ieško pasišalinusio asmens vardu V., peilio, informuoja budėtoją apie padėtį, papasakoja nustatytas aplinkybes. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_203223_005. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:32:22“. Įraše matyti, kaip pareigūnai toliau vaikšto kiemais ir ieško pasišalinusio asmens, tikrina sutiktus vyrus. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_203722_006. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:37:22“. Įraše matyti, kaip pareigūnai prieina prie vietos už namo, kur ant asfaltuoto tako dėmės, panašios į kraują, nufotografuoja jas. Jokios kitos tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_204221_007. Įrašo trukmė 5 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 20:42:21“. Įraše matyti, kad pareigūnai vis dar toje pačioje vietoje, kur buvo rastos dėmės, panašios į kraują. Tyrimui reikšmingos informacijos šiame įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_210716_012. Įrašo trukmė 4 minutės 13 sekundės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 21:07:16“. Pareigūnai toje pačioje vietoje, pažymi dėmių, panašių į kraują, vietą, paguldydami šalia jų betoninį stulpelį, paimtą iš netoli esančių krūmų. Tyrimui reikšmingos informacijos šiame įraše neužfiksuota (1 t., b. l. 113-115).

2022-12-05 Kitų objektų – įrenginiu „Body Camera“ Nr. 1709 padarytų vaizdo įrašų - apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 7 įrašai:

Įrašas Nr. 2022_1115_220138_058. Įrašo trukmė 3 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 22:01:35“. Įraše matyti, kaip pareigūnai kyla laiptais į namo paskutinį aukštą, prieina prie vieno iš buto durų ir pasibeldžia. Duris atidaro moteris ilgais šviesiais paleistais plaukais, įleidžia pareigūnus į butą. Paprašyta papasakoti, kas įvyko, moteris paaiškino, kad R. su „B.“ susimušė. Pareigūnės paklausta, kas yra „B.“, moteris atsako, kad V. Kodėl R. susimušė su V., anot moters, ji nežino. Moteris pasako, kad V. pavardė lyg tai B., jam (duomenys neskelbtini) metai, kur jis gyvena, nežino. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_220438_059. Įrašo trukmė 3 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 22:04:35“. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnai toliau bendrauja su moterimi, kuri atidarė jiems buto duris, tikrina jos asmens dokumentus. Įraše matyti, kad sužinojusi, jog R. pateko į reanimaciją, moteris nuliūdo, pasakė, kad myli R., bet pas ją bute nieko neįvyko. R. buvo atėjęs pas ją su kraujuojančia nosimi, kitų žaizdų nematė, bet po to nuėjo pas šalia gyvenantį kaimyną G. Pareigūnas eina bendrauti su kaimynu, pareigūnė toliau bendrauja su moterimi. Paklausta, kur gyvena V., moteris atsako, kad (duomenys neskelbtini). Užėjusi į vonios kambarį pareigūnė dušo kabinoje suranda plastikiniame baltos spalvos inde vandeny užmerktą kraujuotą drabužį. Paklausta, kieno tai drabužis ir kodėl užmerktas vandenyje, moteris atsako, kad „R. paprašė užmerkti“, bet kodėl, nežino, nes buvo girta. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_220736_060. Įrašo trukmė 3 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 22:07:35“. Įraše matyti, kaip pareigūnė toliau bendrauja su moterimi. Grįžta pareigūnas, išsiaiškinęs, kad šalia gyvenantis kaimynas nieko nežino. Pareigūnė vėl užduoda klausimą moteriai, kas atsitiko, kodėl jos buto dušo kabinoje užmerktas vandenyje kraujuotas drabužis. Moteris atsako, kad R.paprašė užmerkti drabužį, jis susimušė su B., nes pavyduliavo, iš kur pas R. kraujas, nežino. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_221036_061. Įrašo trukmė 3 minutės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 22:10:33“. Įraše matyti, kaip pareigūnė nufotografuoja užmerktą drabužį, po to fotografuoja butą. Pareigūnas toliau bendrauja su moterimi, aiškinasi, kas įvyko. Moteris aiškiai paaiškinti kas įvyko negali, bet galiausiai paaiškina, kad muštynės prasidėjo ne jos bute, bet lauke. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_221334_062. Įrašo trukmė 36 sekundės. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 22:13:35“. Įraše matyti, kaip pareigūnai atsisveikina su moterimi ir praneša, kad ryte ją dar kartą aplankys. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_221615_063. Įrašo trukmė 1 minutė 13 sekundžių. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 22:16:11“. Įraše matyti, kad pareigūnai lauke apžiūri įvykio vietą, fotografuoja. Jokios tyrimui reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota.

Įrašas Nr. 2022_1115_233511_064. Įrašo trukmė 1 minutė 13 sekundžių. Paleidus įrašą, apatiniame kairiame kampe matyti įrašo data ir įrašo pradžios laikas: „2022/11/15 23:35:09“. Įraše matyti, kad pareigūnai kažkokiam name ir tyliai kažkas sako, kad jiems reikalingas V. Girdisi bildesys į duris. Netrukus durys atsidaro ir pareigūnai įeina į vidų. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 122-123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3695/2022 (01) nurodyta, kad:

1. R. Š. nustatyta viena durtinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, viena durtinė žaizda pilvo bambos srityje, dvi žaizdos dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje, viena pjautinė žaizda kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštriais daiktais, galimai duriančiu-pjaunančiu įrankiu (pvz., peiliu), galimai nurodyto įvykio metu. Žalojusio objekto identifikacija gyviems asmenims negalima.

2. Durtinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, žaizdos dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje, pjautinė žaizda kairės šlaunies išoriniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Durtinė žaizda pilvo bambos srityje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (SSMNT 6.6.11 punktas).

3. Viena durtinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Viena durtinė žaizda pilvo bambos srityje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Dvi žaizdos dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje padarytos 2 trauminiais poveikiais. Viena pjautinė žaizda kairės šlaunies išoriniame paviršiuje padaryta 1 trauminiu poveikiu.

4. Sužalojimai nenurodo nukentėjusiojo kūno padėties.

5. R. Š. kūno apžiūros metu ir pateiktuose medicinos dokumentuose nerasta sužalojimų, būdingų kietiems - bukiems daiktams (1 t., b. l. 78-79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3641/2022 (01) nurodyta, kad:

1. V. B. nustatyta odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio smilkinio srityje, padaryta nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros.

2. Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, padaryti 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros.

3. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose.

5. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija kūne nenurodo, kurie sužalojimai galėjo būti padaryti ginantis ar suduodant smūgius.

6. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais.

7. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio (įrankių) skaičių, neužsifiksavo.

8. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo.

9. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūnant (2 t., b. l. 65).

2022-11-16 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad pateikta iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės persirengimo patalpos, pristatyto GMP 0830 paciento R. Š. drabužiai ir avalynė, galimai turintys reikšmę ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 32).

2022-11-16 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. B. pateikė savo rūbus: striukę su gaubtuvu, sportines kelnes, sportinį megztinį (džemperį), megztinį (džemperį su užtrauktuku), marškinėlius, trumpikes, kojines. (1 t., b. l. 180).

2022-11-16 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. B. pateikė sportinius batus (1 t., b. l. 185).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 686/2022 (01) nurodyta, kad:

1. Ant V. B. striukės (1 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99,999999999395999999999995% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

2. Ant V. B. striukės (2 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe.

3. Ant R. Š. striukės (5, 6 mėg.), ant R. Š. sportinių kelnių (7 mėg.), ant R. Š. sportinių batų (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. Š. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe.

4. Ant V. B. sportinių kelnių (3 mėg.), ant V. B. sportinių batų (4 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.

5. Ant V. B. megztinio (džemperio), ant V. B. sportinio megztinio (džemperio), ant R. Š. megztinio (džemperio) dėmių ir sutepimų, tinkamų tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 149-150).

Alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARFM-0439 kvitas patvirtina, kad V. B. 2022-11-16 00.50 val. nustatytas 1,81 promilės girtumo laipsnis (1 t., b. l. 171-172).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, asmeninio konflikto su R. Š. metu tyčia dūrė jam aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam R. Š. žaizdą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, dvi žaizdas dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje ir vieną pjautinę žaizdą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bei vieną durtinę žaizdą pilvo bambos srityje, kuri atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, ir taip sunkiai sutrikdė R. Š. sveikatą.

Kaltinamasis V. B. neginčijo sudavęs smūgius R. Š. ir padaręs šiam konstatuotus sužalojimus, tačiau teigė, kad tai buvo jo gynybinis atsakas į R. Š. agresyvų elgesį. Teismas šiuos V. B. argumentus vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuri paneigta byloje surinktais įrodymais. Bylos duomenimis, konflikto liudininkų nebuvo, todėl teismas vadovaujasi kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, abiem nustatytais kūno sužalojimais, jų pobūdžiu. Pasak kaltinamojo, jis jau anksčiau buvo patyręs R. Š. smurtą, dėl ko jam buvo lūžęs žandikaulis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl bijojo R. Š., o kai šis antrą kartą priėjo prie jo, elgėsi spontaniškai, pamatęs ant žemės gulinčią metalo atraižą, ją pačiupo ir sudavė kelis smūgius, pats siekdamas išvengti smūgių.

Vis tik iš nukentėjusiojo ir paties kaltinamojo parodymų nustatytos aplinkybės šių teiginių nepatvirtina. Teismas pažymi, kad kaltinamasis tiek tyrimo metu, tiek teisme kėlė naujas versijas apie įvykį, kai tuo metu nukentėjusiojo parodymai yra iš esmės nuoseklūs. Duodamas pirminius parodymus, V. B. nieko nepaminėjo apie tai, kad po apsižodžiavimo jie išsiskirstė, ir po to R. Š. vėl grįžo prie jo su grasinimais. V. B. nurodė, kad R. pats priėjo prie jo bei pradėjo išvarinėti, tada pradėjo stumdyti, jie susigrūmė. Kadangi buvo streso būsenoje, paėmė tą, kas buvo po ranka. Kas tiksliai tai buvo, nežino, bet galimai daiktas, panašus į geležies atraižą, kuris gulėjo ant žemės, todėl paėmė ją nuo žemės ir su ja dūrė R. Į kokias tiksliai kūno vietas dūrė, neprisimena, kiek kartų dūrė, taip pat neprisimena, kadangi buvo streso būsenoje. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti, tačiau tai buvo tik jo savigyna, kadangi R. pirmas užpuolė. Tyrėjai paklausus, ar patyrė sužalojimus grumtynių metu, nurodė, kad R. jį laikė ir stumdė tik už viršutinių drabužių, tačiau kūno sužalojimų nepatyrė ir fizinio skausmo nejuto tuo metu. Nežino, kodėl griebėsi tokių veiksmų ir dūrė R. į įvairias kūno vietas, galimai dėl to, kad jį supykdė, jog buvo pas jo draugę A., bei dėl to, jog jį pradėjo stumdyti ir išvarinėti.

Taigi šiuose parodymuose kaltinamasis aiškiai nurodė, kad buvo supykęs dėl A. bei kad jį pradėjo stumdyti ir išvarinėti, kad R. Š. jam jokių smūgių nesudavė, o jie tik grūmėsi; viskas vyko vienintelio jų susitikimo kieme metu, t. y. R. Š. nebuvo po susistumdymo nuėjęs į šalį ir po to negrįžo, antrą kartą V. B. neužsipuolė. Iš esmės analogiškas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė ir nukentėjusysis. Jau tą pačią įvykio dieną jis pareigūnams nurodė, kad asmuo (V. B.) skambino į butą, norėjo užeiti, o kai jo neįsileido, reikalavo, kad R. Š. išeitų. Jam išėjus į lauką, vyriškis priėjo iš nugaros ir spyrė, o tada dūrė peiliu į ranką, pilvą ir koją. Tai, kad kaltinamasis ėjo paskui jį, spyrė į nugarą, o jam atsisukus, dūrė peiliu, nukentėjusysis patvirtino ir apklausose. Jis pripažino pavaręs kaltinamąjį nuo namo, tačiau tai padarė žodžiu, nuosekliai tvirtino, kad jie apsižodžiavo ir jis nuėjo savo keliais, o V. B. nusekė jį paskui; tada pajuto spyrį į nugarą, o kai atsisuko, pamatė V. B. su peiliu rankoje. Iš kur kaltinamasis paėmė peilį, nežino, bandė gintis, nustumti kaltinamąjį nuo savęs, tačiau tuo metu kaltinamasis peiliu jam sužalojo kairę ranką. Liko pjautinė žaizda peties srityje. Sužalojęs jį, V. B. nenusiramino ir toliau puolė jį peiliu, dūrė į pilvą, tada į abi kojas, į dešinę koją du kartus.

Kaltinamojo parodymai apie tai, kad po pirmo apsistumdymo jis nuėjo prie aikštelės, o tada vėl prie jo priėjo R. Š. ir puolė, atsirado tik praėjus savaitei po įvykio ir pirmosios apklausos, t. y. duodant parodymus vietoje, o po to ir parodymus pagal naują kaltinimą. Be to, teisme kaltinamasis nurodė dar naują aplinkybę, kad jis ta geležte pamosavo, neva norėdamas atgrasyti R. Š. nuo puolimo. Savo parodymų neatitikimą aiškino tuo, kad per pirmąją apklausą jis dar buvo girtas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmoji apklausa vyko 2022-11-16, pradėta 13.27 val., t. y. nuo jo sulaikymo praėjus 13 valandų, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis jau turėjo būti pakankamai prasiblaivęs.

BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-492-942/2015). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2011). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-9-719/2018).

Kaltinamasis teisme akcentavo, kad jo kairysis skruostas „buvo išdraskytas“ nuo R. Š. smūgių. Tačiau kaltinamojo medicininės apžiūros rezultatai tai paneigia. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3641/2022 (01) nurodyta, kad V. B. nustatyta odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kairio smilkinio srityje, padaryta nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Išvados tiriamojoje dalyje aprašyta, kad sužalojimai yra tokie: kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, 1-o piršto artimojo pirštakaulio, tolimojo galo projekcijoje 0,30x0,5 cm odos nubrozdinimas, pasidengęs šašu; ir 1,5x0,3 cm kairio smilkinio projekcijoje, 3 cm į kairę nuo kairio antakio išorinio galo. Iš šio aprašymo akivaizdu, kad V. B. padaryti du nedideli odos nubrozdinimai, kurie vertintini kaip galimi abipusio susistumdymo metu, kai tuo metu R. Š. padaryti penki sužalojimai peiliu, iš kurių vienas – į gyvybiškai svarbų organą – pilvą. Išvadoje nurodyta ir tai, kad V. B. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir griūnant. Minėta, pirminiuose parodymuose kaltinamasis apskritai neigė, kad R. Š. jam sudavė smūgius, nurodė, kad R. jį tik stumdė paėmęs už drabužių, jis (kaltinamasis) sužalojimų ir skausmo tuo metu nepatyrė. Taigi, nors vėliau buvo nustatyti minėti nubrozdinimai, akivaizdu, kad kaltinamasis iki tol jų nevertino kaip pavojingo ir realaus kėsinimosi. Atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą nėra pagrindo netikėti, kad po to, kai buvo neįleistas pas A. M., kaltinamasis reikalavo, kad R. Š. išeitų į lauką. Šią aplinkybę patvirtina ir paties kaltinamojo pirminiai parodymai, kad pyko ant R. Š. tiek dėl bendravimo su A. M., tiek dėl to, kad jo neįsileido. Visa tai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis netikėtai buvo užpultas R. Š. Be to, jei kaltinamasis taip bijojo nukentėjusiojo, visiškai nelogišku laikytinas jo elgesys, kad jis po R. Š. smūgio vis tiek liko netoliese, stoviniavo ir kažką svarstė. Atkreiptinas dėmesys, kad jei R. Š. ir sudavė vieną smūgį V. B., vis tik, pasak paties V. B., R. Š. iš karto pasišalino. Net jei jis vėl grįžo, prieš tai buvęs vienas smūgis kaltinamojo visiškai neišgąsdino; nukentėjusysis nelaikė rankose jokių ginklų ar kitų įrankių, daugiau jo smūgių V. B. irgi neminėjo. Todėl nenustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai įvykio dieną gali būti vertinami kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis. Aplinkybė, kad kaltinamasis raginimą, kad ir nemandagų, eiti namo subjektyviai vertina kaip puolimą, nepagrindžia kaltinamojo neadekvataus atsako. Pažymėtina, kad iš įvykio vietos apžiūros rezultatų matyti, jog kraujo dėmės rastos ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o už namo, ir jos vedė iki buto, kas patvirtina, jog visas konfliktas vyko šalia namo. Taigi kaltinamojo argumentai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad anksčiau buvo įvykis, dėl kurio V. B. buvo jį apkaltinęs sumušimu, tačiau tyrimas nutrauktas, nes sužalojimus padarė ne jis, o kitas asmuo. Kaltinamasis tvirtino priešingai, t. y. kad jį buvo sumušęs R. Š. Vis tik teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2010, 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-96-303/2020 ir kt.). Be kita ko, būtinosios ginties situacija nekyla ir vien dėl to, kad prieš kaltininką yra stipresnis ir neigiamai prieš jį nusiteikęs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-194-387/2021). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad dėl ankstesnio tikro ar tariamo konflikto nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo neigiamai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, tačiau įvykio metu nukentėjusysis nepanaudojo jokių veiksmų, kurie būtų pagrindas kaltininkui pulti kitą konflikto šalį, vertinant tai kaip būtinąją gintį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ar neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti aštriais daiktais, galimai duriančiu-pjaunančiu įrankiu (pvz., peiliu). V. B. neigė turėjęs peilį, viso tyrimo metu tvirtino pačiupęs ant žemės besimėtančią geležtę. Nors nukentėjusysis jo rankoje laikomą daiktą taip pat įvertino kaip peilį, kadangi nusikaltimo įrankio V. B. atsikratė, - nėra galimybės konstatuoti, jog sužalojimai padaryti būtent peiliu. Nenustačius, kokiu būtent įrankiu V. B. padarė sužalojimus R. Š., iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog dūrė galimai peiliu; tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad V. B. veiksmai vertintini kaip mažiau pavojingi ar kad jis nenumatė savo veiksmų padarinių pavojingumo. Jis pats suvokė, kad jo paimtas daiktas yra geležinis, t. y. jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, tačiau sudavė net penkis smūgius į įvairias vietas, taikydamasis į kūną, taigi suprato, kad dėl tokių jo veiksmų bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir to norėjo, tokiu būdu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Žemesnės instancijos teismas

Asmeniui veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika kvalifikuojama pagal padarinius. Teismo medicinos eksperto išvadoje nurodoma, kad R. Š. padaryta durtinė žaizda kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, žaizdos dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje, pjautinė žaizda kairės šlaunies išoriniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Durtinė žaizda pilvo bambos srityje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (SSMNT 6.6.11 punktas). Todėl V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas bausmę V. B., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog V. B. septynis kartus teistas, tame tarpe trys teistumai už smurtinio pobūdžio nusikaltimus: du kartus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir vieną kartą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; už pastarąjį nusikaltimą neatlikęs bausmės, ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, (2 t., b. l. 68-72, 94-96). Per trejus metus daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes iš parduotuvių, nei vienos baudos nesumokėjęs (2 t., b. l. 73-92). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 97-103). Nedirba (2 t., b. l. 172).

Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, terminą nustatant mažesnį už straipsnio sankcijos vidurkį, bet artimą jam.

Minėta, V. B. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl bausmės turi būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal minėtą nuosprendį į Probuojamųjų asmenų registrą jis buvo įtrauktas 2022-09-30 (2 t., b. l. 72), tačiau nagrinėjamoje byloje buvo laikinai sulaikytas 2022-11-16 (1 t., b. l. 167-168) ir nuo to laiko yra suimtas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad minėtame nuosprendyje nėra nurodyta įskaitytinų į bausmę laikotarpių, darytina išvada, kad iš paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės jis atliko vieną mėnesį ir 16 dienų, ir jo neatliktos bausmės dalis yra 6 mėnesiai 14 dienų laisvės apribojimo, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prilyginama 3 mėnesiams 7 dienoms laisvės atėmimo, ir ši visa neatliktos bausmės dalis pridedama prie nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės. Nustatant bendrinimo būdą (visiškas sudėjimas), atsižvelgta į tai, kad V. B., būdamas teistas už smurtinį nusikaltimą, vėl padarė smurtinį nusikaltimą, savo pobūdžiu dar pavojingesnį.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo laikinai sulaikytas 2022-11-16, 00.15 val. (1 t., b. l. 167-168), Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022-11-17 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams nuo laikino sulaikymo dienos, t. y. 2022-11-16 (1 t., b . l. 44-45), ši kardomoji priemonė buvo tęsiama ir galioja iki šiol. V. B. anksčiau ne kartą teistas, niekur nedirba, šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi konstatuotina, jog suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos neišnykę, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese bei nuosprendžio vykdymo, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022-11-16 iki nuosprendžio paskelbimo.

Sulaikymo metu paimta V. B. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (voke prisegta prie bylos 2 tomo viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus jam grąžintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo R. Š. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 6553,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 92-93). 2023-01-18 gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog R. Š. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos paslaugos: 2022-11-05 nustačius pilvo sienos žaizdą, jam suleista difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina (9,65 Eur), ir nuo 2022-11-15 iki 2022-11-19 dėl kitų ir kelių plonosios žarnos dalių sužalojimo jam buvo atliktos pilvo ertmės procedūros, atliekamos dėl dauginių sunkių traumų (6543,53 Eur). Bendra medicininių paslaugų vertė 6553,18 Eur (1 t., b. l. 94). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (2 t., b. l. 147-149). Kaltinamasis V. B. teisme pareiškė, kad su ieškiniu sutinka. Kadangi R. Š. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo V. B. kaltais veiksmais, R. Š. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. B. priteistina 6553,18 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstu laikytinas ir civilinio ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš V. B. priteistina ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 420 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 84). Ieškinyje nurodė, kad buvo sugadinti jo drabužiai: striukė „Levis“, vertina 160 eurų suma; sportinės kelnės „CK“, vertina 60 eurų suma; kedai „CK“, vertina 60 eurų suma; džemperis „Adidas“, vertina 50 eurų suma; apatinis trikotažas, vertina 10 eurų suma, važiavimo į polikliniką išlaidos, vertina 80 eurų; iš viso 420 eurų. Dėl neturtinių nuostolių nurodė, kad visų pirma patyrė didelį šoką, visi jo drabužiai buvo užpilti krauju; patyręs didelį skausmą ir stresą jis nežinojo kur eiti ir į ką kreiptis pagalbos, buvo morališkai sužlugdytas. Atsidūręs Lazdynų ligoninėje po atliktos operacijos patyrė didelį fizinį skausmą, tris paras negalėjo atsikelti iš lovos. Sugrįžęs namo taip pat patyrė didelį fizinį ir moralinį skausmą, skaudėjo randai, po atliktos narkozės ilgą laiką kankino košmarai. Apie du mėnesius patyrė daug fizinio ir psichologinio skausmo, per savaitę prarado net 5 kg svorio, negalėjo pavalgyti mėgstamo maisto ir normaliai išsimiegoti. Sveikatos praradimo laikotarpiu gavo keletą darbo pasiūlymų iš Užimtumo tarnybos, kurių turėjo atsisakyti dėl sveikatos būsenos ir negalėjo įsidarbinti. Dėl patirtų sužalojimų daugiau nei du mėnesiai buvo išbraukti iš jo gyvenimo. Taip pat jis susimąsto apie pasekmes, kaip šie sužalojimai paveiks sveikatą ateityje. Neturtinę žalą vertina 5000 eurų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis savo ieškinį palaikė. Nurodė, kad striukė buvo nauja, prapjauta, džemperis „Adidas“, kelnės, batai buvo sukruvinti. Nuo skausmo vaistus pirko, kurie buvo išrašyti. Čekių neturi. Su taksi važiavo į polikliniką. Ligoninėje gulėjo 5 dienas. Namuose gydėsi 2 mėnesius. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Jam skaudėjo, laikėsi dietos, numetė svorio, skolinosi pinigų, kad galėtų pragyvent, nes dirbti negalėjo. Negalėjo užmigti, blogas miegas buvo. Randas liko.

Kaltinamasis V. B. su reikalavimu dėl turtinės žalos sutiko. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad, jo nuomone, 5000 eurų yra per daug. Jis iš pažįstamų žino, kad R. Š. vaikšto girtas po rajoną, tai kokia ta neturtinė žala.

Dėl turtinės žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltinamasis savo neteisėtais ir kaltais veiksmais sugadino nukentėjusiojo turtą, dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusysis turėjo ir kitų išlaidų – turėjo samdyti transportą vykimui į medicinos įstaigą, taigi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra ir tiesioginis priežastinis ryšys. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad nors nukentėjusysis nėra išsaugojęs drabužių ir avalynės pirkimo, atsiskaitymo už transporto paslaugas dokumentų, jo nurodytas turtinių išlaidų įvertinimas yra adekvatus, atitinkantis protingumo kriterijus, pats kaltinamasis su reikalavimu sutiko. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 420 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamų išgyvenimų bei fizinį skausmą, nepatogumų buityje gijimo laikotarpiu. Tikėtina, kad po sužalojimo liko randai. Jam į įvairias kūno vietas buvo suduoti penki smūgiai geležte, dėl ko jis buvo gydomas du mėnesius. Iš medicinos dokumentų matyti, kad R. Š. nustatyta pilvo kiauryminis sužalojimas; tuščiosios žarnos perforacijos požymiai, žarnos pasaito hematoma su aktyvios k/m ekstravazacijos požymiais; dešinės ir kairės šlaunų žaizdos, kairio žasto žaizda. Įvertinus būklę nustatyta, kad galūnių kraujotakos, jutimų, motorikos sutrikimų nestebima. Bendra būklė vidutinio sunkumo. Jam buvo operuota pilvo ertmė, atliktas dešinės šlaunies, kairio žasto žaizdos pirminis chirurginis sutvarstymas pavienėmis odos siūlėmis (1 t., b. l. 65-71). Po to taikytas tik medikamentinis gydymas. Nukentėjusysis teigia, jog dėl sužalojimų atsisakė pelningo darbo pasiūlymo, buvo netekęs svorio, po narkozės kankino košmarai, sužalojimai gali atsiliepti ateityje. Tačiau nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kad jam ateityje bus būtinas gydymas, susijęs su sužalojimais ar padarinių šalinimu, priešingai, teismui jis nurodė, kad buvo nuvykęs į apžiūrą ir jam buvo pasakyta, kad viskas sugijo gerai. Taip pat nepateikė duomenų, kad būtent tuo laikotarpiu buvo priverstas atsisakyti darbo pasiūlymų, dėl ko būtų patyręs itin skausmingus moralinius išgyvenimus. Taigi darytina išvada, kad nors padarytų sužalojimų visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimai neturėjo liekamųjų reiškinių tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui, jo emocinei savijautai. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodoma ieškinyje. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, padarymo aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nukentėjusiajam neturtinę žalą tinkamai kompensuotų 3500 eurų žalos atlyginimas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompiuterinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais: GMP, BPC garso įrašais, 1 vnt.; Body kamerų įrašais, 3 vnt. (prisegtos prie 2 tomo viršelio) paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-01-26 nutarimu daiktai, supakuoti į dvi dėžes ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2023-01-26 kvitas B serija BBB Nr. LS007330; 1 t., b. l. 193-196):

- nukentėjusiojo R. Š. daiktai: 1) striukė (IBPS-V-3044158-22(1)), 1 vnt.; 2) sportinės kelnės (IBPS-V-3044158-22(2)), 1 vnt.; 3) trumpikės (IBPS-V-3044158-22(3)), 1 vnt.; 4) kojinės ((IBPS-V-3044158-22(4), IBPS-V-3044158-22(5)), 2 vnt.; 5) sportiniai batai (IBPS-V-3044158-22(6)), 1 pora; 6) džemperis (IBPS-V-3043763-22(1)), 1 vnt. (dėžėje Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- įtariamojo V. B. daiktai: 1) striukė su gaubtuvu (IBPS-V-3044056-22(1)), 1 vnt.; 2) sportinės kelnės (IBPS-V-3044056-22(2)), 1 vnt.; 3) sportinis megztinis-džemperis (IBPS-V-3044056-22(3)), 1 vnt.; 4) megztinis-džemperis su užtrauktuku (IBPS-V-3044056-22(4)), 1 vnt.; 5) marškinėliai (IBPS-V-3044056-22(5)), 1 vnt.; 6) trumpikės (IBPS-V-3044056-22(6)), 1 vnt.; 7) kojinės (IBPS-V-3044056-22(7), IBPS-V-3044056-22(8)), 2 vnt.; 8) sportiniai batai (IBPS-V-3044085-22(1)), 1 pora; 9) telefonas Nokia juodos spalvos, IMEI 1: 357255/05/205904/4, IMEI 2: 357255/05/205905/1 su Tele2 „Pildyk“ kortele, 1 vnt.; 10) raktas, 1 vnt.; 11) plastiko kortelė „IKI“, 1 vnt.; 12) metalinė pypkė, 1 vnt.; 13) tušinukas juodos spalvos, 1 vnt.; 14) medžiaginis maišas su užrašu „Norfa“, 1 vnt. (dėžėje Nr. 2) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. B. ar jo įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- nuoplova voke, 1 vnt. (dėžėje Nr. 2) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

R. Š. ir V. B. DNR pavyzdžiai, supakuoti į du atskirus vokus ir 2023-01-26 nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį Vilniuje, Buivydiškių 20 (2023-02-10 kvitas B Serija BBB Nr. LS007359; 1 t., b. l. 197-199) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-09 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir galutinę bausmę V. B. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 7 (septynioms) dienoms.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, V. B. išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2022-11-16 iki nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. B. asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. B. 6553,18 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 18 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. Š. iš V. B. 420 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 3920 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kompiuterines laikmenas (4 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2023-01-26 kvitas B serija BBB Nr. LS007330) saugomus:

- nukentėjusiojo R. Š. daiktus: 1) striukę (IBPS-V-3044158-22(1)), 1 vnt.; 2) sportines kelnes (IBPS-V-3044158-22(2)), 1 vnt.; 3) trumpikes (IBPS-V-3044158-22(3)), 1 vnt.; 4) kojines ((IBPS-V-3044158-22(4), IBPS-V-3044158-22(5)), 2 vnt.; 5) sportinius batus (IBPS-V-3044158-22(6)), 1 pora; 6) džemperį (IBPS-V-3043763-22(1)), 1 vnt. (dėžėje Nr. 1) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- įtariamojo V. B. daiktus: 1) striukę su gaubtuvu (IBPS-V-3044056-22(1)), 1 vnt.; 2) sportines kelnes (IBPS-V-3044056-22(2)), 1 vnt.; 3) sportinį megztinį-džemperį (IBPS-V-3044056-22(3)), 1 vnt.; 4) megztinį-džemperį su užtrauktuku (IBPS-V-3044056-22(4)), 1 vnt.; 5) marškinėlius (IBPS-V-3044056-22(5)), 1 vnt.; 6) trumpikes (IBPS-V-3044056-22(6)), 1 vnt.; 7) kojines (IBPS-V-3044056-22(7), IBPS-V-3044056-22(8)), 2 vnt.; 8) sportinius batus (IBPS-V-3044085-22(1)), 1 pora; 9) telefoną Nokia juodos spalvos, IMEI 1: 357255/05/205904/4, IMEI 2: 357255/05/205905/1 su Tele2 „Pildyk“ kortele, 1 vnt.; 10) raktą, 1 vnt.; 11) plastiko kortelę „IKI“, 1 vnt.; 12) metalinę pypkę, 1 vnt.; 13) tušinuką juodos spalvos, 1 vnt.; 14) medžiaginį maišą su užrašu „Norfa“, 1 vnt. (dėžėje Nr. 2) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. B. ar jo įgaliotam asmeniui;

- nuoplovą voke, 1 vnt. (dėžėje Nr. 2) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

DNR pavyzdžius, supakuotus į vokus ir 2023-01-26 nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį Vilniuje, Buivydiškių 20 (2023-02-10 kvitas B Serija BBB Nr. LS007359) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė